- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- Ik-2006-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01167-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- J. K., atstovaujamos I. A., J. K.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai, Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, M. J., R. J.
- Advokatai
- Rimantas Strončikas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K., atstovaujamos I. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai, Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, M. J., R. J. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu bei patikslintu skundu (t. I, b. l. 1-6, 160-168) kreipėsi į teismą ir prašė teismo panaikinti: 1) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos skyrius) 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr.14-284; 2) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 2 d. sprendimą Nr.2R-(07)-54; 3) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr.3R-51.
Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258, 2008-12-04 (įsakymo Nr.4-617 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 165-167, 262-263 punktų nuostatų atitikimą Lietuvos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir LR CK), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymui (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) ir kitiems įstatymams.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, jog Inspekcijos 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 14-284 yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. J. K. nurodo, kad atsakovas priimdamas minėtą aktą netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai poįstatyminėms teisės normoms taikė pirmumą prieš įstatymus (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 3 str., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 str., Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas) 3 str. ir 19 str.), neatsižvelgė į nurodytų įstatymų straipsnių normas, skatinančias konkurenciją šilumos ūkyje ir užtikrinančias vartotojų teisių apsaugą.
Pareiškėja pažymi, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje turi iš viso 10 butų (ar patalpų naudojamų kitai paskirčiai). Keturi iš jų prieš keletą metų atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos ir individualiai apšildo patalpas elektra arba dujomis. Karštas vanduo į namą nepristatomas. Pareiškėja ir kiti namo gyventojai, norėdami įteisinti šilumos tiekimo ir vartojimo įrengimų atjungimą nuo centralizuotų tinklų pirmą kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prieš šešerius metus (nuo 2004 metų) su prašymu išduoti šilumos tiekimo atjungimo nuo centralizuotų tinklų technines sąlygas, vėliau pateikė viso namo bendraturčių notariškai patvirtintus sutikimus, tačiau šilumos tiekėjas ir savivaldybė per visą tą laiką neišdavė sąlygų keisti šildymo būdui, nors tai padaryti nebuvo jokių techninių kliūčių. Likusiems namo gyventojams minėtų sąlygų neišduoda iki šiol.
Dokumentuose, kurie pateikti šilumos tiekėjui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretiesiems asmenims), buvo išpildyti reikalavimai, įtvirtinti Taisyklėse. Pareiškėja nurodo, kad atsijungdama nuo centralizuoto šilumos tiekimo ji rėmėsi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, LR CK ir iki šiol galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507, pagal kurį šilumos tiekėjai turėjo dar 1998 metais įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus. Jie šio nutarimo neįvykdė, sukėlė šilumos tiekimo kainas ir tuo elgėsi nesąžiningai, pažeidė pareiškėjos teisėtus vartotojos lūkesčius, todėl, šilumos tiekėjo teisės neturi būti ginamos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad gyvenamojo namo Nr. 124, esančio Palangos mieste, 6-ame bute yra atlikti tik paprastojo remonto darbai, kuriems nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šiems darbams nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Tai nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas), kuriame teigiama, kad „statinio paprastasis remontas – statinio remontas, kai, keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų (2 str. 21 p.). Būtent tokie darbai buvo atlikti bute: buvo pašalinti bute buvę centrinio šildymo šildytuvai, nes atliktas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik buto reikmėms, remontas, pakeičiant visiškai šias sistemų dalis (buto šildytuvus).
Teismų praktikoje nustatyta (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-454/2004), kad sutartis tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų trečiajam asmeniui (Palangos miesto savivaldybės administracijai) jokių teisių ir pareigų nesukuria. Šis ginčas dėl pareiškėjos buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų – tai dviejų privačių subjektų – tiekėjo ir vartotojo ginčas dėl galimybės nutraukti (pakeisti) sutartinius santykius. Tokio pobūdžio ginčas spręstinas atsižvelgiant į Vartotojų teisių gynimo įstatyme ir LR CK nustatytą teisinį reguliavimą.
Pareiškėja siekia, kad jai nebūtų tiekiama prekė (šilumos energija), kurią buvusių sutartinių santykių pagrindu tiekė uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir UAB „Litesko“). Tai reiškia, kad tarp privačių subjektų – vartotojos ir prekės pardavėjo (šilumos energijos tiekėjo) vyksta ginčas dėl sutartinių santykių nutraukimo (pakeitimo). Energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos nustatytos LR CK 6.390 straipsnyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji nėra skolinga atsakovui už sunaudotą energiją, kitų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai davė sutikimą atjungti pareiškėjos butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir nutraukti sutartį ir nekėlė klausimo, kad pareiškėjos sutarties dėl butų šildymo nutraukimas padarys jiems žalos. Pasibaigus 2008/2009 metų šildymo sezonui energijos tiekėjas nepaduoda šilumos energijos į pareiškėjos butą, butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir šildomas autonomiškai. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir remiantis LR CK 6.390 str. 1 d. nustatytu reguliavimu, esant alternatyviam šildymo būdui ir namo kitų butų bei patalpų sutikimui, šilumos energijos tiekėjas negali daryti vartotojui kliūčių atjungti jo butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir nutraukti sutartį.
Pareiškėja nurodo, kad šioje teisinėje situacijoje yra akivaizdus minėtų teisės aktų pažeidimas, ta prasme, kad „sutartis tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų trečiajam asmeniui (miesto, rajono savivaldybei) jokių teisių ir pareigų nesukuria“, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją), abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Pareiškėja teigia, kad savivaldybė tiek teoriškai, tiek praktiškai įtakoja šilumos tiekėjo teises ir pareigas, tuo pačiu ir teisę nutraukti šilumos tiekimo sutartį, neišduodama reikalingų dokumentų, pavyzdžiui – techninių sąlygų sąvado.
Be to, atsakovas remdamasis Taisyklių 262-263 punktais padarė išvadą, kad pastato savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų vartotoju tol, kol atlieka Taisyklių nurodytus veiksmus. Tokiu būdu ginčijamos Taisyklių normos galimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo parengiamojoje stadijoje 2010 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, todėl spręstinas klausimas dėl Inspekcijos skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. priimto sprendimo Nr.14-284 panaikinimo ir grąžinimo šiai institucijai klausimą spręsti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 108-109) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad šilumos vartotojas turi teisę nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo laikydamasis norminių teisės aktų reikalavimų. Tam, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio gyventojų teisėti interesai, nebūtų padaroma jiems žala, teisės aktais yra patvirtinta speciali atjungimo daugiabučiame name (šilumos ir karšto vandens) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Tokią tvarką nuo 2003 m. liepos 16 d. nustatė Taisyklių 250-264 punktai. Pareiškėja, norėdama atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, privalėjo vadovautis aukščiau minėtais teisės aktais ir turėjo gauti iš savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti ir parengti atitinkantį šilumos tiekėjo pateiktas technines sąlygas techninį projektą, šį projektą nustatyta tvarka suderinti (ne tik su šilumos tiekėju, bet ir kitais daugiabučio namo bendraturčiais, gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti namo šildymo sistemą ir buto šildymo įrenginius, o baigus atjungimo darbus, privalėjo gauti šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti buto šildymo karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir šių dokumentų kopijas pateikti šilumos tiekėjui. Ir tik gavus anksčiau minėtus aktus, buto šilumos įrenginiai gali būti laikomi atjungtais nuo bendros namo šildymo sistemos. Dėl šilumos sklaidos specifikos (šiluma patenka ir per buto sienų atitvaras, taip pat einančius per butą vamzdynus, jei jie nėra tinkamai izoliuoti), jei bute yra nuimti radiatoriai, tai dar negali būti laikoma, kad į butą nepatenka šilumos energija, t.y. kad į butą nėra tiekiama energija. Tam, kad būtų galima konstatuoti realų (faktinį) buto šildymo įrengia atjungimą ir centralizuotos šilumos tiekimo ir vartojimo santykių nutraukimo faktą ir tuo apsaugoti kitų daugiabučio namo bendraturčių teises, teisės aktai detaliai reglamentuoja, kas turi būti atlikta (kokie veiksmai turi būti padaryti) atjungiant buto šildymo įrenginius ir kad tik įgaliotos valstybės institucijos gali spręsti, ar tinkamai ir ar visa apimtimi yra atlikti visi imperatyvi reikalavimai.
Atsakovė pažymi, kad Inspekcija, remdamasi Taisyklių nuostatomis 2010 m. vasario 2 d. sprendime Nr. 2R-(07)-54 detaliai ir motyvuotai išdėstė ir paaiškino pareiškėjai visą šilumos vartotojo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos procedūrą. Tiek šiuo metu galiojančiose, tiek anksčiau galiojusiose Taisyklėse yra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog butų ir kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šilumos vartotoju tol, kol jo buto naujai įrengti šildymo ir (ar) karšto vandens įrenginiai yra pripažįstami tinkamais naudoti, t.y. tik esant atliktiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams ir esant numatytiems dokumentams, sąlygojantiems teisėtą, nepažeidžiant kitų subjektų teisių šildymo įrangos atjungimą, galimas šildymo įrangos atjungimo (prievolių pasibaigimo) fakto nustatymas. Jei nėra realizuojami teisės aktų normose įtvirtinti imperatyvūs nurodymai ir reikalavimai, negalima konstatuoti ir šildymo bei karšto vandens sistemų atjungimo fakto. Todėl darytina išvada, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų daugiabučio namo bendraturčių, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcijos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 111-113) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, o savo poziciją iš esmės pagrindė tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė Inspekcija. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjai pasirinkusi elektrą alternatyvia šildymo energijos rūšimi, atsižvelgus į elektros energijos kainą, pareiškėja galėtų sutaupyti tik vienu būdu – tinkamai nešildydama savo patalpų ir tuo darydama žalą kitiems bendraturčiams. Be to, akivaizdu, kad juo mažiau šilumos pagamins tiekėjas tuo didesnė bus šilumos kaina jos vartotojams. Šilumos vartotojų skaičiaus sumažėjimas (atjungus Namo 6 ir 9 butus) didina šilumos kainą visiems likusiems šilumos vartotojams, nes bus mažiau gaminama šilumos.
Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Litesko“ atsiliepime (t. I, b. l. 115-118) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad vartotojas turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo vartojimo sutartį, laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktu, pastato/buto centralizuoto šildymo būdo pakeitimas, pertvarkant bendrąsias inžinerines pastato/buto sistemas, o ypač, kai yra atjungiama nuo bendros centralizuotos šildymo sistemos, yra laikomas šildymo sistemų rekonstrukcija. Todėl keičiant buto šildymo būdą yra būtina vadovautis statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant, bet neapsiribojant, Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais.
Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais pareiškėja bei tretieji suinteresuotieji asmenys M. J. ir R. J., siekdami atjungti savo butų šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos, privalėjo laikytis minėtais teisės aktais nustatytos specialios atsijungimo/rekonstrukcijos procedūros. Tai, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų daugiabučių namo bendrasavininkų, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos, jau yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse (2003 m. sausio 8 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-3/2003; 2004 m. vasario 9 d. nutartis civ. b. Nr.3K-3-94/2004; 2003 m. rugsėjo 8 d. -09-08 nutartis civ b. Nr.3K-3-789/2003; 2007-10-24 nutartis, civ. b. Nr.3K-7-359/2007).
Taip pat nurodė, kad Inspekcija bei Komisija savo sprendimuose pagrįstai ir teisingai konstatavo faktą, kad pareiškėja J. K. ir tretieji asmenys M. J. ir R. J. savo butų Nr.6 ir Nr.9 šildymo įrenginius nuo namo šildymo sistemos atjungė savavališkai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos imperatyvios tvarkos, t.y. nesikreipė Taisyklių nustatyta tvarka į Palangos miesto savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado butų šilumos įrenginių atjungimui gavimo (atkreiptinas dėmesys, kad prie skundo pareiškėjos pateiktuose dokumentuose (2009 m. rugpjūčio 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus reikalavimas dėl techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ projektavimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 3 d. įgalioto asmens I. A. prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl centrinio šildymo atsijungimo, 2009 m. rugsėjo 22 d. UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 8 d. UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr.l14) yra kalbama apie viso daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atjungimą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, o ne apie atskirų butų (Nr. 6 ir Nr. 9) šilumos įrenginių atjungimą, o tai yra dvi visiškai skirtingos rekonstrukcijos ir procedūros. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad buvo kreiptasi nustatyta tvarka dėl buto Nr.9 šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo sistemos projektavimo sąlygų bei leidimo išdavimo), butų šilumos įrenginius atjungė neturėdami nustatyta tvarka paruoštų atjungimo techninių projektų, baigę atjungimo darbus, negavo Inspekcijos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktų-pažymų bei butų šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktų. Pareiškėjos pateikiami 2004-2010 m. raštai bei minimi to laikotarpio UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai nepagrindžia skundžiamų sprendimų neteisėtumo, kadangi, 2004-2010 m. vykęs susirašinėjimas tarp namo gyventojų ir Palangos miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) vyko dėl namo gyventojų siekio atjungti viso namo šildymo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų. Tuo tarpu daugiabučio namo (viso) pastato šildymo įrenginių atjungimo tvarka nėra tapati daugiabučio namo pavienio buto šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkai. Šios tvarkos yra reglamentuotos atskirose Taisyklių punktuose: daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų Taisyklių 79-94 punktuose; daugiabučio namo buto ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių Taisyklių 250-264 punktuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendime nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad antstolės 2009 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių fiksavimo protokole užfiksuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje buto Nr. 9 iš sienos išvesti vamzdžiai, tiekę šiltą vandenį į buto radiatorius, nupjauti ir užaklinti, radiatoriai atjungti (t. I, b. l. 52-53).
Teismas nurodė, kad skundžiamų sprendimų priėmimo metu daugiabučio namo butų atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų buvo reglamentuojamas Taisyklių XI skyriaus „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva“ nuostatomis. Taisyklių 250 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo valdytojas (administratorius), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai, gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Prie šio prašymo pridedami Taisyklių 250.1.-250.6. punktuose nurodyti dokumentai. Tokiu būdu iš Taisyklių 250 punkto nuostatų matyti, kad daugiabutyje name esančio buto atsijungimo nuo centrinių šildymo sistemų procedūra pradedama buto savininkui pateikus savivaldybės administracijai prašymą kartu su kuriuo privalomai pateikiami ir visi Taisyklių 250.1.-250.6. punktuose nurodyti dokumentai.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos buvo atliktas neteikus Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymo centrinių šildymo sistemų atsijungimo darbams atlikti bei negavus nustatyta tvarka išduotų projektavimo sąlygų sąvado, t.y. pažeidžiant Taisyklių 250 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Nors J. K. skunde teismui nurodė, kad Taisyklėse nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemų procedūros buvo pažeistos dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos kaltės (neteisėto neveikimo, klausimų sprendimo vilkinimo), teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, gindama savo teises bei siekdama įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją tinkamai vykdyti jai priskirtinas funkcijas, būtų inicijavusi ginčą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuotas. Be to, net ir nustačius, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepriėmė sprendimo pareiškėjai rūpimu klausimu ar vilkino jo priėmimą, tai nesuteiktų teisės veikti nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų, o gali būti pagrindu kreiptis teisminės gynybos siekiant įpareigoti atlikti veiksmus ar atlyginti dėl neteisėto neveikimo patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad įvardinus, kad skundžiamuose sprendimuose Taisyklių pažeidimai yra konstatuoti pagrįstai, šilumos tiekėjas UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagrįstai ir teisėtai įpareigotas surašyti buto savininkams pažeidimo aktus.
Teismas nurodė, kad Taisyklių 165-167 punktų nuostatos reguliuoja prašymų prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių padavimo bei nagrinėjimo procedūras. Taisyklių 262-263 punktai reglamentuoja teisėto bei neteisėto šilumos įrenginių nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo pasekmes. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjai priklausančio buto atjungimo nuo centrinių šildymo sistemų teisėtumo, šio ginčo išsprendimui Taisyklių 165-167, 262-263 punktų nuostatos netaikytinos, todėl prašymas dėl minėtų Taisyklių punktų ištyrimo netenkintas.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad Inspekcijos skyrius 2009 m. gruodžio 21 d. sprendime, Inspekcijos 2010 m. vasario 2 d. sprendime ir Komisijos 2010 m. kovo 26 d. sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl juos naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja J. K. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 43-51), kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Pareiškėja prašė išreikalauti įrodymus, kurie betarpiškai susiję su byla, t.y. išreikalauti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens – šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ visą ginčo klausimu turimą medžiagą ir dokumentus, patvirtinančius (duomenys neskelbtini) namo, kitų bendraturčių įvykdytą atsijungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų bei namo inžinerinių tinklų projektinę dokumentaciją. Taip pat pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai poįstatyminėmis teisės normoms taikė pirmumą prieš įstatymus, neatsižvelgė į teisės normas, skatinančias konkurenciją šilumos ūkyje ir užtikrinančias vartotojų teisių apsaugą.
Nurodoma, kad šioje situacijoje yra akivaizdus Taisyklių 165 punkto prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, LR CK, Vartotojų teisių gynimo įstatymui ir kitiems norminiams teisės aktams, ta prasme, kad „sutartis tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų trečiajam asmeniui (miesto, rajono savivaldybei) jokių teisių ir pareigų nesukuria“, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų tiekėją), kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams“.
Pareiškėja nurodo, kad savivaldybė tiek teoriškai, tiek praktiškai įtakoja šilumos tiekėjo teises ir pareigas, tuo pačiu ir teisę nutraukti šilumos tiekimo sutartį, neišduodama reikalingų dokumentų, pvz. techninių sąlygų sąvado.
Pareiškėja nurodo, kad Taisyklių 165-167, 262-263 punktai prieštarauja taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems viešojo administravimo principams: įstatymų viršenybės. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taip pat pareiškėja nurodo, kad teismas spręsdamas bylą turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos konstitucinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – 2010 m. vasario 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu priimtu administracinėje byloje Nr. A662-171/2010.
Pareiškėja teismo prašo į bylą įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri pateiktų savo išvadą. Nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimo parengiamojoje stadijoje 2010 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, todėl spręstina dėl Inspekcijos skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. priimto sprendimo Nr. 14-284 panaikinimo ir grąžinimo šiai institucijai klausimą spręsti pagal galiojančių taisyklių normas iš naujo.
Atsiliepimas
Inspekcija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 72-76) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime yra nurodoma, kad teisinis reglamentavimas lemia, jog buto atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra saistomas specialios teisės aktais nustatytos tvarkos. Be to, kaip yra ne kartą konstatuota Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje, norintis nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti daugiabučiame name esančio buto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimą nuo centralizuotos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemos vartotojas privalo įrodyti, kad, įgyvendindamas savo teises, jis nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-94/2004; Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-7-359/2007. Analogiškai yra pasisakyta Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2A-442-464/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartyje, civ. byloje Nr. 2A-86-467/2010; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. sprendime, civ. byloje Nr. 2A-936-390/2008; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. sprendime, civ. byloje Nr. 2A-619-173/2010.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuota, kad energijos vartojimas yra paslaugos vartojimas, ir tai yra ne vartotojo pareiga, o teisė. Šalies valia yra atsisakyti jam priklausančios teisės, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių karštą vandenį ir šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis. Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2005; 2004 m. sausio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-21/2004).
Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad šilumos vartotojas pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 patvirtintų Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 14.2 punktu teigtina, kad karšto vandens sistemos pertvarkymas dėl buto, patalpos karšto vandens ruošimo ir tiekimo būdo keitimo priskiriamas rekonstrukcijai.
Pažymėtina, kad Statybos įstatymas ir STR 1.01.08:2002 „Statinio darbų rūšių aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, nustato privalomą rekonstravimo procedūrą. Vartotojo šilumos įrenginių atjungimo tvarką, nustatyta tam, kad nebūtų pažeisti sąžiningų šalių, t.y. kitų daugiabučio namo gyventojų, šilumos tiekėjo teisės ir teisėti interesai. Teisės aktais yra patvirtinta speciali butų atjungimo daugiabučiame name (šilumos įrenginių) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka, kurią detalizuoja ir kaip specialios teisės normos veikia Šilumos ūkio įstatymas bei Taisyklės.
Pareiškėja, norėdama atjungti savo buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, turėjo vadovautis anksčiau minėtu teisės aktu, parengti atitinkantį šilumos tiekėjo pateiktas technines sąlygas techninį projektą, suderinti šį projektą nustatyta tvarka (ne tik su šilumos tiekėju, bet ir su kitais daugiabučio namo bendraturčiais), gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti buto karšto vandens vartojimo įrenginius, o baigus atjungimo darbus, privalėjo gauti Inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės akto (Taisyklių 1 priedo 32 p.) nustatyta tvarka gauti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotos dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato karšto vandens sistema išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas turėjo pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui. Ir tik gavus anksčiau minėtus aktus buto šilumos įrenginiai (karšto vandens vartojimo įrenginiai) gali būti laikomi atjungtais nuo bendros daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemos.
Pareiškėja, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, savo buto radiatorius atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Taigi pareiškėja piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-359/2007). Buto savininkė J. K. neįrodė, kad ji yra teisėtai atsijungusi nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl pagal galiojančius teisės aktus yra šilumos vartotoja ir turi prievolę mokėti už paskirtą šilumos ir karšto vandens energijos kiekį.
