Utenos apylinkės teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, dalyvaujant sekretorei Laimutei Bastytei, pareiškėjos E. S. atstovei advokatei Nataljai Kucharevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie jį žinojo. Jos atstovė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos tėvas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). E. S. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Kitų įpėdinių nėra. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas nuosavybės teise neturėjo jokio nekilnojamojo turto ir todėl ji nesikreipė į notarą dėl palikimo. Tik šiuo metu, pagal 2014-11-27, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pranešimą Nr. (10.40)Š4-881, sužinojo, kad mirusiajam V. Š., neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma, kuri yra 1836,00 Lt (kas atitinka 531,74 eurus). Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.3 str., palikimas atsiranda palikėjui mirus. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str.). Pareiškimą įpėdinis privalo paduoti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Minėtas trijų mėnesių palikimui priimti terminas teismo gali būti pratęstas, pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, kylanti iš CK 5.66 str.1 d., aiškinimo. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą. Tokia pat tvarka išduodamas paveldėjimo liudijimas tada, kai paveldimas turtas pereina valstybei CK 5.66 str. 2 d.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). V. Š. ir A. Š. yra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 9-10). V. Š. vardu nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus, neįregistruotos (b.l. 11). Mirusiajam V. Š. yra neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensija, kurios suma yra 1836,00 Lt (b.l. 12). Testamentų registre įrašų, apie V. Š. įregistruoto palikimo priėmimo faktą, nėra (b.l. 15).

Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma - pareiškėjos atstovės paaiškinimu, suinteresuotų asmenų rašytiniais paaiškinimais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo ir protingumo kriterijais pripažintina, kad priežastis – nežinojimas apie tai jog pareiškėjos mirusiajam tėvui priklauso kompensuojamoji senatvės pensija, yra svarbi, todėl praleistas terminas pratęsiamas (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 5.8 str.). Ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį (kada asmuo sužinojo) ir objektyvųjį (kada asmuo turėjo sužinoti) kriterijus.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 578 str. teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos E. S. pareiškimą tenkinti.

Pratęsti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, likusį po jos tėvo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., iki 2015 m. gegužės 10 d..

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Visagino miesto apylinkės teisme.