- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-619-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Galina Blaževič, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“
- Atsakovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- Juozui A
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Linas Mažonas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Birutė Bobrel, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ atstovams Ritai Kavaliauskienei, advokatui Linui Mažonui, atsakovo M. A. atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, trečiajam asmeniui Juozui A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ ieškinį atsakovui M. A. ir tretiesiems asmenims Juozui A. A., Kauno rajono savivaldybei dėl skolos išieškojimo ir atsakovo M. A. priešieškinį dėl šilumos energijos tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas DNSB „Ramunė“ prašė priteisti iš atsakovo 7452,76 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei įpareigoti atsakovą M. A. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savo bute Tulpių g. 10-26, Vilkijoje, Kauno rajone, savavališkai atjungtus šildymo sistemos įrenginius. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėn. savavališkai atsijungė šildymo sistemą savo bute, esančiame Tulpių g. 10-26, Vilkijoje, Kauno rajone, padarydamas bendrijai 7452,76 Lt įsiskolinimą. Dėl savavališko atsijungimo žalą patiria virš jo gyvenantis kaimynas, kuris skundžiasi, kad pas jį nešyla butas. Apačioje gyvenanti atsakovo kaimynė skundžiasi, kad pas ją jaučiasi dujų kvapas. Ieškovas leidimo atsijungti iš ieškovo negavo. Kito šaltinio tiekti šilumai nėra. Už bendro naudojimo patalpų apšildymą atsakovas nemoka. Jei atsakovas norėtų atsijungti, jis turėtų iškviesti ekspertus, kad nustatytų kokį šilumos kiekį jis sunaudoja ir kiek turėtų sumokėti. Vyko susirinkimas, jie siūlė bendrijos nariams leisti atsakovui atsijungti, sumažinti bendrą kvadratūros plotą, tačiau žmonės nesutiko. Bendras namo plotas yra 4841,82 m², atsakovo buto plotas yra 64,99 m².
Atsakovas M. A. priešieškiniu prašo pripažinti šilumos energijos tiekimo sutartį butui, esančiam Tulpių g. 10-26, Vilkija Kauno rajone, sudarytą su atsakovu DNSB „Ramunė“, Tulpių g. 12, Vilkija, Kauno rajone, nutraukta nuo 2005-12-15.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas, turėdamas ieškovo sutikimą, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, taigi turėdamas teisinį pagrindą, 2005-12-15 atsijungė nuo šildymo sistemos. Tą patvirtina ir ieškovo atstovė, kad šilumos energija į atsakovo butą nuo 2005-12-15 nėra tiekiama. Iki atsijungimo nuo šildymo sistemos dienos, atsakovas už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas yra atsiskaitęs, todėl sąlygos nutraukti šilumos tiekimo sutartį pagal CK 6.390 straipsnį. 2004-11-23 LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-454/2004 konstatavo, kad esant alternatyviam buto šildymo būdui šilumos energijos tiekėjas negali daryti vartotojui kliūčių atjungti jo butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Pripažino šilumos energijos tiekimo sutartį butui, esančiam Tulpių g. 10-26, Vilkijoje, Kauno rajone, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovo, nutraukta nuo 2005 m. gruodžio 15 dienos. Teismas nustatė, kad DNSB „Ramunė“ priklauso katilinė, esanti Tulpių g. 12, Vilkijoje, Kauno rajone (t.1, b.l. 5-16). DNSB „Ramunė“ J. A., gyv. Tulpių g. 10-26, Vilkija, Kauno rajone, išsiuntė pranešimą, kad už 2005-05-01 jis yra skolingas 337,27 Lt, už 2005-2006 m. skolingas 1289,48 Lt, susidarė 268 Lt delspinigiai, už 2006-2007 m. skolingas 1322,53 Lt, susidarė 237 Lt, iš viso iki 2007-08-20 3454,28 Lt (t. 1, b.l. 19). Juozas A. A. 2004-04-03 kreipėsi į DNSB „Ramunė“, kad ši išbrauktų keturių butų 259,70 m² kompleksą iš šilumos tiekimo sąrašų (t.1, b.l.75). DNSB „Ramunė“ aktas patvirtina, kad atsakovas atsijungė iš bendros šilumą tiekiančios katilinės. Šilumos tiekimo valdytojas A. A. apžiūrėjo atjungimą vietoje, pastabų nepareiškė (t.1, b.l.76-77). Juozas A. A. 2004-04-03 raštu kreipėsi į DNSB „Ramunė“ su prašymu leisti jam atsijungti apšildymą nuo bendros šildymo sistemos (t.1, b.l.78). Asmenų sąrašas patvirtina, kad jie sutinka, jog M. A., atsijungdamas nuo šilumos tiekėjo, savo butą, esantį Vilkijoje, Tulpių g. 10-26, nesukėlė jiems žalos ir daugiau už šilumos energiją pastarieji nemoka (t.1, b.l.81). DNSB „Ramunė“ 2008-03-05 išdavė pažymą, kad M. A. už 2004 m. šildymo sistemą atsiskaitė pilnai (t.1, b.l.82). Nustatęs, jog nors atsakovas pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, prašomas priteisti įsiskolinimas yra paskaičiuotas už laikotarpį, per kurį atsakovas, su kuo sutiko ieškovas, jo tiekiamos šilumos energijos nevartojo, todėl ieškinį atmetė. Nors teismas ir konstatavo, kad atsijungimas nuo šildymo sistemos įvyko pažeidžiant atsijungimo procedūrą, tačiau tai, teismo nuomone, nepaneigia atsakovo teisės nutraukti šilumos vartojimo santykius (sutartį), nes šilumos vartojimas yra paslaugos vartojimas, ir tai yra ne pareiga, o teisė. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas iki 2005 m. gruodžio 15 d. nėra skolingas ieškovui už sunaudotą energiją, be to, kitų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai davė sutikimą atjungti ieškovų butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, ir nekėlė klausimo, kad sutarties dėl ieškovo buto šildymo nutraukimas padarys jiems žalos, teismas vadovaudamasis CK CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu, patenkino priešieškinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas sprendime nurodė, kad „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-03-07 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 yra išaiškinęs, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai atitraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt). Tokios įrangos pakeitimas reiškia Statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti“. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, atsijungdamas nuo centrinio šildymo sistemos, pažeidė šią procedūrą reglamentuojančias teisės normas, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių netaikė ieškinyje nurodytų Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos Tiekimo ir vartojimo taisyklių 196 punkto (Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte (Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą) nurodytų veiksmų). Taip pat neįvertinta, kad atsakovas, savavališkai atjungęs šildymo įrenginius, padarė bendrijai žalą, nes sumažėjo šildymo varža gretimuose bendraturčių butuose, bendrijos nariai turi ir toliau mokėti iš savo lėšų už atsakovui teikiamą šildymą. Dėl to, apelianto nuomone, atsakovas privalo savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį šildymo įrenginių sistemą savo bute, kadangi tai pažeidžia kitų bendraturčių interesus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Atsakovas nurodo, jog Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 str.). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 72 str., kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis . Šio įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių tą faktą, kad atsakovo butui pateikta ir suvartota energija nustatyta pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Kadangi sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais todėl galima konstatuoti, kad kitoks energijos nustatymo būdas šiuo atveju nėra įmanomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 72 str.3 d. numato, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Buitiniam vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad skolą sudaro - kuras, elektros energija, darbo užmokestis ir kaupiamosios lėšos. Tačiau ieškovo pateikti duomenys šių aplinkybių nepatvirtina, priešingai, teismui pateiktuose paskaičiavimuose nurodoma, kad tai yra įsiskolinimas už šildymą ir delspinigiai. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme metu atsakovas pateikė visą eilę dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas(kurui , elektrai), tačiau šie dokumentai nepatvirtina fakto kiek kiekvienam butui tenka mokėti už šilumos energiją.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 konstatavo, kad „tuo atveju jei atsijungimas įvykdytas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslauga ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Byloje turi būti taikomos ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatos. Per prašomą priteisti laikotarpį buvęs abonentas, kuris buvo ir paslaugos vartotojas, šilumos energijos nenaudojo. Vartotojas turi pareigą apmokėti už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, šiame įstatyme įtvirtintai įstatymo leidėjo valiai, kad yra apmokama už parduotą prekę ar paslaugą“. Kadangi ieškovas pateikė teismui ieškinį prašydamas priteisti skolą už šilumos energijos tiekimą, bet ne atsijungimu padarytą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį jo reikalavimą atmetė.
Prievolės mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų (patalpų) šildymą atsakovas neneigia ir sutinka mokėti (pagal įstatymų nustatyta tvarka atliktus paskaičiavimus ) už namo bendrojo naudojimo objektų (patalpų) šildymą. Ieškovas konstatuodamas žalos padarymo faktą jokių paskaičiavimų, kitų įrodymų, pagrindžiančių šį faktą, nepateikė. Ieškovas būdamas šilumos energijos gamintojas (ne perkantis, perparduodantis energiją ir pan.) nepateikdamas atsakovui šilumos energijos, nuostolių dėl to neturėjo.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Gyvenamojo namo, esančio Tulpių g. 10, Vilkijoje, Kauno rajone, gyventojai įkūrė daugiabučių namų savininkų bendriją(toliau-bendrija) „Ramunė“(b. l. 9-14, t.1). Bendrija yra pasistačiusi katilinę bendrijos butų šildymui. Bendrijos nariai bendrijai privalo atsiskaityti už jiems tiekiamą šildymą, už komunalines paslaugas(b. l. 102-123, t.2; b. l. 9-14, t.1).
Lietuvos Respublikos Ūkio ministras 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Šios šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu ir yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos vartotojams, karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis pagal sutartyse nustatytas jų nutraukimo sąlygas arba, jeigu sutartyse šios sąlygos nenustatytos, įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka(Šilumos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis)
Atsakovas yra fizinis asmuo.Fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Toks reikalavimas nustatytas Šilumos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi.
CK 6. 390 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tai reiškia draudžiama įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teise ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai(CK 1. 137 straipsnio 3 dalis).
Taisyklių 165 punktu nustatyta, kad pastato, išskyrus šių taisyklių 171 ir 173 punktuose nurodytus atvejus, savininkas arba visi kartu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau – pastato savininkas), pageidaujantys atjungti prijungtas prie šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų pastato šilumos ar karšto vandens įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą visam pastatui bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. A. M. A. šilumos atjungimo darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado.
Minėtų taisyklių 196 punktu nustatyta, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų, t.y. buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą.
Iš išdėstyto matyti, kad atsakovas M. A., pažeisdamas tesiės aktų nustatytą tvarką, savo buto radiatorius atjungė nuo bendros daugiabučio namo šilumos sistemos. Taigi atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir pažeidė šilumą tiekiančios DNSB „Ramunė“ teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiui tiektą šilumos energiją.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės normomis, kurios nustato fizinių asmenų(vartotojų) buto šildymo atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, t. y. ieškinys tenkinamas(CK 4.76, 4.98 straipsniai), o priešieškinys atmetamas. Ieškinys grindžiamas rašytine bylos medžiaga (b. l. 19, 98, t.1; b. l. 106-118, t.2), iš ko matyti, kad atsakovo skola ieškovui- 7452, 76 Lt. Ieškovui iš atsakovo priteistina 2900 Lt išlaidų, kurias ieškovas turėjo advokato pagalbai apmokėti(b. l. 106, 108, 162 t.1), 224 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 112, 76 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų(b. l. 107-111, t.1);(CPK 79, 88 straipsniai).
Ieškovas, paduodamas ieškinį ir patikslintus ieškinius, turėjo viso sumokėti 224 Lt žyminį mokestį, bet sumokėjo 289 Lt(b. l. 2, 43, 99, t.1), todėl ieškovui grąžintina 65 Lt žyminio mokesčio(CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš atsakovo ieškovui priteistina 223, 59 Lt žyminio mokesčio išlaidų, kurių ieškovas turėjo paduodamas apeliacinį skundą (b.l. 161, t.1).Bendroje sumoje iš atsakovo ieškovui priteistina 447,59 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Ramunė“, kodas 160003920, 7452, 76 Lt skolą, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos, 2007m. rugsėjo 28d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2900 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, 447, 59 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 112, 76 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų.
Įpareigoti atsakovą M. A. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savo bute, esančiame Tulpių g. 10-26, Vilkijoje, Kauno rajone, savavališkai atjungtus šildymo sistemos įrenginius.
A. M. Armonavičiaus priešieškinį atmesti.
Priteisti iš M. A. valstybei 57, 30 Lt pašto išlaidų.