- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-1604-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08195-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutės Budžienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2886-199/2015 pagal ieškovės UAB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. Ž. priešieškinį dėl neteisėtai išskaičiuotos sumos priteisimo, Valstybės institucija išvadai duoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 453,58 Eur (1.566,13 Lt) už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-6; T.2, b.l. 94-102). Nurodė, kad ieškovė atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją, už kurią atsakovas turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas jose nurodytais terminais. Su atsakovu šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas 2003-07-10 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 patvirtintas 2012-09-07 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173. Atsakovas už suvartotą šilumos energiją atsiskaito ne pilnai. Atsakovo įsiskolinimas už šilumos energiją ieškovei sudaro 1.566,13 Lt, iš jų 1.558,08 Lt už patalpų šildymą ir 8,05 Lt už vandens pašildymą. Atsakovui deklaravus karšto vandens skaitiklio rodmenis, ieškovė mokesčių neperskaičiavo, kadangi patikrinimo atsakovo bute metu ieškovė nustatė, kad atsakovo bute yra pažeistos karšto vandens skaitiklio plombos. Kadangi atsakovas nepranešė apie jo bute pažeistą karšto vandens apskaitos prietaiso plombą, ieškovė turėjo teisę skaičiuoti mokesčius už energiją, suvartotą geriamo vandens pašildymui, taikant normatyvinius šilumos suvartojimo dydžius. Net ir tuo atveju, jei atsakovo bute nebūtų užfiksuotas karšto vandens skaitiklio plombos pažeidimas, ieškovė būtų turėjusi teisę neperskaičiuoti atsakovui priskaičiuotų normatyvinių šilumos suvartojimo dydžių, kadangi atsakovas nepateikė šilumos tiekėjui prašymo su jame išdėstytomis objektyviomis karšto vandens suvartojimo nedeklaravimo priežastimis. Atsakovas priešieškinyje kelia tuos pačius reikalavimus, kuriuos jam kelia ieškovė ieškinyje, kurie ir bus išspręsti patenkinus arba nepatenkinus ieškovo reikalavimus. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovė 4 metus nepateikia jam prašomos informacijos apie normatyvinių dydžių apskaičiavimą ir juridinio pagrindo, kuriuo remiantis jam skaičiuoja normatyvinius dydžius. Atsakovas prie 1.558,08 Lt sumos prideda sumas, atsakovui priskaičiuotas už 2005 m. vasarį, 2008 m. vasarį ir gruodį, t. y. atitinkamai 33,02 Lt, 62,84 Lt ir 27,27 Lt, teigdamas, kad ieškovė piktybiškai nuslėpė šias sumas neįtraukdama jų į atsakovui ir teismui pateiktą normatyvinių dydžių apskaičiavimo lentelę.
Atsakovas R. Ž. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš ieškovės neteisėtai išskaičiuotus 486,91 Eur (1.681,21 Lt), bei bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 140). Nurodė, kad už 2006-2011 metus jam priskaičiuota 163,361 normatyviniai kubiniai metrai ir iš atsakovo neteisėtai išskaičiuoti 1.558,08 Lt, nes buvo remtasi klaidinga išklotine. Ant 2013-13-25, 2014-01-13, 2014-02-04 sąskaitų atsakovo parašyti komentarai patvirtina, kad jam iš 1.558,08 Lt sumos 554,15 Lt yra priskaičiuoti neteisėtai. Iš viso 2005-2011 metais už 178,513 normatyvinius kubinius metrus iš atsakovo neteisėtai buvo išskaičiuota 1.681,21 Lt. Ieškovė pretenzijų atsakovui negali grįsti 2010-10-25 priimtomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kadangi ginčas kilęs dėl 2005 m. vasario - 2010 m. birželio laikotarpio, kuomet šios taisyklės dar negaliojo. Nei šis punktas, nei kiti teisės aktai nesuteikė ieškovei teisės apskaičiuoti atsakovui ir jo dukrai normatyvinių kubinių metrų, kadangi nėra atsakovo, kaip vartotojo, kaltės. Be to, turėjo būti nustatytas atsakovo bute gyvenančių žmonių skaičius, atsakovo dukra jau keliolika metų negyvena jo bute. Ieškovė pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.5 p., nes po atsakovo pavėluoto skaitiklių rodmenų deklaravimo neperskaičiuodavo atsakovui normatyvinių kubinių metrų už 3 paskutinius mėnesius. Jokio patikrinimo nebuvo, o atsakovas pats reikalavo sutaisyti skaitiklius, kadangi buvo pažeista viena plomba. Meistro teigimu ji buvo prarūdijusi, todėl niekas tada nesiruošė atsakovo bausti. Į jokią komisiją atsakovas nebuvo kviestas. LR Energetikos ministerija 2012-12-12 rašte yra nurodžiusi, kad normatyviniai kubiniai metrai, kai vartotojas laiku nedeklaruoja įrengtų jo bute karšto vandens skaitiklių rodmenų, nėra bauda, o yra mokestis už suvartotą karštą vandenį. Todėl priskaičiuoti normatyviniai kubiniai metrai ir už juos sumokėtas mokestis turi būti fiksuojami mokėjimo sąskaitose ir kvituose. 2005-07-14 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-379 patvirtintos „Mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarkos“ 19 punktas nustato, kad mokesčiai perskaičiuojami, jeigu vartotojams pateiktose sąskaitose buvo pastebėta klaida dėl vartotojo pateiktų duomenų netikslumo ar šilumos tiekėjo darbuotojų kaltės, o šiuo atveju nebuvo patikslinta, jog atsakovo duktė bute negyvena, be to, ieškovė pridėdavo kiekvieną permoką pagal normatyvinius kubinius metrus prie ankstesnės permokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė (T.3, b.l. 35-41). Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl AB „Kauno energija“ nustatytos apmokėjimų paskirstymo tvarkos už šilumos energiją neteisėtumo, kadangi kitokia tvarka tarp šalių sutartyje nėra nustatyta, o AB „Kauno energija“ mokesčių už šilumos energiją skaičiavimo tvarkos, patvirtintos 2004-02-10 AB „Kauno energija“ rinkodaros departamento potvarkiu Nr. 01 „Dėl mokesčių už šilumos energiją skaičiavimo“ nustatyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, iš pradžių mokėjimai įskaitomi už šilumos energiją vandens pašildymui, po to už šildymą. Teismo vertinimu ši tvarka neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir kitoms teisės normoms, o šalys nesitarė dėl kitos įmokų paskirstymo tvarkos. Atsakovo galutinė įsiskolinimo suma už suvartotą šilumos energiją nesikeičia ir išlieka tokia pati – 1.566,13 Lt. Valstybinė energetikos inspekcija atsakovo prašymą netaikyti normatyvų už karštą vandenį, 2011-05-09 raštu Nr13/2R/-393 atmetė. Atsakovui šį sprendimą apskundus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-07-23 raštu Nr. R2-1725 konstatavo, kad ieškovė mokesčius už karštą vandenį atsakovo butui apskaičiavo teisėtai, nurodydama, kad AB „Kauno energija“ negavusi duomenų apie karšto vandens suvartojimą nustatyta forma ir terminais R. Ž. butui teisėtai skaičiavo pagal suvartojimo normas. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę atsakovui apskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją vandens pašildymui pagal normatyvus, kadangi atsakovas nedeklaravo skaitiklio rodmenų ir jų skirtumo už ataskaitinius laikotarpius ir išvykdamas daugiau nei 3 mėnesiams, neįspėjo, nepranešė ieškovei apie išvykimą, taip pat dėl to, kad atsakovas sutinkamai su Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258, 327.2 punktu, 2010-10-25 LR Energetikos ministro įsakymo Nr.1-297 179.3 punkto reikalavimais nepranešė ieškovei dėl sugedusio karšto vandens skaitiklio ir pažeistos plombos, be to, turėjo pagrindą skaičiuoti už du asmenis, nes atsakovas nevykdė savo, kaip vartotojo, pareigos pranešti ieškovei, kad antrasis asmuo – atsakovo dukra bute faktiškai negyvena. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius už šilumos energiją, padarė daug klaidų, taikė teisės normas, kurios negaliojo ataskaitiniais laikotarpiais, neteikė atsakovui duomenų, sąskaitų, nuslėpė apskaičiuotus mokesčius, už tą patį laikotarpį atsakovui apskaičiavo mokestį už vandens pašildymą ir pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, ir pagal normatyvus, kadangi galiojančios ir galiojusios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos ūkio įstatymas, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2015-02-02 išvada Nr. R2-/T/-412 bei jos 2012-07-23 raštas Nr. R2-1725, Valstybinės energetikos inspekcijos 2011-05-09 raštas Nr. 13/2R/-393, išnagrinėtos bylos aplinkybės ir ištirti įrodymai, paneigia šiuos atsakovo argumentus. Teismas darė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovui buvo teisingai apskaičiuoti mokesčiai už šilumos energiją vandens pašildymui pagal normatyvus nuo 2006 metų iki 2014-06-01, be to, jam teisingai buvo apskaičiuoti mokesčiai už šilumos energiją už 2005 metų vasario mėnesį ir 2008 metų vasario ir gruodžio mėnesius, t.y. 33,02 Lt, 62,84 Lt, 27,27 Lt, kas sudaro 123,13 Lt, o atsakovo komentarai ant sąskaitų, nepatvirtina atsakovo argumentų ir priešieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau teikė paaiškinimus kituose teismo posėdžiuose, pateikė priešieškinio reikalavimus. Atsakovas atstovo šioje civilinėje byloje neturėjo, nors jam buvo išaiškinta teisė kreiptis dėl teisinės pagalbos. Prašymą dėl 2015-02-12 teismo posėdžio atidėjimo buvo pateikęs byloje nedalyvaujantis asmuo S. K., kuris nepateikė atsakovo įgaliojimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovo priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas R. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo 2015-03-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 78-91). Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad mokesčiai už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2014-06-01 už šilimos energiją vandens pašildymui pagal normatyvus atsakovui buvo apskaičiuojami teisingai. Teismas rėmėsi klaidingais išklotinės duomenimis. Deklaravus duomenis normatyviniai kubiniai metrai už 3 paskutinius mėnesius turėjo būti anuliuoti, o ieškovė privalėjo perskaičiuoti mokesčius. Ieškovė privalėjo atsakovui priskaičiuotus normatyvinius kubinius metrus įtraukti į suvartoto karšto vandens apskaitą, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo ir pagal normatyvinius kubinius metrus, ir pagal skaitiklius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apelianto dukra jau keturiolika metų negyvena jo bute, todėl apskaita negalėjo būti vykdoma už du asmenis. Ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, kuriais paslaugos teikėjas įpareigojamas pateikti paslaugos gavėjui visus duomenis, reikalingus priskaičiuoto mokesčio pagrįstumui nustatyti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepranešė ieškovei apie sugedusį karšto vandens skaitiklį. Atsakovas dėl skaitiklio į ieškovę kreipėsi dar 2010 m. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepranešė ir dėl pažeistos skaitiklio plombos, kadangi plombos pažeidimo iš karto nenustatė net ir atvykęs ieškovės darbuotojas, kuris paskui paaiškino, kad plombos vielutė galėjo nutrūkti dėl prarūdijimo. Tą pačią dieną skaitiklis buvo perplombuotas. Teismas neįvertino, kad ieškovė privalėjo vykdyti skaitiklių priežiūrą ir nepagrįstai rėmėsi VKEKK išvada. Teismas netinkamai taikė ir vertino teisės aktų nuostatas, sprendimą grindė neegzistuojančiais teisės aktų punktais.
2. Ieškovė praleido 24 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl mokesčių priteisimo.
3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai vertino bylos įrodymus. Teismas vienos šalies pateiktus argumentus, motyvuotai nepasisakydamas dėl kitos šalies argumentų, bei neįvertino įrodymų visumos. Teismas apribojo atsakovo teisę teikti paaiškinimus, įrodinėti. Teismas taip pat pažeidė atsakovo procesines teises, netenkinęs prašymo atidėti 2015-02-12 teismo posėdį. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, pateikė šeimos gydytojo išduotą pažymą, o jo kaimynas S. K. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo savo vardu parašė suklaidintas teismo darbuotojų. Teismas, pažeisdamas CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai nepareikalavo patikslint ieškinį, pateikiant patikslintas išklotines. Be to, nesilaikė CPK 270 straipsnyje nustatytos sprendimo formos.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 96-102). Nurodė, kad apelianto argumentai dėl sprendime nurodytų neva neegzistuojančių teisės aktų punktų yra nepagrįsti, nes jis vadovaujasi taisyklių pirmine redakcija, nevertindamas jos pakeitimų. Apeliantas bando nuginčyti ieškovės į bylą pateiktą normatyvinių šilumos kiekių už vandens pašildymą išklotinę laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2011-11-01, nesuvokdamas, kad ataskaitinį mėnesį deklaruoti ar pagal normatyvus priskaičiuoti karšto vandens suvartojimo dydžiai atsispindi tik po ataskaitinio mėnesio einantį mėnesį ir kad karšto vandens suvartojimo rodmenis reikia deklaruoti kiekvieną mėnesį. Normatyviniai dydžiai apeliantui pradėti skaičiuoti dar iki 2006 m., o 2010 m. užfiksuotas karšto vandens apskaitos prietaiso pažeidimas, apie kurį apeliantas nepranešė ieškovui, tapo juridiniu pagrindu neperskaičiuoti normatyvinių dydžių pagal vėliau deklaruotus parodymus. Teismas apeliantui buvo suteikęs visas procesines teises įrodinėti. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, atsakydama į visus apelianto pirmos instancijos parengiamojo teismo posėdžio metu iškeltus klausimus. Apeliantui buvo teikiama išsami informacija apie jam priskaitomus mokesčius. CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu apelianto argumentai dėl karšto vandens apskaitos įrengimo ir priežiūros yra nenagrinėtini. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl apelianto teiginys, jog jam nebuvo žinoma prašymo dėl posėdžio atidėjimo pateikimo teismui tvarką vertintinas kaip eilinis atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir nesąžiningumas. Apelianto teiginiai dėl nepagrįsto mokesčių už vandens pašildymą skaičiavimo, naudojant normatyvinius vandens suvartojimo dydžius, yra nepagrįsti. Ieškovo veiksmų pagrįstumą, patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kadangi apeliantas nepranešė apie jo bute pažeistą karšto vandens apskaitos prietaiso plombą, ieškovas turėjo teisę skaičiuoti mokesčius už energiją, suvartotą geriamo vandens pašildymui, taikant normatyvinius šilumos suvartojimo dydžius. Ieškovė turėjo teisę, apeliantui nedeklaruojant karšto vandens suvartojimo rodmenų ir neteikiant duomenų apie faktinį gyventojų skaičių, skaičiuoti mokestį už patiektą šilumos energiją, suvartotą karšto vandens paruošimui, pritaikant normatyvinius šilumos suvartojimo dydžius dviem asmenims, todėl bet kokie apelianto argumentai dėl neteisėto normatyvinių šilumos suvartojimo dydžių skaičiavimo yra nepagrįsti. Komisijos išvada byloje yra kompetentinga ir atsakanti į apelianto suformuluotą klausimą. Ieškovės prašymas dėl bylos atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsakovo teiginys, kad ieškovė praleido ieškinio terminą yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir teismo sprendimo motyvų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, jog jis, atsakovas, nedalyvavo teismo posėdyje, bei dėl to, jog teismas nesvarstė pagrindinio klausimo dėl į suvartoto karšto vandens apskaitą neįtraukto pagal normatyvus priskaičiuoto suvartoto karšto vandens kiekio. Su šiais apelianto argumentais, nėra pagrindo sutikti.
Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialinės ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12 str., 17 str., 270 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2008).
Pirma, bylą nagrinėjęs teismas procesinės teisės normų nepažeidė ir atsakovo civilinių procesinių teisių nesuvaržė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek procesiniai dokumentai, tiek teismo siųsti atsakovui šaukimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo įteikti. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, priešieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, reiškė prašymus ir teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu. CPK 162² straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada teismas atideda bylos nagrinėjimą. Atsakovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, tačiau sutinkamai su šio straipsnio nuostatomis neatvykimas į teismą dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, todėl teismas turėjo pagrindą nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog byla teisme vyko nuo 2013 m. gegužės mėnesio, todėl atsakovas savo procesinėms teisėms įgyvendinti galėjo pasinaudoti atstovo pagalba, tačiau pavedimo kitam asmeniui atstovauti jo interesus teisme įstatymo nustatyta tvarka neįformino. Darydamas išvadas apie nustatytas bylos aplinkybes, teismas rėmėsi tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje bei atsakovo ankstesniuose teismo posėdžiuose duotais ar raštu pateiktais paaiškinimais. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti arba pakeisti teismų sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka tik tada, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, tačiau to nėra nustatyta.
Antra, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokių klausimų, pasak apelianto, neišsprendė teismas. Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės neteisėtai išskaičiuotus 486,91 Eur (1.681,21 Lt) bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime pasisakė dėl atsakovo priešieškinio ir nusprendė jį atmesti, nurodydamas motyvus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o net ir esant nevisapusiškai motyvuotam teismo sprendimui, panaikinti jį galima tik tada, jeigu dėl to byla neteisingai išspręsta ir šio pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje glausta forma turi nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą, argumentų, dėl kurių kai kuriuos įrodymus atmetė, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovaujasi ir kitus teisinius argumentus (CPK 270 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje tai yra padaryta, nes glausta forma nurodomos nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai, teisminiai argumentai, kuriais vadovaujantis padarytos išvados. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Pažymėtina ir tai, kad negalima naudotis apelianto skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3063-464/2013 pateiktais išaiškinimais, kadangi atsakovo nurodyta ji neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.
Dėl senaties termino. Apelianto teigimu, ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto 24 mėnesių senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta. Nagrinėjamu atveju įstatymas numato atsakovo kaip buto savininko prievolę apmokėti jai tenkančią suvartotos šilumos dalį. Ginčas kilo tik dėl patiekto šilumos kiekio paskirstymo ir nurodyto kiekio, atsakovui nedeklaravus apskaitos rodmenų. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog byloje nėra nustatyta ieškovė nėra karšto vandens tiekėja, nenustatyta jos kaltės, o pats atsakovas pareigos deklaruoti karšto vandens suvartojimą pagal apskaitos prietaisų rodmenis tinkamai nevykdė, taigi, ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
Dėl kitų skundo argumentų. Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t.y. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Ieškovė yra šilumos tiekėjas – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo – pardavimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. Ž. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ir savo gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs šiuo adresu (T.1, b.l. 8-10). Ieškovė yra šilumos energijos tiekėjas atsakovo butui, ir teikia šilumos energiją iki namo įvado. Ieškovės teikiamą šilumos energiją sudaro prie ieškinio pridėtoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytos paslaugos, kurias ieškovės suteikė atsakovui ir už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs (T.1, b.l. 11-15). Konkrečiam butui suvartotas karštas vanduo (jo kiekis) paskaičiuojamas pagal skaitiklių parodymus, tačiau dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos kas mėnesį pateikti šilumos tiekėjui karšto vandens skaitiklio rodmenis, teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. skaičiuodama mokesčius pritaikė teisės aktų nustatytas karšto vandens suvartojimo normas.
Savo prievolės mokėti ieškovei už suvartotą šilumos kiekį, atsakovas neginčija, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišanalizavo klausimo dėl skolos pagrįstumo, perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Su šiais apeliantų apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka ir vertina juos kaip teisiškai nepagrįstus.
CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Remiantis LR Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, apskaitos prietaisų, esančių vartotojo bute rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog šilumos tiekėja buvo informuota apie dukters išvykimą, kuris tęsėsi ilgiau nei 3 mėnesius ar ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta forma ir tvarka pateikė duomenis apie karšto vandens suvartojimą. Šią teismo išvadą, kad bute gyvenamąją vietą buvo deklaravę du asmenys, todėl ieškovė turėjo teisę skaičiuoti mokesčius pagal bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, ką patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Valstybinės energetikos inspekcijos 2011-05-09 raštas Nr. 13(2R)-393, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-07-23 raštas Nr. R2-1725 (T.1, b.l. 14-18), LR Energetikos ministerijos 2012-12-12 raštas Nr. (17.3.-16)3-5202 (T.1, b.l. 94-95).
Apelianto teigimu, ieškovės nurodyta ir prašoma priteisti suma yra per didelė, nes 2006 m. lapkričio mėnesį duomenys buvo deklaruoti, ką patvirtina mokėjimo sąskaitos (T.1, b.l. 135-137; T.2, b.l. 21-28). Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes tik atskirose mokėjimo sąskaitose nurodyti deklaruoti duomenys. Be to, atsakovo pateikti įrodymai nereikšmingi, nes ieškovas suvartotos šilumos kiekį paskaičiavo ne pagal skaitiklio parodymus, bet pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus vienam gyventojui nustatytus tiek iki 2010 m. lapkričio 12 d. galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 327.4 punkte (2009-12-22 įsakymo Nr. 1-255 redakcija), tiek pagal Vandens vartojimo normų RSN 26-90, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76, tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.4 punkte (vėlesnės redakcijos 235.4. punkte). Be to, iš byloje pateikto AB „Kauno energija“ 2010-08-03 Šilumos objekto tikrinimo akto Nr. 386011 bei Tarnybinė informacijos, UAB „Kauno vandenys“ 2010-08-09 vandens skaitiklio pažeidimo akto nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute buvo pažeista karšto vandens skaitiklio plomba ir sugedęs šalto vandens skaitiklis (T.2, b.l. 104-105, 137-138). LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 179.3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu vartotojas nepraneša apie karšto vandens skaitiklio gedimus iki karšto vandens tiekėjo atstovo atvykimo, kai karšto vandens skaitiklio ar karšto vandens apskaitos schemos elemento gedimas matomas, karšto vandens tiekėjas turi teisę perskaičiuoti laikotarpiu nuo karšto vandens tiekėjo paskutinės karšto vandens skaitiklio patikrinimo dienos taikydamas perskaičiavimo laikotarpiu galiojusius karšto vandens tarifus ir kainas. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2010-10-25 galiojusių LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovė pagrįstai suvartojamo karšto vandens kiekį atsakovui pagal metodikoje nustatytą vienam žmogui tenkantį vandens kiekį (skaičiavimas pateiktas prie ieškinio pridėtoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje). Teismo vertinimu, atsakovas nevykdė bendradarbiavimo su ieškovu pareigos (CK 6.38 str. 3 d.) ir nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pagrindžiančius jo atsikirtimus (CPK 178 str.). Šias aplinkybes patvirtino, taip pat atsakymus į apelianto klausimus dėl dvigubo apmokestinimo pateikė ir išvadą byloje teikianti institucija (T.3, b.l. 23-24).
Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį, bei atsakovo priešieškinį, įvertinti visi atsakovo atsiliepime į ieškinį, prašymuose, priešieškinyje, paaiškinimuose nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series 17 n. 288, p 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, materialinės ir procesinės teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.