Taisyklių 68.2 punkte nustatyta, kad pastato savininkas-šilumos vartotojas turi teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti savo šilumos įrenginius teisės aktuose ir Taisyklėse nustatyta tvarka, tik jeigu tai nepažeidžia kitų pastatų savininkų-šilumos vartotojų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie jo pastato šilumos įrenginių, teisių ir interesų. Be to, Taisyklių 80 punkte nurodoma, kad jeigu dėl atjungimo bus pažeidžiami kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos perdavimo tinklų ar šildymo ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, privaloma prašymą suderinti su jais. Tuo tarpu pareiškėja negavo jų sutikimo minėtiems veiksmams atlikti.
Iš skundžiamų Inspekcijos raštų matyti, jog ji remdamasi Taisyklių nuostatomis, pareiškėjai išsamiai ir motyvuotai išdėstė ir paaiškino visą šilumos vartotojo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos procedūrą. Pažymėtina, kad teisės aktais yra detaliai reglamentuota atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos tvarka, kurios Inspekcija taip pat privalo laikytis, negali jos keisti, koreguoti ar netaikyti tam tikrų jos normų pareiškėjos atžvilgiu. Taisyklėse nėra numatyta galimybė pripažinti asmenų atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos teisėtu tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija nevykdo ar vengia vykdyti įstatymais jai nustatytas funkcijas. Pareiškėja J. K. Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus neišduodant pareiškėjai išvadų dėl atsijungimo nuo centrinės miesto šildymo sistemos galėjo skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, 77-81) nurodo, kad pagal Taisyklių 250 punktą buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalėjo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Prie šio prašymo privalomai pridedami Taisyklių 250.1.-250.6. punktuose nurodyti dokumentai. UAB „Litesko nurodo, kad jo filialą „Palangos šiluma“ (šilumos tiekėja) dėl buto šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos niekas nesikreipė ir projektavimo sąlygos nebuvo rengiamos ir išduotos, iki šiol iš buto savininkų nėra gautos Inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto pažymos ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto kopijos. UAB „Litesko“ žiniomis buto savininkai nėra gavę ir statybos leidimo rekonstrukcijos darbams atlikti.
UAB „Litesko“ teigia, kad pareiškėjos pateiktuose kartu su skundu dokumentuose (2009 m. rugpjūčio 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus reikalavimas dėl techninių sąlygų Nr.(l 8.8)-ASKl-879, 2009 m. rugpjūčio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ projektavimo sąlygos Nr.581, 2009-09-03 įgalioto asmens I. A. prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl centrinio šildymo atsijungimo, 2009 m. rugsėjo 22 d. UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr. 527, 2010 m. kovo 8 d. UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr.114) yra kalbama apie viso daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atjungimą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, o ne apie atskiro buto šilumos įrenginių atjungimą. Pažymėtina, kad daugiabučio namo (viso) pastato šildymo įrenginių atjungimo tvarka nėra tapati daugiabučio namo pavienio buto šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkai. Šios dvi skirtingos tvarkos ir procedūros darbų bute atlikimo metu buvo sureglamentuotos atskirose Taisyklių punktuose: daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų Taisyklių 79-94 punktuose; daugiabučio namo buto ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių Taisyklių 250-264 punktuose. Pareiškėja viso teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad buvo kreiptasi teisės aktų nustatyta tvarka į Palangos miesto savivaldybę dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo sistemos projektavimo sąlygų bei statybos leidimo šiems darbams atlikti išdavimo, t.y. kad atjungdama savo buto šildymo įrenginius ji vykdė teisės aktų imperatyvius reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodyti ir prašomi ištirti Taisyklių 165-167 punktai reglamentuoja viso pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų tvarką, todėl yra netaikytini šioje byloje. Be to, svarbu paminėti, kad pareiškėjos cituojamos Taisyklių 165-167 punktu nuostatos galiojo laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 17 d. (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių įsigaliojimo diena) iki 2009 m. sausio 7 d. (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr.4-617, kuriuo patvirtinta nauja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcija, įsigaliojimo dienos), kai tuo tarpu buto šildymo įrenginių atjungimo darbai atlikti 2009 m. rugsėjo 22 d.
Pareiškėjos nurodyti ir prašomi ištirti Taisyklių 262-263 punktai reglamentuoja santykius tarp šilumos tiekėjo ir buvusio šilumos vartotojo (dėl atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų šildymą ir kt.) bei nustato atsakomybę vartotojui, neteisėtai atlikusiam savo buto ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo darbus. Šių punktų nuostatos būtų aktualios šioje byloje, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl pareigos vartotojui, neteisėtai atlikusiam savo buto šildymo įrenginių rekonstrukcijos darbus, mokėti šilumos tiekėjui už pateiktą šilumą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 14-284, bei šį sprendimą palikusių galioti Inspekcijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimo Nr.2R-(07)-54, Komisijos 2010 m. kovo 26 d. sprendimo Nr.3R-51(2010/05-4R-54), teisėtumo, o ne dėl išlikusių šilumos tiekimo ir vartojimo santykių tarp šilumos tiekėjo ir pareiškėjos, todėl šie Taisyklių punktai yra netaikyti šioje byloje.
UAB „Litesko“ nurodo, kad Energetikos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje apibrėžiant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją, nagrinėjant skundus ne teismo tvarka energetikos srityje, numatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje nagrinėtas klausimas nėra susijęs su energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. nėra priskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai, todėl ši institucija negali būti laikytina tinkama pateikti išvadą šioje byloje, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti, kokio pobūdžio darbai buvo atlikti buto šildymo sistemoje ir kokie teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus bei energijos tiekimo santykius, imperatyvūs reikalavimai pareiškėjos nebuvo įgyvendinti juos atliekant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.14-284 ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimo Nr.2R-(07)-54 teisėtumo.
Inspekcijos skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.14-284 UAB „Litesko“ filialo skyriaus „Palangos šiluma“ prašymas ištirti ir pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka įvertinti savavališką atjungimą atlikusių asmenų (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, butų Nr. 6 ir Nr. 9 savininkų) veiksmus buvo tenkintas iš dalies ir nuspręsta: 1) informuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje butų Nr. 6 ir Nr. 9 savininkus, kad minėtuose butuose šildymo sistema atjungta pažeidžiant šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatytą tvarką; 2) įpareigoti UAB „Litekso“ filialą „Palangos šiluma“, kaip šilumos tiekėją, atlikti norminiame teisės akte numatytą pareigą ir surašyti pažeidimo aktus butų Nr. 6 ir Nr. 9 savininkams (t. I, b. l. 11-12). Inspekcijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 2R-(07)-54 minėtas Inspekcijos skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas (t. I, b. l. 13-16). Iš šių skundžiamų sprendimų matyti, kad jie nėra skirti pareiškėjai, taip pat nenustato pareiškėjai jokių teisių ar pareigų, taip pat remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga neįmanoma nustatyti, kokias konkrečias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia skundžiami aktai.
Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Pareiškėja skunde teismui bei apeliaciniame skunde bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenurodė svarių argumentų, kuo skundžiami sprendimai pažeidžia jos materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip pareiškėjos teisės ar teisėti interesai bus apginti reikalavimus patenkinus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pareiškėja teismui formuluojamu skundo reikalavimu pradeda ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje, t. y. darant prielaidą, kad skundžiamų sprendimų pagrindu kompetentingas viešojo administravimo subjektas priims administracinį teisės aktą, kuris pareiškėjai galimai sukels teisines pasekmes ir kurį atitinkamai pareiškėja turėtų teisę skųsti teismui. Taigi, pareiškėja neįrodė teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla ir tuo pagrindu jos skundas turi būti atmestas.
J. K. skunde teismui nurodo, kad Taisyklėse nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemų procedūros buvo pažeistos dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos kaltės (neteisėto neveikimo, klausimų sprendimo vilkinimo), tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, gindama savo teises bei siekdama įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją tinkamai vykdyti jai priskirtinas funkcijas, būtų inicijavusi ginčą teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos skundo motyvai, susiję su Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų ar neveikimo teisėtumo įvertinimas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja neįrodė teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla ir tuo pagrindu jos skundas turi būti atmestas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitais motyvais yra atmetęs pareiškėjos skundą, tačiau laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais atmesdamas pareiškėjos skundą, yra priėmęs iš esmės teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas dėl to, kad pareiškėja neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla, pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumo teisėjų kolegija nevertins, nes jie neturės teisinės reikšmės, taip pat dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nevertins apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, neišreikalavo papildomų įrodymų.
Taigi, tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.