Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1045-992/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-07-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1041-992/2022Nutartis · 2022-10-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-669-1034/2023Nutartis · 2023-04-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
1-1045-992/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27739-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
D. R.
Nukentėjusysis
A. D., I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1045-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27739-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.2.25.25.4.2.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant E. G.,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam D. R., jo gynėjui advokato padėjėjui G. L.,nukentėjusiesiems A. D., I. J., nukentėjusiojo I. J. atstovui A. B.,

civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste - ADB) (duomenys neskelbtini) atstovui A. S.,

vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. D. buvo nesunkiai, o nukentėjusiajam I. J. sunkiai sutrikdyta sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. R. 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.17 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vakariniame aplinkkelyje, tunelyje, važiavo antra eismo juosta nuo Oslo gatvės link L. A. gatvės, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą, į priekyje, trečioje eismo juostoje, sustojusius automobilius, kelio atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h, važiavo apie 114 km/h greičiu, prieš persirikiuodamas į trečią eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, esant kliūčiai, kurią galėjo pastebėti, automobilio greičio nesulėtino ir nesustojo, atsitrenkė į trečioje eismo juostoje po eismo įvykio stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į po eismo įvykio stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į priverstinai sustojusį automobilį Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į metalinius kelio atitvarus. Eismo įvykio metu buvo sužaloti prie automobilių stovėję Audi A6 vairuotojas I. J., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir Toyota Corolla vairuotoja A. D., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126, 127, 128 ir 101 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę visiškai pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną, baigęs darbą, automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Oslo gatve, pasuko link Vakarinio aplinkkelio. Sustojęs prie šalutinio kelio praleido sunkvežimį. Pamatęs, kad nėra kliūties, nusprendė pajudėti. Išvažiavo iš antros juostos į pirmą, kuri aplinkkelyje pasidaro trečia, ir važiuodamas lygiagrečiai su sunkvežimiu, įvažiuodamas į tunelį apspigintas saulės nepastebėjo sustojusio automobilio ir žmonių. Bandė rikiuotis į antrą eismo juostą, tačiau nepavyko, kadangi ten važiavo sunkvežimis, bandė stabdyti, tačiau nepavykus sustabdyti trenkėsi į automobilį. Po įvykio jį ištiko šokas. Atsidaręs duris atsisėdo ant šaligatvio, jam svaigo galva. Po kiek laiko atsistojęs pamatė kelyje, antroje juostoje, klūpintį žmogų. Priėjęs prie jo klausė, ar reikia pagalbos, nuvedė jį prie šaligatvio. Iškvietė greitąją pagalbą. Medikai išsivežė nukentėjusiuosius į ligoninę, o jis liko įvykio vietoje, kur atvykę policijos pareigūnai jį apklausė. Po įvykio bendravo su abiem nukentėjusiaisiais, buvo susitikęs, siūlė visokeriopą pagalbą, proceso eigoje pasirašė susitaikymą su nukentėjusiąja A. D.. Praėjus maždaug dviem savaitėms kontaktavo su nukentėjusiuoju I. J., jam siūlė pagalbą, tačiau I. J. jo pagalbos atsisakė. J. J. pervedė 100 Eur sumą, tokią, kokią tuo metu išgalėjo.

