- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- II-575-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00402-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 6 d. nutarimu E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 550 Eur bauda už tai, kad jis 2022-03-19 10.53 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų (toliau – ESVO) vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 1.1 punkto reikalavimų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2022-06-06 nutarimą ir administracinę teiseną jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-02 nutartimi E. S. skundą tenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos apskrities VPK 2022-06-06 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino šiai Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Klaipėdos apygardos teismas 2022-10-05 nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-02 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Šalies argumentai
Skundu E. S. prašo sustabdyti bylą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ESVO vadovo sprendimo teisėtumą, kurio pažeidimu jis kaltinamas bei panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2022-06-06 nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismų praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-19 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021-01-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 ir kt.) pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį jis nepatenka. Be to, jis taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris, pabrėžtina, taip pat yra baigtinis. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi jis, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi - jis, kaip minėjo, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat jis nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Nurodo, kad, jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, jo įsitikinimu, skundžiamas nutarimas vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas. Taip pat pažymėjo, kad ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą - konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą, kurią asmuo yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Kaip matyti iš 2022-04-28 jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 31-ANRJP-4201-2022, o taip pat identiškai, kaip ir protokolas, suformuluoto skundžiamo nutarimo, šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad jis pažeidė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2022-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo sąlygų“ 1.1. p. reikalavimą. Kita vertus, operacijų vadovo sprendimo 1.1. punktas jam nėra taikytinas, kadangi jis nėra nei paslaugų teikimą organizuojanti administracija, nei už paslaugų teikimą atsakingas asmuo.
Skunde nurodyta ir tai, kad operacijų vadovo sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui (toliau ir - VAI), nes operacijų vadovas yra viešojo administravimo subjektas - įstatymų (CSĮ) nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, VAI nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kuriuo yra laikoma teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. VAI 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik įstatymais, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas), o VAI 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik VAI 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse. VAI 6 straipsnis reglamentuoja, jog yra šios viešojo administravimo sritys: administracinis reglamentavimas (VAI 6 straipsnio 1 punktas); administracinių sprendimų priėmimas (VAI 6 straipsnio 2 punktas); 3) administracinių paslaugų teikimas (VAI 6 straipsnio 3 punktas); teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra (VAI 6 straipsnio 4 punktas); viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAI 6 straipsnio 5 punktas). Todėl įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims, kuriuo yra ir operacijų vadovas, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik VAI 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, tai yra, tik administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo, o taip pat teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityse, o tai reiškia, kad įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims, kuriuo yra ir operacijų vadovas, negali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas administracinio reglamentavimo srityje. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad operacijų vadovas - įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi įgaliojimų (jam negali būti suteikti įgaliojimai) atlikti funkcijas 1 administracinio reglamentavimo srityje, kuria, vadovaujantis VAI 2 straipsnio 4 dalimi, yra laikoma viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. Taigi, šiuo skundu jis prašo teismo įvertinti operacijų vadovo priimto sprendimo (norminio administracinio akto) – 2022-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo sąlygų“, kuriuo įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie (nurodymai) orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šis operacijų vadovo priimtas teisės aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ir turi visuotinio privalomumo pobūdį. Kita vertus operacijų vadovas neturi teisės (jam nesuteikti/nesuteiktini įgaliojimai) atlikti funkcijų administracinio reglamentavimo srityje, tai yra, operacijų vadovas neturi teisės rengti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimti norminius administracinius aktus - kaip minėta pirmiau, operacijų vadovui gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti (jis gali atlikti) funkcijas tik VAI 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, tai yra, tik administracinių sprendimų (bet ne norminių administracinių aktų priėmimo - past.), administracinių paslaugų teikimo, o taip pat teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityse. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, pastarojo vertinimo nekeičia aplinkybė, kad šiuo konkrečiu atveju operacijų vadovo funkcijas atlieka sveikatos apsaugos ministras, kuris savo kompetencijos ribose turi teisę priimti norminius administracinius aktus. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija yra aiškinama tuo, kad sprendimų, reikalingų įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, priėmimas yra priskirtas ne ministro (net jei ministras yra paskirtas operacijų vadovu), o Vyriausybės nutarimu paskirto operacijų vadovo kompetencijai, kuri yra apibrėžta specialiu teisės aktu — CSĮ.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo E. S. skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apskrities VPK 2022-06-06 nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog įrodymai (policijos pareigūno ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas), kad E. S. padarė skundžiamame nutarime nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras nusprendė: „1. Įpareigoti paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau - paslaugos) veiklos vykdytojus, veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas laikytis šių sąlygų: 1.1. Užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai (toliau - paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau - kaukė). Kadangi E. S. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), jis padarė ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos teritorinio padalinio Fizinio saugos skyriaus apsaugos darbuotojo V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-03-19 darbo metu, apie 10.53 val., buvo pastebėtas vyras prie centrinio „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, kuris atsisakė dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių uždaroje patalpoje, kuri buvo siūloma prie įėjimo. Pastebėjęs konfliktą, nusiuntė kolegą A. Č. padėti išspręsti konfliktinę situaciją, tačiau matydamas nesikeičiančią situaciją, įsiterpė asmeniškai ir detaliai paaiškino valstybinius reikalavimus dėl kaukių dėvėjimo, tačiau pastarasis vis vien atsisakė užsidėti kaukę ir nepateikė jokių neįgalumo ar sveikatos liudijančių dokumentų, kurie galėtų leisti jam įeiti į prekybos salę be medicininės kaukės arba respiratoriaus. Stovėdami priešais įėjimą, vyras vėliau bandė prasistumti per jį ir įeiti toliau į prekybos salę, bet jis ir A. Č. užstojo kelią ir neįleido, nepaisant fizinius veiksmus prieš juos naudojusio asmens, kuris buvo perspėtas, kad bus iškviesti pareigūnai, jeigu jis nepasišalins iš patalpos bei buvo jo paklausta, ar jis pasiruošęs palaukti pareigūnų atvažiavimo. Prieš skambutį į 112 vyras buvo perspėtas, kad jeigu jis nevykdys teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimo, bus panaudota fizinė jėga jo sulaikymui iki pareigūnų atvažiavimo. Vyras toliau žodiškai konfliktavo ir sutiko laukti pareigūnų atvažiavimo. Kai pareigūnai buvo jau iškviesti, vyras bandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl buvo informuotas pakartotinai, kad jis negalės palikti patalpų iki pareigūnų atvažiavimo. Vyras pasidarė fiziškai agresyvus prisidengęs vaiku vežimėlyje, bet nepaisant jo ramios kalbos, buvo iš jo pusės pasipriešinimas ir po to kai jis buvo informuotas, kad jam bus uždėti antrankiai ir jis bus palydėtas iki saugių patalpų iki pareigūnų atvykimo. Antrankių uždėjimo metu įvyko fizinis konfliktas ir tik vienas antrankis buvo užfiksuotas ant jo kairės rankos. Po stipraus pasipriešinimo (rankų kėlimas į viršų, stanginimas, vengimas antrankių uždėjimo) vyras buvo palydėtas iki sulaikymo kameros ir buvo laikomas vietoje prie sienos dėl savo ir kitų asmenų saugumo iki pareigūnų atvykimo. (b. l. 20)
Iš 2021-03-19 A. Č. pareiškimo matyti, kad 2021-03-19 darbo metu pastebėtas vyras prie centrinio „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, kuris atsisakė dėvėti medicininę kaukę, bandė be veido kaukės patekti į parduotuvę, konfliktavo su juo ir jo kolega dėl privalomos medicininės kaukės nedėvėjimo, todėl buvo pakviesti pareigūnai (b. l. 19).
Iš Klaipėdos apskrities VPK 2022-03-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vyras atsisako užsidėti kaukę ir konfliktuoja su apsaugos darbuotojais. Praneša apsauga. Policijos laukia prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Atvykus nurodytu adresu, asmuo buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų apsaugos poste prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus į apsaugos postą, buvo pastebėti du apsaugos darbuotojai bei asmuo, kuris asmens dokumento su savimi neturėjo. Asmuo, pareigūnams atvykus, nedėvėjo burnos ir nosies dengiančios apsauginės kaukės, paklausus, ar asmuo turi su savimi apsaugos kaukę, teigė, jog neturi ir jam nereikia dėl ligos. Paklausus, kokią ligą turi asmuo, teigė, kad sutrikimai su kvėpavimu, su apsaugine kauke sunku kvėpuoti, tačiau ligos išrašo, ar pažymos dėl ligos neturėjo, jog gali nedėvėti kaukės. Nuėjus prie automobilio, buvo nustatyta asmens tapatybė, kad tai yra E. S.. (b. l. 18)
Iš CD laikmenoje esančio įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo matyti, kad E. S., policijos pareigūnei paklausus, ar jis turi veido kaukę, tai atsako, kad nežino, ir ieškodamas po savo drabužių kišenes veido kaukės nesuranda, o jam davus ir paprašius užsidėti veido kaukę, jis užsideda veido kaukę ir paaiškina, kad jaučiasi blogai, bet nenorėdamas būti našta šeimai, tai vis vien ėjo į prekybos centrą, o veido kaukės prekybos centre neužsidėjo, nes jam gali kilti dusulys, bet tai patvirtinančios gydytojo pažymos neturi, taip pat patvirtino, kad apsaugos darbuotojų jis buvo informuotas ir įspėtas, kad prekybos centre be kaukės vaikščioti negalima (b. l. 9).
Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Institucijai tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ji išreiškė sutikimą, kad skundas būtų nagrinėjamas jos atstovui nedalyvaujant.
Į teismo posėdį pareiškėjas E. S. taip pat neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai – 2022-10-17 elektroninių ryšių priemonėmis, teismo šaukimą išsiunčiant jo nurodytu el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kurį pareiškėjas nurodė kaip savo kontaktinius duomenis. Duomenų apie neatvykimo priežastis E. S. nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų prašymų taip pat nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.
E. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. E. S. neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ekstremaliosios situacijos metu jis uždaroje paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (kaukės), kaip tai nurodyta jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, tačiau teigia, kad jis nubaustas nepagrįstai dėl to, jog pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – Civilinės saugos įstatymas) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už pirmiau nurodytų teisės norminių aktų pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo pavojus, pvz., išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Dėl to administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.
ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimą Nr. V-1864 (nusižengimo metu galiojanti suvestine redakcija iki 2022-05-01) „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktinių būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčiais, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-16 nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Nutarimo 3.1.1. papunktyje nustatyta, jog, be kita ko, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2. papunktyje nurodytus atvejus. Pagal šias nuostatas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas nustato ne tik asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, bet ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas, o kaukių dėvėjimas viešoje prekybos vietose visiškai gali būti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti kelią pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims viešose vietose be veidą dengiančių apsaugos priemonių.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo 3.1.1. papunktį, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas A. D. 2021-08-13 priėmė sprendimą Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, jo 2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
CSĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ESVO vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Vienas iš civilinės saugos sistemos tikslų – padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką (CSĮ 4 straipsnio 2 punktas). Civilinės saugos sistemos subjektai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais (CSĮ 7 straipsnis).
Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, kad jis nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį atsako tik specialusis subjektas, atsakingas už CSĮ ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Civilinės saugos sistemos subjektai yra atsakingi už CSĮ 5 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimą, tačiau šis įstatymas numato ir gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (CSĮ 15 straipsnio 2 dalis). CSĮ 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad gyventojai yra fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurie, vadovaujantis CSĮ 15 straipsniu, viena vertus, turi teisę būti perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremaliuosius įvykius, susidariusią ekstremaliąją situaciją ir kaip elgtis susidarius ekstremaliajai situacijai, kita vertus, turi pareigą rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti būtinas užduotis, be to, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos gali turėti ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje. Remiantis CSĮ 6 straipsnyje įtvirtintu civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos visuotinio privalomumo principu – civilinės saugos priemonės yra privalomos visoms valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, visiems ūkio subjektams ir gyventojams. Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (CSĮ 39 straipsnis).
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą pasisakyta, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995-10-26, 2004-03-05, 2014-05-09 nutarimai). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2001-12-18, 2004-03-05, 2009-04-29, 2012-10-24 nutarimai). Remiantis šia konstitucine jurisprudencija darytina išvada, jog sveikatos apsaugos ministrui yra suteikti įgaliojimai reglamentuoti nurodytą teisinių santykių sritį. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą analizavęs norminių bei individualių teisės aktų požymius bei jų skirtumus.
Teismas sprendžia, kad ginčijamas ESVO vadovo 2021-08-13 sprendimas Nr. V-1864 atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jis sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui, o būtent: vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Minėtos teisės normos yra orientuotos į ateitį ir skirtos taikyti daug kartų. Šį teisės aktą priėmė viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog Teisės aktų registras (toliau tekste ir –TAR) skirtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui. Minėto įstatymo straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad Teisės aktų registro objektai yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai. Taigi pagal šiuo metu galiojančią tvarką atitinkamų administravimo subjektų norminiai teisės aktai privalo būti paskelbti Teisės aktų registre. Tokiu būdu yra įgyvendinamas konstitucinis reikalavimas dėl teisės aktų viešinimo ir užtikrinamas teisinės valstybės principas. Ginčijamas ESVO vadovo sprendimas užregistruotas Teisės aktų registre 2021-08-13, paskelbtas TAR 2021-08-13, Nr. 17547, įsigaliojo 2021-08-16. Taigi, įvykio metu ESVO vadovo 2021-08-13 sprendimas Nr. V-1864 galiojo, jis neteko galios tik 2022-05-01, sprendimu Nr. V-847, kuris įsigaliojo nuo 2022-05-01 (TAR, 2022-04-29, Nr. 8957). Kad tokio pobūdžio ESVO vadovo sprendimai atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jie sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui, jos yra orientuotos į ateitį ir skirtos taikyti daug kartų, savo sprendimuose pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimai administracinėse bylose Nr. I-4-602/2016, Nr. I-7-552/2021), todėl papildomai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo ištirti ESVO vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ teisėtumą, nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. nusižengimą padarė esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui ir nustatytoms specialioms valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonėms, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Pažymėtina, kad E. S. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs dėvėti kaukės, kai jos dėvėjimas parduotuvėje nagrinėjamu metu buvo privalomas. Nusižengimo padarymo metu galiojusios Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo redakcijos 2 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes pareiškėjui buvo privalomas, tačiau jis, uždaroje paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nedėvėdamas kaukės, sąmoningai demonstravo abejingumą šiam teisės akto reikalavimui.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-50-303/2018). Kartu pažymėtina, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje, ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas nuostatas svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017; 2AT-50-303/2018).
Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi skirdamas bylą į teismo posėdį nurodė, kad teismas, sudarydamas galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, atsižvelgdamas į tai, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, svarstys dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kaip nurodyta Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 6 d. nutarime. Taip pat svarstys dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nurodant, kad E. S. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus. Taip pat svarstys dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad E. S. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad E. S., ekstremalios situacijos laikotarpiu, pažeidė būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus.
Nors nurodyta aplinkybė patvirtina administracinio nusižengimo protokolo trūkumą (nurodytas ne 2 punktas, o 1.1. punktas), tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti skundo ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės: aprašyta nagrinėjamo įvykio sudėtis, įvardintas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, jo anketiniai duomenys, ANK straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors protokole ir nutarime buvo nurodyta neteisingas minėto sprendimo punktas, kurį pažeidė pareiškėjas, tačiau administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagrįstai pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Konstatuoti administracinio nusižengimo protokolo neatitikimą jam keliamiems reikalavimams, teismas neturi jokio pagrindo.
Kadangi teismas nutartimi informavo apie galimą kaltinimo formuluotės patikslinimą, taip užtikrinant pareiškėjui įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis, be to, iš esmės kaltinimas nepasikeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, atlikti papildomo tyrimo nereikalinga, teismas pakeičia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 6 d. nutarimą, patikslindamas, kad E. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus. Pakeitus šią kaltinimo dalį, pareiškėjo veikos kvalifikacija nesikeičia.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo abejoti tuo, kad E. S. 2022-03-19 10.53 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), nesilaikė ESVO vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų. E. S., atsisakydamas uždarose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, savo neatsakingu ir lengvabūdišku elgesiu pažeidė kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisykles, kartu sukurdamas realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Teismų praktikoje pripažinta, kad toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Todėl šiuo konkrečiu atveju reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad toks pareiškėjo padarytas civilinę saugą reglamentuojančio teisės akte – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-223-606/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-255/2022 ). Todėl E. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagrįstai ir teisėtai, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. skundo netenkinti.
Patikslinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 6 d. nutarimą ir nurodyti, kad E. S. 2022-03-19 10.53 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.