Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Vipauta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Vipauta“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl grąžintino automobilio vertės priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Officeday“.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Officeday“ iš ieškovo UAB „Vipauta“ 1 093,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovo UAB „Vipauta“ 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Civilinėje byloje Nr. 2-6007-727/2012, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir šioje byloje, klausimas dėl ginčo sutarties negaliojimo pasekmių, t.y. restitucijos, taikymo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas konstatavo, kad tarp šalių ginčas dėl sutarties negaliojimo pasekmių (restitucijos taikymo) jau yra išnagrinėtas (išspręstas), todėl ieškovas negali šį reikalavimą, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kelti iš naujo. Be to, restitucijos klausimas kaip savarankiškas reikalavimas atskiroje byloje negali būti reiškiamas. Todėl ieškovo reikalavimą taikyti restituciją bei priteisti jam iš atsakovo ginčo automobilio piniginį ekvivalentą, t.y. jo rinkos vertę, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas ieškovo pateiktą VšĮ “Emprekis” pažymą apie vidutinę 2014 m. gegužės mėn. transporto priemonės R. M. kainą Lietuvoje, neatsižvelgiant į realų ginčo automobilio stovį, nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ginčo automobilio vertės pagrįstumą sutarties nutraukimo momentu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ginčo automobilio piniginio ekvivalento, t.y. jo vertės, apskaičiuoto dydžio pagrįstumo (CPK 178 str.).

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Įpareigojimas grąžinti už automobilio pardavimą gautus pinigus, negaunant paties automobilio (jo vertės pinigais, kadangi turtas natūra neišliko) mainais, prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams, leistų atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita bei neleistinai pablogintų UAB „Vipauta" turtinę padėtį - ji privalo grąžinti automobilio kainą, o automobilis jai negrąžinamas, be to, jis neišliko ne dėl UAB „Vipauta" kaltės.

Nuo pat pirminio ginčo dėl automobilio kilimo pradžios, UAB „Officeday" turėjo tikslą nutraukti automobilio pirkimo pardavimo sutartį, atgauti sumokėtą kainą bei patirtus nuostolius, o patį automobilį grąžinti UAB „Vipauta", kadangi būtent tokį situacijos sprendimo būdą laikė sąžiningu ir atitinkančiu UAB „Officeday" interesus. Situacija ir jos vertinimas iš UAB „Officeday" pusės pasikeitė tik tada, kai automobilis, būdamas saugomas UAB „Officeday", kuriai ir teko automobilio neišsaugojimo, žuvimo rizika, sudegė, kai nebeliko ko grąžinti ir kai UAB „Vipauta“ paprašė automobilį perduoti. Skundžiamame sprendime šių UAB „Vipauta" argumentų bei tikrųjų UAB „Officeday" ketinimų neanalizavo, nevertino, nepasisakė, kodėl šiais argumentais nesivadovauja. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi jis nėra pakankamai motyvuotas.

Įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimas neužkerta kelio reikšti tokio ieškinio, koks yra pareikštas šioje byloje, kadangi nei nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2- 6007-727/2012, nei toje byloje priimtame sprendime nebuvo kalbama, argumentuojama, kad automobilis dėl vienokių ar kitokių priežasčių UAB „Vipauta" neturi būti grąžintas.

Skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nurodoma, jog pateikta VšĮ „Emprekis" pažyma apie vidutinę 2014 m. gegužės mėn. transporto priemonės R. M. kainą Lietuvoje nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ginčo automobilio vertės pagrįstumą. Automobilis buvo suremontuotas, todėl jo vertė atitiko vidutinę tokios transporto priemonės rinkos vertę. Automobilio vertė buvo mažiausia tuo metu, kada turėjo vykti tokio automobilio perdavimas įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui byloje dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo. Taigi, ieškovas nepiktnaudžiauja turimomis teisėmis ir neprašo automobilio vertės, kokia ji buvo sutarties nutraukimo metu.

Ieškovas visais įmanomai būdais siekia išvengti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr, 2-6007- 727/2012 vykdymo bei neturėdamas jokio teisinio pagrindo inicijuoja ieškinį, kuriame ginčija įsiteisėjusį 2012 30 10 30 teismo sprendimą. Nepaisant tokio ieškovo reikalavimo, ankstesnėje civilinėje byloje (Nr. 2-6007-727/2012) priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ieškovui yra privalomas ir vykdytinas, turintis res judicata ir prejudicinę galias. Kadangi ieškovas negali ginčyti minėtoje civilinėje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių, byla turi būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu arba konstatavus, kad pagrindo nutraukti bylą nėra, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismų, nagrinėjusių tarp tų pačių šalių kilusį tapatų ginčą praeityje, nustatyti prejudiciniai faktai paneigia ieškovo reikalavimus, bei teiginius neva pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia tik konstatavus automobilio remonto faktą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas iš esmės netinkantis saugiai eksploatacijai automobilis, tai yra automobilis su dideliais ir esminiais trūkumais. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškinio reikalavimas priteisti techniškai tvarkingo R. M. automobilio 2014 m. gegužės mėn. vidutinę rinkos kainą negali būti tenkinamas, kadangi ginčo automobilis R. M. 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr, VF1KZŪB0643765665 turėjo esminių defektų, į ką pagrįstai atsižvelgė ir pirmos instancijos teismas pažymėdamas, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo.

Automobilį trečiasis asmuo Lizingo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovo (dabar) AB SEB banko. Pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „Officeday" neįgyja teisės spręsti automobilio likimo, todėl ir įpareigojančiai pasisakyti dėl to, kaip bus sprendžiamas automobilio likimas, jis negalėjo.

Procese dėl pirkimo-pardavimo sutarties teismas nepadarė klaidos, kaip nurodo ieškovas, neišspręsdamas automobilio grąžinimo klausimo, o sąmoningai, nustatęs UAB „Vipauta" kaltę parduodant netinkamos kokybės automobilį, taikė vienašalę restituciją ir automobilio UAB „Vipauta", kaip kaltajai sutarties šaliai, negrąžino. Be to, pagrįstai įrodyta, jog trečiasis asmuo ir atsakovas nėra atsakingi už automobilio žuvimą, o toks jo likimas laikytinas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, todėl vadovaujantis CP 6.148 straipsnio 1 dalies nuostata, šalis neturi pareigos atlyginti žuvusio daikto vertės, o tik įsipareigoja perleisti reikalavimo teisę į kaltininką.

Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė automobilio vertės. Ieškovas savo reikalavimą dėl priteistinos automobilio vertės įrodinėja pateikdamas vieną vienintelį įrodymą - VšĮ „Emprekis" dokumentą pavadinimu „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje". Tačiau pats informacijos teikėjas imperatyviai draudžia jo pateikiamus duomenis naudoti bet kokioms teisinėms (juridinėms) pretenzijoms, todėl vienareikšmiškai pripažintina, jog šis įrodymas negalėjo būti vertinamas, kaip pagrindas priteistinai sumai nustatyti. Kita vertus pagal išrašus iš interneto svetainių skelbimų apie parduodamus automobilius, matyti, jog analogiškos automobiliui transporto priemonės vertė yra apie du kartus mažesnė nei nurodoma ieškovo, nors skelbimai pateikti už laikotarpį, kuris nuo ieškovo nurodytojo skyrėsi vos 9 mėnesiais. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog ieškovo pateikti duomenys apie galimą automobilio vertę yra nepagrįsti.

Sutiktina su skundžiamame sprendime teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovo pateiktuose įrodymuose neatsižvelgiama į realų ginčo automobilio stovį, nes pirkimo- pardavimo sutartis, todėl ir buvo pripažinta negaliojančia, kad automobilis turėjo esminių trūkumų, kurie trukdė jį tinkamai eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Kolegija sprendžia jog nutraukti bylos CPK 293 straipsnio 3 punkto, numatančio bylos nutraukimą jeigu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima, nes ginčo dalykai skiriasi ankstesnėje byloje buvo reikalaujama gražinti automobilį natūra, tuo tarpu šioje byloje priteisti jo vertę natūra.

Byloje remiantis prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiais teismų sprendimais nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybės.

Trečiasis asmuo byloje UAB „Officeday“ 2011-11-16 finansinio lizingo sutarties su UAB „SEB lizingas“ (toliau tekste lizingo sutartis), kurio teises vėliau perėmė atsakovas šioje byloje AB SEB bankas, bei šalių (UAB „Vipauta“, kaip pardavėjo ir UAB SEB lizingo kaip pirkėjo) 2011-11-23 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš apelianto automobilį R. M. 3, v. n. (duomenys neskelbtini) už 38 000,00 Lt (toliau tekste ginčo automobilis). Praėjus kelioms dienoms pastebėjęs automobilio esminius trūkumus, specialistams nustačius eilę defektų bei trūkumų, trečiasis asmuo byloje 2011-12-02 kreipėsi į Renault markės automobilių ir paslaugų atstovybę UAB „Sostena“ dėl techninės apžiūros ir gavo transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nustatyti daugybiniai automobilio defektai, leidę daryti išvadą jog automobilis buvo patekęs į avariją, o dėl nustatytų defektų jį nesaugu eksploatuoti. Apeliantui atsisakius pirkimo pardavimo sutartį nutraukti geruoju, trečiasis asmuo byloje UAB „Officeday“ 2012 03 01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikšdamas reikalavimus: nutraukti automobilio pirkimo pardavimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigojant UAB „Vipauta“ grąžinti 38 000,00 Lt AB SEB banko naudai; priteisti 4530, 54 nuostolių ir procesines palūkanas.

2012 10 30 Vilniaus miesto aplinkės sprendimu minėtas ieškinys patenkintas visiškai: teismas nutraukė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp apelianto šioje byloje ir SEB banko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikė restituciją, įpareigodamas UAB „Vipauta“ grąžinti 38 000 Lt lizingo davėjo naudai.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Vipauta“ apeliacinį skundą, 2014 03 13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 10 30 sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo pakeitė sumažino priteistinų nuostolių sumą, taip pat perskirstė bylinėjimosi išlaidas, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taigi, akivaizdu jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais patenkinus ieškinį buvo išspręsti tiek reikalavimas dėl sutarties nutraukimo, tiek vienašališkos restitucijos taikymo klausimai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria taikyta vienašalė restitucija nebuvo pakeista apeliacinės instancijos teismo ir įsiteisėjo nuo 2014 03 13 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, ši nutartis taip pat yra įsiteisėjusi.

Po Vilniaus apygardos teismo 2014 03 13 nutarties priėmimo, apeliantas UAB „Vipauta“ taip pat buvo kreipęsis dėl proceso atnaujinimo, remdamasis aplinkybe, jog automobilį sunaikinus gaisrui sprendimas objektyviai negali būti įvykdytas, nes negali būti gražintas automobilis (negalima dvišalė restitucija). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 10 28-30 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog negalėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui pareiškėjo nurodytas, kaip naujai sužinota aplinkybė, automobilio sunaikinimas gaisro metu, nes taikant restituciją, teismo sprendimu atsakovas UAB “Vipauta” buvo įpareigotas grąžinti UAB “SEB lizingas” už automobilį gautą 38 000,00 Lt sumą, taikytos Civilinio kodekso nuostatos, ginančios netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Vipauta“ atskirąjį skundą, 2015 01 07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

Todėl apelianto tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, neva teismai minėtuose sprendime ir nutartyse, byloje dėl sutarties nutraukimo, nenagrinėjo (nesprendė) automobilio grąžinimo klausimo ir todėl šis klausimas spręstinas atskiroje byloje, atmestini. Priešingai, nei teigia apeliantas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas taikė sutarties nutraukimo pasekmes pritaikė vienašalę restituciją, t.y. tenkindami ieškinį taikė restitucijos būdą, kuris buvo nurodytas ieškinio pareiškime.

Vilniaus apygardos teismui 2014 03 13 nutartimi teismo sprendimo dalį dėl sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo palikus nepakeistą, minėta sprendimo dalis įsiteisėjo bei įgijo res judicata galią. Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 03 13 nutarties neskundė. 2015 01 07 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria išspręstas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo pažymėta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 10 30 sprendimu expressis verbis nustatė vienašalį įpareigojimą, sprendimu taikė vienašalę restituciją, nesprendus automobilio teisinio likimo klausimo. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis taip pat yra įsiteisėjusi ir įgijusi res judicata galią.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs jog vienašalės restitucijos esmė yra ta, kad į pradinę padėtį atstatoma tik viena iš sandorio šalių nustatęs šias aplinkybes pagrįstai nesutiko su apelianto argumentu neva teismas nutraukdamas ginčo sutartį, restitucijos taikymo klausimą išsprendė tik iš dalies, kas ieškovo nuomone, sudaro savarankišką pagrindą atskiroje byloje kreiptis į teismą dėl likusios restitucijos dalies taikymo. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo išvedžiojimus, neva teismas šiuo atveju taikė ne vienašalę, bet dvišalę restituciją ir priėjo išvados, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 10 30 sprendimu sutarties negaliojimo pasekmių (restitucijos) taikymo klausimą išsprendė iš esmės, visa apimtimi.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos, remiantis kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis padaryta išvada jog įsiteisėję teismo sprendimai turi res judicata galią ir šalių ginčas dalyje dėl restitucijos natūra taikymo, nutraukus sutartį, yra išspręstas ir negali būti keliamas iš naujo. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas, pareikštas šioje byloje vietoj automobilio gražinimo natūra, gražinti jo piniginę vertę, automobiliui sudegus yra išvestinis iš minėto reikalavimo gražinti automobilį ir nors abu reikalavimai nėra visiškai tapatūs dėl ko nutraukti bylą remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu nėra pagrindo. Tačiau akivaizdu, jog nustačius, kad ankstesnėje byloje nustatyta, jog faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti dvišalę restituciją nėra pagrindo ir tenkinti išvestinį reikalavimą priteisti jo vertę natūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas iš byloje pateiktų rašytinių 2012 10 30 sprendime nustatė, jog ginčo automobilis dar 2010-08-14 buvo patyręs didelę avariją, kurios metu buvo nepataisomai apgadintas, kad šio įvykio metu ginčo automobilis priklausė UAB ,,Swedbank autoparko valdymas“, vėliau 2010-09-27 pirkimo-pardavimo sutartimi trečiajam asmeniui UAB ,,Skuba“ pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad automobilis patyręs avariją, o priede prie šios sutarties konstatuota, kad automobilis sugadintas nepataisomai. UAB ,,Skuba“ raštu teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilio neremontavo ir tokį pardavė trečiuoju asmeniu minėtoje byloje patrauktam fiziniam asmeniui, kuris šį automobilį pardavė apeliantui, pastarasis už tą pačią kainą (15284 Lt) automobilį pardavė atsakovui.

Teismas minėtame sprendime remdamasis byloje pateiktais įrodymais konstatavo, jog UAB „Vipauta“ parduodamas automobilį ieškovui, nuslėpė jo tikrąją būklę, neinformavo ieškovo apie galimus daikto trūkumus, elgėsi nesąžiningai, todėl taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pasekmes pardavėjo atžvilgiu pažeistai pirkėjo teisei apginti.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2014 0313 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598-431/2014, sprendimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, jog nustatyti automobilio defektai yra esminiai, įtakojantys daikto kokybę, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 10 28-30 nutartyje, kuria atmestas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo pastarajam sužinojus jog automobilis yra žuvęs (sudegęs), konstatavo jog ši aplinkybė neturėjo ir negalėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, nes taikant restituciją, teismo sprendimu atsakovė UAB “Vipauta” buvo įpareigota grąžinti UAB “SEB lizingas” už automobilį gautą 38 000,00 Lt sumą, pritaikius CK nuostatas, ginančias netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises ir, kad teismo sprendime nėra įpareigojimo dėl automobilio grąžinimo ar perdavimo ir nėra pagrindo atnaujinti proceso byloje remiantis šia naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą 2015 01 07 nutartimi paliko galioti minėtą nutartį konstatavęs, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 10 30 sprendimu, be kita ko, nutraukė 2011 11 23 ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė vienašalę restituciją – įpareigojo apeliantą grąžinti trečiajam asmeniui mintoje byloje SEB bankui 38 000 Lt. Automobilio (sutarties dalyko) perdavimo klausimo teismas nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino šios teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, 2014 03 13 nutartimi palikdamas aptariamą sprendimo dalį nepakeistą. Taigi, apeliantas apeliaciniame skunde savo naudai traktuoja minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ištraukęs iš konteksto tik frazės ištrauką, kurioje nurodyta, jog teismas nesprendė automobilio perdavimo klausimo. Tačiau šios frazės negalima aiškinti ją ištraukiant iš konteksto ir aiškinant taip kaip ją aiškina apeliantas, nes nutartyje aiškiai nurodyta, jog minėtu sprendimu pirmosios instancijos teismas taikė vienašalę restituciją, todėl ir nesprendė automobilio gražinimo klausimo, negalima šios sakinio dalies perfrazuoti taip, jog teismas nesprendė restitucijos klausimo, nes toliau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendimu expressis verbis nustatytas vienašalis įpareigojimas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą tą sprendimo dalį, kuria nutraukta sutartis ir taikyta vienašalė restitucija.

Byloje kilęs ginčas dėl restitucijos nutraukus pirkimo – pardavimo sutartį, kai parduotas nekokybiškas esminių trūkumų turintis daiktas ir daikto ekvivalento priteisimo daiktui neišlikus. CK 6.145 straipsnio 2 dalis jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.148 straipsnio 1 dalis numato jog kai turtas sunaikintas dėl nenugalimos jėgos, restitucija netaikoma, tačiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavimą dėl kompensacijos už žuvusį turtą arba perduoti kreditoriui jau gautą kompensaciją už sunaikintą turtą.

Sisteminis šių įstatymo nuostatų aiškinimas reiškia jog restitucija piniginiu ekvivalentu taikoma tada kai žūsta daiktas, kuris turėtų būti gražintas pritaikius dvišalę restituciją, taigi reikalavimas priteisti automobilio vertę yra išvestinis ir negali būti tenkinamas jeigu ankstesnėje byloje nustatyti pagrindai taikyti vienašalę restituciją ir šiuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Apeliacinio skundo netenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje naudai priteisiamos išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimus į apeliacinį skundą, apmokėti, pagal pateiktus duomenis sudarančios 860 Eur ir 578,55 Eur.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vipauta“, juridinio asmens kodas 300594805, reg. Konarskio g. 21- 58, Vilniuje, atsakovo AB SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, buveinė Gedimino pr.12, Vilniuje naudai 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų), trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB „Officeday“, juridinio asmens kodas 124931353, buveinė Žalgirio g. 92, Vilniuje naudai 578,55 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 55 euro centus) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.