Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-86-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-09
Bylos Nr.
2A-86-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
UAB „Nemenčinės komunalininkas“, Vilniaus kolegijos
Atsakovas
L.J. Š., T. J.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-86-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6.;121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovei Dianai Germanovič,ieškovo Vilniaus kolegijos atstovei adv. Donatai Kravčenkienei,atsakovams L.J. Š. , T. J. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų L. J. Š. ir T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bendraieškovų UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir Vilniaus kolegijos ieškinius atsakovams L. J. Š. ir T. J. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (pradinį ieškinį padavė UAB „Pagirių komunalininkas“) 2008-08-25 padavė ieškinį ir, jį patikslinęs, prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. J. Š. ir T. J. 3477,77 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2009-01-01, 204,33 Lt delspinigių ir 121,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-19 įsakymu Nr.A27-1108 Buivydiškių katilinė panaudos pagrindais buvo perduota UAB „Pagirių komunalininkas“ šilumos tiekimui organizuoti Buivydiškių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Civilinės bylos nagrinėjimo metu UAB „Pagirių komunalininkas“ buvo reorganizuotas skaidymo būdu ir pagal aptarnaujamas seniūnijas Zujūnų seniūnija perėjo į UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnavimo zoną. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) teikiamos komunalinės paslaugos: nuo 2006-09-01 šiukšlių išvežimas, nuo 2006-10-01 šilumos tiekimas, nuo 2007-05-01 administravimo paslaugos. Atsakovai nuo 2006-09-01 iki 2009-01-01 už suteiktas komunalines paslaugas atsiskaitė dalinai ir liko įsiskolinę ieškovui 3477,77 Lt skolos bei 204,33 Lt delspinigių. Dar 2008-03-03 UAB „Pagirių komunalininkas“ gavo atsakovės L.J. Š. pranešimą, kad atsakovams priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra atjungtas nuo centrinio šildymo. UAB „Pagirių komunalininkas“ kreipėsi į Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakultetą, kuris iki ilgalaikio turto perdavimo ieškovui, teikė Buivydiškių kaimo gyventojams šilumą, dėl atsakovų buto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos fakto patvirtinimo ar paneigimo, tačiau gavo atsakymą, kad duomenų apie minėto buto atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos nėra. Ieškovas atsakovams siūlė sudaryti sutartis dėl komunalinių paslaugų tiekimo, tačiau tokia sutartis nėra sudaryta iki šiol. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183 bei 194 punktus daugiabučio namo (buto) savininkas, norėdamas atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, privalo pateikti prašymą savivaldybei dėl šildymo būdo pakeitimo ir gauti techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti; buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, pasirašant jų atjungimo aktą, ir nuo nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos vartotojai pripažįstami atjungtais; jeigu buto savininkas atjungia šilumos įrenginius pažeisdamas šias taisykles, jis išlieka šių sistemų buitiniu vartotoju tol, kol neatlieka nurodytų veiksmų. Faktas, kad atsakovai kreipėsi tik į seniūniją dėl atsijungimo nuo šildymo įrenginių, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo tinkamai įvykdyti reikalavimai teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovas Vilniaus kolegija 2009-02-05 padavė ieškinį atsakovams L. J. Š. ir T. J. , kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 8684,29 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LR Švietimo ir mokslo ministro 2001-08-24 įsakymu Nr.1230 „Dėl Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos reorganizavimo į Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centrą“ nuo 2001-09-01 Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla buvo įjungta į Vilniaus kolegijos sudėtį ir tapo Vilniaus kolegijos vienu iš fakultetų. Vilniaus kolegija, perėmusi Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos teises ir pareigas, teikia komunalines paslaugas atsakovams priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Iki 2006-07-04 Vilniaus kolegija atsakovams tiekė šildymo, šalto vandens tiekimo, šiluminių mazgų aptarnavimo, šiukšlių išvežimo paslaugas. 2006-07-04 Vilniaus kolegija perdavė visą šilumos ūkį, t.y. katilinę, UAB „Pagirių komunalininkas“, kuris vėliau buvo reorganizuotas į UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Nuo 2006-07-04 iki šiol Vilniaus kolegija tiekia atsakovams jau tik šalto vandens paslaugas. Visos komunalinės paslaugos vartotojams tame tarpe ir atsakovams, yra teikiamos pagal Vilniaus rajono savivaldybės nustatytus tarifus. Atsakovai už teikiamas paslaugas neatsiskaitė.

Šalies argumentai

Atsakovai L.J. Š. ir T. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pripažįstant, jog nuo 2004-09-28 butas (duomenys neskelbtini) yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Nurodė, kad su ieškovu už paslaugas yra atsiskaitę, 2009-01-28 sumokėjo 316,95 Lt, už laikotarpį nuo 2006 metų rugsėjo mėn. – 2008 metų gruodžio mėn. sumokėjo už šiukšlių išvežimą ir administravimo paslaugas. Šildymo paslaugomis nesinaudojo. Ieškovas teikė šildymo paslaugas iki 2004-10-25, o nuo šios datos jiems priklausantis butas buvo atjungtas nuo namo centrinio šildymo sistemos. Dėl leidimo atsijungti jie raštu kreipėsi į Zujūnų seniūniją, bet jokio atsakymo negavo. Į savivaldybę dėl leidimo nesikreipė. Iš Buivydiškių žemės ūkio mokyklos rašto Nr. 304 suprato, kad tai ir yra leidimas atsijungti, techninės sąlygos. Nuo 2000 metų (buto įsigijimo) iki 2004-10-25 atsijungimo nuo šildymo, kitas komunalines paslaugas jiems tiekė Buivydiškių aukštesnioji ŽŪM, kurios prievoles yra perėmusi Vilniaus kolegija.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 3267,21 Lt skolos ir 204,33 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2009-01-01 bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas ieškovo Vilniaus kolegijos ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų 8684,29 Lt skolos už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2009-01-01, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis LR Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai paneigia aplinkybę, kad atsakovams priklausantis butas buvo atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos nuo 2004-10-25. Teismas kritiškai vertino atsakovų paaiškinimus, jog leidimas atsijungti yra 2001-06-25 Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriaus raštas Nr.304, nes jame tik paaiškinta atsijungimo tvarka. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog nėra įrodymų apie tai, kad Vilniaus kolegija teikė jiems komunalines paslaugas, nes tokie argumentai prieštarauja pačių atsakovų nurodytoms aplinkybėms, kad jie pripažįsta ir neginčija, jog būtent Vilniaus kolegija yra Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos prievolinių įsipareigojimų perėmėja ir kad atsakovai sutinka, jog yra skolingi už komunalines paslaugas iki 2004-10-25. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jiems teikiamos komunalinės paslaugos buvo nekokybiškos, o taip pat, kad jiems nebuvo tinkamai išaiškinta ir pranešta, kiek jie turi mokėti už paslaugas, kad namas, kuriame yra atsakovų butas, neturi šiluminio mazgo. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai ne kartą buvo raginami apmokėti ieškovams įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus, atsakovams ne kartą buvo išaiškinta ir apie atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos galimybes, atsakovai žinojo apie įsiskolinimą. Teismas laikė nepagrįstomis atsakovų nurodytas aplinkybes, jog dalis skolos Vilniaus kolegijai yra atlyginta, kadangi atsakovas T. J. pripažino Vilniaus kolegijos ieškinį 4362,79 Lt sumai už laikotarpį iki 2004 metų kovo mėnesio, prašė sumažinti šį skolos dydį, tačiau ieškovo Vilniaus kolegijos pareikšto ieškinio dalykas yra ne padarytos žalos atlyginimas, o įsiskolinimo, atsiradusio dėl atsakovų netinkamo prievolinių įsipareigojimų ieškovui vykdymo, priteisimas (CK 6.1-6.4 str., 6.38 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai nepateikė išsamių duomenų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, teismas netenkino prašymo atidėti arba išdėstyti dalimis priteistų sumų mokėjimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai L.J. Š. ir T. J. prašo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad nuo 2004 m. nesinaudoja centrinio šildymo paslauga. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik ieškovų žodiniu pasakymu, jog buvo siūloma sudaryti sutartį dėl teikiamų paslaugų, bet nekreipė dėmesio į 2008-02-27 raštą, kuriuo atsakovai prašė atsiųsti sutartį, kad būtų galima tinkamai susipažinti su sąlygomis. Byloje esantys ieškovų raštai dėl įsiskolinimo už komunalinius patarnavimus apmokėjimo buvo siunčiami ne atsakovų buto adresu, todėl nelogiška ir neteisinga jais remtis kaip įrodymais. Be to, kai kuriuose iš šių raštų neminimi įsiskolinimai, tik aiškinama atsijungimo tvarka (2001-06-25 raštas Nr. 204), pagal kurią ir buvo įvykdytas atsijungimas. Tiekėjų pareiga su atsakovais sudaryti sutartis numatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, tačiau šios prievolės jie neįvykdė, o Vilniaus kolegija nevykdo iki šiol. Vilniaus kolegija iki šiol nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad teikė paslaugas, siuntė pranešimus už suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovai ilgus metus nesudarinėjo sutarčių, neinformavo atsakovų mokėjimo pranešimais apie suteiktų paslaugų kainą ir kiekį, nevykdė įstatyme numatytų pareigų. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad Vilniaus kolegija perėmė komunalinės veiklos prievoles. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, kadangi į bylą buvo pateikti įrodymai apie tai, jog šeimoje yra trys mažamečiai vaikai, pragyvenimo šaltinis yra atlyginimas, atsakovų šeima gyvena 50 kv.m bute.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus kolegija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai patvirtino, jog neginčija, kad Vilniaus kolegija perėmė visus įsipareigojimus, taip pat nurodė, jog žinojo, kas jiems tiekia komunalines paslaugas, jomis naudojosi, pripažino skolą už šiukšlių išvežimą ir vandens tiekimą, nepaneigė, jog buvo tiekiamas šildymas, tačiau nepripažįsta tik šiluminių mazgų aptarnavimo mokesčio. Atsakovė L.J. Š. atsisakė su Vilniaus kolegija sudaryti Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo už komunalines paslaugas sutartį, motyvuodama tuo, jog Vilniaus kolegija tokias paslaugas tiekia neteisėtai, neturėdama leidimo. Nepaisant to, atsakovai tokiomis paslaugomis naudojosi.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad civilinė byla buvo išnagrinėta išsamiai. Atsijungimas nuo centrinio šildymo yra sudėtingas procesas, kuris griežtai reglamentuotas teisės aktų numatyta tvarka. Atsakovai gyvena daugiabučiame name, kur, įgyvendinant savo teises ir pareigas, negalima pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Atsakovai, prieš atsijungdami nuo centrinio šildymo, turėjo gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, šilumos tiekėjo pažymą. Ieškovas nuo 2009-01-01 neskaičiuoja atsakovams mokesčių už šildymo ir šildymo sistemos eksploatavimo paslaugas, kadangi buvo susitarta, jog atsakovai kreipsis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl tinkamo atsijungimo nuo centrinio šildymo įforminimo, tačiau atsakovai iki šiol tokio atsijungimo neįformino. Energijos sutartys, jeigu vartotojas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo reikmėms, laikomos sudarytomis nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovai apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovų atstovės – prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų L.J. Š. ir T. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams L.J. Š. ir T. J. . Šiam butui iki 2006-07-04 komunalinius patarnavimus (šildymo, šalto vandens tiekimo, šiluminių mazgų aptarnavimo, šiukšlių išvežimo) tiekė Vilniaus kolegija, kuri nuo 2001-09-01 perėmė reorganizuotos Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos prievolinius įsipareigojimus, o nuo 2006-07-04 - UAB „Pagirių komunalininkas“, kuris buvo reorganizuotas į UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Abiems paslaugų tiekėjams už suteiktas paslaugas atsakovai nemokėjo, todėl susidarė ieškiniuose nurodytas įsiskolinimas, kurį nagrinėjamoje byloje buvo prašoma priteisti ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė. Atsakovai iš esmės ginčija patį šildymo paslaugų teikimo faktą, motyvuodami tuo, jog jiems priklausantis butas (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name nuo centrinio šildymo sistemos buvo atjungtas dar 2004-10-25, todėl jie neprivalo mokėti už tai, ko nėra gavę. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta, nes jie nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra sudėtingas procesas, todėl jis įstatymų leidėjo yra griežtai reglamentuotas. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo (galiojusio 2004-10-25) VII skirsnio nuostatas sprendimą dėl daugiabučių namų atskirų butų savininkų prašymų pakeisti šildymo būdą priima savivaldybė. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintų 2003-06-30 LR ūkio ministro įsakymu Nr.4-258) nuostatas daugiabučio namo atskiro buto savininkas privalo ne tik pateikti prašymą savivaldybei dėl šildymo būdo pakeitimo, bet ir gauti techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti (taisyklių 183 str.). Pagal tų pačių taisyklių 194 straipsnį buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, pasirašant jų atjungimo aktą. Būtent nuo šio akto pasirašymo dienos vartotojai pripažįstami atjungtais nuo centralizuotos šildymo sistemos. Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos ar karšto vandens buitiniu vartotoju tol, kol neatlieka minėtų taisyklių 194 straipsnyje nurodytų veiksmų (taisyklių 196 str.). Be to atsakovai gyvena daugiabučiame name, todėl įgyvendindami savo teises bei interesus, jie negali pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų teisių ar teisėtų interesų. Dėl to atsakovai, prieš atsijungdami nuo centrinio šildymo, turėjo gauti visų daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų sutikimą bei šilumos tiekėjo pažymą, jog dėl pakeisto buto šildymo būdo nepažeis kitų patalpų butų savininkų teisių. Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-932/2001; 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1311/2002; 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2004; 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-480/2006). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Atsakovai šios tvarkos nesilaikė.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovams priklausantis butas nebuvo tinkamai, laikantis Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos nuo 2004-10-25 ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2008-08-22 Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakulteto raštas (b.l. 10, t.1), jog Vilniaus kolegijos buhalterija jokių dokumentų apie atsakovams priklausančio buto (duomenys neskelbtini) atjungimą nuo centralizuotų šiluminių tinklų neturi; 2009-01-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas (b.l. 72, t.1), kuriame nurodyta, kad atsakovų prašymo dėl atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos nuo 2001 m. iki dabar registravimo žurnaluose įregistruota nėra; 2009-01-16 UAB „Nemenčinės komunalininkas“ Buto šildymo sistemos patikrinimo aktas, kurį pasirašė ir atsakovai (b.l. 74, t.1), ir jame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog nėra buto šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbo projekto; 2009-02-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos seniūnės raštas (b.l. 155, t.1), kuriame informuojama, jog dėl šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotų šiluminių tinklų klausimo sprendimus priima komunalinė tarnyba, tai nėra seniūnijos kompetencija. Be to byloje atsakovai pripažino, kad į savivaldybę su prašymu dėl šildymo būdo pakeitimo nesikreipė, atitinkamo projekto neturėjo ir neturi. Atsakovų aiškinimas, jog leidimu atsijungti jie laiko 2001-06-25 Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio direktoriaus raštą Nr. 304 (b.l. 27, t.1), pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kritiškai, kadangi iš rašto turinio akivaizdu, jog šiuo raštu atsakovams buvo nurodyta tik atskiro buto atjungimo nuo visos namo šildymo sistemos tvarka, o ne duotas koks nors leidimas ar sutikimas.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų nurodyti argumentai, kad Vilniaus kolegija nepateikė įrodymų, jog teikė atsakovams komunalines paslaugas, nes tokie argumentai prieštarauja pačių atsakovų nurodytoms aplinkybėms, kad jie pripažįsta ir neginčija, jog būtent Vilniaus kolegija yra Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos prievolinių įsipareigojimų perėmėja ir kad jie sutinka, jog yra skolingi už komunalines paslaugas iki 2004-10-25, t.y. iki tol, kol jiems priklausantis butas buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas jų nurodytas aplinkybes „išėmė“ iš konteksto ir neteisingai traktavo, nes, kaip tvirtina bylos duomenys (įrašai teismo posėdžių protokoluose), teismas ne viename posėdyje uždavinėjo atsakovams konkrečius klausimus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir atsakovai juos atsakė nedviprasmiškai, bet aiškiai, pripažindami, jog Vilniaus kolegija perėmė prievolinius įsipareigojimus, kad jie pripažįsta dalį skolos ir pan.

