Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. B., N. K. ir P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novalda“ ieškinį atsakovams R. B., N. K. ir P. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai yra atsakingi už ieškovei padarytus nuostolius. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, tai yra ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, tai yra objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje visi trys atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą, kai negalima nustatyti, kuri dalis ir koks konkretus turtas buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo). Todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Baudžiamojoje byloje ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra laikytinos pagrįstomis, protingomis, todėl papildomai prie padarytos žalos priteistinos ir šios sumos kaip nuostoliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.5. UAB „Novalda“ civiline ieškove baudžiamojoje byloje buvo pripažinta tik teismo procese, samdytis advokatą buvo ieškovės teisė, o ne pareiga. Teismas iš viso nepasisakė dėl 1 964 Eur nuostolių už advokato paslaugas baudžiamojoje byloje priteisimo, nevertino, ar šios išlaidos atitinka nuostolių sąvoką, tik nurodė, kad jos yra protingos ir pagrįstos. Šios išlaidos buvo patirtos ieškovės pasirinkimu, ji pati numatė tokias išlaidas, sudariusi sutartį su advokatu. Civilinio ieškinio palikimą nenagrinėtu baudžiamojoje byloje lėmė ne atsakovų veiksmai, bet baudžiamojo proceso ypatumai, kadangi buvo pritaikytas baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Nėra konkrečiai suformuotos teismų praktikos, kaip tokiu atveju turi būti išspręstas klausimas dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas buvo pritaikytas ne dėl atsakovų veiksmų, proceso vilkinimo, bet dėl atlikto ikiteisminio tyrimo nekvalifikuotų veiksmų.

12.1. Vilniaus apygardos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje nurodė, jog proceso nutraukimas dėl senaties – nėra kaltininko išteisinimas. Priimdamas nuosprendį ar nutartį, kuriais byla nutraukiama dėl senaties, teismas konstatuoja baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir nurodo baudžiamąjį įstatymą, kurį atitinka konkretaus asmens padaryta veika, tai yra kvalifikuoja padarytą veiką. Žala ieškovei buvo padaryta, atsakovams įvykdžius BK 186 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką. Taigi, iš esmės teismai konstatavo, jog atsakovai suklastojo UAB „Contra ACT“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau ir įsakymą dėl P. L. atleidimo iš direktoriaus pareigų bei bendrovės dokumentų perdavimo-priėmimo aktą ir paslėpė bendrovės dokumentus, siekdami išvengti atsiskaitymo su UAB „Contra ACT“ kreditoriais, tarp kurių buvo ir ieškovė su 6 528,16 Eur kreditoriniu reikalavimu.

12.2. Pagal teismų praktiką prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-271/2016, tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-870/2017 konstatavo atsakovų nusikalstamus veiksmus pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Ieškovė dėl tokių atsakovų nusikalstamų veiksmų patyrė 6 528,16 Eur žalą.

12.3. Atsakovai nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Contra ACT“ skola buvo perkelta kitai tų pačių asmenų valdomai UAB „Contraforma“. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, byloje pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju paliekamas nenagrinėtas ir nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliekamas nagrinėti kartu su civiliniu ieškiniu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Tais pačiais pagrindais pripažintina galimybė civilinio proceso tvarka reikšti reikalavimą dėl nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, kuris buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų 1 964,02 Eur dydžio nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovų solidariai buvo priteista 6 528,16 Eur nusikalstama veika padarytos žalos ir 1 964,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-271/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-870/2017 buvo vertinami atsakovams pareikšti kaltinimai, tarp kurių buvo ir kaltinimas, jog atsakovai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau abiejų instancijų teismai nustatė, jog atsakovai veikdami bendrininkų grupėje apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės UAB „Contra ACT“ naudai, tai yra žinodami apie įmonės skolas: UAB „Faber baldai“ – 1 026,62 Eur, UAB „Novalda“ – 6 528,16 Eur, UAB „Grulė“ – 70 654,72 Eur, panaudojo apgaulę – fiktyvų UAB „Contra ACT“ pardavimą. Todėl pripažino, jog atsakovai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, tačiau procesą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, taip pat paliko nenagrinėtus ieškovų civilinius ieškinius bei jų reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tarp kurių ir ieškovės 6 528,16 Eur civilinį ieškinį ir prašymą atlyginti 1 964,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų reikšmės

16. Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, jog baudžiamojoje byloje priimtais teismo nuosprendžiu ir nutartimi vadovautis negalima, nes byla buvo nutraukta dėl galimai įvykdytos veikos pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta, kad suėjus senaties terminui, apie veikos pagal BK 186 straipsnio 1 dalyje buvimą ar nebuvimą teismas nevertina. Tuo tarpu ieškovė nagrinėjamoje byloje nenurodė, kuo pasireiškė atsakovų apgaulė, kuria jie išvengė turtinės prievolės ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

17. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

18. Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

19. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-271/2016 vertino atsakovams pareikštą kaltinimą, jog jie įvykdė nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tai yra, kad jie, bendrininkaudami grupėje asmenų: 1) suklastojo dokumentus: 2008 m. gegužės 7 d. UAB „Contra ACT“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. gegužės 8 d. vienintelio akcininko sprendimą ir 2008 m. birželio 27 d. aktą dėl dokumentų perdavimo naujam akcininkui; 2) pervedė pinigus iš UAB „Contra ACT“ banko sąskaitos į N. K. ir R. B. valdomą UAB „Contraforma“; 3) už paslaugas, kurias suteikė UAB „Contra ACT“, jų gavėjai, esant bendram susitarimui, pinigus pervedė ne į UAB „Contra ACT“, o į UAB „Contraforma“ banko sąskaitą: 2008 m. gegužės 30 d. UAB „Skala“ pervedė UAB „Contraforma“ 120 000 Lt; 4) 2008 m. liepos 9 d. iš UAB „Contraforma“ buvo sumokėti 762,20 Lt, pavedime nurodant, kad už internetą UAB „Contra ACT“ tiekėjui UAB „Informacijos Tiltas“; 5) sudarė fiktyvius sandorius, pagal kuriuos: 2008 m. vasario 6 d. UAB „Contra ACT“ perka iš UAB „Contraforma“ projektavimo paslaugų už 118 000 Lt, 2008 m. kovo 4 d. perka tokių paslaugų už 177 000 Lt ir 2008 m. kovo 28 d. perka tokių paslaugų už 35 400 Lt, ir kad tokiais veiksmais kaltinamieji apgaule išvengė didelės vertės prievolės UAB „Contra ACT“ kreditoriams: BUAB „Faber baldai“ 3 544,72 Lt (1 026,62 Eur), UAB „Novalda“ 22 540,43 Lt (6 528,16 Eur), UAB „Grulė“ 243 956,63 Lt (70 654,72 Eur).

20. Teismas pripažino, jog kaltinimas atsakovams dėl sukčiavimo padarymo bylos duomenimis neįrodytas, tačiau pažymėjo, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vertindamas kaltinamųjų atliktus veiksmus ir tikslus, rašytinius bylos įrodymus – sutartis, sąskaitas-faktūras, raštus dėl pretenzijų, civilinių bylų sprendimus, kaltinamųjų tikslus, dėl kurių tai buvo daroma, teismas konstatavo, kad kaltinamieji šiuos veiksmus atliko būtent tuomet ir tam, kad apgaulės būdu vengtų atsiskaityti už jau atliktus jų naudai darbus, gautas prekes, dėl ko buvo padaryta turtinė žala kitiems asmenims. Teismas įvertinęs, kad kaltinamųjų veiksmuose galimai yra požymių kitos nusikalstamos veikos, o būtent nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, nustatė, jog dėl šio nusikaltimo yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Todėl teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, pagal kurią nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nepasisakė dėl atsakovų galimos kaltės pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties teismas nesprendė ir UAB „Novalda“ pareikšto 6 528,16 Eur civilinio ieškinio ir 1 564,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

21. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-870/2017 nurodė, jog šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad susidariusio įsiskolinimo nepadengimas buvo ne paprastas skolininko teisinės pareigos pagal sandorį nevykdymas, už kurį grėstų civilinė atsakomybė, o kreditorių – nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apgaulė bei galimybių atgauti skolą sumažinimas iki minimumo. Apgaulė šioje byloje pasireiškė tuo, jog buvo įvykdytas tariamas UAB „Contra ACT“ skolos perleidimas (duomenys neskelbtini) piliečiui tuo besąlygiškai vengiant atlikti prievoles, o galimus reikalavimus paliekant be ekonominio padengimo tuo pačiu užkertant kelią jų įgyvendinimui (patenkinimui) civiline tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir pritarė pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovų veika dėl turtinės prievolės išvengimo, panaudojant apgaulę pagal byloje esančius įrodymus, atitinka ne BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, o BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

22. Apeliacinės instancijos teismas cituojamoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Aiškindamas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis teismas padarė išvadą, kad taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritarė, kad faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai ir aptarti įrodymai patvirtina, jog atsakovai veikdami bendrininkų grupėje apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės UAB „Contra ACT“ naudai, tai yra žinodami apie įmonės skolas: UAB „Faber baldai“ – 1 026,62 Eur, UAB „Novalda“ 2008 m. gegužės 7 d. – 6 528,16 Eur, UAB „Grulė“ – 70 654,72 Eur, panaudojo apgaulę – fiktyvų UAB „Contra ACT“ pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimai atsakovams pagal BK 186 straipsnio 1 dalį buvo pagrįsti, bet procesas nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taigi, priešingai, negu teigia atsakovai apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog kaltinimai atsakovams pagal BK 186 straipsnio 1 dalį buvo pagrįsti, tai yra jie apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės UAB „Contra ACT“ naudai.

24. Taigi tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje buvo nustatytos visos faktinės aplinkybės, būtinos pripažinti egzistuojant atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.245-6.249 straipsnius ir 6.263 straipsnį dėl 6 528,16 Eur žalos ieškovei padarymo. Atsakovai, būdami UAB „Contra ACT“ vadovu ir akcininkais, savo veiksmais tyčia sukūrė tokią situaciją, jog ieškovė negalėtų atgauti ir išsiieškoti iš UAB „Contra ACT“ 6 528,16 Eur dydžio skolą už pristatytas prekes. Atsakovai nagrinėjamoje byloje šių nustatytų aplinkybių nepaneigė.

25. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui UAB „Contraforma“ ir UAB „Novalda“ skolų apyvartų judėjimą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. patvirtinančius duomenis (el.b., 1 t., l. 174-175), taip pat atitinkamus duomenis už nurodytą laikotarpį pateikė ir ieškovė (el.b., 1 t., l. 178-184). Pažymėtina, jog atsakovai nagrinėjamoje byloje teigė, jog ieškovės reikalaujamą skolą už UAB „Contra ACT“ yra įvykdžiusi UAB „Contraforma“, tačiau tiek šios bylos nagrinėjimo metu, tiek UAB „Contra ACT“ bankroto byloje buvo nustatytas tik vienas 5 000 Lt mokėjimas ieškovei ir šia suma buvo sumažintas jos reikalavimas. Šios aplinkybės buvo žinomos ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau atsakovai nei vieno proceso metu neteikė bei nenurodė jokių papildomų duomenų, jog ieškovei būtų sumokėta didesnė, negu nustatyta 5 000 Lt suma. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 6 528,16 Eur nuostolius.

Dėl baudžiamajame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26. Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jų priteisė ieškovei 1 964 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamajame procese, nes civilinio ieškinio palikimą nenagrinėtu lėmė ne atsakovų veiksmai, o nekvalifikuotai atliktas ikiteisminis tyrimas. Taip pat teismas iš viso nepasisakė, ar šios bylinėjimosi išlaidos atitinka nuostolių sąvoką, tik nurodė, kad yra protingos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovų argumentais.

27. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose laikomasi pozicijos, kad teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, byloje pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008). Tokiu atveju (kai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas) paliekamas nenagrinėtas ir nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi (konkrečiai – atstovavimo) išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2014). Prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliekamas nagrinėti kartu su civiliniu ieškiniu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. BPK3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą.

28. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas baudžiamojoje byloje. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006; 2008 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008). Tais pačiais pagrindais pripažintina galimybė civilinio proceso tvarka reikšti reikalavimą dėl nukentėjusiojo bylinėjimosi (konkrečiai – atstovavimo) išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, kuris buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Priešingas aiškinimas atimtų iš nukentėjusiojo teisę kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų atlyginimo. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK6.249 straipsnio 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į išdėstytas baudžiamojo proceso įstatymo ir teismų praktikos nuostatas bei konkrečius baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas dalyvavo kaip nukentėjusysis, priimtus teismų sprendimus, darytina išvada, kad tuo atveju, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas negali būti (nėra) sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka ir atitinkamai nebuvo sprendžiamas konkrečiu ieškovo atveju. Taigi ieškovo reikalavimas dėl nurodytų išlaidų atlyginimo ir ateityje negalėtų būti išspręstas baudžiamojo proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad klausimas, kuris, esant analizuojamai procesinei situacijai, nėra sprendžiamas baudžiamajame procese, negali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl kasacinis teismas pripažino, jog klausimas dėl tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės sąlygas ir įrodymus dėl ieškovo patirtos žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui jos bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese patvirtinančius dokumentus (el.b., 1 t., l. 124-131). Ieškovė advokatui už konsultacijas ir atstovavimą baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teisme sumokėjo 1 564,02 Eur, o už atstovavimą ir konsultacijas apeliaciniame procese – 400 Eur. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje patirtos ieškovo teisinės pagalbos išlaidos yra laikytinos pagrįstomis, protingomis, todėl papildomai prie padarytos žalos priteistinos kaip nuostoliai. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog baudžiamojo apeliacinio proceso metu ieškovė teikė apeliacinį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas atmetė. Taigi skundas buvo nepagrįstas. Todėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovei iš atsakovų yra taip pat nepagrįstas, kadangi negalima pripažinti, jog šios išlaidos priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais atsakovų veiksmais.

31. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau netinkamai įvertino ieškovės baudžiamajame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmos instancijos teismo nutartį ir sumažinant priteistų nuostolių dydį 400 Eur.

32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė byloje sumokėjo 44,19 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi pakeistu pirmos instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas patenkino tik 95 proc. ieškovės reikalavimų jai priteistina iš atsakovų 34 Eur žyminio mokesčio ir 380 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

33. Apeliacinio proceso metu atsakovas R. B. už advokato pagalbą sumokėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir 254,75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovų. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, patenkinat 5 proc. atsakovų reikalavimo dalį, todėl atsakovui R. B. iš ieškovės priteistina 13 Eur žyminis mokestis ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o ieškovei iš atsakovų priteistina 456 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei UAB „Novalda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 8 092,18 Eur (aštuonių tūkstančių devyniasdešimt dviejų eurų, 18 ct) nuostoliai bei lygiomis dalimis 34 Eur (trisdešimt keturi eurai) žyminio mokesčio ir 380 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškinio dalį dėl 400 Eur nuostolių priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovų P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis 147 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovai turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti ieškovei UAB „Novalda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 456 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Priteisti atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Novalda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 Eur žyminį mokestį ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.