Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-03-12 · Civilinė byla Nr. e2-73-446/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
e2-73-446/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00160-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
V. E.
Ieškovas
S. Č.
Advokatai
Eglė Latauskienė, Drąsutis Narmontas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-73-446/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00160-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.8.12; 2.6.11.16; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Eglei Latauskienei,atsakovui V. E., jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui V. E. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo 2023 m. lapkričio 30 d. sudarytą automobilio „Toyota Corolla Veso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą ieškovei grąžinti 1200 Eur.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2023 m. lapkričio 30 d. apie 17 val. 30 min nusipirko iš atsakovo automobilį „Toyota Corolla Veso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo namuose, (duomenys neskelbtini), sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovei atvykus į atsakovo namus, apžiūrėjus mašiną, jokių vizualiai matomų trūkumų nepastebėjo, privalomoji transporto priemonės apžiūra galiojo iki 2024 m. gruodžio 8 d., ji neturėjo jokio įtarimo, kad parduodama mašina bus su stambiais defektais. Supildžius dokumentus, paklausus pardavėjo, ar turi kokių nors defektų automobilis, buvo patvirtinta, kad jokių defektų, bei trūkumų neturi, pildant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo nurodytų jokių trūkumų. Už mašiną ji sumokėjo 1200 Eur, nors skelbime nurodyta kaina 1550 Eur, nurodyta, kad techniškai tvarkinga, paruošta žiemai. Atsakovo prašymu pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta 900 Eur suma. Sekančią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 1 d., važiuojant iš vakaro pirktu automobiliu pasigirdo stiprus garsas galinėje mašinos dalyje. Buvo kreiptasi į automobilių meistrą, kuris po vizualinės apžiūros pasakė, kad ši mašina toliau važiuoti negali, nes lūžo galinis tiltas, matosi sulūžusios spyruoklės. Tą pačią dieną automobilių autoservise buvo įvertinta automobilio techninė būklė, kurios metu nustatyta: lūžusi kairės pusės priekinė spyruoklė, automobilio kėbulas smarkiai paveiktas korozijos, po posparniais skylės, rėmo viduje pripurkšta montažinių putų, slenksčių apdaila prisukta medvarščiais, galinis tiltas atitrūkęs nuo tvirtinimo taškų, lūžę dvi galinės spyruoklės, kėbulas išteptas smala. Po šio įvykio iškart buvo susisiekta su atsakovu, tačiau jis kategoriškai atmetė savo kaltę ir nepriėmė parduoto automobilio atgal. Atsakovas buvo pakviestas atvykti į Pasvalį, į autoservisą, susipažinti su automobilio defektais, informavo jį, kad kreipsis į policiją ir vartotojų teisių tarnybą, bet atsakovas į tai nereagavo.

3. Ieškovė paaiškino, kad automobilio įsigijimo metu ji laukėsi vaikelio, automobilį pirko savo poreikių patenkinimui, kad būtų lengviau ir patogiau nuvykti į parduotuvę, gydymo įstaigą. Apie atsakovo parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo vienoje iš internetinių svetainių, dėl automobilio pirkimo tarėsi jos sutuoktinis M. Č., kuris susitarė su atsakovu dėl automobilio apžiūros. Į atsakovo namus juos nuvežė kaimynas L. Ji didžiosiomis raidėmis užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką, kas įrašė žodžius atsakovo egzemplioriuje „Sutinku su esamais trūkumais“ rašytinėmis raidėmis, jai nežinoma. Kitą dieną, t. y. gruodžio 1 d., kartu su sutuoktiniu apie 12-13 val. asfaltuotu keliu važiavo į parduotuvę, kuri yra apie 7 kilometrai nuo jų namų. Ji vairavo automobilį. Grįžtant netoli namų pasigirdo didžiulis trenksmas, išlipus iš automobilio, pamatė stipriai nusileidusį automobilio keleivio pusės galą, sutuoktinis iš karto paskambino atsakovui. Automobilių remonto įmonėje buvo nustatyta, kad jos įsigytas automobilis dėl atsiradusių gedimų nebegali būti eksploatuojamas, teiravosi dėl remonto kainos, kuri būtų didesnė nei tokio automobilio kaina, todėl nori, kad atsakovas pasiimtų automobilį ir jai grąžintų sumokėtus 1200 Eur. Ji pati pasiteiravusi atsakovo, ar visą automobilio pirkimo-pardavimo kainą rašyti į sutartį, atsakovui nurodžius, kad geriau būtų įrašyti 900 Eur, nes taip jis išvengtų kažkokių mokesčių, ji tam neprieštaravo ir į sutartį įrašė, kad automobilį įsigijo už 900 Eur, nors realiai atsakovui sumokėjo 1200 Eur, kuriuos reikalauja, kad atsakovas jai grąžintų. Jei atsakovas būtų informavęs, kad automobilis yra visiškai surūdijęs, automobilio pagrindinės detalės yra paveiktos korozijos, kaip buvo nustatyta automobilių remonto įmonėje, ji tokio automobilio tikrai nebūtų pirkusi. Atsakovas, priešingai, nurodė, kad automobilis tvarkingas, paruoštas naudojimui žiemos sezono metu, jokių trūkumų nenurodė, nei su ja, nei su jos sutuoktiniu apie automobilio trūkumus ar gedimus nekalbėjo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės su ieškiniu pateiktoje 2023 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje visiškai netiksliai atspindėtos sąlygos, susijusios su automobilio būkle, ir ieškovės prisiimama rizika dėl automobilio buvusių trūkumų. Tokias svarbias aplinkybes ieškovė sąmoningai nutylėjo ir ieškinyje. Teikia 2023 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, iš kurios matyti, jog joje buvo pažymėti (aptarti) šie automobilio trūkumai: 1) stabdžių sistemos, 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų, 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, 4) vairuotojo ir keleivių saugos sistemų, 5) dujų išmetimo sistemos. Šią 2023 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį savo ranka pildė ieškovė, kuri savo ranka įrašė ir reikšmingą žymą: „Sutinku su esamais trūkumais“. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Iš 2023 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad joje aptarti automobilio trūkumai, visi šie automobilio trūkumai ieškovei buvo priimtini, ką įrodo ir jos raštiškas patvirtinimas, jog ji sutinka su automobilio esamais trūkumais. Ieškovė atsakovui dėl automobilio buvusių trūkumų sumokėjo gerokai mažiau nei atsakovas skelbime buvo nurodęs kaip norimą už automobilį gauti kainą – ieškovė atsakovui sumokėjo tiek, kiek nurodyta 2023 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje – 900 Eur. Atsakovas nepažeidė 2023 m. lapkričio 30 d. transporto pirkimo-pardavimo sutarties – ieškovei pardavė automobilį su aptartais jo trūkumais, o ieškovė patvirtino, kad su esamais automobilio trūkumais sutinka.

5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad dėl ginčo automobilio apžiūros su juo susitarė ieškovės sutuoktinis. Jis sudarė galimybę automobilį apžiūrėti, automobilį apžiūrėjo ieškovės sutuoktinis ir su jais kartu atvykęs kitas vyriškis, automobilį išbandė pavažiuodami. Parduodamą automobilį jis įsigijo už 900 Eur, už keturių mėnesių nutarė jį parduoti, nes jam šis automobilis buvo nebereikalingas, pardavė už 900 Eur. Jokie automobilio gedimai jam nebuvo žinomi, todėl apie jokius degimus jis neinformavo pirkėjų. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyti jis pakvietė ieškovę į namo vidų, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties abu egzempliorius užpildė ieškovė, ant jo egzemplioriaus užrašė žodžius „sutinku su esamais trūkumais“, sutartyje nurodytose vietose sudėjo varneles, taip patvirtindama, kad su visais trūkumais sutinka. Su ieškove apie jokius automobilio trūkumus nekalbėjo, neaptarė automobilio techninės būklės. Už perkamą automobilį atsiskaitė ieškovė, sumokėjo sulygtą 900 Eur sumą. Jis įsitikinęs, kad automobilis sugedo netinkamai eksploatuojamas, galimai pirkėjai automobiliu tempė priekabą, per didelį svorį, dėl ko automobiliui trūko spyruoklės. Gavęs informaciją apie sudegusį parduotą automobilį, jis jo neapžiūrėjo, nes įsitikinęs, kad to daryti jis neprivalo.

6. Liudytojas M. Č. parodė, kad būtent jis susitarė su atsakovu dėl automobilio apžiūros ir kainos. Atsakovas jokių automobilio gedimų nenurodė, trūkumų su juo neaptarė. Vizualiai automobilio gedimų nesimatė, į matomas kėbulo rūdis, jų uždažymą nekreipė dėmesio, įvertino, kad perka seną automobilį. Pardavėjo kieme susitarė dėl galutinės automobilio pirkimo kainos – 1200 Eur, kuriuos jis padavė savo sutuoktinei. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jo sutuoktinė ir atsakovas namo viduje. Kaip buvo ši sutartis surašyta ir perduoti pinigai, jis nematė, nes tuo metu buvo kieme. Pasirašius sutartį ir sumokėjus pinigus, jis dar kartą paklausė atsakovo apie automobilio gedimus, atsakovas patvirtino, kad jokių gedimų nėra. Automobiliu, vairuojamu sutuoktinės, grįžo namo, apie 80-90 kilometrų nuo pardavėjo iki jų namų. Kitą dieną juo nuvažiavo apie 15 kilometrų, grįžtant iš parduotuvės, netoli namų išgirdo didžiulį trenksmą, sustojus ir išlipus iš automobilio, pamatė ant galinio rato nusileidusį automobilio kėbulą. Tralu nugabenus į autoserviso įmonę, nustatyti gedimai. Kadangi automobilio remontas kainuotų daugiau nei automobilio įsigijimo kaina, nutarė automobilio neremontuoti. Jei būtų žinojęs, kad automobilio rėmas užsandarintas statybinėmis medžiagomis, kurios automobilio remontui nenaudojamos, detalės pritvirtintos medvarščiais, automobilis tiek paveiktas korozijos, tokio automobilio nebūtų pirkęs. Jų šeima priekabos neturi, iš atsakovo įsigytu automobiliu priekabos netempė, važiavo į parduotuvę nusipirkti maisto prekių.

7. Liudytojas L. P. parodė, kad ieškovės ir jo sutuoktinio paprašytas, vežė juos apžiūrėti atsakovo parduodamo automobilio. Kartu su M. apžiūrinėjo automobilį, akivaizdžiai matėsi kėbulo rūdys, perdažymo žymės. Jam girdint, atsakovas apie jokius automobilio trūkumus ar gedimus, nepasakojo. Kaip buvo surašyta ir pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokėti pinigai, nematė, kieme girdėjo apie M. ir pardavėjo sutartą 1200 Eur automobilio padavimo kainą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. lapkričio 30 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Iš sutartyje nurodytų duomenų, transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2002 m. Ieškovės teigimu, automobilis sugedo sekančią dieną po jo įsigijimo. Ieškovės pateiktame V. L. B. automobilio techninės būklės vertinimo, atlikto 2023 m. gruodžio 1 d., akte nurodyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamas eksploatuoti, apžiūrint automobilį nustatyta lūžusi priekinė kairės pusės spyruoklė, automobilio kėbulas smarkiai paveiktas korozijos, po posparniais skylės, rėmo viduje pripūsta montažinių putų, slenksčių apdaila prisukta medvarščiais, galinis tiltas atitrūkęs nuo tvirtinimo taškų. Atsakovas, gavęs informaciją apie sugedusį automobilį, jo neapžiūrėjo. Atlikus rašysenos ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centre, nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, pateiktoje atsakovo V. E., rankraštinį įrašą „Sutinku su esamais trūkumais“ parašė S. Č..

9. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

10. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

12. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš perkant naudotą automobilį ieškovės sutuoktinis ir jų kaimynas apžiūrėjo prekę, ieškovės sutuoktinis automobilį išbandė. Pardavėjas, atsakovas, patikino pirkėjus, kad automobilis važiuojantis, paruoštas žiemai, jokie automobilio trūkumai, išskyrus korozijos paveiktų kėbulo vietų uždažymą, nebuvo aptarti. Teisme atsakovas patvirtino, kad parduodamo automobilio gedimai, dėl kurių automobilio nebūtų galima eksploatuoti, jam nebuvo žinomi. Automobilio pirkimo metu automobilis pirkėjams (ieškovei ir jo sutuoktiniui) atrodė techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko, tačiau nuvažiavęs vos 100 km atstumą (nuo pardavėjo iki ieškovės namų 80-90 km, iki parduotuvės ir atgal apie 15 km) automobilis sustojo, nes, kaip paaiškėjo vėliau, lūžo kairės pusės priekinė ir dvi galinės spyruoklės, galinis tiltas atitrūko nuo tvirtinimo taškų.

14. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

15. Nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti sekančią dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nuvažiavus apie 100 kilometrų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau sekančią dieną tapo netinkamas naudotis, yra pagrindas konstatuoti, kad perkamas daiktas neatitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Tai, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, nereiškia, kad automobilis pardavimo metu buvo tinkamas naudojimui.

16. Teismas sutinka, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju – sekančią dieną), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų darbų ir investicijų.

17. Nagrinėjamu atveju pagrindinė ieškovės įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – lūžusios spyruoklės, atitrūkęs automobilio tiltas. Atsakovo tvirtinimu, ieškovė turėjo pareigą tinkamai patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, o to neatlikusi, prisiėmė riziką už įgyto daikto trūkumus. Kadangi nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybės, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir jo sutuoktinis apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo iš interneto tinklalapyje patalpinto skelbimo, jos sutuoktinis, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovę ir jos sutuoktinį, kad automobilis yra tinkamas naudoti, paruoštas žiemai. Kadangi automobilio važiuoklės - spyruoklių, tilto susidėvėjimai, lemiantys tokį staigų automobilio gedimą, nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą nepraėjus net parai nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

21. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

22. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę. Sužinojęs apie sugedusį automobilį, atsakovas jo neapžiūrėjo, nors ir tvirtino, kad galimai automobilis sulūžo tempiant perkrautą priekabą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai, kad ieškovė atsakovo sutarties egzemplioriuje nurodė, jog ji sutinka su esamais trūkumais, kai šie trūkumai nebuvo aptarti ir atsakovo nurodyti, nemažina atsakovo atsakomybės, yra tik formali, atsakovo iniciatyva įrašyta sąlyga. Tiek pats atsakovas, tiek ieškovė ir apklausti liudytojai teisme patvirtino, kad jokie automobilio gedimai, trūkumai automobilio pirkimo-pardavimo metu nebuvo atsakovo nurodyti ir šalių aptarti, atsakovas patvirtino, kad jam nebuvo žinomi jokie gedimai, dėl ko automobilis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį.

23. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

25. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 27 punktas kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

26. Ieškovė, nusipirkusi netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti adekvačių jos teisių gynimo priemonių. Akivaizdu, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Įvertinus tai, kad automobilis senas, eksploatuojamas daugiau kaip dvidešimt metų, jo pardavimo kaina nedidelė, sulūžusios važiuoklės svarbios detalės, dėl ko automobilio suremontavimas iki tokio lygio, kad juo galima būtų važiuoti, t. y. naudoti pagal paskirtį, gali pareikalauti didesnių investicijų nei jo vertė. Be to, svarbu ir tai, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, nesiekė nustatyti savo parduoto daikto trūkumų, jų atsiradimo priežasties ir galimų sprendimo būdų, nors būtent jis turėjo spręsti dėl seno, susidėvėjusio automobilio sunaikinimo, išėmimo iš apyvartos, o ne siekti pasipelnyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovės prašomas taikyti jos kaip pirkėjos teisių gynimo būdas yra tinkamiausias ir nepažeidžiantis pirkimo–pardavimo sutarties šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo.

27. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Teismui nustačius, kad ieškovės įsigytas automobilis neatitiko tokiam daiktui būtinų kokybės reikalavimų ir pripažinus pagrįstu ieškovės atsisakymą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nutraukiama ir taikoma restitucija, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio, ieškovei grąžinama jos sumokėta kaina, atsakovui – parduotas automobilis.

28. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri abiejų šalių pasirašyta, nurodyta automobilio pardavimo kaina 900 Eur. Sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl ją nutraukus ir pritaikius restituciją, ieškovei grąžintina sutartyje nurodyta kaina – 900 Eur. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji, atsakovo pagedavimu, į sutartį įrašė mažesnę kainą nei realiai sumokėjo atsakovui už įsigytą automobilį, nepaneigia rašytiniais įrodymais (abiejuose sutarties egzemplioriuose nurodyta vienoda kaina) patvirtinančios sandorio kainos. Tuo atveju, jei ieškovė, būdama veiksni, niekieno neverčiama, susitarusi su atsakovu, įrašė mažesnę automobilio pirkimo kainą, ji turėjo ir galėjo suprasti, kad toks jos elgesys yra rizikingas, todėl esant ginčui dėl sandorio kainos, turi prisiimti rizikingo elgesio pasekmes.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš esmės ieškinys patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovę teisme atstovavo advokatė, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškovės sumokėtą atlygį už suteiktas teisines paslaugas, ieškovė nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovei iš atsakovo priteisiama jos sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga jos naudai priteistai sumai, t. y. 75 procentai, kas sudaro 20,25 Eur.

30. Bylą nagrinėjant teisme, patirta 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš esmės sprendimą priėmus ieškovės naudai, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš pralaimėjusios šalies – atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti ieškovės S. Č. ir atsakovo V. E. 2023 m. lapkričio 30 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant V. E. grąžinti S. Č. 900 Eur (devynis šimtus eurų), S. Č. – grąžinti V. E. transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. E. ieškovei S. Č. 20,25 Eur (dvidešimties eurų 25 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. E. valstybei 31,72 (trisdešimt vieno euro 72 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė