Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla D. R. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 2 d. gautas nuteistojo D. R. prašymas sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą ir tą terminą skaičiuoti nuo įvykio dienos. Prašyme nurodyta, kad nuteistojo sukeltas eismo įvykis leido jam suprasti, kad turi labai atidžiai ir atsargiai elgtis kelyje. Teismo pateiktas išvadas/kompensacijas yra visiškai atlyginęs. Kartu su draudimo bendrove „Gjensidige“ nukentėjusiems asmenims atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant tiesiogines darbo funkcijas, jo žmona nevairuoja, dažnai reikia keliauti pas sergančią žmonos motiną bei močiutę padėti atlikti buities darbus. Laikinai turėjo atsisakyti vieno iš užsiėmimų vaiko ugdymui, nes be vairuotojo pažymėjimo negali laiku pristatyti vaiko į užsiėmimus. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d.

Analizuojant BK IX skyriaus nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nenumato ir įstatymu neįtvirtina galimybės sutrumpinti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra poreikis suvaržyti ar apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

D. R. prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo instituto baudžiamajame įstatyme neįtvirtina. BK 74 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Įstatymas nustato, kad gali būti pakeistos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, sąrašas yra baigtinis. Be to, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad, remiantis esamu teisiniu reguliavimu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones trukmės klausimas nebegali būti peržiūrimas iš naujo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-43-468/2020).

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paskyrimas yra susijęs su nuosprendžio esme, o ne priemonės vykdymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsniu, įsiteisėjus nuosprendžiui teismas nagrinėja tik su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, nekeičiančius nuosprendžio esmės, įstatymas nesuteikia teisės keisti įsiteisėjusį nuosprendį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus D. R. paskirta įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. R. per įstatymo nustatytą terminą neskundė jo atžvilgiu priimto nuosprendžio apeliacine tvarka.

Be kita ko, D. R. prašė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuoti nuo įvykio dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškinta: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-895/2018, 2K-372-693/2018).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad D. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo) ar specialiosios teisės sustabdymas. Tai reiškia, kad nuteistajam nebuvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo veikos padarymo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., kadangi tuo metu nuteistajam nebuvo pritaikyta reali tokios teisės apribojimo priemonė. Laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. R. prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o prašyme nurodytos faktinės aplinkybės dėl patiriamų nepatogumų, kas iš esmės patvirtina, jog pareiškėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemone yra daromas poveikis, nėra teisiškai reikšmingos, todėl nevertintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.