Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vipauta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu byloje pagal UAB „Vipauta“ ieškinį AB SEB bankui dėl grąžintino automobilio vertės priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas ieškovo UAB „Vipauta“ ieškinys atsakovui AB SEB bankui, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo grąžintino automobilio vertės 9 847,08 Eur dydžio piniginį ekvivalentą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo UAB „Officeday“. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011-11-23 ieškovas ir atsakovas buvo sudarę automobilio Renault Megane 3 pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsigijo iš ieškovo minėtą automobilį už 38 000 Lt (11 005,56 Eur). Vėliau minėtas automobilis finansinio lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis trečiajam asmeniui UAB „Officeday“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-10-30 sprendimu nutraukdamas ieškovo ir atsakovo sudarytą minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartį, taikė restituciją, t.y. įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui už automobilį sumokėtą sumą (38 000,00 Lt), tačiau neišsprendė restitucijos klausimo automobilio atžvilgiu. Sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2014-03-13 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Tačiau šiuo metu automobilis yra žuvęs, t.y. sudegęs. Minėto sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas perduotas vykdymui antstoliui V. M., kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03951. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje prašomą priteisti sumą ketina įskaityti į minėtoje vykdomojoje byloje išieškotiną sumą, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03951. Nurodo, kad minėtoje vykdomojoje byloje išieškoma (38 000 Lt) suma yra labai ženkli, savo ruožtu atsakovui, įvertinus jo finansinę padėtį, minėta suma yra labai maža, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išieškojus iš ieškovo visą minėtą sumą tai gali privesti ieškovą prie bankroto.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi įrodyti tikėtiną grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, t.y. turi tokį prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad yra pagrindas manyti, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su ieškinio dalyku, t.y. tokiomis priemonėmis gali būti siekiama užtikrinti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, iki bylos išnagrinėjimo išsaugant šalių ekonominį, socialinį ir/ar teisinį status quo. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, priešingai, nėra niekaip susijusios su ieškinio dalyku ir jomis nesiekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tiesiog jomis ketinama išlaikyti ieškovo finansinę padėtį. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovas šioje byloje prašomą priteisti sumą ketina įskaityti į minėtoje vykdomojoje byloje išieškotiną sumą, savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, minėtoje vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas pagal įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai sustabdžius vykdytino teismo sprendimo vykdymą būtų pažeistas sprendimo privalomumo principas. Be to, įstatymas numato tik išimtinius atvejus, kuomet gali būti sustabdytas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, apibrėžiant tokių priemonių taikymą laike, t.y., kai yra skundžiami antstolio, vykdančio vykdytiną teismo sprendimą, veiksmus – iki bus išnagrinėtas toks skundas, ginčijant įsiteisėjusį teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka, kai yra atnaujinamas terminas apeliaciniam ar kasaciniam skundui paduoti – iki toks skundas bus išnagrinėtas, taip pat tais atvejais kai atnaujinamas procesas byloje, kurioje buvo išduotas vykdytinas teismo sprendimas – iki bus iš naujo išnagrinėta byla. Nagrinėjamu atveju teismas nei vieno iš minėtų pagrindų, sudarančių pagrindą sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą minėtoje vykdomojoje byloje, nenustatė.

UAB „Vipauta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Prašymą argumentavo tuo, kad: Ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog nutraukus 2011-11-23 automobilio Renault Megane 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, atsakovas privalo grąžinti sutarties objektu buvusį automobilį UAB „Vipauta“, o kadangi automobilis neišliko - priteisti jo vertę pinigais. Toks ieškinys buvo pareikštas, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10- 30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6007-727/2012 nusprendė nutraukti AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vipauta“ sudarytą automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Vipauta“ grąžinti 38000 Lt AB „SEB lizingas“ naudai, tačiau minėtu sprendimu nėra išspręstas sutarties objekto - automobilio - grąžinimo/perdavimo klausimas. Taigi tarp šalių iš esmės šioje byloje tęsiamas to paties ginčo dėl automobilio nagrinėjimas, kiek jis nebuvo išnagrinėtas byloje, kurioje priimtas sprendimas. Kadangi Sprendimo pagrindu yra pradėtas vykdymo procesas, siekiant išieškoti iš UAB „Vipauta“ 38000 Lt AB „SEB lizingas“ naudai, pateikdamas ieškinį šioje byloje, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. antstolio V. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03951, kuri buvo pradėta pagal sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Kaip jau minėta, tarp šalių šioje byloje tęsiamas to paties ginčo dėl automobilio Renault Megane 3 nagrinėjimas, kiek jis nebuvo išnagrinėtas byloje, kurioje priimtas sprendimas. Dėl šios priežasties, ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad AB SEB bankui yra išduotas vykdomasis raštas dėl 38000 Lt išieškojimo, jis yra pateiktas vykdyti antstoliui V. M. Teismo prašoma taikyti laikinąją apsaugo priemonę - sustabdyti vykdymą minėtoje vykdomojoje byloje, kadangi tai atitiktų ekonomiškumo principo reikalavimus - jei ieškinys būtų patenkintas, ieškovas ir atsakovas galėtų įskaityti priešpriešines vienarūšes prievoles. Jei priverstinio išieškojimo veiksmai būtų tęsiami, tokiu atveju, atsižvelgiant į tikėtiną šio ieškinio patenkinimą nepagrįstai bei neleistinai nukentėtų UAB „Vipauta“ interesai, nes 38000 Lt suma UAB „Vipauta“ yra didelė, todėl pareiga ją sumokėti dabar, nors yra didelė tikimybė, jog šalys vėliau galės tarpusavio prievoles įvykdyti įskaitymu, reikštų didelių apyvartinių lėšų įšaldymą kas padarytų įmonės veiklą praktiškai neįmanomą ir galėtų privesti įmonę prie bankroto, be to, neprotinga reikalauti dabar, neišnagrinėjus šio ginčo, sumokėti visą sumą atsakovui, kai patenkinus šį ieškinį, atsakovui taip pat gali kilti priešpriešinė pareiga mokėti ieškovui. Nesustabdžius sprendimo vykdymo, sudaromos sąlygos situacijai, kad iš esmės išsprendus tik pusę ginčo de automobilio (Sprendime nurodyta tik grąžinti automobilio kainą o paties automobilio grąžinimo, vertės kompensavimo klausimas nebuvo spręstas), ieškovui priverstine tvarka liepiama sumokėti automobilio kainą atsakovui, nors gali paaiškėti, kad tokios sumos ieškovas apskritai moketi neprivalo ir kad jis nėra tokia apimtimi skolingas AB SEB bankui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant ieškinį dėl grąžintino automobilio vertės priteisimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas prašo sustabdyti išieškojimo procesą vykstantį įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Tokį savo reikalavimą ieškovas argumentuoja tuo, kad patenkinus jo nagrinėjamą ieškinį, jis galėtų jį įskaityti į jau vykdomą reikalavimą. Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju jau yra įsigaliojęs teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų nukeliamas neapibrėžtam laikui įsiteisėjusio teismo sprendimo realus įvykdymas. Be to iš byloje esančių dokumentų nėra vienareikšmiškai akivaizdu, ar nagrinėjamas ieškovo ieškinys bus patenkintas, o jei jis bus patenkintas, toks atsakovas kaip AB SEB bankas tikrai neturės keblumų 38000 Lt dydžio reikalavimą įvykdyti. Sprndžiant šį klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad būtent UAB „Vipauta“ pardavė netinkamos kokybės automobilį, nuslėpė jo būklę, todėl ji turi prisiimti panaikinto sandorio pasekmes ir teismo sprendimo vykdymo sukeliamus nepatogumus.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.