Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. E. Š. 2023 m. sausio 20 d. apie 13 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios K. G. bejėgiška būkle dėl jos ligos sukelto sunkaus sveikatos sutrikimo, įkišo plastikinį butelį į nukentėjusiosios lytinius organus, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios K. G. valią.

2. Be to, jis 2023 m. sausio 20 d. apie 13 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo – pagrobė svetimą, elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. G. vardu, kurią iki 2023-01-21 apytikriai 14 val. laikė (duomenys neskelbtini).

3. Be to, jis 2023-01-21 prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas, pateikdamas svetimą K. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria 14:06:40 val. ir 14:07:26 val. mėgino atsiskaityti už prekes 24,30 Eur sumai, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra K. G..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Kaltinamasis E. Š. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl to gailisi. Nurodė, kad viskas vyko 2023 sausio 20 d., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kuriame gyveno K. G.. Jis pats su ja anksčiau gyveno. Pas ją buvo likę jam priklausančių įrankių. Kartu pragyveno beveik 4 metus. Po skyrybų kartais dar pas ją atvažiuodavo, nors K. G. ir buvo susiradusi kitą draugą. Įvykio dieną atvažiavo pas K. G. pasiimti įrankių. Ji gulėjo kniūbsčia su numautomis kelnėmis ir kelnaitėmis, galvojo, kad gal ji į tualetą ėjo ir grįžusi kelnių ir kelnaičių nebeužsimovė. Jis pakėlė ją už peties, o K. G. jį „pasiuntė toliau“. Iš balkono ir iš rūsio jis atsinešė daiktus. Eidamas atgal jai iš viršaus tarp kojų įstatė butelį ir nufotografavo, kojų jai tikrai neskėtė. Nežino, ar įkišo jį giliau į lytinius organus, nes nematė, jis K. G. nelietė. Gal ji dar ir judėjo po to, kai įkišo butelį. Jis tiesiog pasilenkė ir tą butelį įkišo (rodo, kad įkišo butelį nuožulniai), lyg iš viršaus kišo butelį, tikrai niekur netaikė. Butelis ant žemės voliojosi šalia stalo, buvo tuščias, su kamšteliu užsuktas. Butelį įkišo ir nufotografavo iš keršto, norėjo jai parodyti nuotrauką tada, kai ji išsiblaivys. Mokėjimo kortelė buvo ant stalo. Paėmė, kad jos niekas nepavogtų, nes durys buvo nerakintos. Išeidamas buto duris užrakino. Pripažįsta, kad kortelę paėmė neteisėtai. Bandė sekančią dieną su ta kortele atsiskaityti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jau žinodamas, kad K. G. mirė. Apie K. G. mirtį sužinojo iš kaimyno, kurio ryte, neprisiskambinęs K. G., paprašė nueiti pažiūrėti ar K. G. viskas gerai. Paskambinęs kaimynas pranešė, kad K. G. yra mirusi. Jei būtų žinojęs, kad ji negirta, o jai negera, būtų kvietęs greitąją pagalbą. Nors su K. G. buvo išsiskyrę, jis ir toliau pas ją lankydavosi, Naujus metus kartu šventė. Paskutinį kartą lytinius santykius su ja turėjo būtent per Naujuosius metus, prabuvo pas ją 3 dienas. Turėjo jų ir tuo laiku, kai ji draugavo su kitu vyru. Nepyko dėl to, kad ji turi kitą draugą. Pažinojo E., tuometinį jos draugą. Telefonu paskutinį kartą su ja bendravo po Naujųjų metų, ji skundėsi, kad pilvą skauda. E. jai atvežė gal kiškio taukų, sakė padeda, liepė kviesti greitąją pagalbą, bet nekvietė. Gal 3 dienas prieš jos mirtį, bendravo su ja telefonu, sakė, kad pasitepus kiškio taukais, geriau šiek tiek. Kai nuvyko pas ją į butą, durys buvo atrakintos. Jis pats raktą turėjo, ji neliepė jam jo grąžinti, kai išsiskyrė. Atėjus į butą pamatė ją taip, kaip nufotografuota nuotraukoje, kelnių jai nemovė. Jos nejudino. Pasitaikydavo tokių atvejų ir anksčiau. Kai jam skambino, sakė, kad jaučiasi geriau, todėl nepagalvojo, kad jai taip blogai. Nežino, kodėl tokiu būdu sugalvojo iš jos pasišaipyti. Iš pradžių, kai K. G. susirado draugą pyko ant jos, bet kai koją susilaužė, ji jam padėdavo. Jo daiktai buvo kambaryje ir rūsyje. Pirmiausia daiktus pasiėmė iš kambario, pasiėmė raktus, nuėjo į rūsį, grįžo, atnešė raktus. Butelį įkišo, kai pasiėmė daiktus iš balkono. Paprašė ištrinti nuotrauką, kai sužinojo, kad ji mirė. Ateidavo pas ją ir kitų vyrų. Buvo, kad kai jis išvažiavo pas mamą į kaimą, grįžęs iš Subačiaus, rado kitą vyrą. Nebepriekaištavo jis jai, žinojo, kad tokia ji yra. Kai išgerdavo, pakvailiodavo. Sutrikimų jokių nesimatydavo, susikalbėdavo. Alkoholį vartodavo įvairų. Jis yra dešiniarankis, tačiau anksčiau buvo kairiarankis. Kitas E., mano, neturėjo raktų nuo buto durų. Nežino aplinkybių, kad kitas E., atėjęs pas K, negalėjo patekti į butą.

5. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes jis kaltę pripažino, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

6. BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1-8), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 9-12), tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 22-24), tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 25-27), išrašas iš policijos duomenų bazės (t. 1, b. l. 32-33), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 34-66), liudytojos R. V. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 81-83), tarnybinis pranešimas dėl pokalbio su R. V. (t. 1, b. l. 99-100), liudytojo S. K. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 103-104), liudytojos D. K. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 109-114), liudytojo E. J. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 117-120), liudytojo E. J. papildomos apklausos protokolas (t. 1, b. l. 121-123), liudytojo S. M. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 126-128), liudytojo D. S. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 131-133), liudytojo M. K. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 136-138), liudytojo A. J. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 141-143), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 144-145), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos raštas (t. 1, b. l. 148), tarnybinis pranešimas dėl informacijos gavimo apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir/ar dalyvius (t. 1, b. l. 149-153), nutarimas susipažinti su dokumentais (t. 1, b. l. 154-155), tarnybinis pranešimas dėl E. J. telefono abonementinio numerio išklotinės analizės (t. 1, b. l. 158-161), tarnybinis pranešimas dėl K. G. telefono abonementinio numerio išklotinės analizės (t. 1, b. l. 162-165), tarnybinis pranešimas dėl E. Š. telefono abonementinio numerio išklotinės analizės (t. 1, b. l. 166-170), tarnybinis pranešimas dėl informacijos gavimo iš bankų (t. 1, b. l. 171-172), duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose (t. 1, b. l. 173), nutarimas susipažinti su dokumentais (t. 1, b. l. 174-177), „Swedbank“, AB pateikta informacija (t. 1, b. l. 180-181), „Swedbank“, AB pateikta informacija dėl sąskaitos pinigų likučio (t. 1, b. l. 182-184), „Swedbank“, AB pateikta informacija (t. 1, b. l. 187), tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 190-191), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 196-201), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 1-3), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 8-9), kitų objektų apžiūros protokolas (planšetinis kompiuteris) (t. 2, b. l. 10-19), tarnybinis pranešimas dėl K. G. planšetinio kompiuterio (t. 2, b. l. 20-21), tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 22), tarnybinis pranešimas dėl daiktų (t. 2, b. l. 23-24), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 31-32), daiktų apžiūros protokolas (K. G. drabužiai) (t. 2, b. l. 35-43), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 2, b. l. 49-54), specialisto išvada Nr. M 29/2023 (05) (t. 2, b. l. 59-60), Valstybinės teismo medicinos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 63), specialisto paaiškinimų protokolas (t. 2, b. l. 65-67), specialisto A. B. išvada (t. 2, b. l. 75-84), kitų objektų apžiūros protokolas (specialisto pateikta DVD laikmena) (t. 2, b. l. 85-90), Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvada (t. 2, b. l.98-103), daiktų apžiūros protokolas (plastikinis butelis) (t. 2, b. l. 114-118), kaltinamojo charakteristika (t. 2, b. l.122-138).

7. 2023 m. vasario 27 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog kaltinamojo telefone rastose nuotraukose K. G. gulėjimo padėtis, poza yra analogiškos įvykio vietos apžiūros metu 2023 m. sausio 21 d. užfiksuotose nuotraukose (t. 2, b. l. 85-90). Kaltinamasis pats patvirtino, kad išėjęs užrakino buto duris, tai, kad 2023 m. sausio 20 d. apie 20 val. K. G. buto durys buvo užrakintos ir jis į butą negalėjo patekti, patvirtino ir liudytojas E. J.. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. kovo 23 d. specialisto išvada patvirtina, kad ant į K. G. lytinius organus įkišto butelio kaltinamojo kairės rankos smiliaus piršto pėdsakas (t. 2, b. l. 98-103). Šis įrodymų visetas patvirtina, jog būtent kaltinamasis į K. G. lytinius organus įkišo plastikinį butelį.

8. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

9. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo E. Š. veika kvalifikuota teisingai, nes jis tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

10. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.).

11. BK 150 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį sudaro ne tik objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusikalstama veika, nurodyta BK 150 straipsnyje yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012).

12. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja.

13. Teismas tiek iš kaltinamojo prisipažinimo, tiek iš jo parodymų ir elgesio įvykio metu nustatė, kad jis savo lytinę aistrą patenkino, įkišdamas plastikinį butelį į K. G. lytinius organus. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. G. rado gulinčią kniūbsčią ant grindų su numautomis kelnėmis ir kelnaitėmis. Jis žinojo, kad iki įvykio jos savijauta buvo prasta, ji nesijautė gerai, nors paskutinio pokalbio metu, ji jam ir nurodė, kad savijauta šiek tiek pagerėjo. Paties kaltinamojo supratimu įvykio dieną K. G. buvo neblaivi, kai pajudino jos petį K. G. jį dar „pasiuntė“, o po plastikinio butelio įkišimo į jos lytinius organus – pasimuistė ir dar judėjo. Iš specialisto išvados Nr. M29/2023(05) matyti, jog nuo K. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo (2023 m. sausio 24 d.) galėjo praeiti 2-4 paros. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 23-6436230 matyti, kad konstatuota mirties data – 2023 m. sausio 21 d. Tiesioginė liga (trauma), sukėlusi mirtį – salpingas ir ooforitas (pratrūkęs abscesas). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad K. G. būklė buvo labai bloga, jai buvo reikalinga pagalba, todėl spręstina, kad ji buvo bejėgiškos būklės, kurią nulėmė liga. Nepaisant šių aplinkybių, jos bejėgišką būklę įrodo ir paties kaltinamojo paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad pats galvojo, jog K. G. neblaivi, todėl guli ant žemės ir iš jos galima pasišaipyti. Neblaivumas teismų praktikoje gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnį, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusio asmens valią.

14. Kaltinamasis K. G. rado kniūbsčią, be kelnių ir kelnaičių, manė, jog ji jų nebeapsimovė, grįžusi iš tualeto. Teismas konstatuoja, vien tai turėjo rodyti kaltinamajam, jog nukentėjusioji negalės jam pasipriešinti. Vien tai, kad jis manė, jog K. G. neapsimovė kelnaičių, kelnių, nes buvo neblaivi turėjo leisti jam suprasti apie K. G. bejėgiškumą, juo labiau, kai reikšmingo kontakto su K. G. kaltinamajam užmegzti nepavyko (vienu atveju kaltinamojo paaiškinimais ji „pasiuntė į toli“, kitu – pasimuistė). Nors kaltinamasis ir nurodo, kad specialiai butelio į K. G. lytinius organus nekišo ir jį kišo tik iš viršaus, tačiau teisiamajame posėdyje savo veiksmais demonstravo, jog butelis buvo kišamas nuožulniai, todėl konstatuotina, jog šiuos veiksmus E. Š. atliko tyčia pasinaudodamas jos bejėgiška būkle.

15. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

16. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti.

17. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020).

18. Kaltinamasis nurodė, kad K. G. priklausančią banko kortelę paėmė nuo stalo tam, kad jos niekas nepavogtų, nors vėliau pažymėjo, kad išeidamas iš K. G. namų buto duris užrakino. Akivaizdu, jog jis suprato, kad būtent ši banko kortelė jam nepriklauso, ją paėmė iš K. G. namų, pats nurodė, jog ją paėmė neteisėtai ir laikė ją (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

19. BK 182 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

20. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė E. Š. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi 24,30 Eur neviršija 3 MGL. Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sprendžia, kad pateiktas E. Š. kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį iš tiesų nesudaro nusikalstamos veikos sudėties pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kadangi baudžiamoji atsakomybė iki 3 MGL nekyla, todėl E. Š. šioje dalyje išteisintinas.

21. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

22. E. Š. kaltinamas tuo, kad neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas, tačiau jis savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes banko elektroninė atsiskaitymų sistema reikalavo pateikti naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas, pateikdamas svetimą K. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, tačiau operacijos nebaigė, nes reikėjo įvesti PIN kodą, kurio jis nežinojo.

23. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

24. Nagrinėjamu atveju tiek byloje esančiais įrodymais, tiek kaltinamojo prisipažinimu neginčijamai įrodyta, kad E. Š. leidimo naudotis K. G. vardu išduota bankine kortele neturėjo. Bankinę kortelę pasiėmė savavališkai, kaip pats nurodė, tam, kad jos nieks nepavogtų. Tuo metu K. G. gulėjo ant žemės, buvo bejėgiškoje būklėje, jokio reikšmingo kontakto su ja nebuvo, sutikimo E. Š. naudotis bankine kortele, nedavė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pats E. Š. pripažino, kad priežasties naudotis svetima bankine kortele iš esmės nebuvo, nes savo piniginių lėšų turėjo pats, tačiau kortele vis tiek pasinaudojo žinodamas, kad K. G. mirė. Visa tai rodo, kad kaltinamasis tyčia inicijavo finansines operacijas.

25. Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas priėmė nutarimą Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, kuriame nurodė, kad BK 214 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta neteisėtai panaudojus netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d., numatė, kad tas, kas gamino, įgijo, laikė ar realizavo netikrą ar suklastotą mokėjimo instrumentą arba jį panaudojo finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, kompiuterines programas ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, arba pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 214 straipsnio 1 dalis), kas iš esmės atitinka kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalį. Taigi, matyti, kad BK 215 straipsnio 1 dalies inkriminavimui užtenka vien tik neteisėtai inicijuoti finansinę operaciją, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

26. BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, padarinių kilimas šiuo atveju nėra aktualus. Remiantis tuo, teismas sprendžia, jog vien tai, kad kaltinamajam nepavyko užbaigti finansinių operacijų nereiškia, jog veika nėra baigta. Kaip ir minėta, vien tik neteisėtos finansinės operacijos inicijavimas lemia nusikalstamos veikos baigtumą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas perkvalifikuoti veiką iš BK 22 straipsnio, 215 straipsnio 1 dalį į BK 215 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina ir tai, jog net ir pats kaltinimas E. Š. suformuotas, kaip padarius baigtą nusikaltimą numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje t. y. jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas, pateikdamas svetimą K. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), o BK 215 straipsnio 1 dalis ir numato atsakomybę būtent už finansinės operacijos inicijavimą.

IV. Bausmių skyrimo motyvai.

27. Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

28. Kaltinamasis E. Š. padarė tris baigtus – du apysunkius ir vieną sunkų, tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienu žala padaryta žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o kitais – finansų sistemai.

29. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

30. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

31. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį E. Š. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 2, b. l. 136-138), iki nusikalstamų veikų padarymo galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 2, b. l. 133-135), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (t. 2, b. l. 132), nedirba (t. 2, b. l. 126-127), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 128), gaunantis išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (t. 3, b. l. 47), neįgalus dėl kojos traumos. Kaltinamasis šiuo metu įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 2, b. l. 123) ir gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos arešto bausmės, kurių dydis atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatytinas artimas vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, neįgalus, teismo manymu, yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti ir jam atidėti bausmės vykdymą laikotarpiui, kuris atsižvelgiant į visas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, galėtų geriausiai pasiekti bausmės tikslus, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai).

32. Teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

33. Kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie griežtesnės iš skirtinų bausmių pridedant dalį švelnesnių, nes veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

34. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. Š. savo kaltę pripažino, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

IV. Procesiniai klausimai

35. Kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (t. 2, b. l. 181-184).

36. Daiktai, esantys byloje: skaitmeninis diskas su foto lentelėmis, DVD+R diskas, daktiloskopinės kortelės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini ten pat.

37. Daiktai, perduoti saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių: 3 vnt. vokų, kuriuose yra biologiniai (seilių) pėdsakai nuo alaus plastikinio butelio, perduoti saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-149; dėžė, kurioje K. G. lavono tyrimo metu paimti drabužiai – rausvos spalvos liemenė, juodos spalvos pėdkelnės, dryžuotas golfas – megztinis, dvi poros pilkos spalvos kojinių, juodos spalvos kelnaitės, perduota saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-97; vokas, kuriame yra E. J. seilių DNR, E. Š. seilių DNR atskiruose vokuose, K. G. kraujo pavyzdys pakete, perduotas saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-148; dėžė, kurioje tuščias plastikinis 1 L talpos butelis nuo alaus „Gardus alus“, perduota saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-183, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti E. Š., perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Išteisinti E. Š. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais E. Š. bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. vokų, kuriuose yra biologiniai (seilių) pėdsakai nuo alaus plastikinio butelio, perduotus saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-149; dėžę, kurioje K. G. lavono tyrimo metu paimti drabužiai – rausvos spalvos liemenė, juodos spalvos pėdkelnės, dryžuotas golfas – megztinis, dvi poros pilkos spalvos kojinių, juodos spalvos kelnaitės, perduotą saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-97; voką, kuriame yra E. J. seilių DNR, E. Š. seilių DNR atskiruose vokuose, K. G. kraujo pavyzdys pakete, perduotą saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-148; dėžę, kurioje tuščias plastikinis 1 L talpos butelis nuo alaus „Gardus alus“, perduotą saugoti aktu Nr. 5-15-IL1-183, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, esančius byloje: skaitmeninį diską su foto lentelėmis, DVD+R diską, daktiloskopines korteles, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti ten pat.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.