Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovei advokatei J. N.,

atsakovės UAB „Paliesiai“ atstovei advokatei M. Š. ir atsakovės Kredito unija „Taupa“ atstovei advokatei S. D.,

nuotoliniu būdu, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. P., UAB „Paliesiai“ ir Kredito unija „Taupa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškiniu prašo (1 t., b.l. 1):

1.1. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. TPV-63), sudarytą tarp atsakovų E. P. ir I. P.;

1.2. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 177), sudarytą tarp atsakovų E. P., I. P. ir UAB „Paliesiai“;

1.3. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp atsakovų I. P. ir KU „Taupa“;

1.4. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams I. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius;

1.5. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams I. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o UAB „Paliesiai“ naudai iš I. P. ir E. P. solidariai priteisti 7 500 EUR skolą;

2. Ieškovė sandorius ginčija actio Pauliana bei CK 1.81 str. 1 d. (dėl sandorių prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei)pagrindais.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas siekiant pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovės E. P. su kitais atsakovais sudarytus sandorius, kuriais buvo pažeistos ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Unija arba Ieškovė) teisės ir teisėti interesai:

3.1. 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. TPV-63, sudarytą tarp atsakovų E. P. ir I. P. (Priedas Nr. 1 - Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis) (toliau - Turto pasidalijimo sutartis);

3.2. 2017 m. sausio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-8408 (Priedas Nr. 2 - 2017-01-17 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-8408), sudarytą tarp pardavėjų, atsakovų E. P., I. P. ir pirkėjo UAB „Paliesiai“ (toliau - Pirkimo-pardavimo sutartis);

3.3. 2022 m. spalio 11 d. sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas I. P. įkeitė kredito unijos „Taupa“ naudai butą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (Priedas Nr. 3 - Hipotekos registro išrašas) (toliau - Hipotekos sutartis).

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė E. P. yra buvusi Unijos valdybos narė, kuri ėjo šias pareigas laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d., Unijos administracijos vadovės pareigas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. spalio 21 d. ir nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-300- 516/2022 (toliau – Nutartis), kuria konstatavo, jog dėl Unijai sukeltos žalos, suteikiant nuostolingas paskolas yra solidariai atsakingi Unijos administracijos vadovas, Unijos valdybos nariai, tarp kurių ir atsakovė E. P., Unijos paskolų komiteto nariai bei turto vertintojas, ir priteisė Unijos naudai iš E. P., solidariai su kitais atsakovais, 2 957 886,78 Eur (du milijonus devynis šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 78 ct) Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno Unijai žalą sukėlusio atsakovo po 3 094,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (Priedas Nr. 4 - 2022 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis). Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje konstatavo, kad neteisėti veiksmai, kurie sukėlė žalą Unijai, buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. sausio 12 d., kadangi tuo metu buvo sudarytos žalingos kredito sutartys (žr. Nutarties 49 - 55 p.).

6. Ieškovės manymu atsakovė E. P., žinodama apie savo, kaip Unijos valdybos narės netinkamai įvykdytas pareigas ir Unijai sukeltą žalą, sudarė sandorius, kuriais perleido jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą susijusiems asmenims, t. y. atsakovams I. P. bei UAB „Paliesiai“. Šio ieškinio pagrindu siekiama ginčijamas Turto pasidalijimo sutartį, Pirkimo - pardavimo sutartį ir Hipotekos sutartį pripažinti negaliojančiomis, taip pat taikant restituciją Turto pasidalijimo sutartimi bei Pirkimo - pardavimo sutartimi E. P. perleistas nuosavybės teises grąžinti šiai atsakovei. Ieškovė nurodytų argumentų laikėsi ir paruošiamuosiuose dokumentuose ( 3 t., b. l. 142).

7. Atsakovai E. P. ir I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį( 2 t., b. l. 51) su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė šiuos argumentus:

7.1. Ieškovei bankroto byla iškelta 2014-02-07 (įsiteisėjo 2014-04-07). Iškėlus nemokumo bylą, Ieškovės nemokumo administratorius privalėjo patikrinti per 6 mėnesius (ir patikrino) E. P. (ne)atliktų veiksmų teisėtumą (vėliausiai 2014-10-07) (su kuo P. kategoriškai nesutinka, kadangi nemokumo bylos iškėlimas nedaro įtakos ieškinio senaties terminų skaičiavimui).

7.2. 2021-06-22 Vilniaus apygardos teismas Ieškovės iškeltoje byloje prieš E. P., nusprendė solidariai priteisti iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. ir UAB „Rezultatas“ 1 926 127,46 Eur, taip pat procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

7.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 6 d. (Ieškinio priedas Nr. 2) priėmė nutartį (toliau - Žalos byla), kuria pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, išdėstydamas jį: iš atsakovų solidariai (tame tarpe ir E. P.) priteisė 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas. Ieškovė pati pripažįsta, E. P., neteisėti veiksmai, t. y. deliktas, buvo atlikti 2010 m. rugsėjo 29 d. –2011 m. sausio 12 d. laikotarpiu.

7.4. 2017-04-27 Vilniaus apygardos teismas nutarė areštuoti (uždraudžiant disponuoti) solidariai atsakovams (kartu ir E. P.) priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, šio turto nepakankant ar nesant - pinigines lėšas, už 3 089 673,56 Eur.

7.5. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atliko E. P. turto analizę, įskaitant ir istorinę analizę apie E. P. turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą. Be to, teismui areštavus E. P. turtą, ieškovei buvo žinoma apie E. P. turtą, jo masę.

7.6. 2016-06-30 Ieškovės kreditorių komiteto susirinkime, kartu buvo pateiktas priedas - teisminių bylų lentelė. 2016-06-30 Ieškovo nemokumo administratorius siūlė inicijuoti žalos atlyginimo bylą (ne Žalos bylą, tačiau kitą bylą) (Priedas Nr. 2). Nepaisant to, 2016-06-30 administratorius, siūlydamas inicijuoti tokią bylą prieš E. P. ir kitus atsakovus, patikrino visų galimų atsakovų, įskaitant ir D. Č. turėtą/turimą nekilnojamąjį turtą. Todėl Ieškovei 2016 m. turėjo būti žinoma E. P. atliekamus sandorius.

7.7. 2005-07-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) įsigijo I. P. ir E. P., tačiau visos lėšos buvo I. P., kredito sutartis ir kt. taip pat buvo sudaryta išimtinai I. P. vardu. Pažymėtina, kad 2005-07-18 I. P. išimtinai ir AB SAMPO bankas sudarė kredito sutartį Nr. BP129050647 (Priedas Nr. 4), kuria I. P. buvo suteikta 40 547 Eur kreditas būtent Butui įsigyti. Iš šios sutarties (5 p.) matyti, kad buvo finansuojama 70 proc. Buto įsigijimo vertės, kas reiškia, jog Buto kaina 2005 m. sudarė 57 924,29 Eur, arba tikėtinai 58 000 Eur. Šios kredito sutarties nepasirašė E. P.. Visi mokėjimai už kredito sutartį (Butą) buvo atliekami išimtinai iš I. P. sąskaitos (nurašant sumas kas mėnesį).

7.8. 2016 m. sausio 6 d. buvo sudaryta Turto pasidalijimo sutartis. Ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių, tačiau dėl elementarių ir asmeninių priežasčių – I. ir E. P. šeimą ištiko bėdos, kurį laiką buvo gyvenama skyriumi. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ir iki Turto pasidalijimo sutarties, P. šeimos ūkis buvo tvarkomas iš dalies kartu, iš dalies atskirai, buvo atidalinta kas kam priklauso:

7.8.1. Visos piniginės lėšos, esančios I. P. sąskaitose - I. P.;

7.8.2. Visos piniginės lėšos, esančios E. P. sąskaitose - E. P.;

7.8.3. Butas, už kurio įsigijimą mokėjo I. P., kuris prisiėmė kreditą ir vienintelis už jį mokėjo - I. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šią sutartį sudaręs notaras rekomendavo užtikrinti didesnę lygybę, I. P. įsipareigojo sumokėti E. P. iš esmės pusę buto vertės (tuo metu, pagal Turto pasidalijimo sutartyje numatyta vertė 98 600 Eur) - 39 500 Eur. Ką šis ir padarė (Priedas Nr. 5). Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo jungtinės nuosavybės objektas, realiai, visada jis priklausė I. P..

7.9. ginčijama NT Sutartis. NT sutartis sudaryta 2017-01-17, t. y. po metų nuo turto pasidalijimo sutarties. Žemės sklypas buvo įsigytas 2016 m. (žr. Ieškinio priedą Nr. 2) - t. y. įsigytas tuo metu, kai Ieškovė turėjo reikalavimo teisę į E. P., ir tuo pačiu parduotas, kai toks reikalavimas buvo, t. y. P. finansinė padėtis nepablogėjo nuo Žemės sklypo įsigijimo ir pardavimo.

7.10. ginčijama Hipotekos sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai buvo persirašytas Buto finansavimo sandoris, t. y. pasikeitus kreditoriui dėl Buto finansavimo, buvo sudaryta ir nauja hipotekos sutartis (užtikrinimo sutartis).

8. Atsakovai E. P. ir I. P. panašios pozicijos laikėsi ir paruošiamuosiuose dokumentuose ( 4 t., b. l. 1).

9. Atsakovė UAB „Paliesiai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Paliesiai“ iš esmės sutiko su atsakovų E. P. ir I. P. argumentais taip pat nurodė ( 2 t., 132), kad:

9.1. UAB „Paliesiai“ (pirkėjas) ir E. P. bei I. P. (pardavėjai) 2017-01-17 sudarė notarinę Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šalių sutarta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina – 7500 EUR. Pirkėja UAB „Paliesiai“ Žemės sklypo pirkimo kainą pardavėjams sumokėjo grynais pinigais iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo – 2017-01-13. Sumokėjus pinigus buvo išrašytas ir pasirašytas kasos išlaidų orderis. Tai pažymėta ir notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte.

9.2. Visiškai nepagrįstas ir tiesos neatitinkantis yra ir ieškovės teiginys, kad UAB „Paliesiai“ neva neturėjo lėšų Žemės sklypo įsigijimui už 7500 EUR. Atsakovė UAB „Paliesiai“ lėšų Žemės sklypo įsigijimui turėjo ir tai patvirtina UAB „Paliesiai“ finansinių ataskaitų dokumentai. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2017-01-17. Žemės sklypo kaina sumokėta 2017-01-13. Todėl aktualūs duomenys yra apie UAB „Paliesiai“ turėtas pinigines lėšas pasibaigus 2016 metų ataskaitiniam laikotarpiui, o ne pasibaigus 2017 metų ataskaitiniam laikotarpiui. UAB „Paliesiai“ Balanse už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 (pridedama) nurodyti duomenys už 2017 metus ir už praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 2016 metus. Iš Balanso už 2017 metų ataskaitinį laikotarpį matyti, kad praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. 2016-12-31, UAB „Paliesiai“ pinigų turėjo 47316 EUR (žr. eilutę „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“). Tai vienareikšmiai patvirtina, kad jokių kliūčių atsakovei UAB „Paliesiai“ įsigyti Žemės sklypą ir 2017-01-13 sumokėti 7500 EUR Žemės sklypo kainą nebuvo.

9.3. Taip pat visiškai nepagrįstas ieškinio teiginys, kad įsigijusi nuosavybėn Žemės sklypą atsakovė UAB „Paliesiai“ tariamai pati turtu nesinaudojo, o juo toliau naudojosi buvusi savininkė E. P.. UAB „Paliesiai“ veikla yra nekilnojamojo turto (tiek statinių, tiek žemės) pirkimas, vystymas, nuoma, taip pat saulės elektrinių projektų įgyvendinimas ir elektros gamyba UAB „Paliesiai“ priklausančiuose ar naudojamuose žemės sklypuose. Įsigytas ginčo Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Įsigijusi Žemės sklypą UAB „Paliesiai“ jį naudojo, pardavė medieną (statų mišką) ir gavo iš to pajamų.

9.4. Taip pat pažymėtina, kad Žemės sklypas buvo įsigytas už rinkos kainą. Tai patvirtina ir pačioje 2017-01-17 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie Žemės sklypo rinkos vertę masinio vertinimo duomenimis (t. 1, b.l. 32). Ginčijamos Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. punkte nurodyti registro duomenys, kad indeksuota Žemės sklypo vertė yra 6.259,00 EUR, vidutinė rinkos vertė – 6.887,00 EUR, vertės nustatymo data 2017-01-06. Ieškovė kartu su ieškiniu teikia duomenis apie žemės sklypų pardavimų skelbimuose nurodomas kainas 2023 m. gegužės mėnesį. Tokie įrodymai neturi jokio sąsajumo su nagrinėjamu ginču. Kadangi Žemės sklypas įsigytas 2017 m., o visuotinai žinoma aplinkybė, jog per pastaruosius 5 metus nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai išaugusios.

9.5. ieškinyje ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovė UAB „Paliesiai“ laiko, kad šiuo atveju nėra sandorių negaliojimo nei actio Pauliana, nei prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei pagrindų ir sąlygų.

9.6. Atsakovė UAB „Paliesiai“ nėra nei su ieškove, nei su atsakovais E. P. ir/ar I. P. susijęs juridinis asmuo.

9.7. Reikalavimo – taikyti restituciją natūra – patenkinimas, nepaisant visų kitų argumentų dėl jo nepagrįstumo, ypatingai pažeistų atsakovės UAB „Paliesiai“ interesus. Tokio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi reikštų, kad Žemės sklypo nuosavybė grįžta atsakovams E. P. ir I. P., o E. P. ir I. P. turi pareigą grąžinti jų gautą Žemės sklypo kainą UAB „Paliesiai“ naudai. Pati ieškovė ieškinyje tvirtina, kad išieškojimas iš E. P. yra negalimas, nes atsakovė E. P. neturi pakankamai turto ir pajamų. Tai reiškia, kad įvykdžius restituciją UAB „Paliesiai“ objektyviai taip pat neturėtų galimybės išieškoti jos sumokėtos kainos už Žemės sklypą. Tačiau netektų Žemės sklypo nuosavybės teisės. Todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir ieškovės interesai negali būti aukščiau atsakovo UAB „Paliesiai“ teisių ir teisėtų interesų.

10. Atsakovė UAB „Paliesiai“ panašių argumentų laikėsi ir paruošiamuosiuose dokumentuose (4 t., b. l. 65).

11. Atsakovė Kredito unija „Taupa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (3 t., b. l. 1), su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kredito unija „Taupa“ iš esmės sutiko su atsakovų E. P. ir I. P. argumentais taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti Turto pasidalijimo sutartį bei Pirkimo-pardavimo sutartį. KU „Taupa“ prašo taikyti ieškinio senatį. Atitinkamai, pritaikius ieškinio senatį Ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutartį, turi būti atmetamas ir išvestinis Ieškovės reikalavimas negaliojančia pripažinti Hipotekos sutartį – Ieškinys turi būti atmestas.

12. Butas buvo įkeistas daugiau nei prieš 17 metų iki ginčijamos Hipotekos sutarties sudarymo ar Vilniaus apygardos teismo 2022-10-05 Ieškovei išduoto vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš skolininkų. Taigi, priešingai nei nurodo Ieškovė, Hipotekos sutartis nebuvo sudaryta naujai, tariamai tyčia siekiant apriboti Ieškovės galimybes išieškoti iš atsakovės E. P. turto. Iš tikrųjų Hipotekos sutartis buvo sudaryta vien dėl to, kad atsakovas I. P. siekė refinansuoti turimą finansinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris, be kita ko, buvo užtikrintas Butu) ir tuo tikslu sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylančios prievolės užtikrinimui buvo įkeistas tas pats Butas, kaip ir buvo įkeistas refinansuotai sutarčiai užtikrinti. Taigi, sudarydama Hipotekos sutartį, KU „Taupa“ sąžiningai ir teisėtai teikė kredito įstaigai būdingas paslaugas ir kaip rūpestinga finansų įstaiga savo reikalavimus užtikrino Buto hipoteka. Todėl KU „Taupa“ yra sąžininga hipotekos kreditorė.

13. Ieškovės Ieškinyje daromas dirbtinis buvusių Ieškovės darbuotojų ir organų narių tapatinimas su KU „Taupa“ iškraipant faktines aplinkybes yra nepagrįstas ir nepaneigia KU „Taupa“ sąžiningumo sudarant Hipotekos sutartį.

14. Hipotekos sutartis, sudaryta atsakovui I. P. siekiant užtikrinti jo refinansuotas prievoles pagal 2022-10-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti pripažįstama pažeidžiančia viešąją tvarką ir gerą moralę (CK 1.81 straipsnis). Tad Ieškovės reikalavimas Hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsakovė Kredito unija „Taupa“ panašių argumentų laikėsi ir paruošiamuosiuose dokumentuose (4 t., b. l. 1).

15. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 Unijai buvo iškelta bankroto byla (dabartinis c. b. Nr. B2-81-603/2024).

16. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, E. P. ėjo Unijos valdybos narės pareigas laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d., Unijos administracijos vadovės pareigas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. spalio 21 d. ir nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d.

17. Atsakovai E. P. ir I. P. 2016 m. sausio 6 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (1 t., b. l. 26), o 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b.l. 31).

18. 2005-07-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo I. P. ir E. P., tačiau kredito sutartis ir kt. buvo sudaryta tik I. P. vardu. 2005-07-I. P. ir AB SAMPO bankas sudarė kredito sutartį Nr. BP129050647, kuria I. P. buvo suteiktas 40 547 Eur kreditas Butui įsigyti. Iš šios sutarties (5 p.) matyti, kad buvo finansuojama 70 proc. Buto įsigijimo vertės. E. P. šios kredito sutarties nepasirašė.

19. Unijos 2016-06-30 kreditorių komiteto susirinkime buvo pateiktas pasiūlymas, kuriuo Unijos nemokumo administratorius siūlė inicijuoti žalos atlyginimo bylą. 2016-06-30 administratorius siūlydamas inicijuoti tokią (2 t., b. l. 70-77) bylą prieš E. P. ir kitus atsakovus, patikrino visų galimų atsakovų, turėtą/turimą nekilnojamąjį turtą. Analogiškai, 2018-05-14 ieškovės kreditorių komiteto susirinkime buvo sprendžiami klausimai dėl inicijuotinų bylų prieš atsakovus, įskaitant E. P.. Šio susirinkimo protokolo priedas Nr. 11 buvo Ieškovo teisminių ginčų ir bylų dėl žalos atlyginimo sąrašas su apžvalga. Apžvalgoje nurodyta Žalos byla, bei atskiroje grafoje (G grafoje) nurodyta apžvalga apie visų atsakovų, įskaitant E. P..

20. Taigi, Ieškovė 2018 m. pakartotinai patikrino E. P. turimą turtą, atliekant šį patikrinimą, atsakovė E. P. nebeturėjo nurodyto buto ir/ar žemės sklypo, kurių sandorius ginčija Ieškovė.

21. Unija 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė pretenziją (1 t., b. l. 86) buvusiems Unijos vadovams, įskaitant ir E. P., dėl Unijai sukeltos žalos, išduodant neteisėtas paskolas bei sudarant kitus, Unijos interesus pažeidusius sandorius, atlyginimo.

22. Unija 2017-03-02 pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3630-275/2017 E. P. bei kitiems atsakovams dėl žalos, sukeltos priimant neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo, atlyginimo.

23. 2017-04-27 Vilniaus apygardos teismas nutarė areštuoti (uždraudžiant disponuoti) solidariai atsakovams (kartu ir E. P.) nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, šio turto nepakankant ar nesant - pinigines lėšas už 3 089 673,56 Eur.

24. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, kuria Ieškovei iš kelių asmenų, įskaitant atsakovę E. P., solidariai priteista 2 957 886,78 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei po 3094,22 EUR bylinėjimosi išlaidų.

25. Ieškovės (Unijos) teigimu, tik pradėjusi priteistų sumų išieškojimo veiksmus Ieškovė sužinojo, kad atsakovė E. P. ir kiti solidarieji skolininkai neturi pakankamai turto sumokėti priteistas sumas Ieškovei. Todėl Ieškovė, laikydama, kad atsakovai E. P. ir I. P. 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. TPV-63 bei 2017-01-17 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-8408 su UAB „Paliesiai“ sudarė tikslingai siekdami pabloginti atsakovės E. P. finansinę padėtį, ginčija Turto pasidalijimo sutartį ir Pirkimo- pardavimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovė, teisiniu pagrindu nurodydama teisės principą ex injuria jus no oritur, Ieškiniu taip pat ginčija 2022-10-11 sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas I. P. KU „Taupa“ naudai įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

26. Taigi actio Pauliana ieškiniu yra siekiama, kad Turto pasidalijimo sutartis bei Pirkimo - pardavimo sutartis būtų pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio). Be to, Ieškovė kaip papildomą Turto pasidalijimo sutarties, Pirkimo-pardavimo sutarties ir Hipotekos sutarties (toliau kartu - Ginčijami sandoriai) tariamo negaliojimo pagrindą nurodo CK 1.81 straipsnį. Ieškovės teigimu, Ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Dėl ieškinio senaties termino pareikšti actio Pauliana ir jo atnaujinimo

27. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnius ar trumpesnius ieškinio senaties terminus. Nustatyti terminai ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. CK 6.66 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

29. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

30. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).

31. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas nepraleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Ieškovė ginčydama 2018 m. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (toliau - Turto pasidalijimo sutartis) ir 2017-01-17 P. bei UAB „Paliesiai“ pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - NT sutartis) nurodo, kad tokie sandoriai buvo sudaryti žinant apie E. P. deliktą, t. y. siekiant išvengti Ieškovo reikalavimo nukreipimo į Turto pasidalijimo sutartimi padalintą turtą ir NT sutartimi perleistą turtą.

34. Atsakovai įrodinėja, kad nei vienam iš P. nebuvo žinoma apie E. P. 2010-2011 m. atliktą deliktą. Net jeigu būtų buvo žinoma, CK 1.125 str. numatytas žalos atlyginimo senaties terminas jau būtų pasibaigęs, Žalos byla inicijuota 2017 m., todėl apie šiuos reikalavimus taip pat nebuvo žinoma.

35. Ieškovė nurodo, kad apie ginčijamus sandorius jai tapo žinoma tik po 2022 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 (Žalos byloje) priimto procesinio sprendimo.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pozicija dėl ieškinio senaties yra nenuosekli. Dublike Ieškovė (Dubliko 9 p.) (nurodo, kad ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (2022 m. birželio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria įsiteisėjo teismo sprendimas prieš E. P. ir kitus asmenis) (toliau - Nutartis). Taip pat Dublike Ieškovė nurodo, kad tik nuo šios Nutarties įsiteisėjimo jai galėjo tapti žinoma apie jos teisių pažeidimą. Tuo pačiu Ieškovė ginčija 2016 ir 2017 m. sutartis. Taigi, viena vertus, Ieškovė nurodo, kad jai apie jos teises pažeidžiančius skolininkės veiksmus galėjo tapti žinoma tik nuo 2022-06-06, tačiau kita vertus nurodo, kad ji gali ginčyti 2016-2017 m. sudarytus sandorius.

37. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovus nebūtina konstatuoti teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai, ieškovei vengiant prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovų ir nusprendus, kad ieškovė negali pareikšti ieškinio, liktų neapginti ieškovės ir jos kreditorių, interesai, o žalą padarę atsakovai nepagrįstai išvengtų civilinės atsakomybės. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentu, kad reikalavimo teisė į skolininkus (atsakovus) atsirado tik nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos padarymo faktas, priėmimo. Pažymėtina, jog 2016-12-14 Ieškovė pateikė pretenziją ir reikalavimą Ieškovės buvusiems valdymo organų nariams, tarp kurių buvo ir E. P.. Taigi, apie pažeistą teisę ieškovė jau žinojo 2016-12-14.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovei E. P. atlikus deliktą 2010-09-29 – 2011-01-12, darytina išvada, kad 2011 m. sausio 12 d. Ieškovė įgijo reikalavimo teisę. Todėl, skirtingai, nei nurodo Ieškovė, ji reikalavimo teisę į E. P. įgijo ir žinojo arba turėjo žinoti apie tai nuo 2011-01-12. Kitoks aiškinimas prieštarautų Ieškovės reikalavimams. Jeigu Ieškovė įgijo reikalavimą į E. P. tik 2022 m. birželį (Žalos byloje priėmus galutinį sprendimą), tokiu atveju Ieškovė neturi teisės ginčyti Ieškiniu ginčijamų sandorių, kurie buvo sudaryti iki šios datos.

39. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (4 t., b. l. 11-45), jog ieškovė periodiškai domėjosi ir tikrino atsakovės E. P. (ar P.) turimą turtą, jo istoriją: Ginčo butą (pagal E. P.) Ieškovė tikrino 2014-03-26, 2016-11-14, 2019-03-07 ir 2023-­01-17; Ginčo butą (pagal I. P.) Ieškovė tikrino 2014-03-26, 2016-11-14, 2019-03-07, 2023­-01-17. Ginčo žemės sklypą (reg Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovė nekilnojamojo turto registre tikrino: 2016-11-14, 2019-03-07 ir 2023-01-17. Taigi, galima daryti išvadą, jog Ieškovė, laikotarpiu tarp 2016 m. sausio 6 d. Turto pasidalijimo sutarties sudarymo ir kreipimosi į teismą 2023-06-06, atsakovų P. turtą tikrino mažiausiai 14 kartų (nuo 2016-11-14 iki 2023-03-06). Todėl vėliausiai, kada Ieškovui tapo žinoma apie Turto pasidalijimo sutartį buvo 2016-11-14.

40. Analogiškai, galima daryti išvadą, jog Ieškovė, laikotarpiu tarp 2017-01-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir keipimosi į teismą 2023-06-06, žemės sklypo teisinį statusą tikrino 3 kartus. Taigi, vėliausiai kada Ieškovui tapo žinoma apie NT sutartį buvo 2019-03-07.

41. Žalos byloje 2017-04-27 Vilniaus apygardos teismas nutarė areštuoti (uždraudžiant disponuoti) solidariai atsakovams (kartu ir E. P.) nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, šio turto nepakankant ar nesant - pinigines lėšas, mastas - 3 089 673,56 Eur. Taigi Ieškovė žinojo, koks E. P. turtas yra areštuotas; 2016-06-30 Ieškovės kreditorių komitete ir 2018-05-14 Ieškovės kreditorių komitete buvo sprendžiami klausimai dėl Žalos bylos pradėjimo, Žalos bylos tęsimo ir kitų bylų ( 2 t., b. l. 100-118).

42. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, deliktas iš, kurio atsirado žala, buvo atliktas vėliausiai 2011 m. sausį, o Turto pasidalijimo sutartis buvo atlikta 2016-01-07; NT sutartis – 2017-01-17; Hipoteka – 2022-10-11. Taigi, Ieškovui apie Turto pasidalijimo sutartį turėjo būti žinoma 2016 m., apie NT sutartį - 2017 m., o apie hipoteką - 2022 m. pažymėtina, jog ginčo Butas visada buvo įkeistas hipoteka, t. y. Byloje ginčijama Hipoteka sudaryta panaikinant prieš tai buvusią hipoteką.

43. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovės reikalavimas į E. P. yra kilęs delikto pagrindu, o žalos byloje buvo nustatytas neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpis 2010-2011 m., konstatuoja, jog Ieškovė galėjo reikšti actio Pauliana ieškinį vos tik sužinojusi apie jo nuomone, jo teises pažeidžiančius sandorius. Taigi, šiuo atveju ieškovė, 2023-06-06 pateikdama ieškinį, praleido CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties atnaujinimo

44. Ieškovė dublike (Dubliko 19-27 p.) vis dėlto pripažįsta galimą Ieškinio senaties termino praleidimą, ir todėl prašo atnaujinti galimai praleistą Ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus: Ieškinio senaties terminas neprieštarautų ieškinio senaties termino instituto paskirčiai (Dubliko 20 p.); Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti (Dubliko 21 p.);Bankroto byloje yra viešojo interesų požymių (Dubliko 23-24 p.); Administratorė paskirta buvo tik 2018-08-21 (Dubliko 25 p.).

45. Pažymėtina, kad Ieškovė iš tikrųjų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynybai. Kaip nurodyta, Ieškovė nekartą tikrino E. P. ir I. P. turtą, pristatė potencialią bylą kreditoriams, žinojo apie NT sutartį ir Turto pasidalijimo sutartį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tai, kad Ieškovės buvusi ir/ar dabartinė nemokumo administratorė netinkamai atliko savo pareigas nėra priežastis paneigti Atsakovų teisės į ieškinio senaties instituto taikymą.

46. Ieškovės nemokumo administratorės pasikeitimas nėra pagrindas atnaujinti senatį. Nauja administratorė buvo paskirta 2018-08-21, taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas net ir skaičiuojant nuo šios datos baigėsi 2019-08-22. Kaip minėta, ieškinys buvo pareikštas 2023-06-06, t. y. praėjus beveik penkeriems metams nuo naujos administratorės paskyrimo, taigi toks ilgas delsimas kreiptis į teismą nėra pateisinamas.

47. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas suformavo praktiką ir atsakė į klausimą (minimoje byloje Ieškovė buvo proceso šalimi - ieškove) Ieškovei, jog nemokumo administratoriaus pasikeitimas nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 1234-1120/2020). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

Dėl 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties

48. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

49. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas pažymima, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 16 punktas).

50. Taigi, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

51. Dėl pirmos sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, atsakovai P. neginčija šios sąlygos ir pripažįsta, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į E. P..

52. Dėl antrosios sąlygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

53. Atsakovai P. sudarė Turto pasidalijimo sutartį, kuri buvo atlygintinė, t. y. kiekvienas asmuo gavo savo dalį bendrame turte. Sutartis buvo sudaryta remiantis CK 3.3 str., t. y. sutuoktinių lygiateisiškumo principu, proporcingumo principu. Pažymėtina, kad CK 3.116 str. 1 d. numato galimybę sutuoktiniams bendru sutarimu ar teismo sprendimu atsidalinti turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

54. Ieškovė ginčija faktą, jog I. P., pagal Turto pasidalijimo sutartį prisiėmęs prievolę atsiskaityti pinigais (forma neaptarta), Turto pasidalijimo sutarties momentu turėjo galimybę atsiskaityti su E. P.. CK (tame tarpe ir jo redakcija, galiojusi Turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu) leido atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Byloje yra pateikti pakvitavimai, kurie nėra nuginčyti, bei kurie leidžia padaryti išvadą, jog I. P. atsiskaitė su E. P..

55. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Turto pasidalijimo sutartimi E. P. mokumas pasikeitė. Ginčijama sutartis, kaip jau minėta, buvo sudaryta vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo ir proporcingumo principu - I. P. atiteko Butas, tačiau E. P. šis įsipareigojo ir sumokėjo sutartyje nurodytą sumą - kompensaciją. Dėl to, E. P. mokumo būklė nepasikeitė.

56. Dėl trečiosios actio Pauliana sąlygos (ne)privalėjimo sudaryti Sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

57. Pasisakant dėl šios sąlygos, ištyrus bylos aplinkybes bei išklausius proceso šalys, darytina išvada, jog Turto pasidalijimo sutartis ir NT sutartis buvo sudarytos dėl šeimyninių aplinkybių, t. y. noro atskirti ir atsidalinti turtą. Atitinkamai, labiau tikėtina (CPK 185 str.), kad Hipotekos sutartis buvo sudaryta išimtinai I. P. siekiant užtikrinti savo prievolių įgyvendinimą kreditoriui KU „Taupa“.

58. Ketvirta, pasisakant dėl ketvirtosios ir penktosios sąlygų (skolininko nesąžiningumo ir trečiojo asmens nesąžiningumo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

59. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).

60. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

61. Ieškovė nurodė, kad E. P. buvo nesąžininga, kadangi: Turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta su sutuoktiniu; E. P. vis dar gyvena Bute; E. P. valdomos bendrovės buveinė yra registruota Bute; Turto pasidalijimo sutartimi egzistavo E. P. ir I. P. prievolių disproporcija, kadangi anot Ieškovės, Buto vertė buvo 138 000 Eur, tačiau E. P. gavo tik 39 500 Eur kompensaciją. Anot Ieškovės buto vertė sudaro apie 200 000 Eur, todėl E. P. privalėjo gauti 99 701,77 Eur kompensaciją.

62. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

64. Kaip jau minėta, Turto pasidalijimo sutartis gali būti sudaryta tik su sutuoktiniu (CK 3.116 str.). Kita vertus, Ieškovė neginčija sandorių kaip tariamų ar apsimestinių. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Buto vertė įsigijimo metu sudarė 58 000 Eur. Turto pasidalijimo sutartyje numatyta vertė - 98 600 Eur. Pagal pateiktus atsakovų rašytinius įrodymus ( 2 t., b. l. 67-69), atitinkamai 2016 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini), 3 kambarių (buto plotas (duomenys neskelbtini) m² butų kainos senos statybos plytiniuose namuose sudarė nuo 900 Eur/m2 iki 1 150 Eur/m². Taigi, Buto vertė 2016 m., skirtingai nei nurodo ieškovė, sudarė nuo ~ 71 000 Eur iki ~91 000 Eur ( 2 t., 67-69). Todėl notaras, patvirtinęs Turto pasidalijimo sutartį numatė atitinkamą kompensaciją. Kita vertus, Ieškovo pateikiami nekilnojamojo turto skelbimai, yra 2023 m., o ne 2016 metų. Ieškovas nepagrindžia, kodėl Buto vertei nustatyti pasitelkia 2023 m. skelbimus. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovai, skelbimų kainos ir realus sandoris yra du skirtingi dalykai, t. y. skelbimas yra vieša oferta, tačiau tai nereiškia, kad analogiškoje vietoje parduodami nekilnojamojo turto objektai yra parduodami būtent už skelbime nurodytą kainą.

65. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra susiję asmenys, todėl tai savaime įrodo atsakovų nesąžiningumą. Pažymėtina, kad E. P. ir I. P. yra susiję, t. y. sutuoktiniai, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog P. yra susiję su UAB „Paliesiai“ ar su KU „TAUPA“, kaip tai būtų suprantama pagal CK 6.67 str. prezumpciją. Dėl nurodytų priežasčių atmetami ieškovės teiginiai, jog atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų, būtinų nuginčyti 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį.

Dėl 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų E. P., I. P. ir UAB „Paliesiai“.

66. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo (t.1, b.l. 181) matyti, kad ginčo žemės sklypas pačių atsakovų E. P. ir I. P. buvo įsigytas 2016-07-21, t. y. jau po 2011-01-12, kada, ieškovės teigimu, buvo atlikti jai žalą sukėlę veiksmai. Todėl šio turto pardavimas 2017-01-17 ieškovės interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, kadangi turtas buvo ir įsigytas, ir parduotas praėjus daugiau, nei 5 metams po žalos padarymo. Vien tik ši priežastis yra pagrindas atmesti šį ieškinio reikalavimą.

67. Net ir tuo, atveju jei ieškovė įrodinėja, jog žala atsirado 2022-06-06, ginčijamu 2017-01-17 Žemės pirkimo-pardavimo sandoriu ieškovės interesai taip pat negalėjo būti pažeisti, nes turtas įsigytas ir parduotas daugiau, nei 3 metus anksčiau, nei patvirtinta, kad ieškovei padaryta žala, kilusi iš delikto. Taigi 2017-01-17 Žemės pirkimo-pardavimo sandoriu atsakovės E. P. finansinė padėtis nei pagerėjo, nei buvo pabloginta, todėl ieškovės, kaip kreditorės, interesai tuo niekaip nebuvo niekaip pažeisti. Pažymėtina, kad actio Pauliana sąlyga numato, jog sandoris šiuo pagrindu galėtų būti pripažintas negaliojančiu tik jeigu skolininko turtas dėl šios sandorio gerokai sumažėjo ir dėl to kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą. Tokių aplinkybių šiuo atveju nėra.

68. Dėl kitos actio Pauliana sąlygos, kad šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Nagrinėjamu atveju remiantis ieškovės logika atsakovė E. P. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2022 m. birželio 6 d. apskritai neprivalėjo sudaryti jokių sandorių. Teismas laiko pagrįstu atsakovės UAB „Paliesiai“ argumentą, jog civiliniais sandoriais tenkinami įvairūs šalių interesai ir poreikiai, todėl privalėjimas ar neprivalėjimas juos sudaryti priklauso nuo įvairių faktinių aplinkybių, viena kurių gali būti ir piniginių lėšų stygius ar poreikis kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, tinkamas laikas parduoti nenaudojamą turtą.

69. Dėl skolininko nesąžiningumo. Ieškovė įrodinėja, kad skolininkė buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Atsakovų E. P. ir I. P. Žemės sklypo įsigijimo ir pardavimo laikas (įsigyta 2016-07-21 ir parduota 2017-01-17), įvertinus ieškovės nurodomą žalos padarymo laiką (nuo 2010-09-29 iki 2011-01-12) ir žalos priteisimo teismo sprendimu laiką (2022-06-06), nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininkė elgėsi ar galėjo elgtis nesąžiningai, nes sudarė sandorį žinodama, jog tuo pažeis kreditoriaus interesus. Kreditoriaus interesai Žemės sklypo pardavimo sandoriu nebuvo pažeisti. Turtas įsigytas ir parduotas po žalos padarymo fakto praėjus daugiau, nei 5 metams. Turto pardavimo sandoris buvo sudarytas 3 metus prieš tai, kai žala buvo priteista teismo sprendimu. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų paneigtas UAB „Paliesiai“ sąžiningumas, priešingai UAB „Paliesiai“ yra sąžiningas Žemės sklypo įgijėjas.

70. Ieškovė nurodo, jog žalą sukėlę atsakovės E. P. veiksmai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2011-01-12. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės įgijimo bei perleidimo faktai registruojami viešame registre. Ieškovė neįrodinėja, kad apie ginčijamos 2017-01-17 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą sužinojo vėliau. Todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas ir tuo pagrindu, kad yra praleistas CK 6.66 str. numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas.

71. Ieškovė dėl Žemės sklypo vertės, analogiškai, vietoje 2017 m. nekilnojamojo turto kainų, pateikia 2023 m. kainas. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu analogiško dydžio žemės sklypai pardavinėjami už 73 - 115 Eur/arą, kai tuo tarpu P. Žemės sklypą pardavė už kiek daugiau nei 34 Eur/arą. Viena vertus, Ieškovė nepagrindžia rinkos kainos NT sutarties sudarymo momentu. Antra vertus, vieši skelbimai neparodo realios atitinkamo nekilnojamojo turto objekto kainos ir/ar vertės. Skelbime nurodyta kaina yra derybų objektas. NT sutartyje buvo numatyta, jog NT sutarties sudarymo dieną sklypas buvo įvertintas 6 887 Eur, kas, atsižvelgiant į Žemės sklypo pardavimo kainą (7 500 Eur) atitinka rinkos kainą.

72. Ieškovės argumentai ir motyvai dėl ginčijamo sandorio negaliojimo kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra taip pat nepagrįsti. Atsakovė UAB „Paliesiai“ sudarė notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį – 2017-01-17 metais įsigijo ginčo Žemės sklypą. Sutartis yra įvykdyta, už Žemės sklypą pardavėjui yra atsiskaityta.

73. Sandorio objektas, sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyra yra teisėti ir nepažeidžia nei viešosios tvarkos, nei geros moralės. Ieškovė nenurodo, kokiu būdu atsakovė UAB „Paliesiai“ galėjo žinoti apie ieškovės reikalavimo teises atsakovei E. P., reikalavimo teisių kilmę, žalos priteisimą ieškovės naudai ir pan. Nežinojusi tokios informacijos, negalėjusi ir neturėjusi jos žinoti atsakovė UAB „Paliesiai“ negali būti laikoma nesąžininga, o jos sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartus negali būti laikoma pažeidžianti viešąją tvarką ir gerą moralę.

74. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes dėl P. ir UAB „Paliesiai“ žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, jos aplinkybių (kainos). P. nurodė, jog ginčo žemės sklypą įsigijo I. P. už tą pačią kainą sklypą ir pardavė.

75. Pateiktas įrodymas – 2016-07-21 pirkimo-pardavimo sutartis (4 t., b. l. 154) tarp I. P. ir UAB „Mėmelio taupomoji kasa“ patvirtina, jog Sklypą įsigijo I. P. už 7500 Eur, vėliau už tą pačią kainą P. pardavė atsakovei UAB „Paliesiai“ naudai. Taigi šiuo atveju turto masė nei padidėjo, nei sumažėjo. Dėl nurodytų priežasčių atmetamas ieškinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

Dėl hipotekos panaikinimo

76. Ieškovė taip pat ginčija 2022-10-11 sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Hipotekos sutartis), kuria atsakovas I. P. KU „Taupa“ naudai įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė kaip papildomą Turto pasidalijimo sutarties, Pirkimo-pardavimo sutarties ir Hipotekos sutarties (toliau kartu - Ginčijami sandoriai) tariamo negaliojimo pagrindą nurodo CK 1.81 straipsnį. Ieškovės teigimu, Ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atitinkamai, šie sandoriai yra pripažintini negaliojančiais, kadangi visais šiais sandoriais buvo siekiama vieno tikslo - perkelti atsakovės E. P. turtą tretiesiems susijusiems asmenims bei apsunkinti E. P. kreditorių, tarp kurių yra Ieškovė, galimybes nukreipti išieškojimą į šios atsakovės turtą.

77. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškintas ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies teisės normos turinys: nurodoma, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

78. Ieškovės teigimu pripažinus Turto pasidalijimo sutartį ir Pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis, Hipotekos sutarčiai turi būti taikomas ex injuria jus non oritur principas ir šio principo pagrindu Hipotekos sutartis taip pat pripažinta negaliojančia. Ginčijamus sandorius sudarę Atsakovai tariamai buvo nesąžiningi bei Ginčijamus sandorius sudarė tik formaliai, siekdami pabloginti atsakovės E. P. finansinę padėtį ir taip apsunkinti galimybes Ieškovei išieškoti pagal į atsakovę E. P. turimą reikalavimą.

79. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2005-07-18 atsakovas I. P. ir tuometinis Sampo bankas, AB (dabar - Danske Bank A/S Lietuvos filialas) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu I. P. pasiskolino 40 547 EUR ir įsigijo Butą, kuris, užtikrinant atsakovo I. P. prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka. Numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2034-07-18. 2016 m. Swedbank, AB iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo perėmė visus mažmeninės bankininkystės klientus bei jiems suteiktas paslaugas, įskaitant atsakovo I. P. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip byloje nurodė atsakovai 2022 m. pradėjus smarkiai kilti EURIBOR palūkanų normai ir KU „Taupa“ siūlant palankesnes sąlygas, atsakovas I. P. kreipėsi į KU „Taupa“ dėl likusios neišmokėtos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos bei kitos, su Byla nesusijusios, KU „Taupa“ suteiktos paskolos refinansavimo.

80. KU „Taupa“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad KU „Taupa“ atliko išsamų atsakovo I. P. prašymo įvertinimą (3 t., b. l. 11-102) ir šį prašymą tenkino. Tuo pagrindu buvo sudaryta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylanti prievolė buvo užtikrinta Hipotekos sutartimi.

81. Ieškovė teigia, kad Hipotekos sutartis tarp KU „Taupa“ ir atsakovo I. P. buvo sudaryta atsakovui I. P. siekiant dar labiau apsunkinti ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo patenkinimo galimybes, Vilniaus apygardos teismui 2022-10-05 Ieškovei išdavus vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų, įskaitant atsakovę E. P.. Šis teiginys yra nepagrįstas.

82. Kaip minėta ir rašytiniais įrodymais patvirtinta, Butas buvo įkeistas dar 2005 metais, užtikrinant atsakovo I. P. prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau Hipotekos sutartimi Butas buvo įkeistas pagal įprastą refinansavimo praktiką, atsakovui I. P. siekiant refinansuoti turimą finansinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas Buto hipoteka) ir tuo tikslu sudarius kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylančios prievolės užtikrinimui buvo įkeistas tas pats Butas, kaip ir refinansuotai sutarčiai užtikrinti. T. y. Butas buvo įkeistas dar daugiau nei prieš 17 metų iki ginčijamos Hipotekos sutarties sudarymo ar Vilniaus apygardos teismo 2022-10-05 Ieškovei išduoto vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo iš skolininkų. Taigi, priešingai nei nurodo Ieškovė, Hipotekos sutartis nebuvo sudaryta naujai, tariamai tyčia siekiant apriboti Ieškovės galimybes išieškoti iš atsakovės E. P. turto. Iš tikrųjų Hipotekos sutartis buvo sudaryta vien dėl to, kad atsakovas I. P. siekė refinansuoti turimą finansinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris, be kita ko, buvo užtikrintas Butu) ir tuo tikslu sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kylančios prievolės užtikrinimui buvo įkeistas tas pats Butas, kaip ir buvo įkeistas refinansuotai sutarčiai užtikrinti. Taigi, sudarydama Hipotekos sutartį, KU „Taupa“ sąžiningai ir teisėtai teikė kredito įstaigai būdingas paslaugas ir kaip rūpestinga finansų įstaiga savo reikalavimus užtikrino Buto hipoteka. Todėl KU „Taupa“ yra sąžininga hipotekos kreditorė.

83. Ieškovė KU „Taupa“ nesąžiningumą įrodinėja nurodydama, kad keli buvę Ieškovės darbuotojai šiuo metu dirba KU „Taupa“, o tai neva pagrindžia, kad KU „Taupa“, sudarydama Hipotekos sutartį su atsakovu I. P., žinojo apie Ieškovės ketinimus ginčyti Ginčijamus sandorius.

84. Teismas laiko pagrįstu KU „Taupa“ argumentą, jog vien ta aplinkybė, kad keletas buvusių Ieškovės darbuotojų dirba KU „Taupa“, niekaip nepagrindžia Ieškovės iškeltos prielaidos, neva KU „Taupa“, sudarydama Hipotekos sutartį su atsakovu I. P., žinojo apie Ieškovės ketinimus ginčyti Ginčijamus sandorius ar numanė, kad dėl notaro patvirtintos Turto pasidalijimo sutarties gali kilti koks nors ginčas.

85. KU „Taupa“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino ir patvirtino, kad kai Ieškovei 2014-02-07 buvo iškelta bankroto byla, tuometiniai Ieškovės darbuotojai, likę be darbo vietų, ėmė ieškoti naujo darbo. Kredito unijos yra specifinės kredito įstaigos, licencijuojamos ir prižiūrimos Lietuvos banko, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą. Darbas kredito unijose reikalauja specifinių žinių, kurios gali būti panaudojamos itin siauroje profesinėje srityje. Praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po bankroto bylos Ieškovei iškėlimo, KU „Taupa“ iš Visagino buvo perkelta į Vilnių. KU „Taupa“ reikėjo naujų darbuotojų Vilniuje, todėl natūralu, kad atsiradus naujam rinkos dalyviui, turinčiam didelį darbuotojų poreikį, dalis buvusių Ieškovės darbuotojų įsidarbino būtent KU „Taupa“. Tačiau tai niekaip nepagrindžia Ieškinyje keliamos prielaidos, neva buvę Ieškovės darbuotojai, šiuo metu dirbantys KU „Taupa“, yra susiję ir susimokę veikti priešingai Ieškovės interesams.

86. Ieškovės nurodyti asmenys: K. V., R. B., J. Č. bei R. P., nėra niekaip susiję su Byla ar kitomis Ieškovės prieš buvusius Ieškovės vadovus inicijuotomis nagrinėjamomis ar jau išnagrinėtomis bylomis, iš kurių minimiems asmenims galėjo tapti žinoma informacija apie Butą bei Ieškovės siekis kreiptis į Teismą dėl Ginčijamų sandorių nuginčijimo.

87. Ieškovė savo ketinimus nuginčyti Turto pasidalijimo sutartį išviešino tik 2023-02-14, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje Ieškovės bankroto byloje Nr. B2-147-603/2023. KU „Taupa“ valdybos pirmininkas L. S. Vilniaus apygardos teismui dar 2020-11-11 pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-1662-275/2020 (iš kurios medžiagos KU „Taupa“ valdybos pirmininkas L. S. teoriškai galėjo sužinoti apie Ieškovės planus ginčyti Sutartis), kadangi pasibaigė jo ir buvusių Ieškovės vadovų, įskaitant atsakovę E. P., atstovavimo santykiai.

88. L. S. nebesiejo atstovavimo teisiniai santykiai, tad L. S. (jau nekalbant apie kitus KU „Taupa“ darbuotojus ar organų narius) Ieškovės ketinimas nuginčyti Ginčijamus sandorius nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Be to, advokatą L. S. saisto kliento reikalų konfidencialumo pareiga. Taigi, net jei teoriškai L. S. E. P. atstovavimo metu ir būtų įgijęs kokios nors atsakovei KU „Taupa“ reikšmingos informacijos, jis neturėjo teisės jos atskleisti atsakovei KU „Taupa“.

89. Teismas ištyręs įrodymus konstatuoja, jog Butas buvo įkeistas nebe pirmą kartą, KU „Taupa“ ėmėsi priemonių skolininko mokumui ir hipotekos objekto būklei, vertei įvertinti. KU „Taupa“ atliko visas finansų įtaigai numatytas kreditavimo ir informacijos surinkimo procedūras, atliko vertinimus, priėmė teisėtus sprendimus. Todėl byloje esantys įrodymai įrodo, kad KU „Taupa“ buvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

90. Ieškovė Ginčijamus sandorius taip pat ginčija CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šiuo atveju, Ieškovė teigia, jog Hipotekos sutartis tariamai sudaryta tikslingai siekiant panaikinti Ieškovės galimybę nukreipti Ieškovės turimo reikalavimo į atsakovę E. P. išieškojimą į Butą, pagrindžia Hipotekos sutarties prieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei.

91. Kaip teismas jau yra nurodęs šiame sprendime, ieškovės argumentai, jog atsakovo I. P. siekis Hipotekos sutartimi užtikrinti jo prievoles pagal 2022-10-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria buvo atliktas ankstesnių skolinių įsipareigojimų refinansavimas), tariamai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra nepagrįsti ir atmestini. Paskolos refinansavimas yra visuotinai pripažįstama praktika, kuri nėra ir negali būti laikoma prieštaraujančia viešajai tvarkai arba gerai moralei. Hipotekos sutartis, sudaryta atsakovui I. P. siekiant užtikrinti jo refinansuotas prievoles pagal 2022-10-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti pripažįstama pažeidžiančia viešąją tvarką ir gerą moralę (CK 1.81 straipsnis).

92. Dėl nurodytų priežasčių Ieškovės reikalavimas Hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento yra nepagrįstas ir atmetamas. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuota, kad nėra pagrindo ginčijamų sandorių naikinti nei remiantis CK 6.66 straipsnio nei CK 1.81 straipsnio nuostatomis, todėl ieškinys atmetamas. Teismas, dėl nurodytų priežasčių atmetęs ieškinį, dėl restitucijos taikymo išsamiau nepasisako, nes nepripažinus, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamus sandorius, nėra pagrindo ir restitucijos taikymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93. Atmetus ieškinį, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovams klausimas (CPK 93, 98 str.).

94. Atsakovas I. P. pateikė įrodymus, kad jis patyrė 7559 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė KU „Taupa“ įrodymus apie patirtas 15 409,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė UAB „Paliesiai“ įrodymus apie patirtas 5073,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

95. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgia į tai, kad sandoriai šioje byloje buvo prašomi panaikinti remiantis CK 6.66 straipsnio bei CK 1.81 straipsnio nuostatomis. Teismų praktika, susijusi su šių normų taikymu, yra gausi, t. y. itin išplėtota. Dėl šios priežasties negalima teigti, jog šioje byloje buvo nagrinėjami ypač sudėtingi ar retai pasitaikantys teisiniai klausimai. Be to, yra būtina atsižvelgti tiek į bylos apimtį (kuri nėra ypatingai didelė), tiek į ginčijamų sandorių vertę.

96. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo I. P. prašoma priteisti 7559 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl šio atsakovo prašymas tenkinamas visiškai ir iš ieškovės atsakovui I. P. yra priteisiama 7559 Eur bylinėjimosi išlaidų.

97. Atsakovės KU „Taupa“ prašoma priteisti 15 409,05 Eur suma nėra pagrįsta dėl šių priežasčių: pirma – ji viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytus maksimalius dydžius už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliką ir kt.) parengimą, taip pat už atstovavimą teismo posėdžiuose; antra – ieškiniu buvo ginčijami trys sandoriai, tačiau KU „Taupa“ turėjo teisinį suinteresuotumą iš esmės tik dėl vieno sandorio nuginčijamo baigties, t. y. dėl hipotekos sandorio, taigi, procesinių dokumentų parengimui nebuvo būtinos tokios didelės laiko sąnaudos, kaip atsakovų E. ir I. P. atstovams, kuriems reikėjo atsikirsti dėl visų trijų sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Dėl išvardintų priežasčių teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovės KU „Taupa“ prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 6000 Eur.

98. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė UAB „Paliesiai“ taip pat buvo suinteresuotas iš esmės tik dėl vieno sandorio ginčijimo baigties, jos prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą (5073,48 Eur), pripažįsta pagrįsta, todėl šios atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visiškai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės likviduojamos dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (į. k. 112040690) atsakovui I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7559 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (į. k. 112040690) atsakovei KU „Taupa“ (į. k. 112040886) 6000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (į. k. 112040690) atsakovei UAB „Paliesiai“ (į. k.302640977) 5073,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.