Atmestini taip pat apeliantų argumentai, kad jiems nebuvo žinoma apie susidariusius įsiskolinimus už suteiktas paslaugas ieškovams, kadangi pranešimai buvo siunčiami neteisingu adresu. Bylos duomenys tvirtina, kad dauguma ieškovų pranešimų apie skolą už komunalinius patarnavimus buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kur ilgą laiką ir gyvena atsakovai. Be to neteisingas adresas – (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųsta keletas ieškovų pranešimų, yra kaimynystėje ir, atsižvelgiant į tai, jog paštu išsiųsti laiškai negrįždavo siuntėjui, tikėtina pasiekdavo adresatą. Pažymėtina, jog atsakovai iš esmės neginčija ilgą laiką apskritai nemokėję už teikiamas komunalines paslaugas niekam, todėl, būdami sąžiningi ir protingi, privalėjo suvokti, jog tokiu būdu susidaro įsiskolinimas.

Apeliantai iš esmės teisingai nurodo, kad ieškovai privalėjo pasiūlyti jiems sudaryti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30 LR ūkio ministro įsakymu Nr.4-258, 243 p.), tačiau tokios sutarties, kaip nustatyta byloje, su atsakovais ieškovai nebuvo sudarę, bet tokias paslaugas atsakovams teikė, o pastarieji jomis naudojosi. Be to pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį energijos sutartys, jeigu vartotojas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo reikmėm, laikomos sudarytomis nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Vadinasi, tiek ieškovams, tiek atsakovams yra privalomos vartojimo sutarčių sąlygos. Tuo tarpu atsakovai ieškovų teikiamomis paslaugomis naudojosi, bet už jas tinkamai neatsiskaitė.

Pažymėtina, jog atsakovai yra fiziniai asmenys. Kaip jau minėta, kad fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovai atjungė 2004-09-28 savo buto šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesilaikydami aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Atsakovai, pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką, savo buto šildymą atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Taigi atsakovai piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančių įmonių teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo ginti atsakovų, kaip vartotojų ir silpnesnės šalies, teises nuo šilumos tiekėjo yra nepagrįsti, nes atsakovai piktnaudžiavo savo teise. Ieškinys patenkintas pagrįstai. Teismas materialiąsias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų priteistina 11,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovų šeiminę padėtį – nedidelį darbo užmokestį (b.l. 190-192, t. 1), tris nepilnamečius vaikus (b.l. 187-189, t.1), o taip pat į tai, jog ieškovas Vilniaus kolegija dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neprieštarauja, teisėjų kolegija laiko tikslinga ir teisinga sprendimu priteistą 10684,29 Lt sumą išdėstyti trejų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Išdėstyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimu iš atsakovų L. J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovui Vilniaus kolegijai (kodas 111965131) priteistą 10684,29 Lt sumą, mokant solidariai kiekvieną mėnesį po 300 (tris šimtus) Lt.

Priteisti iš L. J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 5 (penkis) litus 80 centų iš kiekvieno pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis