Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-24-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
1S-24-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36488-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
I. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-24-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36488-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. P. (I. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. P. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje (20 veikų), 178 straipsnio 2 dalyje (14 veikų), 187 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (6 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 4 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam I. P.. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistasis nevykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (nedengia priteisto civilinio ieškinio), be to, nenustatyta jokių ypatingų pokyčių jo elgesyje, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu I. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie, konstatavę, jog Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi jo skundą atmetė.

5. Nuteistasis I. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį, ir, kaip galima suprasti iš skundo argumentų, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo pasižadantis nepažeidinėti teismo jam skirtų įpareigojimų, padengti nukentėjusiesiems priteistą civilinį ieškinį, tai, kad nori dirbti, normaliai gyventi, sukurti šeimą. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra kitos šalies pilietis, dėl ko jam nėra leidžiama vykti namo atostogoms, judėti be konvojaus bei dėl ko jis buvo nepriimtas į pusiaukelės namus.

5.2. Taip pat skunde nuteistasis teigia, kad Komisijos nutarime pateikiamas faktas, jog nemažėja jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, nustatoma pagal OASys metodiką, yra neteisingas, kadangi iš pradžių ji buvo įvertinta 54 balais, o šiuo metu vertinama 45 balais. Be to, jis įvykdė Kybartų pataisos namuose sudarytą jo individualų socialinės reabilitacijos planą, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dirba, pradėjo dengti nukentėjusiesiems priteistą civilinį ieškinį, lankėsi pas psichologą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo, buvo skatintas.

5.3. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, skirdamas I. P. bausmę, numatė lygtinio paleidimo faktą. Tai, kad galės išeiti į laisvę lygtinai, t. y. dar neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės, nuosprendžio paskelbimo metu jam paaiškino ir prokuroras. Taip pat pažymima, jog nuteistasis turi šeimą – augina dvi dukras, turi anūkę, sveikatos problemų turinčią pensininkę mamą, kuri gyvena viena ir jai reikalinga jo pagalba, ir kuri dėl sveikatos būklės negali jo aplankyti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo I. P. skundas atmetamas.

7. Susipažinusi su skundžiamos nutarties argumentais bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo.

8. Iš nuteistojo skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 5.3 punkte, galima suprasti, jog, jo manymu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turėtų būti taikomas absoliučiai visiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau toks aiškinimas prieštarauja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuojančioms teisės normoms, išdėstytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintajame skirsnyje. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nurodyto matyti, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai, t. y., nenustačius bent vieno iš nurodytų pagrindų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BVK 157 straipsnio nuostatas ir paleisti jį lygtinai.

9. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip teisingai konstatuota tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje, jis neatitinka kitų sąlygų, taikomų lygtiniam paleidimui, visų pirma – nevykdo visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi nedengia nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių. Nors pataisos įstaiga, kurioje I. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra gavusi vykdomųjų raštų, pagal kuriuos galėtų būti vykdomas priverstinis išieškojimas iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau pažymėtina, jog ir pats nuteistasis turėjo imtis iniciatyvos, siekdamas bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems jo įvykdytais nusikaltimais padarytą žalą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis dėl informacijos apie juos suteikimo, bandęs su jais susisiekti asmeniškai ir sudaryti susitarimus dėl savanoriško, o ne priverstinio žalos atlyginimo, byloje nėra. Kadangi nuteistasis nesiėmė visų įmanomų aktyvių veiksmų, susijusių su priteistų civilinių ieškinių atlyginimu, spręstina, jog jis nevykdo vienos iš jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės ne dėl objektyvių, t. y. ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o galimai dėl to, kad siekia išvengti atsakomybės už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Apygardos teismui nuteistasis nurodė, jog šiuo metu dengia jam priteistus civilinius ieškinius, tą patį akcentavo ir skunde dėl Komisijos nutarimo, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nei apylinkės teismui, nei aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, tiek Komisija 2019 m. spalio 28 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, turėjo pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju neegzistuoja net formalus pagrindas taikyti I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir toliau nevertinti aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais ir t. t., tai yra nevertinti aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą.

10. Vis tik, tiek Komisija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nurodė motyvus, kodėl jų nuomone nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Išvadą, jog I. P. dar nedaro pakankamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas (kaip ir Komisija), motyvavo trijų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, akcentuodamas tai, kad, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 54 iki 45 balų, tačiau ji išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro net 25 balus, kuriuos nuteistasis ne tik kad gali, bet ir privalo mažinti. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistasis, nors ir pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau savo elgesį yra linkęs pateisinti, lygindamas jį su kitų nusikaltimais, kas rodo, jog jis nesuvokia savo nusikalstamų veikų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtų valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių bei nesistengia pasitaisyti. Be šių aplinkybių žemesnės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp jų net šešių sunkių nusikaltimų įvykdymą, be to, praeityje buvo teistas Latvijos Respublikoje, jam būdingas nusikaltimų modelis, kas neabejotinai didina I. P. pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, kam visiškai pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie žemesnės instancijos teismo nurodyti motyvai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma, I. P. socialinio tyrimo išvada. Apygardos teismo nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai laikė sudarančiomis pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakanka tam, kad jo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas ne pataisos namuose, o vykdant jo atžvilgiu probaciją.

11. Nors iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos iš tiesų matyti, jog nuteistasis pataisos namuose dirbo, nebuvo baustas drausmine tvarka, o už gerą elgesį ir darbą, dalyvavimą psichologinėse konsultacijose skatintas penkis kartus, tačiau aukščiau nurodytų išvadų kontekste šios aplinkybės negali būti pripažįstamos pakankamomis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos I. P. atžvilgiu taikymui, juo labiau konstatavus, jog šiuo atveju netgi nėra formalaus pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Pagrindo priimti priešingą sprendimą, nei apylinkės teismas, ir paleisti I. P. lygtinai nesudaro ir jo skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės ar tai, kad dėl turimos pilietybės ribojamos jo galimybės išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Pažymėtina, jog visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistojo šeiminiais, socialiniais ryšiais.

12. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų, kaip ir Komisijos, padaryta išvada, kad šiuo metu I. P. nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo I. P. (I. P.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė