- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2146-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. individualios firmos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1408-615/2016 pagal ieškovės V. V. individualios firmos patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje Kauno miesto muziejus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė panaikinti 2015 10 20 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl nuomos sutarties su V. V. individualia firma nutraukimo ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto muziejui“ Nr. T-616 ir 2015 10 20 Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.200) R-4457.Nurodė, kad su atsakove Kauno miesto savivaldybė 2015 02 02 sudarė jai priklausančių 24,17 kv. m. negyvenamųjų patalpų I-1, I-2, nuo I-6 iki I-10, I-18, I-33, I-34, I a., esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovės vykdoma ūkinė veikla – santuokos įamžinimas fotografijose Rotušės patalpose, išimtinai susijusi su ginčo patalpų vieta, t. y. Kauno Rotuše. Ieškovė sutartinių įsipareigojimų nėra pažeidusi. Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 10 20 priėmė sprendimą Nr. T-616 nutraukti 2015 02 02 sutartį prieš terminą, t. y. nuo 2015 12 21 ir ginčo patalpas perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto muziejui. Šio sprendimo pagrindu 2015 10 20 Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė spendimą 2015 02 02 sutartį nutraukti pagal jos 18.2 p. Ieškovė atsakovių sprendimus prašė pripažinti negaliojančiais, kadangi sutartis nutraukiama ne dėl Kauno miesto savivaldybės, o dėl Kauno miesto muziejaus poreikių. Tai, kad Kauno miesto muziejaus steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė, o įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Kauno miesto savivaldybė, nesuteikia tokiai įstaigai jokių teisinių privilegijų. Nutraukus sutartį pažeistas jos 9.2 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas per kurį nuomotojas privalo raštu informuoti nuomininką apie turto perleidimą kitam asmeniui.Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti su visa manta ir perdavimo-priėmimo aktu perduoti ginčo patalpas, o per nurodytą terminą neišsikėlus ir jų neperdavus, ieškovę iškeldinti. Nurodė, kad su ieškove nuomos sutartis prieš terminą nutraukta atsiradus būtinybei perimti turtą savivaldybės poreikiams. Kauno miesto muziejus, įsteigtas savivaldybės tarybos 2005 10 20 sprendimu Nr. T-535, yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą ir kitus biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kaupianti, sauganti, moksliškai tirianti, konservuojanti, eksponuojanti ir populiarinanti Kauno miesto ir jo apylinkių istorinį ir kultūrinį paveldą. Kadangi muziejus neturėjo patalpų, Kauno miesto savivaldybė, kaip vienintelė šios įstaigos savininkė ir būdama tiesiogiai suinteresuota savo biudžetinės įstaigos veiklos tęstinumu ir ekonomiškumu, kad Kauno miesto muziejaus darbas vyktų sklandžiai, o lankytojams būtų pasiūlytos įdomios ir patraukliai miestą ir jo istoriją pristatančios parodos, priėmė ginčijamus sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė valstybei iš ieškovės 41 Eur žyminį mokestį ir 4,38 Eur pašto išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 01 22 Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-31 nusprendė 3 metams, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui, atnaujinti 2010 02 05 Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 201- 9-49(1) su V. V. individualia įmone dėl dalies – 24,17 kv. m negyvenamųjų patalpų (1-4, 1-27, bendrojo naudojimo patalpos I-1, I-2, nuo I-6 iki I-10, I-18, I-33, I-34, I a, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos. Šio sprendimo pagrindu su ieškove 2015 02 02 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2015 10 20 Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimo Nr. T-616 1 punktu nusprendė nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 10 20 raštu Nr. (33.200)R-4457 ieškovę informavo, kad nuomos sutartis vadovaujantis jos 18.2 p. ir CK 6.217 straipsnio 5 dalimi bus nutraukta 2015 12 21. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 12 29 raštu Nr. (33.200)R-5511 informavo ieškovę, kad nuo 2015 12 21 nutraukus nuomos sutartį, ieškovė vadovaujantis sutarties 19 p. privalo iki 2016 01 07 atlaisvinti ginčo patalpas ir jas perduoti Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus darbuotojai, dalyvaujant V. V. individualios firmos savininkui V. V., 2016 01 08 patikrinę ginčo patalpas nustatė, kad patalpose yra nuomotojui priklausantys daiktai ir jose vykdoma veikla. Teismas sprendė, kad poreikį nutraukti nuomos sutartį lėmė būtinybė aprūpinti patalpomis Kauno miesto muziejų ir užtikrinti jo sklandžią veiklą taip Kauno miesto savivaldybei įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte numatytą savarankišką funkciją – gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas, kurią savivaldybės realizuoja Lietuvos Respublikos muziejų įstatymų nustatyta tvarka steigdamos muziejus. Teismas ieškovės argumentą, kad sutartis nutraukta nesilaikant sutartyje nustatyto 2 mėnesių įspėjimo termino atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad ieškiniu yra siekiama ne užkirsti kelią ieškovo iškeldinimui iš ginčo patalpų nepasibaigus nuomos sutartyje numatytam dviejų mėnesių terminui, o reikalavimai yra reiškiami dėl pačio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.Teismas nurodė, kad vien antrojo ieškinio reikalavimo tenkinimas ieškovei nesukeltų jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Šių argumentų pagrindu teismas ieškinį atmetė. Kadangi ieškovė šiuo metu vis dar užima ginčo patalpas, teismas tenkino atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuomos sutarties nutraukimas atitinka jos 18.2 punktą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovei būtinybę perimti ginčo patalpas. Apeliantė pažymi, kad ji nekvestionuoja teisės aktais atsakovei suteiktų savivaldos įgyvendinimo teisių, neginčija to, kad santykiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto disponavimu, turi būti taikomos specialiosios teisės normos, tačiau atsakovė, įgyvendinanti savivaldos teisę, privalo tai daryti vadovaudamasi įstatymais ir neturi teisės jų pažeisti. Todėl įvertinant, ar savivaldybė, įgyvendindama teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl būtinybės, o ne teikdama prioritetą sutarties vykdymui, šia teise pasinaudojo teisėtai ir pagrįstai.
11.2 Teismo sprendimas neatitinka jam CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyti motyvai, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis teismas padarė esminę byloje išvadą dėl būtinybės nutraukti nuomos sutartį.
11.3 Teismas nepagrįstai patalpų perdavimą muziejaus reikmėms vertino kaip būtinybę nutraukti nuomos sutartį. Būtinybė turi objektyviai egzistuoti dėl visuomenės poreikių, o ne dėl muziejaus norų ar pageidavimų. Teismas turėjo byloje nustatyti, ar konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir ar poreikis negali būti patenkintas nenutraukus nuomos sutarties su ieškove ir atsakovei neperėmus patalpų.
11.4 Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantės nuomojamose patalpose vykdoma veikla turi ne tik privataus, bet ir viešojo intereso tenkinimo elementų. Sutarties nutraukimas apeliantės veiklai turi esminę reikšmę ir sukelia itin didelę žalą, be to, apeliantė yra daug investavusi į ginčo patalpas.
Atsiliepimas
12. Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi teismas vertino, ar egzistavo objektyvus poreikis perimti patalpas dėl muziejaus veiklos, ekspozicinių erdvių tinkamo užtikrinimo, ko kitokiu būdu, nei nutraukiant sutartį ir iškeldinant ieškovę, nebūtų galima pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 01 22 sprendimo Nr. T-31 1 punktu atnaujino 3 metams 2010 02 05 nuomos sutartį Nr. 201-9-49(1) su V. V. individualia įmone dėl dalies – 24,17 kv. m. negyvenamųjųjų patalų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos (t. 1, b l. 29). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasirašyta 2015 02 02, Nr.201-9-49(3) (t. 1, b. l. 26-28). Sutarties VI dalyje, reglamentuojančioje jos nutraukimą ir pasibaigimą, šalys 18.2 punktu susitarė, kad sutartis nutraukiama prieš terminą vienašališkai nuomotojo iniciatyva pateikus nuomininkui įspėjamąjį raštą ne vėliau kaip prieš du mėnesius, atsiradus būtinybei perimti turtą savivaldybės poreikiams (t. 1, 26-28). Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 10 20 sprendimo Nr.T-616 1 punktu nuomos sutartį nutraukė prieš terminą ir 2 punktu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti nuomos sutarties nutraukimo procedūras joje numatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 10 20 raštu Nr. (33.200) R-4457 pranešė nuomininkei, kad, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir 2015 02 02 nuomos sutarties 18.2 punktu, nuomos sutartis 2015 12 21 bus nutraukta ir pareikalavo iki 2015 12 21 atlaisvinti patalpas (t. 1, b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esamus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad nuomos sutarties nutraukimas atitinka jos 18.2 punktą, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovei būtinybę perimti ginčo patalpas. Ginčo patalpos yra pastate – Santuokos rūmuose, nuosavybės teise priklausančiame Kauno miesto savivaldybei, kuris Kauno muziejui perduotas patikėjimo teise nuo 2015 11 20 (t. b. l. 79-80). Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatyme tokiam perleidimui nustatyti specialūs reikalavimai, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 10 06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2008).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 str. 2 d.). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 str. 2 d.). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 10 31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014). Taigi, nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 02 10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009).
18. Teismas sprendė, kad poreikį nutraukti nuomos sutartį lėmė savivaldybei įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte numatytą savarankišką funkciją kilusi būtinybė aprūpinti patalpomis Kauno miesto muziejų ir taip užtikrinti jo sklandžią veiklą. Apeliantė šią teismo išvadą ginčija nesutikdama, kad patalpų perdavimas muziejaus reikmėms yra dėl visuomenės poreikių objektyviai egzistuojanti būtinybė.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Šio įstatymo 6 straipsnio 13 punkte gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra) priskirtas savarankiškai savivaldybės funkcijai. Kauno miesto muziejus įsteigtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 10 20 sprendimu Nr. T- 535. Muziejus yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra kaupti, saugoti, moksliškai tirti, konservuoti, eksponuoti ir populiarinti Kauno miesto ir jo apylinkių istorinį ir kultūrinį paveldą (t.1, b.l 49-50). Todėl, savivaldybė, siekdama tinkamai įgyvendinti jai Vietos savivaldos įstatyme priskirtą savarankišką funkciją ne tik kad gali, bet ir turi užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimo tikslu įsteigto muziejaus veiklą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad viešosios nuosavybės teisės objektu esančios patalpos, kurios pirmiausia turi būti naudojamos viešųjų interesų tenkinimui, muziejui perduotos nesant objektyvios būtinybės. Apeliantės skundo argumentai, jog nebuvo jokios būtinybės perduoti muziejui ginčo patalpas, kadangi muziejaus veikla vyksta sklandžiai ir jų neperdavus, be to, pastate yra didelis laisvų patalpų plotas, kad nėra pateikti įrodymai, jog patalpų perdavimas muziejui lėmė didesnių pajamų gavimą ir didesnį turistų apsilankymų skaičių, atmestini kaip nepaneigiantys ginčo patalpų muziejui reikalingumo (CPK 178 str. 185 str.). Apeliantė skunde teigia, kad sutarties nutraukimas jos veiklai turi esminę reikšmę ir sukelia itin didelę žalą, tačiau jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti nepateikė, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 178 str. 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo apeliantės privataus juridinio asmens vykdomą ūkinę komercinę veiklą – fotografijos paslaugų teikimą, vertinti kaip turinčią viešojo intereso elementų ir sutikti su apeliante, kad ši veikla galima tik miesto Rotušės patalpose. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, savivaldybei priklausančio turto naudojimo ir disponavimo teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į tai, kad muziejus įsteigtas savivaldybei įgyvendinant Vietos savivaldos įstatyme jai priskirtą savarankišką funkciją, teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliantės skundo argumentus vertinti kaip paneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadas dėl būtinybės atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl teismo sprendimo nemotyvuotumo, kadangi sprendime nurodyti argumentai, kuriais remiantis teismas grindė savo išvadas spręsdamas, kad egzistavo aplinkybė atsakovei vienašališkai nutraukti su ieškove ginčo patalpų nuomos sutartį ir ji nutraukta laikantis sutartyje nustatytos tvarka.Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 03 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 06 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 10 05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 12 20 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.