Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, dalyvaujant A. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasai Gutmanienei, vertėjai Ritai Daškevičienei, išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-78453386-16 A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 300 Eur bauda dėl to, kad jis 2016 m. spalio 29 d., apie 03.39 val., Didžioji g. 35, Vilniuje, automobiliu „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi ženklu - plafonu ant automobilio stogo, be taksometro salono viduje, teikė taksi paslaugas (vyko į užsakymą), tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, kuri numato, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas; leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka; leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus; kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas; leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau - Leidimų išdavimo taisyklės) 3 punktą, kuris numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą kuris numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi.

A. L. skundu su paskirta administracine nuobauda nesutiko, prašė panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nes komisija netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir neatskleidė administracinės bylos esmės. Priimant nutarimą nebuvo tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 2 dalį, t. y. nebuvo nustatyta, kad jis padarė komercinės (ar ūkinės) veiklos pažeidimus. Jis savo transporto priemone automobiliu „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taksi veikla protokolo surašymo metu neužsiėmė, keleivių nelaukė ir jų niekur nesiruošė vežti. Jis net neturi išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimo verstis veikla - teikti taksi paslaugas. Plafoną, uždažyta juoda spalva, turėjo kaip suvenyrą, padovanotą draugo, tačiau jokios taksi veiklos nevykdė. 2016 m. spalio 29 d., apie 3 val. nakties, važiuojant automobiliu „Kia“, Šumsko plente jį sustabdė Policijos pareigūnai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas, kuris patikrino dokumentus. Vyresnysis specialistas apžiūrėjo automobilį ir paklausė, ar turi leidimą taksi veiklai. Jis atsakė, kad jokia taksi veikla neužsiima, tačiau pareigūnas, apžiūrėjęs automobilį, pasakė, kad jis vykdo taksi veiklą neturėdamas leidimo ir taksometro, į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio ir surašė protokolą. Be to, automobilyje „Kia“ nebuvo įrengtas taksometras, prie jo pritvirtintas plafonas neturėjo užrašo TAKSI, plafonas buvo uždažytas juoda spalva, taip pat transporto priemonė buvo be jokių taksi skiriamųjų ženklų. Todėl mano, kad ant jo automobilio pritvirtintas plafonas be jokio užrašo ir uždažytas juoda spalva patvirtina nurodytas aplinkybes, kad jis nedirbo taksi vairuotoju ir nevežė keleivių be leidimo, o tuo laikotarpiu tiesiog važiavo vakare susitikti su draugais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors šiuo atveju ant plafono nebuvo užrašo TAKSI ir jis buvo nudažytas juoda spalva, jau vien plafono buvimas gali sukelti pagrindą manyti, kad automobiliu teikiamos būtent taksi paslaugos. Kita vertus, vien tik plafonas ant automobilio savaime neįrodo taksi paslaugų teikimo, juolab, jog jis buvo uždažytas juoda spalva. Vien tik už plafono įrengimą, kuris buvo nudažytas juoda spalva, negali kilti atsakomybė už Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto pažeidimą (b. l. 3-6).

Skundo nagrinėjimo metu A. L. skundą palaikė, nurodė, kad jis važinėjo mieste, užvažiavo į Senamiestį, Didžiojoje gatvėje jis nebuvo sustojęs. Jis pravažiavo visą Didžiąją gatvę, pasuko į Subačiaus g., važiavo į savo ūkį Mickūnuose. Važiavo nakties metu, ryte turėjo daug reikalų. Kai išvažiavo iš miesto per Rasų g., pamatė, kad iš paskos važiuoja apsaugos automobilis su žiburėliais. Jie sekė, bet nestabdė. Už miesto jis pamatė, kad atvažiuoja du policijos automobiliai, jie sustabdė, paprašė, kad duotų dokumentus. Policijos pareigūnai pasakė, kad apsaugos darbuotojai norėjo jį sustabdyti, bet jis nestojo. Policijos pareigūnai jo dokumentus atidavė apsaugos darbuotojams. Jie nusprendė, kad jis važiavo į užmiestį paimti kažkokio žmogaus, pasakė, kad plafonas buvo įjungtas. Plafonas gal šiek tiek švietė, bet jis pasakė, kad niekur nevažiuoja. Jie sakė, kad jį matė Didžiojoje g., kad buvo įjungtas taksi plafonas. Komisijoje jam buvo parodytos nuotraukos, kad jo automobilis buvo toje vietoje. Jį sustabdė Šumsko plente. Plafonas – tai yra papildoma lemputė ant stogo. Gariūnuose juos parduoda. Šį daiktą jam padovanojo draugas. Rugpjūčio mėnesį buvo toks pats atsitikimas jis buvo už tai nubaustas. Jam pasakė, kad daiktas, kuris buvo uždėtas ant automobilio stogo, buvo geltonas, kad jis panašus į taksi plafoną, kad jis jį perdažė. A. L. važinėja su juo ant stogo, kad naktį jį geriau matytų kiti, nes jis važinėja į užmiestį. A. L. turi du mažamečius vaikus, vakarais norisi ištrūkti nuo šeimyninių reikalų. Jis važiavo Senamiesčiu, galvojo, gal sutiks kokį draugą. Jei ten ir buvo užsidegus geltona liepsnelė, nereiškia, kad jis teikia taksi paslaugas. Rugpjūčio mėn. buvo toks pats atsitikimas, jo žmona sumokėjo baudą, nes nesuprato, jis nieko nebuvo pažeidęs, nebūtų mokėjęs baudos. Skundo nagrinėjimo metu A. L. pateikė apžiūrai juodai uždažytą plafoną.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atsiliepimu į A. L. skundą prašoma skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodoma, kad su A. L. skunde išdėstytais teiginiais nesutinka, nes Taksi taisyklių 7.3 punkte reglamentuota, kad taksi paslauga - keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje. Važiavimas į užsakymą taip pat yra taksi paslauga ir šiai veiklai yra privalomas leidimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija minėtam automobiliui nėra išdavusi leidimo teikti taksi paslaugas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3-40(1.5 E) patvirtinto Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo 23 punkte reglamentuota, kad lengvojo automobilio taksi atpažinimo ženklinimo juostos ir atpažinimo ženklas - plafonas gali būti naudojami tik ant lengvųjų automobilių, turinčių taksi valstybinio numerio ženklus. Mano, kad taksi atpažinimo ženklas ant A. L. vairuotos transporto priemonės „Kia“ stogo patvirtina faktą, kad šiuo automobiliu buvo teikiamos taksi paslaugos. Taksi plafonas yra išskirtinis taksi automobilių ženklas ir kitiems tikslams jį naudoti draudžiama. A. L. teiginiai, kad plafoną naudojo kaip suvenyrą, gautą iš draugo, vertina kritiškai. 2016 m. rugpjūčio 15 d. surašytame ATP protokole ant šio automobilio stogo taip pat buvo plafonas (šviečiantis, neuždažytas juoda spalva). Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi lengvasis automobilis, nebuvo taksometro, pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, savaime nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi. Pažymi, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Kelių transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Kiekvienai vežimo rūšiai įstatymai numato papildomų reikalavimų. Šiuo atveju, norėdamas teikti taksi paslaugas, vežėjas privalo turėti išduotą leidimą. Pareiškėjo veika vertintina kaip nelegalus taksi paslaugų teikimas. Pagal byloje surinktus įrodymus nagrinėjama situacija vertinama kaip įstatymų nesilaikymas ir bandymas išvengti atsakomybės už tai, kad buvo teikiamos taksi paslaugos neturint šiai veiklai privalomo leidimo. Nepalankiai vertintinas faktas, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams stabdant A. L. automobilį, jis nė neketino stoti, teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus (b. l. ).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė skundo nagrinėjimo metu prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundo nagrinėjimo metu liudytojas K. A. paaiškino, kad A. L. buvo pastebėtas Didžiojoje g., važiuojantis automobiliu su baltais numeriais ir užsidėjęs šviečiantį plafoną. Nuotraukoje matyti, kad šviečia ant automobilio stogo uždėtas plafonas. Kai A. L. važiavo, degė geltonos spalvos plafonas. Jiems sukėlė įtarimų, kad asmuo ieško klientų. Kai plafonas šviečia, reiškia, kad taksi laisvas ir jį galima sustabdyti gatvėje. Jie pamatė A. L. Didžiojoje gatvėje, įjungė oranžinius švyturėlius. Jie A. L. bandė sustabdyti su policijos pagalba, policija jį sustabdė tik Šumsko plente. Plafoną jis išjungė prieš jį sustabdant policijai. Jam buvo surašytas protokolas už taksi paslaugų teikimą neturint leidimo. Važinėdamas po Senamiestį A. L. ieškojo klientų, kadangi plafonas švietė, reiškia, taksi yra laisvas. Įjungtu plafonu važiuojama į užsakymą, kai atvažiuojama pas klientą, yra įjungiamas taksometras, tada plafonas išjungiamas. Kai taksi važinėja po miestą, plafonas šviečia.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2 kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto K. A. 2016 m. spalio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl nelegalaus taksi duomenimis, nuo 2016 m. spalio 28 d., 21.00 val., iki 2016 m. spalio 29 d., 06.00 val., buvo patruliuojama Vilniaus miestu kartu su vyr. specialistu N. G.. Apie 03.39 val. Didžiojoje g. 35 buvo pastebėtas automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris imitavo taksi automobilį. Pabandžius minėtą automobilį stabdyti, jis nė neketino sustoti, todėl buvo paprašyta policijos pagalbos minėtą automobilį sustabdyti. Policija automobilį sustabdė Vilniaus r., Šumsko pl., kur paaiškėjo, kad automobilį vairuoja A. L., kuris neturi leidimo taksi veiklai. A. L. buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 2 dalį, nes 2016 m. rugpjūčio 15 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir nurodymą sumokėjęs. A. L. nuo paaiškinimų atsisakė, pasirašyti ant protokolo taip pat atsisakė, protokolo kopijos buvo įteiktos (b. l. 21).

Nuotraukose matyti automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio stogo yra geltonas, šviečiantis plafonas ( b. l. 23, nuotrauka CD laikmenoje).

A. L. su skundžiamu nutarimu nesutiko, nurodė, kad jis nevykdė taksi veiklos, tiesiog važinėjo po miestą, plafonas ant stogo skirtas naudoti kaip papildomas apšvietimas, nutarime nurodytu laiku plafonas buvo nudažytas juoda spalva.

Teismas, vertindamas šiuos argumentus, daro išvadą, kad jie paneigti objektyviais duomenimis – nuotraukomis taip pat liudytojo K. A. parodymais.

Iš nuotraukų, esančių byloje, pateiktų apžiūrai laikmenoje skundo nagrinėjimo metu, matyti, jog A. L. automobilis nufotografuotas Didžiojoje gatvėje su šviečiančiu ( įjungtu) geltonos spalvos plafonu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo (šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vertimasi komercine veikla neturint licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu) objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 p., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80, 7.3 p numatyta, kad taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą-užsakymą, keleivių laukimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi A. L. nebuvo išduotas, tačiau jis naktį, apie 03.39 val., Vilniaus Senamiestyje, Didžiojoje gatvėje, važiavo su įjungtu plafonu. Teismas atmeta A. L. paaiškinimą, kad jis važiavo su juodos spalvos plafonu, kadangi ši aplinkybė yra akivaizdžiai neteisinga, netiki A. L. paaiškinimu, kad jis tiesiog važinėjo po Senamiestį, važiavo į savo ūkį Mickūnuose.

Teismas pasisako, kad asmeniui pagrįstai inkriminuotas taksi veikos pažeidimas, kadangi A. L. naudojo vieną iš taksi, vykstančio pagal užsakymą, veiklos atributų – šviečiantį plafoną, nors neturėjo nei taksometro, nei leidimo verstis taksi veikla.

Skundžiamame nutarime A. L. inkriminuotas pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 2 dalyje, padarymas.

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus ( b. l. 38) nustatyta, kad A. L. 2016 m. rugpjūčio 15 d. buvo surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 15 d., 00.30 val., Ukmergės g. 244, Vilniuje, teikė taksi paslaugas, transporto priemone „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šiai veiklai privalomo leidimo. A. L. 2016 m. rugpjūčio 30 d. įvykdė administracinį nurodymą, sumokėjo 72 Eur baudą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-1-788/2016 pasisakyta, jog pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013 ir kt.). Sutiktina, kad ši teismų praktikoje susiformavusi nuostata nėra vienareikšmė. Nei ATPK 36, nei 260(1) straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo. Apie tai neužsimenama ir Teisingumo ministro, teikusio administracinio nurodymo institutą įtvirtinančių įstatymų projektą, aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 10-733-02; registracijos data: 2010 m. kovo 23 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija konkrečiai išreikšta naujajame Administracinių nusižengimų kodekse (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr. 2015-11216). Šio kodekso 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos. Iš to galima spręsti, kad teismų taikoma nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, neatitinka įstatymo leidėjo pozicijos šiuo klausimu. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismų sprendimai netaikyti pakartotinumo požymio pagrįsti ilgalaike teismų praktika, todėl savaime nelaikytini klaidingais. Iki naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo (2016 m. balandžio 1 d.) ir naujos administracinių nusižengimų pakartotinumo instituto taikymo praktikos pradžios lieka vos keli mėnesiai. Keisti teismų praktikos šiame etape nėra prasmės. Analogiška pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Tteismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-677/2016.

Esant byloje tokiems duomenims, konstatuotina, kad A. L., įvykdęs jam paskirtą administracinį nurodymą, negali būti prilyginamas asmeniui, nubaustam už 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. jis nėra laikomas padaręs administracinį teisės pažeidimą, kadangi sutiko su administraciniu nurodymu ir jį įvykdė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, už ką gali būti skiriama bauda nuo 144 iki 289 Eur. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, už ką gali būti paskirta bauda nuo 289 iki 579 Eur. Už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 300 iki 500 Eur. Už pažeidimą, numatytą minėto straipsnio 2 dalyje, numatyta bauda nuo 850 Eur iki 1500 Eur.

Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą 150 straipsnyje, numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, A. L. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalį.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidimo pobūdį, į asmenybę – baustas administracinėmis nuobaudomis, turi du mažamečius vaikus, daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant mažesnio nei ATPK 172 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-78453386-16, A. L. veikimą perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 straipsnio 1 dalį, paskirti nuobaudą – 180 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.