Darbe jis privalo turėti vairuotojo pažymėjimą, jam reikia važinėti darbo reikalais, šiuo metu dar prisidėjo vyriausybinių vizitų. Praradęs vairuotojo pažymėjimą, jis praras darbą, pajamas. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, jo gaunamos pajamos sudaro 1400 Eur. Žmona nedirba, kadangi turi daug laiko skirti savo sergančiai motinai, abu su žmona augina vieną vaiką. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad kokiu greičiu važiavo aplinkkelyje negali pasakyti, tačiau negali nesutikti su eksperto išvadomis, kad važiuodamas jis viršijo greitį. Gailisi, kad viskas taip įvyko. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusysis I. J., apklausiamas dėl civilinio ieškinio reikalavimų, parodė, kad po įvykio labai pablogėjo jo sveikata, ilgai negalėjo vaikščioti, dabar jam skauda krūtinę, kojas, stuburą, sunku judėti. Šeimoje nėra kam uždirbti pinigų. Iki tol dirbdavo namuose įvairius darbus, taip pat varydavo automobilius į Vokietiją, dabar to daryti nebegali. Įvykio metu jam buvo sutrenktos kojos, po įvykio tenka vaikščioti su lazda, tačiau ilgai vaikščioti ir sėdėti negali. Buvo išduotas antros grupės invalidumas. Gydytojai liepė keisti sąnarius: pradžioje dešinio, vėliau kairiojo kelio, yra įrašytas į eilę sąnarių keitimui. Iki įvykio kalbų apie kelio sąnarių keitimą nebuvo. Dabar vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus. Iki įvykio sveikata buvo nebloga, truputį paskaudėdavo kojas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis parodė, kad draudimas pinigus pervedė. 24 000 Eur sumą sieja su tuo, kad iki įvykio buvo darbingas, o dabar nieko negali daryti. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ekspertė J. Majauskaitė - Čobot teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktą išvadą dėl I. J. sveikatos sutrikdymo masto. Parodė, kad pagal tuo metu nagrinėtus dokumentus nebuvo nustatytas tiesioginis kelio traumavimas, kas reiškia, kad nei kaulų lūžio, kurie susiję su kelio sąnariu, nei kažkokių kelio sąnaryje minkštų audinių sužalojimų arba raiščių plyšimo, konstatuota nebuvo. Eismo įvykio metu daugiausiai nustatyta dubens ir krūtinės ląstos sužalojimų. Ekspertė paaiškino, kad kelio gonartrozė, kitaip tariant, kelio degeneracija arba artroziniai pakitimai, yra kremzlinio audinio susidėvėjimas, kai tarpas susiaurėja tiek, kad kaulo galas liečiasi su kaulo galu ir per tą sąnarį susiformuoja riboti judesiai. Tą lemti gali tam tikri degeneraciniai sąnario pakitimai, kai negalima tiksliai nustatyti priežasties. Gali būti ir potrauminė artrozė, kai yra kažkokie lūžiai, kurie reikalauja ilgo fiksavimo, kuomet sąnarys būna nejudrus, tokiu atveju gali išsivysti gonartrozė ir sąnario nejudrumas, kas reikalauja protezavimo. Išvadoje surašyti dubens kaulo lūžimai reikalavo ilgesnio nejudrumo, arba gulimos padėties, gulimas režimas turėtų būti ne mažiau 3 - 4 mėnesių. Atlikta fiksacija, tai yra, jei lūžio vieta susukta metalinėmis plokštelėmis, tam tikrą laiką riboja asmens judrumą, kas galėtų sąlygoti gretimų sąnarių artrozinius pakitimus. Gretimas sąnarys, artimiausias dubeniui, yra klubo sąnarys. Dubens kaulo lūžimas kelio gonartrozės formavimuisi įtakos neturėtų turėti, jeigu nėra pažeidimo kelyje. Gonartrozė - liga, kuri sudėvi sąnarį. Šiuo atveju, jeigu parašytos dvi diagnozės specialiųjų poreikių nustatymui, vadinasi, tos dvi diagnozės sudarė specialius poreikius. Ekspertė atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis D. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. J. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.15 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Gariūnų pusės link Pašilaičių, Vakariniu aplinkkeliu. Buvo giedra, kelio danga -sausas asfaltas. Važiavo vienas, trečia eismo juosta. Automobilį vairavo apie 60-70 km/h greičiu. Visose eismo juostose buvo intensyvus eismas. Kokie automobiliai važiavo antra eismo juosta, neįsidėmėjo. Prieš jį, jo kryptimi, jo eismo juosta, važiavo lengvasis automobilis šviesios spalvos. Minėtas automobilis staigiai stabdė ir sustojo trečioje eismo juostoje, prieš jį. Jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Smūgis buvo nedidelis. Jis užtraukė stabdžio pedalą, įjungė avarinio sustojimo šviesas, išjungė variklį ir išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas atsitiko. Išlipęs apėjo savo automobilį iš priekio ir stovėjo prie priekinių kairės pusė žibintų. Iš automobilio, į kurį jis atsitrenkė, išlipo dvi moterys. Jos pasakė, kad jis į jas atsitrenkė, jis sutiko. Jis paklausė, ko jos taip staigiai stabdė. Moteris paaiškino, kad priekyje trečioje eismo juostoje stovi automobilis su nuleista padanga, todėl ir stabdė. Ir tuo metu jis neteko sąmonės, kas jį parbloškė, jis nematė ir nežino. Sąmonę atgavo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, vežamas į ligoninę. Suprato, kad pateko į eismo įvykį (1 t., 107-109 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.17 val., vairuodama jai priklausantį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vakariniu aplinkkeliu, nuo Gariūnų pusės link Pašilaičių. Kartu važiavo jos sesuo D. M., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abi buvo prisisegusios saugos diržais. Į tunelį įvažiavo važiuodama trečia eismo juosta, kairiąja kelio puse. Automobilį vairavo apie 60-70 km/h greičiu. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Eismas buvo intensyvus, visose juostose važiavo automobiliai. Važiuojant tuneliu pamatė, kad jos eismo juostoje, tunelyje, iki 50 m atstumu nuo jos, stovi automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Jokio avarinio ženklo ant kelio pastatyta nebuvo. Pamačiusi automobilį pradėjo lėtinti greitį. Į kitą eismo juostą negalėjo persirikiuoti, nes tuo metu antra eismo juosta važiavo automobiliai. Kai iki priekyje stovinčio automobilio liko apie 5 metrus, ji stabdė automobilį ir sustojo. Kai sustojo, iki priekyje stovinčio automobilio buvo likęs gal 4-5 metrų atstumas. Sustojus į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su seserimi išlipo iš automobilio apžiūrėti automobiliui padarytus apgadinimus. Iš Audi A6 automobilio taip pat išlipo šio automobilio vairuotojas. Ji apžiūrėjo automobilių sugadinimus stovėdama prie automobilių kairės, t. y. vairuotojų pusės, mobilaus ryšio telefonu padarė dvi nuotraukas. Audi A6 vairuotojas apžiūrinėjo savo automobilio priekinę dalį ir rankomis bandė prispausti variklio dangtį. Ji nuėjo į savo automobilį ieškoti eismo įvykio deklaracijos. Savo automobiliui avarinės šviesos neįjungė, užmiršo net išjungti automobilio šviesas. Sesuo stovėjo šalia automobilio Audi A6, prie atitvaro. Ji stovėjo su deklaracija, kai stovinčio Audi automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pasilenkęs tvarkė nuleistą ratą, o į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė iš galo važiuojantis automobilis. Nuo smūgio ji buvo nublokšta prie atitvaro. Gulėjo ant dešinio šono atsisukusi į kelio atitvarą, atsistoti negalėjo, nejautė kojų, labai skaudėjo nugarą. Ji paprašė, kad sesuo kviestų medikus. Prie jos gulinčios priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė jos papūsti į alkotesterį, ji sugebėjo tą padaryti. Netrukus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai ir ją išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po dviejų dienų ji buvo išleista iš ligoninės (1 t., 83 - 85 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.15 val., vairuodamas mamai priklausantį automobilį Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trečia eismo juosta važiavo iš Vievio link Santariškių ligoninės, Vakariniu aplinkkeliu (nuo Oslo gatvės pusės). Įvažiuojant į tunelį jam nuleido galinį kairės pusės ratą, išsileido oras. Automobilį pradėjo truputį mėtyti, tai yra, pradėjo kratyti vairą. Kadangi dėl intensyvaus eismo negalėjo persirikiuoti, nusprendė sustoti trečioje eismo juostoje arti bordiūro, kairėje kelio pusėje, tunelio pabaigoje. Automobilyje, ant galinės automobilio sėdynės, automobilinėje kėdutėje, buvo jo vaikas. Sustojęs įjungė avarinės šviesos signalą. Išlipęs nuėjo pažiūrėti gedimo priežasties. Ratas buvo nuleistas, jis turėjo mašininę pompą, todėl nusprendė truputį pripūsti ratą, o po to važiuoti iki degalinės ir viską pilnai susitvarkyti. Pripažįsta, kad buvo pamiršęs KET taisykles, draudžiančias stovėti tunelyje. Su tokiu automobilio gedimu iš tunelio galėjo išvažiuoti. Kelyje, kuriame sustojo, leistinas greitis buvo 80 km/h. Avarinio kelio ženklo nepastatė. Išsitraukė pompą, prisuko ją prie rato, prie ventilio, ir atsisėdęs į vairuotojo vietą įjungė pompą. Sėdėdamas išgirdo automobilio stabdymo garsą, atsisukęs pamatė, kad jo eismo juostoje, apie 3-4 metrų atstumu, už jo automobilio galinės dalies, sustojo pilkos spalvos automobilis Toyota Corolla. Prie automobilio vairo sėdėjo moteris, šalia jos sėdėjo keleivė. Už Toyota Corolla sustojo automobilis Audi A6, tamsios spalvos. Koks atstumas buvo tarp automobilių, jis nematė. Iš minėtų automobilių išlipo jų vairuotojai ir Toyota automobilio keleivė. Toyota automobilio vairuotoja stovėjo prie savo automobilio, vairuotojo pusės, o Audi A6 automobilio vairuotojas stovėjo priešais jo automobilio priekinę dalį. Asmenys kalbėjosi tarpusavyje ir apžiūrinėjo automobilio sugadinimus. Ar minėtų automobilių vairuotojai buvo įjungę avarines šviesas, negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Netrukus išgirdo smūgio garsą ir pamatė, kad Audi A6 vairuotojas, kuris stovėjo prieš savo automobilio priekinę dalį, užkrenta ant savo automobilio variklio dangčio, jo automobilis yra išstumiamas į antrą eismo juostą ir stumiamas, kol sustoja antroje eismo juostoje ir lieka stovėti priekyje jo automobilio. Automobilio Audi A6 vairuotojas, kol automobilis buvo nublokštas ir slydo antra eismo juosta, buvo taip pat nublokštas ties automobilio priekine dalimi. Jis tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje ir atsisukęs žiūrėjo į savo vaiką, gulintį automobilinėje kėdutėje ant galinės sėdynės. Tuo pat metu pajuto smūgį į jo automobilio galinę dalį, į jį atsitrenkė automobilis Toyota Corolla, kuriame žmonių nebuvo. Jis suprato, kad toje vietoje stovėti yra nesaugu, išlipo iš automobilio pro galines dureles, išsitraukė vaiką su automobiline kėdute ir nešdamas jį perlipo per kelio atitvarą, bei atsistojo kelkraštyje už atitvaro. Tada pamatė, kad už automobilio Toyota Corolla galinės dalies stovi dar vienas automobilis, juodos spalvos. Prie automobilio Audi A6 dešinės pusės, antroje eismo juostoje, guli jos vairuotojas. Vėliau šį vairuotoją matė prie savo automobilio galinės dalies, jis klūpodamas laikėsi įsikibęs į bagažinę. Prie jo priėjo vyras, kuris teiravosi, ar jis ir vaikas nėra sužeisti. Vaikas verkė iš išgąsčio. Atvykus policijos pareigūnams ir jiems priėjus prie Toyota automobilio, pamatė, kad prie Toyota automobilio, šalia atitvarų, guli moteris (vairuotoja). Kur buvo antra moteris, jis nematė. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai išsivežė nukentėjusiuosius į ligoninę. Likę įvykio vietoje visi parašė paaiškinimus (1 t., 78 - 80 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.17 val., kartu su seserimi A. D., jos vairuojamu automobiliu Toyota Corolla, važiavo į Pašilaičius, vakariniu aplinkkeliu. Ji sėdėjo keleivio vietoje, ant priekinės sėdynės. Ji kelio ženklų nestebėjo. Tuneliu važiavo trečia eismo juosta. Matė, kad jų eismo juostoje stovi automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Kokiu greičiu jos važiavo, nežino. Antra eismo juosta dideliu greičiu važiavo automobiliai. A. D. negalėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, todėl pradėjo lėtinti greitį ir stabdyti. A. D. bijojo, kad į jas gali atsitrenkti iš galo važiavę automobiliai, ji spėjo sustabdyti automobilį, kai iki priekyje stovinčio automobilio buvo likęs apie 7 metrų atstumas, ir tuo pat metu pajuto smūgį į jų automobilio galinę dalį. Į jas atsitrenkė automobilis Audi A6, vairuojamas vyro. A. D. ir automobilio Audi A6 vairuotojas išlipo apžiūrėti automobilių sugadinimus. Ji išlipusi praėjo pro susidūrusių automobilių tarpą, prie kelio atitvarų. A. D. atidarė savo automobilio dureles ir ieškojo deklaracijų blankų, Audi A6 vairuotojas stovėjo tarpe tarp automobilių, prieš automobilio Audi A6 priekinę dalį ir žiūrėjo į savo automobilio priekinę dalį. Netrukus į stovinčius susidūrusius automobilius kažkas atsitrenkė. Ji paties atsitrenkimo nematė, kadangi tuo metu buvo nusisukusi į A. D.. Nuo smūgio A. D. nubloškė į priekį, link atitvarų. Ji susiėmė už galvos ir atsisukusi pamatė, kad jų automobilis nublokštas į priekį, o į automobilio galą stovi atsirėmęs juodos spalvos automobilis Audi A4. Vėliau pastebėjo, kad automobilis Audi A6 nublokštas į antrą eismo juostą ir stovi toliau už automobilį, kuriam buvo nuleistas ratas. Nuo smūgio A. D. buvo nublokšta prie atitvaro ir gulėjo ant dešinio šono. Ji pribėgo prie jos, paklausė, ką jai skauda. A. D. dejavo, sakė, kad skauda nugarą. Kur dingo Audi A6 vairuotojas, kaip šis asmuo buvo partrenktas, nematė. Ji iškvietė medikus. Vėliau matė, kad Audi A6 vairuotojui, gulinčiam antroje eismo juostoje, pagalbą suteikinėjo kitas vyras, kaip vėliau sužinojo, Audi A4 vairuotojas. Ji kalbėjo su Audi A4 vairuotoju. Jis sakė, kad važiavo antra eismo juosta ir bandė aplenkti antra eismo juosta važiavusį krovininį vilkiką, padidino greitį ir kai išsuko į trečią eismo juostą, įvyko susidūrimas. Jis sakė, kad važiuodamas antra eismo juosta už krovininio vilkiko nematė trečioje juostoje stovinčių automobilių. Ji iškvietė medikus. Greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė jos seserį į ligoninę. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo. Matė, kaip iš priekyje stovinčio automobilio, kuriam buvo nuleistas ratas, išlipęs vairuotojas ištraukė iš automobilio vaikišką kėdutę, su vaiku. Jis nešinas vaiką perlipo per atitvarus ir ten stovėjo, kol atvyko policija (1 t., 102 - 104 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautas pranešimas apie tai, jog važiuojant nuo Gariūnų link Vakarinio aplinkkelio, tunelyje, susidūrė trys automobiliai. Nukentėjo moteris, apie 50 metų (1 t., 4 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. 2021 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.17 val., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje įvyko eismo įvykis, kuriame sužalotas žmogus. Nustatyta, kad D. R. vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjęs sustabdyti vairuojamo automobilio atsitrenkė į trečioje eismo juostoje po eismo įvykio sustojusius automobilius Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po smūgio automobilis Audi A6 atsitrenkė į Toyota Corolla automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į priverstinai sustojusį Audi A2 automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo Audi A6 vairuotojas I. J. ir Toyota Corolla automobilio vairuotoja A. D. (1 t., 5 b. l.).

2021 m. rugpjūčio 13 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta – Vakariniame aplinkkelyje esantis tunelis. Pateikti duomenys apie kelią: važiuojamosios kelio dalies plotis – 14,8 m; skiriamosios juostos plotis – 1,8 m; kelio ženklas Nr. 329, ribotas greitis; taip pat pateiktas transporto priemonių išsidėstymas eismo įvykio vietoje. Prie protokolo pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos bei 2021 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio eismo įvykio vietos planas, kuriame nurodytas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio (1 t., 9-10, 11 - 14 b. l.).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobiliams: Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A2 automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. Išsamūs šiems automobiliams eismo įvykio metu padaryti apgadinimai pateikti ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (1 t., 15, 16 - 19, 20 - 23, 24 - 27, 28 - 31 b. l.).

2021 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta vaizdo įrašų, iš automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus, apžiūra (1 t., 43 - 44 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. D. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros apatinėje dalyje, juosmens kairėje, kraujosruva operuota (atviros operacijos metu pašalinta 800 ml krešulių, ertmė drenuota). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 62 - 64 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad I. J. nustatyta plėštinė žaizda liežuvio laisvajame gale, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų blauzdų srityje, dešinės pusės IV-IX šonkaulių lūžiai, kairės pusės III-IX ir XI šonkaulių lūžiai, kryžkaulio kairės šoninės masės lūžis, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, krūtininio X ir XI slankstelių lūžiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto sveikatos sutrikdymo taisyklių 6.6.14 punktą (1 t., 68 - 70 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2316 (21) konstatuota, kad: 1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio Audi A4 vairuotojas tunelyje važiuodamas apie 114 km/h greičiu, bei rikiuodamasis iš antros eismo juostos į trečią, stabdė vairuojamą transporto priemonę. Sumažinęs greitį iki 95 km/ trečioje eismo juostoje priekine dalimi, daugiau dešine puse, atsitrenkė į priekyje jo stovėjusio automobilio Audi A6 galinę dalį, kai tarp automobilių Audi A4 priekinės ir Audi A6 galinės dalies buvo smailas kampas atviras link jų kairių šonų. Judėdamas į priekį ir sukdamas pagal laikrodžio rodyklę automobilis Audi A6 kairio šono galine dalimi trenkėsi į automobilio Toyota Corolla galinį dešinį kampą. Po šio kontakto automobilis Audi A 6 vėl pakeitė judėjimo kryptį iš dešinės į kairę bei nuvažiavo į plane užfiksuotą padėtį. Automobilis Audi A4 persislinkęs į priekį priekine dalimi taip pat atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla, kuris dėl smūgio į galinę dalį pajudėjęs į priekį užvažiavo ant bordiūro kairiojo šono priekine dalimi ir trenkėsi į atitvarą, o priekinės dalies dešine puse į priekyje buvusio automobilio Audi A2 galinę dalį. Dėl šio susidūrimo automobilis Audi A2 buvo pastumtas į priekį, automobilio Audi A4 važiavimo kryptimi. Visos trys transporto priemonės sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. 2. Orientacinis automobilio "Audi A4" važiavimo greitis prieš pat stabdymą buvo 114 km/h. 3. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš atsitrenkimą į automobilį Toyota Corolla, važiavo automobilis Audi A6. 4. Automobilio Audi A4 vairuotojo D. R. veiksmai, - kelio atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h, važiavo apie 114 km/h, atsitrenkė į stovinčias trečioje eismo juostoje transporto priemones, -techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi A2 vairuotojo M. K. veiksmai, sustojo tunelyje trečioje eismo juostoje prisipūsti ratą, tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui, o nepasitraukė dešiniau pirmos eismo juostos (į kelkraštį)-techniniu požiūriu buvo nepriimtini (1 t., 126 - 135 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam I. J. padaryti sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2021 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, tunelyje, sukėlė kaltinamojo veiksmai vairuojant automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo D. R. kaltumo yra ta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 126, 127, 128 ir 101 punktų reikalavimus. KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>. KET 127 punktas nustato vairuotojui reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; ir KET 128 punktą, įtvirtinantį reikalavimą, jog atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 101 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaltinamajam pažeidus minėtų KET punktų reikalavimus, vairuojamu automobiliu viršijant leistiną toje vietoje nustatytą greitį, neatsižvelgus į eismo intensyvumą ir į priekyje trečioje eismo juostoje sustojusius automobilius, prieš persirikiuojant į trečią eismo juostą neįsitikinus, kad tai daryti saugu, esant kliūčiai, nesulėtinus automobilio greičio ir nesustojus, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta I. J. sveikata, o A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje pateikta specialisto išvada patvirtina, kad būtent kaltinamojo D. R. veiksmai - tai, kad jis, kelio atkarpoje viršydamas greitį, atsitrenkė į trečioje eilėje stovinčias transporto priemones, buvo tiesioginė kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės neneigė ir dėl to, kas įvyko labai išgyveno, teismui paaiškino įvykio aplinkybes, važiavimo kryptį, atsakė į klausimus apie vairavimo greitį - pripažino, kad vairuojamu automobiliu pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, ir važiavo didesniu greičiu nei toje vietoje yra leistinas.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir nukentėjusiųjų I. J. bei A. D. parodymai. I. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino Vakariniame aplinkkelyje atsitrenkęs į trečioje eismo juostoje priešais jį važiavusį automobilį, teigė netekęs sąmonės tuo metu, kai bendravo su kitomis eismo dalyvėmis, tai, kad įvyko eismo įvykis, suprato tik atsigavęs greitosios pagalbos automobilyje. A. D., aiškindama įvykio aplinkybes, parodė, kad dėl priekyje esančios kliūties (kito automobilio), sustabdė savo automobilį, kai į automobilio galinę dalį atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji ir kito automobilio vairuotojas buvo išlipę iš automobilių apžiūrėti padarytų apgadinimų, kai į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis. Po smūgio, nukentėjusiosios teigimu, ji buvo nublokšta prie atitvaro. Iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai M. K. bei D. M.. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio vietos planas, kur užfiksuota automobilių susidūrimo vieta ir jų išsidėstymas po eismo įvykio, taip pat transporto priemonių Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų duomenys, kur užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai. Teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė – Čobot savo išvadoje patvirtino, kad I. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo posėdyje specialistė byloje pateiktą išvadą patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, o būtent tuo, kad nors kaltinamasis numatė, jog dėl jo veikimo (KET taisyklių pažeidimo, viršijant leistiną greitį, persirikiuojant į kitą eismo juostą, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu) gali būti sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti (manydamas, kad jokių kliūčių kelyje nebus).

Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo D. R. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Kaltinamasis D. R. byloje patikė rašytinį prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Viena iš sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, yra pripažinimas, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis buvo teistas 2009 m. rugpjūčio 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 20 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, D. R. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi D. R. atleistas nuo Pasvalio rajono apylinkės 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu skirtos bausmės. Šiuo metu teistumas išnykęs. Duomenų apie D. R. atžvilgiu priimtus kitus teismo nuosprendžius nėra.

Aptardamas BK 40 straipsnio taikymo galimybes, prokuroras išsakė poziciją, kad D. R. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, kadangi praeityje jis buvo teistas ir nors šiuo metu teistumas yra išnykęs, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, negali būti laikoma, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą.

Visiškai skirtingą poziciją šiuo klausimu yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 24 d. Teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apžvalgoje Nr. AB-51-1, kurioje nurodyta, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai).

Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad D. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte keliamas sąlygas.

Kaip ir minėta, D. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltės viso proceso metu neneigė, davė išsamius paaiškinimus dėl įvykusio eismo įvykio, kaip teigė teisme, domėjosi nukentėjusiųjų sveikata ir kiek išgalėdamas stengėsi jiems padėti, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, kas atitinka ir antrą BK 40 straipsnio taikymo sąlygą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos, tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas.

Bylą nagrinėjant teisme D. R. nurodė, kad yra pasiruošęs sumokėti nukentėjusiojo patirtą žalą, tokią, kokią nuspręstų teismas. Tai, kad D. R. yra pakankamai jauno amžiaus, dirba ir gauna nuolatines pajams, į nukentėjusiojo sąskaitą 2022 m. gegužės 23 d. pervedė 100 Eur autoįvykio metu patirtos neturtinės žalos atlyginimui (2 t., 63 b. l.), leidžia pagrįstai manyti, kad jis nevengs atsakomybės, yra pasiryžęs pagal esamas finansines galimybes sumokėti žalos atlyginimo sumą, kuri bus nustatyta teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad kaltinamasis asmeniškai dar nėra sumokėjęs žalos atlyginimo nukentėjusiajam, negali būti laikoma kliūtimi atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015).

Spręsdamas, ar kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltė pasireiškė nusikalstamo pasitikėjimo forma, tačiau eismo įvykį padarė būdamas blaivus, savo kaltę jis visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau visas skirtas nuobaudas yra sumokėjęs, nuobaudos negalioja. Spręstina, kad nagrinėjamas D. R. inkriminuojamas nusikaltimas nors ir sukėlė sunkias pasekmes, vis dėlto, daugiau yra atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. Darbdavio kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, D. R. yra saistomas tamprių socialinių ryšių - yra vedęs, augina mažametį sūnų. Minėtos aplinkybės, kaltinamojo asmenybė, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).

Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo žmona E. R., sutinkanti būti laiduotoja tiek su užstatu, tiek be jo, teismui paaiškino, kad apie įvykį ji sužinojo netrukus po jo. Matė, jog D. R. dėl šio įvykio labai išgyveno. Jos ir vyro santykiai yra geri, santuokoje gyvena daugiau nei 12 metų, turi nepilnametį vaiką. E. R. pabrėžė, kad D. R. atsižvelgia į jos išsakytą nuomonę ir pastabas, jie daug laiko praleidžia kartu. Vykstant tyrimui Deividas daug dirbo, kad būtų pakeltas pareigose, kad gautų didesnį atlyginimą, kad galėtų atlyginti padarytą žalą. Ji šiuo metu prižiūri sergančią motiną, D. R. vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Visos šeimos santaupos (1500 Eur) buvo panaudotos š. m. balandžio 20 d. susirgusios motinos gydymui, todėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginti neišgalėjo. Iš D. R. gaunamų pajamų moka automobilio lizingą, buto nuomą, komunalinius mokesčius, vaiko būrelius. Prokuroras, vertindamas D. R. charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad jis praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, išsakė abejones dėl E. R. kaip laiduotojos autoritetu, gebėjimu daryti teigiamą įtaką, tačiau teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad E. R. yra netinkama laiduotoja, kuri negalėtų teigiamai paveikti D. R.. Kaip ir minėta, šios nusikalstamos veikos padarymo metu D. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, taip pat jo atžvilgiu buvę teistumai išnykę ir vien šios aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti, kad E. R. yra netinkama būti laiduotoja. Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo galimybes, pagrindinis aspektas parenkant laiduotoją turėtų būti jo galimybė daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ateityje. Byloje nenustatyta, kad E. R. anksčiau būtų teista, bausta administracine tvarka, gydyta priklausomybių ligų centre ar negalėtų daryti teigiamos įtakos savo vyrui D. R.. Laiduotoja nepateisina D. R. elgesio, teigia galinti padaryti teigiamą įtaką, kad vyras gyventų laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, E. R. dėl minėtų asmeninių savybių, siekio, noro ir galimybės kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir daryti teigiamą įtaką savo vyrui yra verta teismo pasitikėjimo. Pripažintina, kad E. R. atitinka įstatymo keliamus reikalavimus laiduotojui, todėl skirtina D. R. laiduotoja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti kiti asmenys, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina minimaliam įstatymų leidėjo nustatytam terminui - 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. D. pripažinta nukentėjusiąja. 2021 m. gruodžio 1 d. ADB (duomenys neskelbtini) rašte pateikė informaciją, kad dėl A. D. priklausančio automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo apskaičiuota 1944 Eur išmoka, taip pat byloje pateiktas ADB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 9 d. raštas, patvirtinantis, kad A. D. paskaičiuota 900 Eur draudimo asmens neturtinei žalai (1 t., 86, 161, 166 b. l.). 2021 m. gruodžio 16 d. A. D. ir D. R. pasirašė sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (1 t., 170-171 b. l.). 2021 m. gruodžio 16 d. A. D. ir D. R. sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo patvirtinta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. J., atstovaujamas A. B., byloje pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš atsakovų ADB (duomenys neskelbtini) ir D. R. priteisti 24 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., 181-185). Bylos nagrinėjimo metu I. J., atstovaujamas A. B., pateikė patikslintą civilinį ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. R. bei ADB (duomenys neskelbtini) 21 579,20 Eur turtinei ir 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., 95-101 b. l.). Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas A. B. patikslino pateiktą reikalavimą, nurodydamas, kad galutinis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje reikalavimas yra dėl 8500 Eur neturtinės dydžio žalos atlyginimo, neskaičiuojant tos sumos, kurią jau atlygino ADB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis. Visa ši suma sudaro 15 000 Eur (2 t., 107-108 b. l.).

Civilinis atsakovas ADB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudikas) į pateiktą pradinį civilinį ieškinį pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi žala I. J. yra atlyginta, išmokant asmeniui 6400 Eur sumą neturtinei žalai dėl sveikatos sutrikdymo; 200,68 Eur gydymo išlaidų ir 1791,67 Eur už apgadintą automobilį (2 t., 35-37 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio eismo įvykio metu D. R. vairuojama transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudėjas ADB (duomenys neskelbtini). Dėl draudiminio įvykio draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini) yra atlyginusi I. J. 6400 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis I. J., kaip ir minėta, vertina, kad jam eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala, neskaičiuojant Draudiko jau atlygintos sumos, sudaro 8500 Eur.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole po eismo įvykio I. J. užfiksuoti šie sužalojimai: plėštinė žaizda liežuvio laisvajame gale, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų blauzdų srityje, dešinės pusės IV-IX šonkaulių lūžiai, kairės pusės III-IX ir XI šonkaulių lūžiai, kryžkaulio kairės šoninės masės lūžis, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, krūtininio X ir XI slankstelių lūžiai. Po autoįvykio I. J. buvo gydomas stacionare, pasak nukentėjusiojo, po eismo įvykio jam labai pablogėjo sveikata, skauda krūtinę, kojas, stuburą, jis turi reguliariai vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus. Po eismo įvykio tapo neįgalus, turi tik 35 procentų darbingumą. Pažymėjo, kad dėl kelio sumušimų jam būtina keisti sąnarius ir šiuo metu jis įrašytas į eilę sąnarių keitimo operacijai.

Visgi, vertinant nukentėjusiajam padarytus sužalojamus, pastebėtina, kad teismui pateiktos I. J. asmens sveikatos istorijos duomenys rodo, jog dėl kelio sąnarių skausmų I. J. į gydymo įstaigą jau kreipėsi dar 2012 metais, pakartotinai 2015 ir 2017 metais. Kaip teisme teigė ekspertė J. Majauskaitė – Čobot, gonartrozė - viena iš diagnozių, dėl kurių I. J. nustatytas nedarbingumas, yra liga, sudėvinti kelio sąnarius, tačiau dubens kaulo lūžimas kelio gonartrozės formavimuisi įtakos objektyviai neturėjo, taip pat ekspertė paaiškino, kad podagra – kita I. J. nustatyta diagnozė, nurodyta darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 595 (2 t., 38 b. l.)) - yra lėtinis susirgimas. Atsižvelgdamas į ekspertės paaiškinimus bei medicininiuose dokumentuose esančius duomenis apie asmens sveikatą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prarastas nedarbingumas nėra siejamas išskirtinai tik su autoįvykio metu patirtais sužalojimais. Nustatyta, kad kiti darbingumo lygio pažymoje nurodyti susirgimai T91.2 (kitų krūtinės ir dubens kaulų lūžimo padariniai) ir T90.1 (galvos žaizdos padariniai) siejami su patirtais sužalojamais eismo įvykio metu.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis I. J. dėl nusikalstamų kaltinamojo D. R. veiksmų patyrė ne tik skausmą ir nepatogumus, bet ir ženklius gyvenimo pakitimus, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą dėl patirtų sužalojimų, o tikimybė gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį, yra maža. Dėl nustatyto nedarbingumo I. J. yra apsunkintos galimybės dirbti bei be jokių apribojimų užsiimti kasdienine veikla. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai, teismo nuomone, nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

Vertindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, esant blaiviam, taip pat į kaltinamojo asmenybę: teisiamas pirmą kartą, dirba, yra darbingo amžiaus. Kaltinamasis teismui patvirtino, kad jis kiek išgalėdamas rūpinosi eismo įvykio metu nukentėjusiais asmenimis, siūlė jiems visokeriopą pagalbą, šios aplinkybės taip pat turi reikšmę sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą ir jos dydį. Nagrinėjimu atveju teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas tik iš dalies.

Teismas, išanalizavęs visas bylos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 11 000 Eur, iš kurių atimtina 6400 Eur neturtinės žalos suma, kurią jau yra nukentėjusiajam sumokėjęs Draudikas, ir 100 Eur suma, kurią sumokėjo kaltinamasis, skaičiuotina, kad nukentėjusiajam papildomai priteistinas 4500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Šis dydis, teismo manymu, atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus.

Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Civilinė atsakomybė turi būti draudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Taigi, kilus eismo įvykiui, priklausomai nuo žalos dydžio, iš esmės yra du asmenys, kuriems gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, kadangi nustatyta pastarųjų subsidiarinė atsakomybė. Vadovaujantis CK 6.254 straipsniu, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Vertinant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos sumą – 4500 Eur, kuri neviršija draudimo sumos ribų, eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala priteistina iš ADB (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam D. R. kardomoji priemonė neskirtina.

Kompaktinio disko laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1045-992/2022.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybėn be užstato, nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, baudžiamąją bylą D. R. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. R. kardomosios priemonės neskirti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo I. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo naudai iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Patvirtinti 2021 m. gruodžio 16 d. A. D. ir D. R. sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo.

Išaiškinti D. R., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė