- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-430-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36488-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- I. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (14 veikų), 178 straipsnio 3 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (20 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (7 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga 2021 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2020 m. kovo 30 d. neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 8 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. kovo 30 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam I. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Repsublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 45 balai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau šią riziką nuteistasis kryptingai mažina. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 54 sumažėjo iki 45 balų. Komisija pažymėjo kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą septynis kartus skatintas, bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Be to, asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo I. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nors nuteistasis I. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi, nuteistasis I. P. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistasis I. P. nurodo, jog su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, dėjo pakankamai pastangų, kad įrodytų pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti laisvėje. Nuteistasis nurodo, jog atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 45 balų, kas, nuteistojo teigimu, rodo jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis vykdė įpareigojimus ir ankstesnio lygtinio paleidimo metu suteiktų sąlygų nepažeidė, yra padaręs tinkamas išvadas, dirba, drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas. Teigia, jog pirmos instancijos teismas nenagrinėjo nuteistajam skirtų paskatinimų, nuobaudų, todėl jam nėra suprantama, kokius įpareigojimus turi vykdyti, kad jam būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas. I. P. nurodo, kad atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais skambindamas, turi gyvenamąją vietą. Be to, turi galimybę dirbti laisvėje bei dirba šiuo metu ir tai bus kaip apsauginis faktorius nenusižengti, po paskutinio nusikaltimo tikėtina, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas ir laikosi vidaus tvarkos pataisos namuose. Bausmę atlieka atviroje kolonijoje, lengvos grupės sąlygomis, kas anot apelianto, parodo teigiamas išvadas.
5.3. Skunde pažymima, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą, o pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo teigimu, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką dar nuteistasis privalo padaryti, kad būtų realiai taikoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostata.
5.4. Nuteistasis nurodo, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju BVK 157 straipsnio nuostatos, numatančios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų. Teigia, jog nuteistojo ruošimąsi kuo greičiau išeiti į laisvę ir laikytis socialinių elgesio normų rodo ir aplinkybės, kad pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka lengvos grupės sąlygomis, ganėtinai ilgą laiką, skatintas už dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose. Nurodoma ir tai, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. I. P. sutinka, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra ir pabrėžia, kad lygtinai paleistas asmuo taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą toliau būtų prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
5.5. Be to, Komisijos nutarime nustatyta, kad nuteistasis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, o būtent neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau skundžiamoje nutartyje, pažeidžiant nuteistojo teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jo dedamos pastangos. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas nevertina bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“. Pažymima, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę.
5.6. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, apelianto manymu, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Anot nuteistojo, skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Teismas neišsamiai įvertino, kad nuteistasis yra laikomas atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos namų teritorijos ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lankosi namuose ir suteiktas lygtinis paleidimas padėtu jam įsidarbinti arčiau gyvenamosios vietos, suteiktų didesnes darbines pajamas ir padidintu jo galimybes padėti šeimai, išmokėti didesnėmis dalimis ieškinį ir tuo pagerintų nuteistojo integraciją.
5.7. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo nuteistojo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti jo, kaip nuteistojo, elgesį pataisos įstaigoje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo I. P. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo I. P. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog I. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika, pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 45 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, dėl ko, nuteistojo elgesio pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma net tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę I. P. atlieka atvirojoje kolonijoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas 7 kartus, per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nepažeidė nustatytos tvarkos. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, kurias nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja, pagrįstai spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.
11. Minėta, jog nuteistojo I. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką atitinka 45 balus ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Statinių svertinių balų suma šioje bausmės vykdymo stadijoje siekia 20 balų, todėl šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pirminio „OASys“ vertinimo metu nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sudarė 54 balus. Per gana ilgą laikotarpį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pakito vos 11 balų ir tai rodo, jog nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami trys I. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis žino ryšį tarp jo veikos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina manydamas, jog tuo metu neturėjo kito pasirinkimo. Nuteistasis kartais pasielgia impulsyviai, nes greitą veikimą vertina kaip ryžtingumo ir pasitikėjimo savimi požymius. Be to, nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. I. P. yra linkęs pasitikėti savo protu ir tiesioginiu patyrimu. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, nuteistasis turi padengti teismo priteistus ieškinius, jo skolos viršija 100 000 eurų, per visą bausmės laikotarpį nuteistasis padengė tik 80 eurų jam priteistos ieškinio sumos. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, pataisos įstaigoje nėra gauta antstolių vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo, tačiau tai, kad nuteistasis atlygino tik 80 eurų rodo, jog nuteistasis rodo per mažai iniciatyvos siekdamas bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems jo įvykdytais nusikaltimais padarytą žalą. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo taikymo efektyvumu.
13. Kolegija pažymi, jog BPK imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas (nepatvirtintas) teismo, kas suponuoja išvadą, kad teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Teismui nėra privaloma patvirtinti Komisijos nutarimą, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju, kai Komisijos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos BVK nuostatos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, teismas nutarimą patvirtina, o priešingu atveju – nepatvirtina. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistojo I. P. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Akcentuotina ir tai, kad paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kadangi šios aplinkybės buvo vertinamos priimamos apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės iš tiesų nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai charakterizuoja nuteistąjį bei, vertinant jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jo padarytų nusikaltimų pobūdis iš naujo nėra vertinamas, kaip jau minėta anksčiau, tai vertinama tik tiek, kiek tai charakterizuoja nuteistąjį.
14. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistojo skunde minima Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjimu atveju, nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
15. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, nuteistojo skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išdava, kad nuteistojo I. P. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio, išėjus į laisvę, modelius, kad padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. paliekama nepakeista, o nuteistojo I. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.