- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-3063-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14487-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- P. G., E. G.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Išvadą teikia
- Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams P. G. ir E. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Vilniaus energija“ 2012-10-11 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (t.1, b.l.1) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašė priteisti iš skolininkų P. G. ir E. G. solidariai 718,58 Lt skolos, 49,08 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir lygiomis dalimis 19,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-10-12 išdavė teismo įsakymą (t.1, b.l.2), kuriuo iš skolininkų P. G. ir E. G. priteisė solidariai 718,58 Lt skolos, 49,08 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-12) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 19,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Skolininkai P. G. ir E. G. 2012-11-07 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo (t.1, b.l.10-11), kuriuos teismas priėmė (t.1, b.l.14).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-11-26 pateikė ieškinį (t.1, b.l. 21-22), kurį 2013-03-14 patikslinęs (t.1, b.l.119-122) prašė priteisti iš atsakovų P. G. ir E. G. solidariai 648,29 Lt skolos už karštą vandenį, 43,77 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Šalys 2011-03-25 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją, karštą vandenį, o atsakovai – tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas. Už laikotarpiu teiktą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją susidarė 648,29 Lt dydžio įsiskolinimas. Kadangi atsakovai pažeidė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 10.2 p.–10.5 p. sąlygas ir tuo pačiu Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 169.3 p., 171 p., 227.4 p. bei šių taisyklių priede numatytų karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 17 p., 41.1 p., 41.2 p. , 41.6 p., 41.7 p., t.y. nuo 2011 m. balandžio mėn. nedeklaravo karšto vandens suvartojimo, atsakovų bute esantys karšto vandens skaitikliai buvo savavališkai nuplombuoti, ieškovas atsakovams mokesčius už karštą vandenį paskaičiavo pagal vandens vartojimo normas RSN 26-90, patvirtintas 1991-06-24 Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr.79/79. Už pavėluotą atsiskaitymą paskaičiuoti 0,04 proc. dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2012-05-23 iki 2012-11-23, iš viso 43,77 Lt. Atsakovai nuplombuodami ir demontuodami karšto vandens skaitiklius pažeidė Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 1.6 p., 10.2 p.-10.4. p. nuostatas, reikalaujančias nekeisti skaitiklio savavališkai, pranešti ieškovui apie skaitiklio pažeidimus ir kt. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 177.1 p. apskritai draudžia naudoti neužplombuotus skaitiklius, o pagal šių taisyklių 171.3 p., esant atsakovų padarytiems pažeidimams, ieškovas perskaičiavo mokesčius už karštą vandenį taikydamas 92 litro kiekvienam asmeniui parai karšto vandens vidutinę suvartojimo normą, nustatytą Vandens vartojimo normų 6 sk. 4 lent. 10 eil. 5 stulpelyje. Ieškovas, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 2011-03-01 sprendimo Nr. 356V 6.3 p., ieškovo komisijos sprendimu, Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties 16.4 p. 556,95 Lt mokesčių už karštą vandenį sumą perskaičiavo pagal normatyvą vienam asmeniui už laikotarpį nuo buto savininko pasikeitimo - 2011-01-05 iki 2011-07-31, ir 84,74 Lt sumą - už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2011-08-24. Atlikdamas perskaičiavimus, ieškovas atsižvelgė į atsakovų ginčo laikotarpiu atliktus mokėjimus, dengiant jų neginčijamas mokesčių sumas, t.y. mokesčius už šilumos energiją šildymui, šilumos energiją karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), taip pat mokesčius už karštą vandenį, kai jų bute karšto vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis, paliekant atsakovų mokėjimais nepadengtą, jų ginčijamą mokesčių už karštą vandenį, paskaičiuotų pagal suvartojimo normatyvus, skolą.
Atsiliepimas
Atsakovai P. G. ir E. G. atsiliepimais (t.1, b.l.55-62, 169-176, t.2, b.l. 5-16) su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas prašo priteisti 648,29 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją, tuo tarpu pats ieškinyje nurodo, jog prašomą priteisti įsiskolinimą sudaro tik mokesčiai už karštą vandenį. Tačiau atsakovai nesutinka su ieškovo pateikta apmokėti 2011-08-31 sąskaita Nr.G108/27504 ir ja perskaičiuota įsiskolinimo už karštą vandenį suma – 560,34 Lt. Butu (duomenys neskelbtini), iki 2011-03-24 naudojosi ankstesnė jo savininkė ir už jos gyvenimo laikotarpį visi butui teikti mokesčiai buvo sumokėti balandžio mėnesį. Jai išsikrausčius, pradėtas buto remontas, o laikotarpiu nuo 2011-06-14 iki 2011-10-13 buvo atliekami santechnikos keitimo darbai. Tokius darbus atliko pasitarę su namo administratoriaus įgaliotu asmeniu A. K., taip pat 20011 m. birželį bendravo ir su ieškovo vadybininku-šilumininku S. P.. Nei vienas iš asmenų, su kuriais bendravo dėl būsimo remonto, nenurodė, jog bute įrengti vandens skaitikliai gali būti kontroliuojami (tikrinami) ar gali priklausyti ieškovui UAB Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas 2011-03-25 atsakovų bute nuplombavo vandens skaitiklius ir informavo apie pareigą užplombuoti skaitiklius baigus remonto darbus, apie būtinybę išsaugoti naikintinus skaitiklius. 2011-08-18 UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui atvykus užplombuoti atsakovų buto skaitiklių, paaiškėjo, jog per klaidą buvo nuplombuoti ir karšto vandens skaitikliai, kuriuos kontroliuoja, tikrina ir aptarnauja ieškovas. Kita dieną atsakovų pakviestas ieškovo atstovas - šilumininkas S. P. surašė skaitiklių patikrinimo 2011-08-19 aktą apie savavališką karšto vandens skaitiklių, buvusių virtuvėje ir vonioje, nuplombavimą ir demontavimą. Pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu jie neturėjo objektyvios galimybės naudoti karštą vandenį, kadangi butas atsakovams buvo perduotas tik 2011-03-24, o iki 2012 m. sausio mėnesio šiame bute dėl jame vykusio remonto niekas negyveno, vandens tiekimas butui tam tikru laikotarpiu buvo atjungtas, atitinkamai šiuo laikotarpiu buvo mažai naudotasi komunalinėmis paslaugomis. Taigi karšto vandens suvartojimo normatyvai apskritai negalėjo būti taikomi. Dėl skaitiklių nuplombavimo ieškovo taikomi maksimalūs karšto vandens sunaudojimo normatyvai, juos palyginus su faktiniu komunalinių paslaugų sunaudojimu, yra neadekvatūs ir pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. Pats ieškovas taip pat nevykdė pareigos nustatyti karšto vandens nedeklaravimo priežastis, todėl atsakomybė negali būti perkelta išimtinai atsakovams. Ieškovo pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodyti delspinigių dydžiai nesutampa su atsakovams pateiktose sąskaitose nurodytomis delspinigių sumomis.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išvadoje (t.2, b.l.1-3) nurodė, kad atsakovei E. G. pripažinus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 178 p. ir 235.4 p. pažeidimus, t.y. pasirašius 2011-08-19 aktą, ieškovas pagrįstai skaičiavo karšto vandens suvartojimo normas pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 priedo 29 p. nuostatas. Kadangi Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatai inspekcijai nesuteikia teisės atlikti mokesčių už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį skaičiavimo funkcijų, dėl ieškovo prašomos priteisti pinigų sumos pagrįstumo nepasisakė ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-30 sprendimu (t.2, b.l. 96-99) ieškinį patenkino, priteisė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovų P. G. ir E. G. solidariai 648,29 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 43,77 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 692,06 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 35,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje kilo ginčas dėl mokesčių už karštą vandenį apskaičiavimo pagal vandens suvartojimo normatyvus. Pagal ieškovo pateiktus duomenis teismas nustatė, kad bute yra savavališkai nuplombuoti vonios ir virtuvės karšto vandens skaitikliai, virtuvėje karšto vandens skaitiklis demontuotas, vamzdynai paslėpti sienoje, jų apžiūrėti neįmanoma. Nurodytas aplinkybes patvirtinantį 2011-08-09 aktą pasirašė ir atsakovė E. G.. Atsakovams vieną iš skaitiklių demontavus ir ieškovui negalint nustatyti suvartoto vandens kiekio, ieškovas pagrįstai skaičiavo karšto vandens suvartojimo normas pagal vandens vartojimo normų nuostatas. Atsakovų nurodomos aplinkybės – remonto metu maišytuvų nebuvimas ar negalėjimą naudotis karštu vandeniu, vonios kambario nebuvimas (iš vonios kambario padarytas gyvenamasis kambarys) - nepaneigia vandens skaitiklio demontavimo fakto ir ieškovo teisės skaičiuoti karšto vandens suvartojimo normas. Teismas pripažino, kad atsakovai, nemokėdami už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, karštą vandenį ir cirkuliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai P. G. ir E. G. 2013-07-04 apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 104-112) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovų P. G. ir E. G. naudai 72 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau. Taip pat prašo prijungti papildomus rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės civilinei bylai ir patvirtinančius įprastinę skaitiklių patikrinimo atlikimo praktiką, pasikeitus patalpų savininkui arba pasirašant naują vartojimo sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamas sprendimas visiškai nemotyvuotas, jame nenurodoma, kokios buvo nustatytos aplinkybės ar kokias įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą dėl atsakovų prievolės mokėti už remonto metu nevartotą karštą vandenį ar atsiskaityti už ieškovo nesuteiktas paslaugas. Todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovų teikiamus papildomus įrodymus, patvirtinančius įprastinę ieškovo skaitiklių patikrinimo atlimimo praktiką, pasikeitus patalpų savininkui arba pasirašant naują vartojimo sutartį, ginčo buto planą, taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus A. K. ir J. M..Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovų nurodytų aplinkybių dėl to, jog karšto vandens suvartojimo normos tik gali būti, bet neprivalo būti taikomos. Karšto vandens suvartojimo normos taikomos tuo atveju, jeigu yra eksploatuojami neužplombuoti vandens skaitikliai, kas suponuoja galimą neteisėtą karšto vandens naudojimą, negalint tokio suvartojimo dėl plombos pažeidimo tinkamai apskaityti. Ir ieškovas, akcentuodamas taisyklėse nurodytų vartotojų padarytų pažeidimų tikslą – siekį išvengti mokestinės prievolės, sumažinant apskaitomo karšto vandens kiekį, teigė, kad jis negali apskaityti suvartojimo, todėl vadovaujasi normomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad galimybių vartoti karštą vandenį ginčo bute laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėn. pabaigos iki 2011 m. spalio mėn. pabaigos objektyviai nebuvo, taigi ir taikyti karšto vandens suvartojimo normą atsakovų atžvilgiu, kai karštas vanduo nebuvo vartojamas, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Karšto vandens kiekio apskaitos prietaiso plombos pažeidimas neturėjo įtakos karšto vandens suvartojimo/suvartotam kiekiui apskaičiuoti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2013-07-29 atsiliepimu (t.2, b.l. 138-144) prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Iš skundžiamo sprendimo turinio yra aišku, kodėl teismas nusprendė patenkinti ieškovo ieškinį, todėl atsakovų siekis, kad sprendimo motyvų būtų dar daugiau ar jie būtų dar išsamesni ir detalesni, nevertintinas kaip pagrindas naikinti sprendimą. Atsakovų karšto vandens skaitikliai savavališkai nuplombuoti, o virtuvėje buvęs karšto vandens skaitiklis demontuotas. Neužplombuotus skaitiklius karšto vandens apskaitai naudoti draudžiama, o įvertinti karšto vandens suvartojimą kitaip nei pagal normatyvą, kai skaitiklis demontuotas, objektyviai neįmanoma. Atsakovams mokesčiai už karštą vandenį pagal normatyvą buvo priskaičiuoti dėl teisės aktų ir sutarties pažeidimo. Atsakovai klaidina teismą, kad jiems iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo paaiškintas mokesčių perskaičiavimas už karštą vandenį pagal karšto vandens normatyvą. Dar iki bylos nagrinėjimo 2011-09-30 raštu ieškovas suteikė jiems detalią informaciją dėl mokesčių už karštą vandenį paskaičiavimo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprijungė kartu su apeliaciniu skundu teikiamų papildomų rašytinių įrodymų, kadangi jie nėra susiję su ginčo butu, ieškinio dalyku, taigi šie įrodymai neatitinka leistinumo ir sąsajumo taisyklių. A. K. atlikti darbai užfiksuoti rašytiniuose dokumentuose, kuriuos į bylą patiekė atsakovai. Skolos pagal ieškinį laikotarpis neapima laikotarpio, kai J. M. buvo buto savininkė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kokias aplinkybes (neužfiksuotas rašytiniuose įrodymuose) turėtų paliudyti liudytojai A. K. ir J. M..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ 2013-07-22 atsiliepimu (t.2, b.l.129-131) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto 2013-05-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad dėl karšto vandens skaitiklių nuplombavimo (plombos pažeidimo) yra atsakingas UAB „Vilniaus vandenys“ kaip bendrovė, eksploatuojanti šalto vandens skaitiklius. UAB „Vilniaus vandenys“ yra atsakingas tik už šalto vandens patiekimą iki pastatuose įrengtų karšto vandens ruošimo įrenginių, neturi sutartinių bei įstatyminių santykių su UAB „Vilniaus energija“ klientais dėl karšto vandens tiekimo. Tvirtina, kad atsakovų bute trečiojo asmens atstovai nuplombavo tik šalto vandens skaitiklius.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-07-22 atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.134-135) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde įvardijamus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei argumentus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str.). Šioje byloje kilo ginčas, ar apeliantai turi prievolę sumokėti ieškovui skolą pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991-06-24 įsakymu Nr. 79/76 patvirtintas Vandens vartojimo normas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantams kyla pareiga sumokėti ieškovo apskaičiuotą nuo 2011-01-05, kuomet jie tapo gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), savininkais (t.10 b,.l. 27-30), iki 2011-08-24, kuomet buvo užplombuotas karšto vandens skaitiklis šiame bute (t.2, b.l. 47), 648,29 Lt sumą, kurios paskaičiavimo principai detalizuoti rašytiniuose ieškovo paaiškinimuose (t.2, b.l. 56-57, 60-61). Atitinkamai neatsiranda pareiga ir sumokėti delspinigius ar procesines palūkanas. Priešingai sprendęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, suponuojantys teismo pareigą vertinti sutarties vykdymą ar kurias nors jos sąlygas sąžiningumo aspektu, neatsižvelgė į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes (situacijos neindividualizavo), nevisiškai teisingai aiškino materialines teisės normas ir jas konkrečiame ginče taikė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl procesines teisės normų, reglamentuojančių šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.) bei įrodinėjimo institutą (CPK 12 str.), netinkamo aiškinimo bei taikymo, vertinant tik vienos ginčo šalies pateiktus argumentus ir motyvuotai nepasisakant dėl kitos šalies argumentų ar jos įrodinėtų aplinkybių (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Visa tai lėmė, kad teismas bylos įrodymų, kaip visumos, neįvertino, todėl susiformavo ydinga teismo pozicija dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 185 str.). Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o nepakankamai išsami sprendimo motyvuojamoji dalis pati savaime neleidžia teigti, kad sprendimas absoliučiai negalioja pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. nuostatą. Iš šiame sprendime nurodomų argumentų galima suprasti, kodėl teismas priėmė būtent tokį sprendimą. Formaliai aiškindamas šilumos vartojimą reglamentuojančius aktus ir taisykles, teismas neginčijamai nustatytą pažeidimą - skaitiklių nuplombavimą be ieškovo žinios ir vieno iš skaitiklių demontavimą, taip pat deklaracijų apie suvartotą karšto vandens nepateikimą ieškovui - neteisingai įvertino kaip teikiantį pagrindą priteisti iš apeliantų pagal vandens suvartojimo normą (t.y. po 92 litrus vienam asmeniui už parą) suskaičiuotą sumą.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl skundo argumentų, kad apeliantai dalimi ieškovo paslaugų (karštu vandeniu) remonto bute atlikimo metu nesinaudojo, atitinkamai pareiga sumokėti už negautas paslaugas jiems neatsiranda. Už kitas paslaugas - buto šildymą ir karšto vandens cirkuliacijos užtikrinimą apeliantai yra sumokėję (t.1, b.l. 128-158) ir dėl to ginčo nėra.
Nustatyta, kad apeliantai įgijo butą, kuriam ieškovas teikė paslaugas, 2011-01-04 pirkimo-pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 27-30). Ankstesnė jo savininkė butą perdavė 2011-03-24 aktu (t.1, b.l. 177). Minėto perdavimo metu buvo užfiksuoti skaitiklių rodmenys, taip pat susitarta dėl galutinio atsiskaitymo už komunalines paslaugas, teiktas 2011 m. kovo mėnesį, tvarkos. Šiame bute savo gyvenamąją vietą 2011-03-17 deklaravo apeliantas P. G. (t.1, b.l. 32), iki 2011-08-24 deklaravusių jame gyvenamąją vietą asmenų buvo du (t.2, b.l. 46), o apeliantės E. G. gyvenamoji vieta nuo 2012-02-02 deklaruota kitur (t.1, b.l. 31). Apeliantė E. G. 2011-03-25 su ieškovu sudarė buitinio vartotojo šilumos pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l. 33-42), tokią pačią sutartį ji sudarė ir su trečiuoju asmeniu, šalto vandens tiekėju (t.2, b.l. 42-43). Ieškovas pripažįsta faktą, kad 2011 m. sausio-kovo mėnesiais karšto vandens suvartojimas buvo deklaruojamas ir pagal skaitiklių rodmenis apmokėtas, apmokėtą sumą tvirtina išskaičiavęs iš galutinės skolos (pagal vandens suvartojimo normas) sumos. Apeliantai byloje siekė įrodyti, kad ginčo bute neapsigyveno, o iš karto ėmėsi jo remonto, kurį baigė tik 2011 m. spalio mėnesį. Nurodė, kad šio remonto metu demontavo visus santechninius prietaisus ir keitė vamzdynus, o toks poreikis atsirado keičiant dalies patalpų funkcinę paskirti į gyvenamąją. Taip pat jie nurodė, kad šalto vandens apskaitos prietaisų nuplombavimą atliko trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ specialistai. Kartu per klaidą (nežinant, kad karšto vandens apskaitos prietaisus kontroliuoja ne trečiasis asmuo, bet ieškovas) buvo nuimti ir karšto vandens apskaitos prietaisai. Apie šią pastebėtą klaidą nedelsdami pranešė ieškovui, kurio atstovas 2011-08-19 aktu (t.1, b.l. 76) konstatavo savavališko karšto vandens skaitiklių nuplombavimo faktą. 2011-08-24 aktu ieškovas vieną iš skaitiklių užplombavo, pastabose įrašydamas apie virtuvėje buvusio skaitiklio demontavimą (t.2, b.l. 47). Ieškovo karšto vandens kiekio ir mokesčių perskaičiavimo komisijos posėdyje susiklosčiusi situacija, kuomet vonioje ir virtuvėje karšto vandens skaitikliai yra nuplombuoti, o virtuvėje toks skaitiklis apskritai demontuotas, įvado vamzdynas užmūrytas sienoje, buvo apsvarstyta. Komisijai nustačius, kad buvęs buto savininkas karšto vandens suvartojimą iki rodmens 301 kub. m. deklaravo, o naujas savininkas už karštą vandenį nemokėjęs, nutarta san.mazge skaitiklį užplombuoti ir nuo buto įsigijimo 2011-01-06 iki skaitiklio užplombavimo datos karšto vandens suvartojimą apskaičiuoti pagal normatyvą (t.1, b.l. 159, t.2, b.l. 69). 2011-08-31 ieškovas išrašė apeliantams sąskaitą sumokėti už karštą vandenį 645,08 Lt (t.1, b.l. 78). Karšto vandens skaitiklio veikimas apeliantų bute buvo tikrinamas 2012-09-11 (t.1, b.l. 43, t.2, b.l. 32) bei 2013-01-16 (t.2, b.l. 31), ir pažeidimų nenustatyta.
Ieškovas RSN 26-90 normatyvus apeliantams taikė dėl pareigos deklaruoti vandens skaitiklio rodmenis pažeidimo ir dėl jų atliktų kitų veiksmų (savavališko nuplombavimo ir vieno iš skaitiklių panaikinimo), tvirtindamas, kad kitaip nustatyti suvartoto vandens kiekio negalima. Apie tai, kad apeliantai karšto vandens minėtu laikotarpiu faktiškai nevartojo jau šioje nutartyje pasisakyta. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės neginčijo apeliantų atsikirtimų į ieškinį, kad tokia paslauga (karštu vandeniu) jie visiškai nesinaudojo ir negalėjo naudotis, apsiribodamas tik nuoroda, kad karštas vanduo yra reikalingas ir atliekant remontą. Tokia jo procesinė pozicija leidžia vertinti, kad šią sutartinę nuostatą ieškovas taiko kaip sankciją vartotojams vien už skaitiklio rodmenų deklaracijų nepateikimą ir skaitiklių nuplombavimą be ieškovo žinios, tačiau jų kaltės, kaip esminės sąlygos tokiam normatyvui taikyti ( t.y. jų noro sumažinti apskaitomo karšto vandens kiekį ar skaitiklių rodmenų sąmoningą klastojimą) neįrodinėja. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nėra ir tokios argumentacijos, kad dėl neapmokėtos paslaugos jis patyrė (ar galėjo patirti) realių nuostolių. Esant tokiam faktiniam ieškinio reikalavimo pagrindui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tik skaitiklio duomenų nedeklaravimas, kartu nesinaudojant tokia paslauga, pats savaime negali nulemti mokesčių už tai, ko vartotojas faktiškai negauna, skaičiavimo, antraip būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Pagal CK 6.388 str. 1 d. negalima reikalauti sumokėti už nesuteiktas paslaugas (nepagrįstai praturtėti). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su apeliantų argumentais dėl paties karšto vandens tiekėjo atitinkamų pareigų, esant vartojimo teisiniams santykiams (sutarties sudarymo su fiziniu asmeniu atveju), t.y. jis turi organizuoti karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių) priežiūrą (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 173 p.), jų patikrą (CK 6.387 str. 2 d., Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d., Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros energijos ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 2.2 p.; šalių pasirašytos sutarties 7.9. p.). Minėta, kad vartotojams neteikiant skaitiklio duomenų, ypač esant tokio trunkamo pobūdžio nedeklaravimui, vandens tiekėjas turi teisę atlikti rodmenų nuskaitymą savininkams priklausančiose patalpose (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.4. p.), juo labiau, kad turi pareigą pateikti sąskaitą šios paslaugos apmokėjimui. Tik nustačius, jog energija vartojama, bet apskaitos prietaisų rodmenys nedeklaruojami, ar vartotojui neleidžiant patikrinti šildymo ir karšto vandens sistemos su visais jos įrenginiais, gali būti taikomas kitas, nei pagal skaitiklių rodmenis, atsiskaitymo būdas.
Kadangi apeliantai įvardijo ir įrodė priežastis, dėl kurių paslauga objektyviai negalėjo naudotis (CK 12 str., 178 str.), jų padarytas kitas sutarties pažeidimas - skaitiklių nuplombavimas, neinformavus apie tai ieškovo ir jo atstovui nedalyvaujant, taip pat nesuponuoja tokių veiksmų vertinimo kaip kaltų, siekiant išvengti sumokėti už paslaugas. Susiklosčiusioje šioje byloje konkrečioje situacijoje, kai nekonstatuotas faktinis vandens vartojimas, yra neaktualūs teiginiai, jog negalima patikrinti realiai suvartoto bei apmokėto vandens kiekio. Pažymėtina, kad toks klausimas galėjo būti sprendžiamas ir šalių derybose, sutartis tą leidžia (16.6. p.), o apeliantai, laiku mokėję už visas kitas ieškovo paslaugas (šildymą, cirkuliacijos palaikymą) (t.1, b.l. 105, 128-158), ne kartą mėgino inicijuoti galimą ieškovo pozicijos persvarstymą (t.1, b.l. 94-104), atsižvelgiant į susiklosčiusiais individualias šio ginčo aplinkybes, į netyčinį pažeidimų pobūdį, nereiškiantį nesąžiningų apeliantų ketinimų naudotis neapskaitoma paslauga, į jų tinkamą elgesį, nedelsiant pranešant ieškovui apie įvykusią klaidą. Kaip matyti iš bylos, šalto vandens skaitiklis san. mazge buvo užplombuotas 2011-08-18, konstatavus antrojo skaitiklio likvidavimą (t.2, b.l. 44). Šis dokumentas iš dalies patvirtina apeliantų teiginius, kad tuomet jiems ir paaiškėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja tik šalto vandens skaitiklius ir negali užplombuoti karšto vandens apskaitos prietaiso. Jie nedelsdami išsikvietė ieškovo darbuotoją, kuris atitinkamą aktą surašė jau sekančią dieną - 2011-08-19 (t.1, b.l. 76).
Be to, UAB „Vilniaus vandenys“ surašytas 2011-08-18 skaitiklio užplombavimo aktas svarbus ir tokiu aspektu, kad iš jo turinio akivaizdžiai matomas vos 1 kub.m. šalto vandens sunaudojimas nuo 2011 m. kovo iki rugpjūčio mėnesio, kai skaitiklis vėl buvo užplombuotas. Buto perdavimo apeliantams metu 2011-03-24 (t.1, b.l. 177) vieno šalto vandens skaitiklio rodmuo buvo „333“ ( jis nepasikeitė, o šis skaitiklis likviduotas), o antrojo, įrengto san.mazge, rodmuo buvo „103“. Šis skaitiklis ir buvo užplombuotas su rodmeniu „00104“ (t.2, b.l. 44). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad toks buto perdavimo-priėmimo 2011-03-24 aktas neatitinka leistinumo reikalavimų ar neturi įrodomosios reikšmės. Priešingai, pats ieškovas, svarstydamas apie taikytinas dėl nustatyto pažeidimo priemones, patvirtino karšto vandens suvartojimo deklaravimą iki 301 kub.m., o šiame akte būtent tokie skaitiklių parodymai ir buvo užfiksuoti (177+124). Apeliantai nurodė, kad pagal deklaruotus rodmenis yra sumokėję, ir ieškovas su tuo sutiko, išskaičiavęs nuo 2011 m. sausio mėn. sumokėtas sumas. Vadinasi, apeliantų skundo argumentai, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, taigi pareiga jas apmokėti pagal vandens naudojimo normas jiems nekyla, pripažinti pagrįstais, o jų apeliacinis skundas – tenkintinu. Ieškinys dėl skolos už karštą vandenį priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliantai, prašydami priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šios instancijos teisme nepateikė (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme apeliantė E. G. turėjo 77 Lt bylinėjimosi išlaidų – sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis ir 5 Lt komisinis mokestis bankui (t.2, b.l. 113). Šios išlaidos jos naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl jų kompensavimo klausimas nekyla.
Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos pirmosios (35,86 Lt) ir apeliacinės (14,20 Lt) instancijos teismuose, iš viso 50,06 Lt (CPK 92 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 50,06 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai.
Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 77 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų E. G. naudai