Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-02 · Byla Nr. TS-123-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-18Kauno apygardos teismas
  3. T-496-573/2018Nutartis · 2018-02-22Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-11Kauno apygardos teismas
  5. T-1342-573/2019Nutartis · 2019-06-26Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-09Kauno apygardos teismas
  7. TS-123-946/2019Nutartis · 2019-12-02Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-06Kauno apygardos teismas
  9. T-763-753/2020Nutartis · 2020-04-28Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-12Kauno apygardos teismas
  11. T-1304-408/2021Nutartis · 2021-08-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
TS-123-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36488-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
I. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-123-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36488-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 2 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. P. (I. P.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 95-667 netaikyti nuteistajam I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis I. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-667 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis per visą bausmės atlikimo laiką nepadarė nei vieno pažeidimo, penkis kartus buvo paskatintas, taip pat jau antrus metus dirba, nuo praėjusio mėnesio pradėjo mokėti priteistą ieškinį nukentėjusiesiems. Jis tikrai nesiruošia užsiimti kriminaline veikla, nori normaliai gyventi, dirbti bei sukurti šeimą, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Be to, jis yra Latvijos Respublikos pilietis, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, tačiau jo neišleidžia namo dviem paroms, o Lietuvos Respublikos piliečius išleidžia kiekvieną savaitę.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė atsiliepime dėl Komisijos nutarimo prašė nuteistojo skundą atmesti, kadangi šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, išlieka pavojus, jog pastarasis, būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei ir pavojingą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-667 nutarta netaikyti nuteistajam I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 45 balai ir tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos. Ypatingų pokyčių nuteistojo elgesyje mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (nedengia priteisto civilinio ieškinio),todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikals.

I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 187 straipsnio 1 dalį (20 veikų), 178 straipsnio 2 dalį (14 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį (6 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 8 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 1 mėn. 10 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu netaikyti nuteistajam I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. spalio 24 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo I. P. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. spalio 28 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam I. P. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bausmės atlikimo metu. Šis pagrindas yra nustatytas Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl jo taikymas ar netaikymas nepriklauso nei nuo Komisijos, nei nuo teismo valios. Formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Iš Išvados apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nustatyta, kad nuteistajam 2018 m. sausio 27 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, taip pat nustatytos Komisijos rekomendacijos, kur, nuteistajam, be kitų priemonių, buvo numatyta dengti civilinį ieškinį. Tuo tarpu I. P., kaip konstatavo Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu civilinio ieškinio nedengė ir tuo pačiu nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane vienos iš numatytų priemonių, ką iš esmės patvirtina Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, kur nurodoma, kad nuteistas nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonių bei Komisijos skirtos rekomendacijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis teismui savo skunde nurodė, jog jis nuo praėjusio mėnesio pradėjo mokėti ieškinį nukentėjusiesiems, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų teismui nėra pateikta.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, I. P. nustatoma vidutinė – 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju I. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti nesunkūs, apysunkiai ir net šeši sunkūs nusikaltimai, anksčiau buvo teistas Latvijos Respublikoje, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, yra paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis, nors dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, tačiau savo elgesį linkęs pateisinti, lyginant jį su kitų nusikaltimais. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių bei nesistengia pasitaisyti ir kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

Pritariant Komisijos nutarimo motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra išskiriami I. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus I. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos, nors žino ryšį tarp jo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, manydamas, kad neturėjo kito pasirinkimo; iš esmės yra patenkintas savimi; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau susidūręs su rimtomis problemomis, gali būti įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties; linkęs labiau pasitikėti savo protu ir tiesioginiu patyrimu; nors pataisos įstaigoje dirba nuo 2018 m. birželio 18 d., civilinio ieškinio nedengia, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 54 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 45 balų sudaro net 25 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 95-667 netaikyti nuteistajam I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl to nuteistojo I. P. skundas dėl Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 95-667 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 95-667 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis