Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir pagal atsakovo R. E. priešieškinį ieškovei A. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė A. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti A. V. ir R. E. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2010 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 325, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti turimą pavardę – ; 3) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters I. E., santykiai šeimoje pablogėjo nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas atitolo nuo ieškovės, pastarasis atskirai leisdavo laisvalaikį, neišreiškė noro bendrauti su šeima. Tarp ieškovės ir atsakovo santykiai visiškai pašlijo 2018 metų gruodžio mėnesį, pasikeitus ieškovės darbovietei, ieškovė jautė psichologinį spaudimą iš atsakovo ir galiausiai nuo 2019 metų šeima nebegalėjo sutarti dėl svarbiausių bendro gyvenimo tikslų. Kadangi ieškovės ir atsakovo požiūris į gyvenimą ir pagrindines vertybes išsiskyrė, sutuoktiniams nepavyko sukurti ilgalaikių šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu – santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendras gyvenimas tapo negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis (patikslintas) tenkintinas iš dalies.

8. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo R. E. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2010 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 325, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti turimą pavardę – V. Teismo posėdžio metu su paminėtu ieškovės A. V. ieškinio reikalavimu atsakovas R. E. sutiko, teismo prašė tarp šalių 2010 m. birželio 12 d. sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui teikdami žodinius paaiškinimus sutiko, kad sutuoktinių jau kuris laikas nesieja šilti emociniai ryšiai, ieškovė su atsakovu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda jau nuo 2019 metų sausio mėnesio. Paskutinieji sutuoktinių bendro gyvenimo metai - 2018 metai - buvo itin sudėtingi, sutuoktinių bendri interesai visiškai išsiskyrė, ypač nepilnamečio vaiko auklėjimo ir šeimos finansinių klausimų srityse. Bylos šalys sutiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į bylos šalių teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus ir į tai, kad sutuoktiniai jau nuo 2019 metų sausio mėnesio santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2010 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje) (įrašo Nr. 325) iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendime nenurodytini konkretūs faktai, patvirtinantys vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

17. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė Butą įsigijo 2004 m. vasario 13 d., t. y. iki santuokos sudarymo, Butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš „Swedbank“, AB bankas, pagal 2004 m. vasario 11 d. paskolos sutartį Nr. 04-003418-F. I. santuokos su atsakovu laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėjo 21 330,28 Eur. Šiuos pinigus ieškovė sumokėjo iš artimųjų – ieškovės tėvo, motinos ir sesers į ieškovės banko sąskaitą pervestų pinigų - 25 955,17 Eur. Pažymėtina tai, kad ieškovė ir atsakovas ieškovės artimųjų – tėvo P. V. ir sesers D. V. pervestus pinigus pastariesiems dalinai grąžino iš šalių nepilnametei dukrai I. E. valstybės skirtų piniginių lėšų. Ieškovės seseriai D. V. likęs skolos likutis siekia 43,82 Eur sumą, o P. V., teismui teikdamas žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad bylos šalys P. V. yra grąžinusios apie 12 000,00 Eur sumą ir pretenzijų dėl likusios sumos nei ieškovei, nei atsakovui nereiškia, kadangi P. V. ieškovei į banko sąskaitą pervesti pinigai buvo parama šeimai. Pažymėtina, kad ieškovės motinos V. V. į ieškovės banko sąskaitą pervesta 2 413,79 Eur piniginė suma paskolos mokėjimo atžvilgiu laikytina nereikšminga, kadangi bendra paskolintų pinigų suma siekia 25 955,17 Eur, o paskola – 21 330,28 Eur sumą.

18. Šiuo atveju bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė Būto paskolą finansavo iš, kaip patvirtino liudytojas P. V., šeimai pervestų pinigų, kurie ieškovės ir atsakovo buvo grąžinti iš nepilnametei šalių dukrai I. E. valstybės skiriamų paramos piniginių lėšų. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto įsigijimo paskola buvo apmokėta ne iš asmeninių ieškovės piniginių lėšų, o iš šeimai bendrai priklausiusių piniginių lėšų.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK normos turi būti aiškinamos ne izoliuotai, o atsižvelgiant į bendrą CK normų sistemą. Atitinkamai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, turi būti sistemiškai aiškinamas su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado iki santuokos, nėra pagrindo jų priskirti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad prievolės, atsiradusios CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto sandorio pagrindu, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovės prievolė.

20. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovės interesą grąžinti jos asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą Butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovės įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jos turtinė padėtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad ieškovė, santuokos su atsakovu laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdama 21 330,28 Eur, ir tuo padengusi asmeninę prievolę bankui, bendrą šalių turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl ji privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (10 665,14 Eur).

21. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 10 665,14 Eur kompensacijos priteisimo, kaip įrodytas ir pagrįstas tenkintinas, atsakovui R. E. iš ieškovės A. V. priteistina 10 665,14 Eur kompensacijos suma.

Dėl 33 063,00 Eur piniginių lėšų priteisimo.

22. Patikslintu priešieškiniu atsakovas teismo prašo, atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 33 063,00 Eur (ieškovei ir atsakovui bendrai suteiktos paskolos), kurią, kaip nurodo atsakovas, ieškovė atsakovui nežinant 2017 m. rugsėjo 11 d. iš atsakovo banko sąskaitos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą.

23. A. R. E. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d., patvirtina, kad Anglijoje esanti kredito įstaiga į atsakovo banko sąskaitą 2017 m. rugsėjo 11 d. pervedė 28 060,14 svarų sterlingų (33 063,00 Eur) sumą. Paminėtas banko sąskaitos išrašas patvirtina ir tai, kad iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės A. V. banko sąskaita 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo pervesta 28 060,14 svarų sterlingų (33 063,00 Eur) suma. Pažymėtina tai, kad ieškovė A. V. teismui teikdama žodinius paaiškinimus nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 33 063,00 Eur piniginę sumą iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą pervedė kredito įstaiga šalims suteikusi paskolą. Gavusi pinigus, ieškovė šiuos pinigus persivedė į kitą savo kaupiamąją banko sąskaitą. Šie veiksmai buvo sulygti paskolos sutartimi, kuri buvo sudaryta su banku. Patvirtino, kad pinigus gavo kartu su atsakovu, šie pinigai – šeimos pinigai. Pinigus ieškovė su atsakovu naudojo kartu, finansavo kasdienį šeimos gyvenimą. Nuo 2019 m. sausio mėnesio ieškovė su atsakovu bendro ūkio nebeveda, 33 063,00 Eur piniginę sumą šeima kasdienėms reikmėms išleido per vienerius metus. Paskolos (33 063,00 Eur) ir priskaičiuotų palūkanų pagal paskolos sutartį sudarytą su kredito įstaiga, esančia Anglijoje, ieškovė nemoka. Iš banko gauto kredito nekilnojamojo turto neįsigijo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui teikdami žodinius paaiškinimus patvirtino, jog 2017 metais abi šalys buvo darbingos, dirbo ir uždirbo darbo užmokestį, kuriuo buvo finansuojamas kasdienis šeimos pragyvenimas, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys ieškovės ir atsakovo banko sąskaitų išrašai, kuriuose matomi darbo užmokesčio pervedimai. Ieškovė pažymėjo, kad paminėta paskola dalinai finansavo šeimos būste atliktus remonto darbus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės paminėtas aplinkybes, į bylą nepateikė.

24. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1-2 dalys). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsni 1-2 dalys).

25. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

27. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes – tai, kad 33 063,00 Eur paskolos suma buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, tai kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo išleista išskirtinai šeimos poreikių tenkinimui, tai, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija byloje nėra nuginčyta, priešingai bylos šalys pripažįsta, kad 33 063,00 Eur paskola buvo suteikta šeimai ir nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimo ir pateikta teismine praktika, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 33 063,00 Eur priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovo R. E. naudai iš ieškovės A. V. priteistina 16 531,50 Eur suma.

Dėl 11 783,00 Eur piniginių lėšų priteisimo.

28. Patikslintu priešieškiniu atsakovas teismo prašo atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 11 783,00 Eur piniginių lėšų sumą, kurią kaip nurodo atsakovas, gavo įvykus draudiminiam įvykiui, kurio metu atsakovas buvo sužeistas ir tuo pagrindu draudikas atsakovui išmokėjo 22 000,00 Eur sumą, kurios dalį – 11 783,00 Eur, 2017 m. lapkričio mėnesio 27-28 dienomis ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą.

29. A. R. E. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 27 d. iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta 5 000,00 svarų sterlingų (5 891,50 Eur) suma, 2017 m. lapkričio 28 d. iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta 5 000,00 svarų sterlingų (5 891,50 Eur ) suma, viso bendra 10 000,00 svarų sterlingų (11 783,00 Eur) suma. Teismui teikdamas žodinius paaiškinimus atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį 22 000,00 Eur sumą atsakovas gavo kaip draudiminę išmoką, kadangi buvo patekęs į avariją ir susižalojęs, iš šios sumos, buvusios atsakovo banko sąskaitoje, ieškovė į savo banko sąskaitą pervedė 11 783,00 Eur sumą. Šių faktinių aplinkybių ieškovė teismui teikdama žodinius paaiškinimus neneigė ir jų neginčijo. Draudiminę išmoką atsakovas saugojo nenumatytiems atvejams. Draudimines išmokas gavo ir ieškovė, ir bylos šalių dukra. Viso draudiminių išmokų suma siekė apie 35 000,00 Eur. Teismui teikdama žodinius paaiškinimus ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio 27-28 dienomis ieškovė į savo banko sąskaitą iš atsakovo banko sąskaitos persivedė bendrą 11 783,00 Eur sumą, kuria, taip pat finansavo šeimos kasdienį pragyvenimą. Persivedusi minėtą 11 783,00 Eur sumą į savo banko sąskaitą, ieškovė šią sumą pakartotinai pervedė į kitą savo banko sąskaitą. Ieškovės teigimu, ieškovė iš savo banko sąskaitos pervesdavo pinigines sumas, kurios buvo išieškomos iš atsakovo antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje.

30. Pakartotina, jog byloje nustatyta, kad 2017 metais abi bylos šalys buvo darbingos, dirbo ir uždirbo darbo užmokestį, kuriuo buvo finansuojamas kasdienis šeimos pragyvenimas. A. R. E. teismui pateikė duomenis apie išlaikymo atsakovo nepilnametei dukrai K. E. teikimą už laikotarpį nuo 2010 metų pradžios iki 2017 metų birželio mėnesio pabaigos. Atsakovas teismui į bylą pateikė kasos pajamų orderių, sąskaitų, mokėjimo nurodymų kopijas, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2017 metų birželio mėnesio atsakovas ir/ar atsakovo mama A. E. teikė atsakovo nepilnametei dukrai K. E. išlaikymą, per nurodytą laikotarpį atsakovas išmokėjo apie 8 196,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai sumą. Šiuo atveju, ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė 11 783,00 Eur suma būtų padengusi atsakovo mokėtino išlaikymo nepilnametei dukrai K. E. įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių 11 783,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo buvimą.

31. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis).

32. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes – tai, kad 11 783,00 Eur sumą atsakovas įgijo draudimo teisinių santykių pagrindu, tai, kad 11 783,00 Eur suma 2017 m. lapkričio mėnesio 27-28 dienomis buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta suma buvo išleista išskirtinai atsakovo interesų tenkinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nurodyta, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 11 783,00 Eur priteisimo, kaip pagrįstas tenkintinas, atsakovo naudai iš ieškovės A. V. priteistina 11 783,00 Eur suma

33. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė su ieškiniu kreipdamasi į teismą sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio sumą, 2 700,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir 718,50 Eur už rašytinių įrodymų vertimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ieškinio parengimą ieškovė advokatei sumokėjo 700,00 Eur sumą. Pirminiu ieškiniu be reikalavimo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir nepilnametės dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuos 2019 m. spalio 1 d. nutartimi teismas atsisakė nagrinėti kaip neteismingus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėtinas tik vienas ieškovės ieškinio reikalavimas – dėl santuokos nutraukimo, vadovaujantis bendraisiais privatinės teisės principais – teisingumo, sąžiningumo, protingumo, o taip pat ir ekonomiškumo principu, ieškovės už ieškinio parengimą patirtos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, mažintinos iki 233,33 Eur, viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą siekia 2 233,33 Eur sumą. Atitinkamai, esant nustatytų aplinkybių visumai, patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 026,83 Eur suma.

36. Atsakovas pareikšdamas patikslintą priešieškinį sumokėjo 1 058,00 Eur žyminio mokesčio, 1 500,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 128,62 Eur už rašytinių įrodymų vertimą. Atsakovo patikslintas priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 70,22 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atitinkamai proporcingai patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1 886,54 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. V. ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką sudarytą tarp ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovo priešieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 979,64 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 64 ct) piniginių lėšų kompensaciją atsakovui R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą priešieškinio (patikslinto) dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 026,83 Eur (tris tūkstančius dvidešimt šešis Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 886,54 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 54 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.