Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-936-390/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-16
Bylos Nr.
2A-936-390/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
UAB “Vilniaus energija”
Trečiasis asmuo
V. Č., Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-936-390/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvedaravičienė
Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 35.3.6; 35.4; 45.5;114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASS PRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 16d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Tatjenai Leus, atsakovui M. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB “Vilniaus energija” skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovui M. K. bei tretiesiems asmenims V. Č., Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl prievolės įvykdymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (1 tomas, b.l. 80-84) prašo priteisti iš atsakovo 2223,88 Lt skolą už šilumos energiją, 155,79 Lt delspinigių bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini). Šio pastato 5-tas butas nuo 2006 m. spalio mėnesio nuosavybės teise priklauso atsakovui M. K. pagal 2006-10-16 pirkimo-pardavimo sutartį. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu nesudaryta, tačiau laikytina, jog UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu buto, esančio (duomenys neskelbtini) neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui atsirado prievolė mokėti už šilumos energiją LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Ieškovo ir atsakovo santykiai grindžiami Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis, patvirtintomis LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260. 2007-08-14 patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad bute (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai demontuoti karšto vandens skaitikliai, nors nei buvęs buto savininkas V. Č., nei atsakovas M. K. neturi techninių sąlygų ir statybos leidimo šilumos sistemos atjungimui. Atsakovas nesilaikė Šilumos ūkio įstatyme ir Taisyklėse nustatytos specialios šildymo sistemos atjungimo tvarkos, todėl privalo mokėti už butui suteiktą šilumos energiją nuo to momento, kai tapo buto savininku. Iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda, todėl prievoliniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo po savavališkų veiksmų nepasibaigė, šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nelaikytina nutraukta. Atsakovas nuo šilumos sistemos atsijungė savavališkai, todėl jis išlieka šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 194 p. nurodytų veiksmų. Šios teisės normų nuostatos gina sąžiningų šalių, t.y. tiek likusių daugiabučio namo butų gyventojų, tiek šilumos tiekėjo, teises ir teisėtus interesus nuo savavališkos ir neteisėtos veiklos pasekmių. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (2007-10-24 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, UAB „Vilniaus energija“ v R. Ziabkinas).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad su atsakovu nėra sudaryta sutartis dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo, tokia sutartis nebuvo sudaryta ir su buvusiu buto savininku V. Č.. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kadangi nėra sandorio objekto, t. y. patalpos, į kurią šilumos energijos tiekėjas įsipareigoja tiekti šilumą - ieškovas sąskaitas išrašė neegzistuojantiems butams, kurių ir plotas nesutampa su atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotu. Teismas, nustatęs, kad atsakovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), nuo namo centrinės šildymo sistemos buvo atjungtas iki jam nuperkant šį butą, sprendė, jog atsakovas neprivalo mokėti už šilumos energiją, kuria nesinaudoja, nors yra buto savininkas. Taip pat konstatavo, kad šilumos sistema nuo pastato šildymo sistemos be atjungimo projekto, techninių sąlygų sąvado buvo atjungta tuo metu, kai buto savininkas buvo V. Č., todėl atsakovas M. K. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektu ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą reikalavimą (CPK 45 str.), ieškovui nesutikus, kad netinkamas atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB “Vilniaus energija” prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai. Prijungti prie bylos naujus įrodymus (Asmens duomenų valdytojo registravimo duomenis), kurių prijungimo būtinybė iškilo jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apelianto nuomone sprendimas yra priimtas neatsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai išaiškinus bei pritaikius ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

Teismas neobjektyviai įvertino bylos faktines aplinkybes: rekonstruojamo buto pirkimo-pardavimo aplinkybes, bendrasavininkių pasirašytą sutikimą atjungimui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, trečiojo asmens „Naujamiesčio būstas“ raštus traktavo kaip fakto, kad atsakovo bute šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungtos iki buto perleidimo, patvirtinimą. Kadangi trečiojo asmens V. Č. atsiliepimas prieštarauja Jo atstovės R. Č. paaiškinimams teismui, teismas turėjo teikti pirmenybę V. Č. pasirašytam paaiškinimui.

Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str.). Šiuo atveju šalys turi vadovautis Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis. Sistemiškai aiškinant Sąlygų 5p. 10d., 8 p., 11p. darytina išvada, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo pastato, o ne nuo konkretaus buto šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Todėl tarp ieškovo (šilumos tiekėjo) ir atsakovo (pastato (duomenys neskelbtini) savininko) yra sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovas, būdamas buto savininku, privalo atsakyti pagal prievolę.

Teismo sprendime nepasisakyta dėl šalių taikos sutarties projektų.

Teismas nepasisakė dėl statybos įstatymo taikymo, nors ieškovas nurodė šio įstatymo normas kaip ieškinio teisinį pagrindą.

Teismo išvada, jog civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti pagal Šilumos ūkio įstatymą ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas yra neargumentuota.

Patikslinti ieškovo reikalavimai kildinti iš ŠŪĮ, Statybos įstatymo, Taisyklių, ieškovas reikalauja priteisti priskirtą pagal įstatymų normas, o ne faktiškai atsakovo suvartotą šilumos kiekį, tačiau teismas nepasisakė dėl kokių priežasčių ieškovo argumentus atmetė.

Faktas, kad tretysis asmuo V. Č. mokėjo už buto šildymą nepatvirtina teismo išvados apie atsakovo civilinės atsakomybės nebuvimą.

Teismas atmetė prašymą įtraukti į bylą Valstybinę energetikos inspekciją išvadai duoti, nes ieškovo reikalavimas nesusijęs su viešo intereso gynimu. Ieškovo nuomone neteisėtas šildymo sistemos atjungimas viename bute yra susijęs su viešojo intereso gynimu, nes toks atsijungimas gali pažeisti ne tik šilumos tiekėjo, bet ir daugiabučio namo butų savininkų interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti UAB „Vilniaus Energija“ su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, nes apeliantas turėjo galimybę pateikti juos pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus energija“ neegzistavo ir neegzistuoja jokie sutartiniai santykiai, kadangi ieškovas atsakovui niekada netiekė šilumos energijos, kurią atsakovas būtų priiminėjęs ir vartojęs. Apeliantas net neturėjo galimybės tiekti šilumos energijos į atsakovui priklausantį butą, kadangi bute nei iki jo įsigijimo nei jo įsigijimo metu nebuvo jokių šildymo ir/ar karšto vandens sistemų įrenginių (vamzdžių, radiatorių ar pan.). Bute visi šildymo ir/ar karšto vandens sistemų įrenginiai nuo apstato šildymo ir/ar karšto vandens sistemų buvo atjungti dar iki ieškovui įsigyjant butą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo keltas prielaidas, kuriomis jis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą išvadai duoti neįtraukė Valstybinę energetikos inspekciją. Teisėjų kolegija tokį apelianto apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir atmeta. CPK 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtrauktos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad teismas turi teisę, bet neprivalo įtraukti į bylos nagrinėjimą valstybės ar savivaldybės institucijas išvadai duoti ne bet kada, o tik tais atvejais kai byloje yra ginamas viešasis interesas. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp šalių iškilęs ginčas dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių yra privataus pobūdžio, todėl ieškovo ieškinys negali būti pripažintas ieškiniu viešajam interesui apginti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą išvadai duoti Valstybinę energetikos inspekciją.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 80% savininkas yra atsakovas nuo 2006m. spalio 16d. Atsakovas butą įgijęs pagal pirkimo- pardavimo sutartį iš V. Č. ir R. Č.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( t.1, b.l. 9) patvirtina, kad minėtas butas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad tiek su ankstesniu, tiek su dabartiniu ginčo buto savininku ieškovas nebuvo sudaręs šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliantas teigia, kad ginčo butą iš buvusių savininkų įsigijo neįrengtą, pirkimo metu ir šiuo metu nėra jokių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų įrenginių, atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos nevykdė, nes tai jau buvo padaryta dar prieš įsigyjant butą, jokiais konkliudentiniais veiksmais nesudarė su ieškove energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl neprivalo mokėti ieškovei skolos už šilumos energiją.

Byloje esančiu 2007m. rugpjūčio 14d. aktu ( t 1, b.l. 122) konstatuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai demontuoti karšo vandens skaitikliai. Byloje nėra duomenų, kad buvęs buto savininkas V. Č. ir/ar atsakovas turėjo technines sąlygas ir statybos leidimus šilumos sistemos atjungimui pagal specialiąją šildymo sistemos atjungimo tvarką. Buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarką reglamentuoja CK 6.390 straipsnis, 2003-05-20 priimto LR šilumos ūkio įstatymo 23, 24, 25, 29 straipsniai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003-06-30, 189-196 straipsnių reikalavimai. Atsakovas privalėjo laikytis teisės aktų nustatytos specialios atjungimo procedūros, todėl neesant įrodymų apie teisėtą atsijungimą nuo šildymo sistemų, atsakovas, įsigijęs butą išliko šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitiniu vartotoju tol, kol neatliko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų, t.y., iki patalpų savininkas ir šilumos tiekėjas nepasirašo atjungimo akto. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-7-359/2007, UAB „Vilniaus energija“ v., R.Ziabkinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos fakto ir aplinkybės, kad atsijungiant nuo bendros sistemos buvo laikytasi teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl jam išlieka pareiga įvykdyti prievolę ieškovei už suteiktas paslaugas. CK 6.2 str. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal CK 1.71 str. 1d. nuostatas sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Byloje esant įrodymams, kad ginčo bute šildymas gaunamas iš centralizuotų sistemų ir neįrodžius teisėto atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemų fakto spręstina, kad tarp šalių prievoliniai teisiniai santykiai atsirado konkliudentiniais veiksmais. Taigi, esant nurodytiems argumentams nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nėra ginčo materialinio-teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į ieškovės pareikštą ieškinį.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl sprendimas panaikintinas ( CPK 330 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai yra ištirti. Tokiu būdu, priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį tenkinti ( CK 6.383- 6.391 straipsniai, CK 6. 71 straipsnis).

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008m. gegužės 7d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. K. a/k (duomenys neskelbtini) 2223,88 Lt skolos už šilumos energiją ir 155,79 Lt delspinigių ieškovei UAB „Vilniaus energija“.

Iš atsakovo priteisti 160, 01 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 41,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas