Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės J. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-14356-947/2015 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir padidinti atsakovo V. K. mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 116 Eur iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant šią išmoką įstatymų nustatyta tvarka, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14356-947/2015, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., po 116 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki vaiko pilnametystės. Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo dukrai priteisimo praėjo beveik dešimt metų, dukra lanko mokyklą, šokių būrelį, jos poreikiai yra pasikeitę, padidėję ir teismo sprendime nustatytos sumos neužtenka jų tenkinimui. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) meno gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, šoka šokių studijoje (duomenys neskelbtini), labai nori lankyti dailės būrelį, bet tam nebelieka lėšų. Šokiai mergaitei labai patinka, gerai sekasi. Šis jos pomėgis kainuoja daug, nes mokėti reikia ne tik mėnesinį mokestį už treniruotes, bet papildomai už varžybas, keliones į varžybas, aprangą, avalynę. Dukra turi telefoną, aparato atnaujinimui, kompiuteriui ir kitiems didesniems pirkiniams kas mėnesį ieškovė atideda maždaug po 30 Eur, kad iškilus poreikiui galėtų nupirkti. Atsakovas dukters išlaikymui moka indeksuotą išlaikymo sumą po 175 Eur. Tačiau dukters poreikiai yra išaugę ir mokamo išlaikymo nepakanka patenkinti net būtinuosius dukters poreikius. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

3. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovas, gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, nepateikė atsiliepimo, kuriame prieštarautų ieškovės reikalavimams. Atsakovui buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį, tačiau atsakovas į jį neatvyko, bylos nagrinėjamu nesidomėjo.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė į bylą rašytinę išvadą, kurioje nurodo, kad ieškinys pateiktas vaiko interesais ir priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas.

6. Atsakovas ir išvadą teikiančios institucijos atstovė į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, neatvyko. Apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir išvadą teikiančios institucijos atstovei (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., tėvai.

8. 2015 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14356-947/2015, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., po 116 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ieškovė.

9. Ieškovė pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę, kurios duomenimis šiuo metu K. K. poreikius užtikrintų 818 Eur suma į mėnesį (260 Eur maistui; 80 Eur aprangai; 60 Eur būstui; 70 Eur sveikatai; 93 Eur ugdymui; 23 Eur transportui; 7 Eur telefonui; 90 Eur šokių būreliui; 25 Eur stovyklai; 40 Eur pramogoms; 15 Eur draugų gimtadieniams; 25 Eur gimtadieniui; 30 Eur papildomoms išlaidoms).

10. Ieškovė, pareikšdama byloje ieškinį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui padidinimo, nurodo, kad vaiko poreikiai ženkliai padidėjo, todėl šiuo metu atsakovo mokamas vaikui išlaikymas yra per mažas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji turi galimybę užtikrinti visus vaiko poreikius už vidutinę 818 Eur sumą per mėnesį, tvirtina, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo lygiomis dalimis.

11. Atsakovas, gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, atsiliepimo, kuriame prieštarautų ieškovės reikalavimams, nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, bylos nagrinėjimu nesidomėjo. Tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad atsakovas turi skirti vaikų išlaikymui daugiau nei 350 Eur, teismas toliau sprendžia klausimą dėl išlaikymo sumos, kuri šiuo metu atitinka šalių vaiko poreikius. Nustačius vaiko poreikius atitinkančią išlaikymo sumą, spręstinas klausimas dėl šios sumos paskirstymo tarp šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečiui vaikui atsakovo skiriamo išlaikymo padidinimo

12. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 44 punktas).

13. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015)

14. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 36 punktas). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019, 29 punktą).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens. Kai byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai, ir nurodomi gerokai vidutinius vaiko poreikius viršijančios išlaidos, tokios išlaidos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 45 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

18. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi papildomų išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

19. Dėl teismų praktikos sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

20. Bylose dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio visų pirma turi būti įvertinti konkretaus vaiko poreikiai (tiek būtinieji, tiek specialūs), o tik tada vertinama, tiriama abiejų tėvų turtinė padėtis ir išlaikymo pareiga padalinama tėvams proporcingai jų turtinei padėčiai. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl išlaikymo dydžio sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21. Teismas, vertindamas išlaidas, reikalingas būtiniems nepilnamečio vaiko vystymosi poreikiams, atsižvelgia į tai, kad 2015 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14356-947/2015, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., po 116 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo metu ieškovė teigia, kad vaiko poreikiams būtina 350 Eur suma. Ieškovės pozicija grindžiama tuo, kad dukra jau yra paauglė, ji siekia užtikrinti jos laisvalaikį bei suteikti geriausias gyvenimo sąlygas.

22. Ieškovė teikia teismui nepilnametės būtinųjų kasdienių poreikių pagrindimą / lėšų paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį yra būtina 818 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės skiriama išmoka šeimai („vaiko pinigai“) šiuo metu (nuo 2025 m. sausio 1 d.) yra 122,50 Eur/mėn., kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudaro po 347,75 Eur/mėn. (818 Eur – 122,50 Eur = 695,50 Eur : 2 = 347,75 Eur).

23. Teismas, vertindamas byloje pateiktą šalių nepilnamečio vaiko poreikių lentelę pažymi, kad joje nurodytos mėnesio išlaidos vaikui neviršija orientaciniu išlaikymo dydžiu teismų praktikoje nurodytą sumą, kurios iš esmės nereikia įrodinėti. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-379-227/2019, 29 punktą). Nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 MMA (neatskaičius mokesčių) yra 1 038 Eur.

24. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (12 metų), į tai, kad ji lanko mokyklą, būrelius, turi teisę į turiningą laisvalaikį, įvertinęs, kad nuo 2015 m. praėjo beveik 10 metų, sprendžia, kad vaiko poreikiai padidėjo.

25. Ieškovė teigia, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia bent 818 Eur, vaikas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Įvertinus šiuos ieškovės paaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į 2025 m. sausio 1 d. galiojantį MMA, daroma išvada, kad ieškovė įrodė, jog minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia bent 818 Eur per mėnesį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Nuo 2025 m. sausio 1 d. vaiko pinigai yra 122,50 Eur. Šiuo atveju 122,50 Eur suma turi būti mažinama savivaldybės mokama išmoka, t. y. 818 Eur – 122,50 Eur = 695,50 Eur. Tai reiškia, kad kiekvienas iš šalių prie vaiko išlaikymo turi prisidėti bent po 347,75 Eur suma. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur.

26. Atsakovas, gavęs iš teismo šios bylos procesinius dokumentus (tarp jų – ieškovės ieškinio kopiją), neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Bylos duomenimis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas. Atsakovui buvo suteiktas terminas pateikti duomenis apie savo valdomą turtą, pajamas, kitus išlaikytinius, tačiau atsakovas šių duomenų į bylą nepateikė. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę mokėti vaikui kas mėnesį ieškinyje prašomą priteisti išlaikymą, t. y. 350 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu bei jį aiškinančia teismų praktika, tenkina ieškovės reikalavimą dėl 350 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo (padidinimo) iš atsakovo nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis).

27. Teismas skiria ieškovę nepilnamečiui vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29. Bylos duomenimis ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu. Patenkinus ieškovės ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovės ieškinys apmokestinamas 63 Eur žyminiu mokesčiu (234 Eur (350 Eur – 116 Eur) x 12 mėn. x 0,03/100 x 0,75) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktos 2025 m. kovo 28 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 495,83 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš viso šioje byloje valstybė patyrė 558,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 558,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

31. Teismas byloje nepatyrė išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-14356-947/2015 priteisto nepilnamečiui vaikui K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., išlaikymo dydį iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jį padidinant iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų), pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo vykdomas skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 558,83 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 495,83 (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 83 ct) pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.