Šiaulių apygardos teismo nutartis

3. Atsakovas D. M. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo vadovo pareigas. Jo valdymo laikotarpiu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą buvo pervesta iš viso 39 030,00 Eur. Iš bendrovės banko išrašo matyti, jog nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. liepos 20 d. per trečiuosius asmenis iš BUAB „(duomenys neskelbtini)” į UAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą buvo pervesta 15 546,71 Eur. Šiuo laikotarpiu BUAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo finansinių sunkumų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas finansinių operacijų metu buvo D., kuris, atlikdamas pinigų pervedimo operacijas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, banko pavedime nenurodė, kokiu pagrindu yra mokami pinigai. D. M., žinodamas, kad įmonė turi pradelstų mokėjimų VSDFV Šiaulių skyriui bei VMI prie Finansų ministerijos, kad buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai dėl įmonei priklausančių lengvųjų transporto priemonių bei įmonė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, jo valdomai įmonei, išsimokėjo didelius įmonei priklausančius pinigus ir priėmė įmonei nenaudingus sandorius, suprasdamas ir žinodamas, kad tai neigiamai įtakos bendrovės veiklos rezultatus bei atsiskaitymus su kreditoriais.

4. Bankroto administratorius iš AB „Swedbank“ bendrovės banko sąskaitų išrašų nustatė, jog iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos skirtingais laikotarpiais, vadovaujant skirtingiems vadovams, buvo sistemingai išgryninami bendrovei priklausantys pinigai, neturint tam teisinio pagrindo ir nepateikus tokius veiksmus pateisinančių aplinkybių ar dokumentų: vadovaujant V. D. nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. buvo išgryninta iš viso 16 272,17 Eur; vadovaujant A. M. nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 gruodžio 8 d. iki 2018 m. liepos 27 d. buvo išgryninta iš viso 37 611,78 Eur; vadovaujant D. M. nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. liepos 29 d. buvo išgryninta 71 662,28 Eur.

5. Bendrovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės - Citroen Berlingo, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir OPEL SINTRA, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio pateikimo dienai administratoriui automobiliai perduoti nebuvo, todėl buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 183 str. 1 d. Priimtame nutarime buvo nurodyta, jog, susisiekus su D.M., paaiškėjo, jog Citroen Berlingo 2019 m. vasario 23 d. dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kaltės buvo nuvežtas į policijos saugojimo aikštelę, tačiau, 2019 balandžio 12 d. įsigaliojus Šiaulių apylinkės teismo nutarčiai, šį automobilį buvo galima susigrąžinti, bet D.M. šia galimybe nepasinaudojo.

6. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Atsakovai, įmonei esant nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino skolas, nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nesprendė bendrovės likimo pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

7. Administratoriaus gautas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo išrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad D. M. nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. liepos 20 d. atliko veiksmus, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir buvo dedamos visos pastangos, kad būtų sumažintos kreditorių galimybės išieškoti skolas. Neatsižvelgdamas į sunkią BUAB „(duomenys neskelbtini)” finansinę padėtį, didelį kreditorinių reikalavimų skaičių ir negalėjimą laiku sumokėti algas įmonėms darbuotojams, D.M. jo valdomai įmonei išsimokėjo didelius, įmonei priklausančius, pinigus bei sąmoningai priėmė įmonei nenaudingus sandorius. Šiais veiksmais jis suprato, kad tai neigiamai įtakos bendrovės veiklos rezultatus bei atsiskaitymus su kreditoriais, nes jam, kaip bendrovės vadovui, įmonės finansinė padėtis buvo aiškiai žinoma. Kitų atsakovų V. D. (nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.) ir A. M. (nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. bei nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 18 d) valdymo laikotarpiais iš BUAB „(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos buvo išgryninamos didelės pinigų sumos, nepateikiant šiuos veiksmus pateisinančių dokumentų.

8. Įstaigos valdymo organų (vadovų) netinkamas pareigų vykdymas pasireiškė tuo, jog iškėlus bankroto bylą įmonei buvęs vadovas D. M. neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui visų įstatyme nurodytų dokumentų ir pasisavino bendrovei priklausančias pinigines lėšas, jas neatlygintinai perleisdamas kitai savo valdomai įmonei.

9. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovai netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neperdavė bankroto administratoriui būtinų dokumentų, šiais veiksmais sąmoningai siekė neatskleisti tikrosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties iki bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorių interesus, nes bendrovė nebeturi turto.

10. Buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas bankroto administratoriui neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo ir toks buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių. Todėl egzistuoja ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

11. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriai teismui nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

12. Įvertinus banko išrašus, akivaizdu, jog iš esmės nuo 2018 m. gegužės – birželio mėn. bendrovė nustojo mokėti atlyginimus savo darbuotojams ir iš esmės ji tapo nemoki. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams – atsakovams - valdymo organams neabejotinai turėjo tapti aišku, kad jiems atsirado pagrindas ir pareiga patiems inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, taip siekiant išvengti įmonės pradelstų įsipareigojimų ir skolų santykio didėjimo, žalos bendrovei darymo. Tačiau atsakovai ne tik nevykdė ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytos pareigos, bet ir įvairiais būdais siekė, kad pačių kreditorių inicijuotas bankroto bylos iškėlimo klausimas būtų išspręstas kuo vėliau. Įmonės nemokumo būsenos nustatymo ir bankroto bylos iškėlimo vengimas, taip didinant jau esamas skolas kreditoriams, yra sąmoningas piktnaudžiavimas įstatymo suteiktomis teisėmis ir pasinaudojimas įmone savo asmeninių interesų tenkinimui.

13. Iš bendrovės sąskaitos suinteresuoti asmenys išgrynino dideles pinigų sumas, nenurodydami tam teisinio pagrindo ar objektyvių priežasčių: vadovaujant V. D. nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išgryninta iš viso 16 272,17 Eur; vadovaujant A. M. laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 gruodžio 8 d. iki 2018 m. liepos 27 d. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)” buvo išgryninta iš viso 37 611,78 Eur; vadovaujant D. M. nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. liepos 29 d. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išgryninta 71 662,28 Eur.

14. Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ir ekonomiškai įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimu, netinkamai tvarkyta buhalterine apskaita, veiklos ir turto į kitą įmonę perkėlimu.

16. Atsakovas D.M., pateikus ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pradėjo perdavinėti buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais grindžiamas išgrynintų lėšų panaudojimas. Jis perdavė ir dokumentus, kurie pagrindžia, jog buvę įmonės vadovai V. D. ir A. M. perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus paskutiniam įmonės vadovui D. M..

17. Kadangi ieškovė buvo pateikusi buvusiems įmonės vadovams ieškinį dėl žalos atlyginimo už nepagrįstai išgrynintas lėšas, buvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remiantis grindžiamas piniginių lėšų išgryninimas. Piniginių lėšų 13 632,21 Eur sumai išgryninimas nebuvo pagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Administratorius įvertinęs, kad iš D. M. yra vykdomi išieškojimai pagal paprastąjį vekselį kitų kreditorių atžvilgiu, nusprendė, jog racionaliausias būdas spręsti kilusį ginčą yra sudaryti taikos sutartį. Todėl taikos sutartis su buvusiais įmonės vadovais buvo sudaryta solidariai 4000,00 Eur sumai, o D. M. asmeniškai dar įsipareigojo sumokėti 9632,21 Eur sumą. Bendra suma kuriai pasirašyta taikos sutartis sudaro 13 632,21 Eur, taikos sutartis yra patvirtinta teismo nutartimi.

18. Atsakovas V. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ankstesniame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ pradėjo dirbti 2017 m. rugpjūčio pradžioje gamybos vadovu. Į darbą jį priėmė D.M.. Vėliau jis pasiūlė jam eiti įmonės vadovo pareigas. Kadangi jis turėjo vadovavimo patirties, tikėjosi didesnio darbo užmokesčio, todėl sutiko. Jis parašė prašymą ir buvo nuvykęs į VĮ Registrų centrą. Vadovo pareigas ėjo nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gruodžio vidurio, tada jis išėjo iš darbo savo noru. Visą šį laikotarpį jis dirbo Švedijoje, nepavykus tinkamai atlikti darbus, jis pats nusprendė išeiti iš įmonės. Prieš išvykdamas dirbti į Švediją, jis pasirašė įgaliojimą dėl visų funkcijų perdavimo D.M.

19. Prieš tampant įmonės vadovu ir juo būdamas, jis įmonės turto neperėmė. Jis pasirašinėjo aktą dėl dokumentų perėmimo, įmonės spaudo neturėjo, įmonės sąskaitos nevaldė, prisijungimo prie sąskaitos neturėjo, apie jo vadovavimo metu išgrynintus pinigus nieko nežino. Visą tą laikotarpį jis iš esmės ėjo gamybos vadovo pareigas. Jis pasirašydavo dokumentus, kuriuos nurodydavo D.M., sprendė tik gamybos klausimus, D.M. su juo tardavosi dėl priimamų į darbą darbuotojų profesinių savybių. Kokį darbo užmokestį mokėti darbuotojams, sprendė D. M., darbo brėžinius gaudavo iš jo, jis atveždavo pinigus atlyginimams. Išeidamas iš darbo, jis parašė prašymą jį atleisti, perdavė jo žinioje buvusius darbo brėžinius ir darbų saugos žurnalą, juos atidavė D.M.. Jam nebuvo žinoma, kas vietoj jo bus įmonės vadovu. Įmonėje buvo metalo pjovimo staklės, keli suvirinimo aparatai, ar jie priklausė UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ - nežino, įmonės patalpos buvo nuomojamos. Apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ žino tik tiek, kad jos darbuotojai taip pat dirbo Švedijoje, tačiau kituose objektuose.

20. Atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ankstesniame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad nuo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ įsteigimo ji buvo vienintelė įmonės akcininkė. Formaliai ji buvo ir įmonės vadovė, tačiau dėl sveikatos problemų vadovauti įmonei buvo pavedusi komercijos direktoriui D.M., jam buvo išdavusi įgaliojimą, pati jokių vadovo funkcijų neatliko. 2017 metų gruodžio pradžioje ji perėmė įmonės vadovo pareigas iš V.D., jai nebuvo žinoma, kad jis kurį laiką vadovavo įmonei. Ji perėmė visus įmonės dokumentus ir turtą, buvo surašytas šį faktą patvirtinantis dokumentas, kurį jie pasirašė. Įmonei ji vadovavo iki 2018 metų sausio mėnesio, vadovo funkcijas perdavė D.M., o paskui jam pardavė ir įmonės akcijas. Jai išeinant iš darbo, tarp jų taip pat buvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo aktas, ji perdavė D.M. kasos likuti apie 4000,00 Eur, turto nebuvo daug – automobilis, staklės, suvirinimo aparatas, kvitai ir čekiai buvo iš karto pateikiami buhalterijai ir ten saugomi. Įmonė buvo moki, darbai buvo vykdomi, su darbuotojais buvo atsiskaitoma laiku. Jai išeinant iš darbo, jau buvo atsiradę nesutarimų tarp D.M. ir užsakovo R.K..

21. Jos vadovavimo laikotarpiu visus klausimus, susijusius su darbų atlikimu ir prekių įsigijimui, sprendė komercijos vadovas D.M., ji kontroliavo atsiskaitymus. Ji turėjo prisijungimą prie įmonės sąskaitos, disponavo įmonės lėšomis. Dažnai įsigyjant prekes reikėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tada jai D.M. pateikdavo išankstinę sąskaitą, ji išgrynindavo joje nurodytą pinigų sumą, perduodavo D.M. be įforminimo raštu, D.M. pateikdavo čekį apie apmokėjimą buhalterijai. Kadangi užsakymų nebuvo daug, ji paskambindavo į buhalteriją ir pasitikrindavo, ar prekės apmokėtos. Iš darbo ji išėjo todėl, kad įmonė jai pasirodė neperspektyvi, ji tikėjosi kitokio darbo, dirbti kai buvo sudėtinga, nes reikėjo daug profesinių žinių – įmonės veikla buvo susijusi su metalo gaminiais, buvo sudėtinga suvaldyti darbuotojus.

22. D.M. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ akcininkas ir vadovas, ateityje buvo planuojama, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ perims dalį UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ darbų. Jai nebuvo žinoma, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ mokėjo už UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ patalpų nuomą. Kad įmonė mokėjo lizingo įmokas už UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ automobilį – žinojo, tikėjosi, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ jį perims.

23. Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ buvo įsteigta metalo gamybai ir apdirbimui. Jis iki patampant direktoriumi įmonėje visą laiką dirbo komercijos vadovu. Iš pradžių įmonei vadovavo A.M., ji kontroliavo piniginių lėšų išmokėjimą, todėl klausimų, susijusių su gamyba, ji nežino. Kadangi įmonės įkūrimas buvo V.D. idėja, vėliau jis tapo vadovu, tačiau V.D. daugiau sprendė gamybos klausimus. Įmonės antspaudas buvo pas sekretorę. Jis pats daug laiko praleisdavo Švedijoje, todėl vadovu būti negalėjo. Tik išėjus A.M. iš darbo, tapo direktoriumi, nes tada įmonė veiklą jau vykdė Lietuvoje. Išeinant A.M. iš darbo, jis perėmė turtą ir dokumentus pagal aktą. Už dokumentų, kurių šiandien įmonė neturi, praradimą yra atsakingas jis, nes, dirbdamas Švedijoje, dalį jų prarado. Tai sumai, kuriai administratoriui nebuvo pateikti pinigų paėmimą patvirtinantys dokumentai, jie yra sudarė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo kitoje byloje. Automobilis Citroen Berlingo yra perduotas administratoriui. Automobilis ,,Lexus‘‘ šiuo metu iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra paimtas, lizingo sutartis nutraukta.

24. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nuomojamose patalpose, todėl už nuomą mokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ taip pat mokėjo lizingo įmokas už UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ už jos vardu už įsigytą autokrautuvą ir automobilį ,,Lexus‘‘. Po kiek laiko nuomos sutartis buvo pakeista ir nuomą mokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ taip pat perėmė ir lizingo sutartį dėl autokrautuvo įsigijimo. Automobilis ,,Lexus‘‘ buvo naudojamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ veikloje, todėl buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, už panaudą buvo mokamos lizingo įmokos, ateityje įmonė būtų automobilį iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ perėmusi. Kadangi UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ buvo naujai įsteigta įmonė, paskolų ir lizingų gauti neturėjo galimybės, UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ buvo įsteigta seniau, todėl nuoma ir lizingai buvo mokami UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ vardu. UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ subrangovas, įmonės turėjo bendrų projektų.

25. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrutavo pradėjusi dirbti Lietuvoje. Įmonė pasirašė sutartį su ūkininku R.K., šalys susitarė, kad įmonė pastatys angarą. Sutarties vykdymo laikotarpiu 8 mėnesius įmonė negavo grynųjų pinigų, nes užsakovas mokėjo tiesiogiai tiekėjams ir subrangovams, nurodydavo, kokius tiekėjus ir subrangovus pasirinkti, jo nurodymu UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vardu buvo rašomi prašymai dėl tiesioginių apmokėjimų. Neturėdama grynųjų pinigų, įmonė negalėjo vykdyti kitų projektų. Užbaigus šią sutartį 2018 metais, įmonė tapo nemoki, nes neturėjo grynųjų pinigų atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojams nebuvo galimybės išmokėti darbo užmokestį. R.K. sumokėjo per klaidą jiems PVM, tačiau šios sumos įmonė nebegalėjo grąžinti, nes ji buvo panaudota atsiskaitymams. Dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes bandė ieškoti užsakymų Švedijoje, tačiau nebepavyko.

26. Atsakovo D. M, atstovas advokatas R. T. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

27. Trečiojo asmens R. K. atstovė advokatė J. G. ieškinį palaiko, prašo jį tekinti. Pareiškėjo nuomone, UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Nemokumo administratorius nurodė, kad negali atlikti inventorizacijos bei nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto dydžio ir struktūros, negali nurodyti, kokia paskirtimi yra naudojamas kreditoriams priklausantis turtas, todėl galima pagrįstai teigti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

28. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1,2,4,5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu - kadangi įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nepateikė įmonės finansinę ataskaitą rodančių ar kitų dokumentų, neturėdami teisinio pagrindo ir neatsižvelgdami BUAB „(duomenys neskelbtini)" sunkią finansinę padėtį sistemingai išimdavo dideles pinigų sumas iš bendrovės sąskaitos. Byloje esantys dokumentai sudaro pagrindą teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Todėl konstatuotina, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)" prie bankroto buvo privesta tyčia.

29. Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 2 straipsnio 12 p. tyčiniu bankrotu buvo laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

30. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tyčinio bankroto sąvoka iš esmės nepasikeitė: pagal šiuo metu galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Iš esmės nepasikeitus tyčinio bankroto sampratai, visi ieškovo argumentai, nurodyti pareiškime (ieškinyje) yra tinkami.

31. Trečiojo R. K. kreditorinį reikalavimą sudaro suma, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo be teisinio pagrindo. Kaip yra nurodyta R. K. pareiškime dėl teismo įsakymo, kurio pagrindu R. K. yra pripažintas kreditoriumi, 2018-01-26 ūkininkas R. K. (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį, pagal, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parengti statinio statybos techninį darbo projektą, atstovauti užsakovą gaunant statybos leidimą, rangovo medžiagomis atlikti statybos darbus pastatant žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurį užsakovas valdo nuosavybės teise, kitos (ūkio) paskirties pastatą. Taip pat rangovas įsipareigojo atlikti statinio kadastrinius matavimus, geodezinę nuotrauką ir atnaujinti sklypo kadastrinius matavimus pastato teisinei registracijai, organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūrą bei techninę priežiūrą, kurių darbų kaina - 97 053,98 Eur;

32. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. M. už sutartyje numatytus atlikti darbus kreditoriui 2018-06-29 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 117 435,32 Eur sumai, kurioje neteisėtai, pažeisdamas mokestinius įstatymus, išskyrė 20 381,34 Eur dydžio PVM mokestį; šį mokestį R. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, apmokėdamas visą pateiktą sąskaitą. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus operatyvų patikrinimą paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2018-06-29 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje PVM išskyrė nepagrįstai, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nesumokėjo Šiaulių AVMI nustatyto neteisėtai gauto PVM į valstybės biudžetą ir neteisėtai disponavo šiuo R. K. sumokėtu mokesčiu iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę reikalauti VMI, kad ši grąžintų PVM mokesčio permoką, tačiau tik tuo atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei visas kitas prievoles būtų įvykdęs. Paaiškėjo, jog šios prievolės nebuvo vykdomos tinkamai, todėl PVM iš biudžeto pareiškėjui (ieškovui) nebuvo grąžintas.

33. Ūkininkas R. K., vykdydamas Šiaulių VMI nurodymus, netikslumus, nustatytus patikrinimo metu dėl nepagrįstai išskirto PVM mokesčio, patikslino savo PVM deklaraciją ir sumokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai 20 381 Eur PVM mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo šią sumą, t.y. 20 381 Eur, kaip gautą be teisėto pagrindo ir kaip kreditoriui R. K. padarytą žalą (nuostolius) grąžinti, taip įgydamas teisę susigrąžinti permoką iš VMI. Tačiau daugiau kaip 20 000 R. K. nebuvo grąžinti iki šiol.

34. Pridedami civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina, jog 2018 m. sausio mėnesį, sudarydama rangos sutartį su R. K. ir laikotarpiu iki 2018 m. birželio mėnesio, t.y. rangos sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris reikalavo R. K. atsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jos kreditoriais, turėjo nemokumo problemų ir jau tuo metu buvo sąlygos inicijuoti bendrovės bankrotą: kiek yra žinoma R. K., jau tuo metu dėl didžiulių skolų tiekėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo gauti iš tiekėjų medžiagų, prekių, paslaugų, tačiau bendrovė šiuos duomenis nuo kreditorių slėpė, o tuometinis bendrovės vadovas D. M. (ir galimai bendrovės vadovė A. M.) pažeidė Lietuvos Respublikos ĮBĮ reikalavimus dėl privalomo bankroto procedūros inicijavimo momento.

39. Ieškovė prašė bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu teisiniu pagrindu - kai įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas). Ieškovė nurodė, kad bankrutavusios įmonės vadovas D.M., įmonei esant nemokiai, sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą – neperdavė įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui.

40. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad D.M., pateikus ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pradėjo perdavinėti buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais grindžiamas išgrynintų lėšų panaudojimas. Ieškovės atstovė nurodė, kad piniginių lėšų 13 632,21 Eur sumai išgryninimas nebuvo pagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl atsakovai šią sumą įsipareigojo atlyginti ieškovei sudaryta taikos sutartimi žalos atlyginimo byloje. Ieškovės teigimu D.M. perdavė ir dokumentus, kurie pagrindžia, jog buvę įmonės vadovai V. D. ir A. M. perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus paskutiniam įmonės vadovui D. M.. Todėl ieškovė nebereiškia pretenzijų atsakovams dėl vadovo pareigos perduoti įmonės dokumentus bei turtą bankroto administratoriui.

41. Iš 2019-06-28 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo todėl, kad buvęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ vadovas D.M. neperdavė dviejų įmonės vardu registruotų automobilių. Tačiau pagal pateiktą pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad vieno iš nurodyto automobilio Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likimas nėra žinomas, įmonei bankrutavus, automobilis galimai liko Švedijoje aikštelėje, iš kurios buvo atitinkamų tarnybų nutemptas. Nutarime nurodyta, kad kitas automobilis Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į policijos saugojimo aikštelę, nes įmonės darbuotojas padarė KET pažeidimą, Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D.M. nurodė, kad šį automobilį perdavė administratoriui, ieškovė šios aplinkybės neginčijo.

42. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ patalpos buvo nuomojamos, automobilis ,,Lexus‘‘ ir autokrautuvas nuosavybės teise įmonei nepriklausė. Kilnojamąjį turtą sudarė metalo pjovimo staklės ir keli suvirinimo aparatai, tačiau dėl jų ieškovė bylos nagrinėjimo metu pretenzijų nereiškė. Todėl, įvertinus bylos aplinkybes dėl vadovo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentus bei turtą, nėra pagrindo daryti išvados kad atsakovas D.M. jos nevykdė. Byloje iš viso nėra duomenų, kad atsakovai A.M. ir V.D. tokią pareigą turėjo, nes ieškovės atstovė patvirtino, kad yra aktai dėl dokumentų ir turto perdavimo, jiems išeinant iš darbo.

43. Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovas D.M. nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

45. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė tapo nemoki 2018 metų gegužės – birželio mėnesį, nes nustojo mokėti darbuotojams atlyginimus. Ieškovė nurodė, kad dėl nepilnai pateiktų įmonės dokumentų negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovui D.M. papildomai pateikus įmonės dokumentus, teismas siūlė patikslinti duomenis dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau daugiau duomenų ieškovė nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu pats D.M. pripažino, kad, užbaigus rangos sutartį su užsakovu R.K. 2018 metais, įmonė tapo nemoki, nes neturėjo grynųjų pinigų atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojams nebuvo galimybės išmokėti darbo užmokestį. Atsakovas D.M. neginčija, kad sutartį baigė vykdyti 2018 m. birželio mėnesį. Iš Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ bankroto bylos matyti (LITEKO sistemos duomenys, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kad bankroto byla buvo iškelta VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimu. Pareiškime nurodyta, kad įmonės skola VSDFV pradėjo formuotis 2018 metų 3 ketvirtį, nuo 2018 m. liepos 31 d. iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ lėšų negauta.

46. Trečiasis asmuo R.K. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ galimai buvo nemoki jau 2018 metų pradžioje, nes jis tiesiogiai mokėjo tiekėjams už medžiagas bei subrangovams už atliktus darbus pagal rangos sutartį su įmone. Tačiau tokioms aplinkybėms nustatyti byloje nėra pakankamai įrodymų. Visų pirma, įmonė rangos sutartį su R.K. įvykdė, o tai rodo, kad įmonė iki 2018 m. birželio mėnesio buvo veikianti. Antra, atsakovas D.M. ginčija trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tiesioginiai apmokėjimai pagal rangos sutartį buvo atliekami R.K. pageidavimu, jam iškėlus sąlygas, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pateiktų prašymus dėl tiesioginių apmokėjimų tiekėjams ir subrangovams. D.M. nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ siekė toliau vykdyti veiklą ir sutiko su užsakovo R.K. sąlygomis, todėl 8 mėnesius – visą sutarties vykdymo laikotarpį – negavo iš užsakovo tarpinių mokėjimų, kas lėmė įmonės bankrotą. Trečiasis asmuo nepateikė papildomų įrodymų, kad įmonė buvo nemoki jau 2018 metų pradžioje, todėl tokių aplinkybių konstatuoti teismas neturi pagrindo.

47. Paskutiniame teismo posėdyje atsakovas D.M. nurodė, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo metu - 2019-05-06 - buvo moki ir pateikė 2019 m. gegužės 6 dienos įmonės balansą. Tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis šiuo balansu visų pirma todėl, kad pats atsakovas pripažino, kad jis sudarytas neįvertinus visų įmonės buhalterinių dokumentų. Antra, minėtas įmonės balansas yra sudarytas pagal kompiuterinės laikmenos duomenis, kuriuos turi apskaitą tvarkanti įmonė, neturint įmonės buhalterinių dokumentų originalų, nes dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Galimai todėl šis balansas nėra pasirašytas buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens. Kadangi atsakovo D.M. pateikto įrodymo negalima laikyti tiksliu ir patikimu, jis prieštarauja visiems į bylą pateiktiems duomenims dėl įmonės nemokumo momento, vadovautis juo teismas neturi pagrindo.

48. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė ieškinyje nepateikė teismui tokių duomenų, motyvuodama tuo, kad jų pateikti negali, pasiūlius tokius duomenis pateikti baigiant nagrinėti bylą, papildomų įrodymų nepateikė. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nemoki tapo 2018 metų birželio mėnesį, vadinasi nuo šio momento atsakovas D.M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybės, jog D.M. teigia šiuo laikotarpiu dar ieškojęs užsakymų, kad įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą, šios pareigos vykdymui teisinės reikšmės neturi.

53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ tyčinio bankroto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto pagrindu. Reikalavimą pripažinti bankrotą tyčiniu, grindžiant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimu, įvertintina ir tai, ar faktinės aplinkybės įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankamos tyčiniam bankrotui konstatuoti, t. y. ar laikotarpiu, kai turėjo būti iškelta bankroto byla, įmonės vadovas sąmoningai sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, bloginančius jau nemokios įmonės turtinę padėtį. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, atsakovas sąmoningai sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

54. Ieškovė prašo pripažinti UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numato, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

55. Kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

57. Ieškovė nurodė, kad atsakovas D.M. nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 m. spalio 10 iki 2018 m. liepos 20 d. atliko veiksmus, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Ieškovė nurodė, kad jis, neatsižvelgdamas į sunkią įmonės finansinę padėtį, didelį kreditorinių reikalavimų skaičių ir negalėjimą laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, savo valdomai įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ išsimokėjo dideles pinigų sumas – sąmoningai priėmė įmonei nenaudingus sandorius.

60. Ieškovė taip pat prašo pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu – kai teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

61. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

65. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kuris numato, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.