Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-669-1034/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-07-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1041-992/2022Nutartis · 2022-10-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-669-1034/2023Nutartis · 2023-04-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-24
Bylos Nr.
T-669-1034/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27739-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-669-1034/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27739-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu D. R. atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla. D. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 18 d. gautas D. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo, kuriuo jis prašo baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo įvykio dienos. Jis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad darbo funkcijų atlikimas susijęs su vairavimu, žmona nevairuoja, dažnai reikia keliauti pas sergančią žmonos motiną bei močiutę, padėti atlikti būtinus buities darbus. Dėl išaugusių kainų sunkiai gali išgyventi, o neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negali pradėti ieškoti papildomo darbo, kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ir rūpintis šeima.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 1 dalimi, nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio, jame nurodyta taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, uždraudimo termino pradžia, kuri skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskyrė D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, kaip matyti, nuosprendyje aiškiai nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžia, todėl teismas pažymi, jog termino pradžios nustatymas šia nutartimi reikštų nuosprendžio esmės pakeitimą, o tai draudžia BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad: 1) baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-144-628/2018).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1045-992/2022 matyti, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., D. R. nebuvo skirta jokia kardomoji priemonė, tarp jų ir dokumentų paėmimas ar specialiosios teisės sustabdymas. Vertinant paminėtą teismų praktiką ir atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad D. R. nebuvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones iki kol nebuvo priimtas sprendimas nuosprendyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuoti nuo įvykio dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu,

nutaria:

D. R. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas