Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. gegužės 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. rugsėjo 5 d. apie 11.39 val., I. K., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „Peugeot 2008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, KET 128 punkto reikalavimą, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, sukdama į kairę partrenkė ir sužalojo dešinės pusės kelkraščiu ėjusią J. K., taip įvyko eismo įvykis dėl kurio nukentėjusiajai J. K. dėl dešinės kojos šlaunikaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji I. K. kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 11.30 val. jai važiuojant jos vyrui V. K. priklausančiu automobiliu „Peugeot 2008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėjo pasistatyti automobilį aikštelėje. Matė, kad eina nukentėjusioji, pristabdė, bet moteris sustojo. Ji pagalvojo, kad moteris ją mato ir praleidžia, todėl pradėjo važiuoti toliau. Greitis buvo apie 5 km/h. Tuo momentu, kaip suprato, moteris pradėjo eiti, o ji moters nepamatė, nes matomumui sutrukdė automobilio lango statramstis, ir kliudė tą moterį automobilio priekiniu dešinės pusės žibintu, moteris nukrito ant žemės. Ji išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios, paklausė, ar jai viskas gerai, ar nepastebėjo automobilio. Moteris atsakė, kad ieškojo piniginės ir jos nematė. Žino, kad nukentėjusiajai lūžo šlaunikaulis. Labai gailisi. Norėjo su nukentėjusiąja susisiekti, kuo nors padėti, bet nukentėjusioji pagalbos atsisakė. Sutiktų nukentėjusiajai atlyginti 150 Eur turtinę žalą ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant sutuoktinį V. K., neskiriant užstato, nes augina vaikus, turi kreditinių įsipareigojimų, turtinė padėtis vidutiniška. Taip pat prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo, nes yra neteista, nebausta, augina (duomenys neskelbtini) m. gimusius dvynukus, kuriuos 10 km turi vežioti į darželį, autobusai nevažiuoja.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 11.30 val. ji buvo parduotuvėje „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus iš parduotuvės ėjo šaligatviu link namų. Priėjus prie šalia parduotuvės esančios auto plovyklos, praėjo pro tvorą, kuri skiria auto plovyklą ir parduotuvės aikštelę, tik nuėjus nuo šaligatvio ir einant dešine puse ji pajuto smūgį iš kairės, net nepastebėjo, iš kur tas automobilis atsirado, nuo smūgio nukrito ant žemės. Automobilis buvo rudos oranžinės spalvos, markės ir modelio pasakyti negali. Automobilio vairuotoja po eismo įvykio išlipo iš automobilio, jai pasakė, kad patrauks automobilį į šoną ir patraukė į kitą vietą. Eismo įvykis įvyko toje vietoje, kurioje įvažiuoti į auto plovyklos teritoriją yra draudžiamas ženklas. Kažkas iškvietė pagalbą. To automobilio vairuotoja prie jos nepriėjo. Atvyko GMP ir ją išvežė į LSMU Kauno klinikas. 2022 m. rugsėjo 6 d. jai atliko dešinės kojos šlaunikaulio kaklo lūžio operaciją. Eismo įvykio metu jai buvo sumuštas visas kūnas. Prieš pat įvykį ji jokių transporto priemonių nematė, o šalikele ėjo lėtai. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į automobilio „Peugeot 2008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Taip jai išaiškinta teisė pareikšti įtariamajai civilinį ieškinį (1 t., b. l. 78-81).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. 11.52 val. patikrinus I. K. blaivumą, nustatyta 0,00 promilių (1 t., b. l. 37-39).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) link Kėdainių miesto tarp (duomenys neskelbtini) namo matomas įvažiavimas, kurio plotis 6,75 m. Įvažiavimo kairėje pusėje matoma prasidedanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotis nuo įvažiavimo iki bordiūro yra 9 m. Dešinėje kelio pusėje matomas šaligatvis ir įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Kairėje pusėje matomas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių plovyklos pastatas ir automobilių savitarnos plovykla. Įvažiavimo į automobilių plovyklą plotis 5,70 m, išvažiavimo 5,80 m. Tiesiai matomas įvažiavimas į parduotuvės „Norfa“ automobilių aikštelę, įvažiavimo plotis 6,60 m. Kairėje pusėje matomas stovintis oranžinės spalvos automobilis „Peugeot 2008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis nutolęs 5,70 m nuo įvažiavimo į parduotuvės „Norfa“ automobilių aikštelę. Automobilio nuo galinės rato vidurio ašies iki šaligatvio atstumas 9,40 m. Automobilio priekinio rato vidurio ašies atstumas iki bordiūro, kuris matomas prieš automobilio priekinę dalį - 3,60 m., nuo automobilio priekinio rato vidurio ašies iki automobilio savitarnos plovyklos 10,3 m. Automobilio plovykla stebima vaizdo kameromis. Įvykio vietoje pėdsakų ir daiktų reikšmingų tyrimui nerasta (1 t., b. l. 19-32).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad autoplovyklos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamera užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. 11.43.50 val. matyti ant pravažiavimo, ant kelio gulintis žmogus, nuo šio asmens, apie 2 metrus atstumu stovi oranžinės spalvos lengvasis automobilis, kurio nei markės nei valstybinių numerių nematyti. Prie gulinčio asmens stovi vyras, tamsiai apsirengęs. 11.43.59 val. oranžinis automobilis pavažiuoja atgal, po to važiuoja į priekį ir prisiparkuoja prie jau anksčiau stovėjusio kito lengvojo automobilio. Nuo plovyklos pusės link asmens, gulinčio ant kelio ateina moteris, šviesių ilgų plaukų, vilkinti mėlynos spalvos striukę ir juodas kelnes. 11.44 val. iš oranžinio lengvojo automobilio išlipa vairuota, kuri eina link gulinčio asmens. 11.53.58 val. prie gulinčio asmens matomas stovintis greitosios med. pagalbos automobilis, stovintys asmenys, GMP medikai. 11.59.14 val. matomas atvažiuojantis policijos tarnybinis automobilis, iš kurio išlipa policijos pareigūnai ir eina link asmenų, stovinčių prie greitosios med. pagalbos automobilio. 12.02.46 val. greitosios med. pagalbos automobilis išvažiuoja. 12.02.51 val. policijos pareigūnai grįžta į savo tarnybinį automobilį, lengvojo automobilio (oranžinės spalvos) vairuotoja sėda į savo automobilio vairuotojo vietą (1 t., b. l. 42-44, 45-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 2321/2022(02) J. K. konstatuotas dešinės kojos šlaunikaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 73-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. EKG 13/2023(02) nurodyta, kad:

1. J. K. po 2022 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio diagnozuotas dešiniojo šlaunikaulio kaklelio srities lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 ir 7.2 punktus.

2. Po traumos 2023 m. vasario 28 d. J. K. NDNT peržiūrėjusi 2021 m. liepos 16 d. neterminuotąjį darbingumo lygį 65 proc., vienų metų terminui, t. y. iki 2024 m. vasario 22 d. suteikė 45 proc. darbingumo lygio vertinimą, kas aritmetiškai tesudaro 20 proc. reikšmę, o tai savo ruožtu taip pat atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Apskritai kelia abejonių ir pats ilgalaikių potrauminių pasekmių faktas, nes 2023 m. vasario 28 d. akte potrauminiais įvardinti dešinės kojos klubo ir kelio sąnarių funkciniai rodikliai ir kojų ilgių skirtumas su labai artimomis reikšmėmis jau buvo fiksuoti 2021 m. birželio 2 d. ortopedo konsultacijos metu, ruošiant dokumentus NDNT komisijos 2021 m. liepos 16 d. sprendimui.

3. J. K. neterminuotą (iki senatvės pensijos galiojantį) sumažėjusį darbingumo lygį turi dėl daugybinių lėtinių progresuojančių įvairių (endokrinologinių, neurologinių, kaulų, sąnarių, raumenų, širdies ir kraujagyslių) ligų. Pirmas vertinimas 2009 m. - 80 proc. darbingumo lygis, 2020 m. ir 2021 m. – 65 proc. darbingumo lygis. Darbingumo lygio sumažėjimas dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. traumos padarinių abejotinas (motyvai išdėstyti 2-ame išvados punkte ir duomenų apibendrinimo skyriuje: 2023 m. vasario 28 d. nedarbingumo lygio vertinimo akte potrauminiais vertinti dešinio klubo sąnario ir dešinio kelio sąnario funkciniai rodikliai neturi nieko bendro su 2022 m. rugsėjo 5 d. trauma, nes artimų reikšmių funkciniai parametrai ortopedo užfiksuoti jau 2021 m. birželio 2 d. NDNT nustatė 45 proc. darbingumo lygį vienų metų terminui, t. y. nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2024 m. vasario 22 d. Darbingumo lygis iki vertinimo buvo 65 proc. (nustatytas kartotiniu vertinimu 2021 m. liepos 16 d., galiojantis iki senatvės pensijos; dar prieš tai buvęs vertintas 2020 m. rugsėjo 15 d. - darbingumo lygis 65 proc., o dar anksčiau 2009 m. kovo 19 d. darbingumo lygis 80 proc. (DL=60xl,3)). Taigi laikinas darbingumo lygio sumažėjimas 20 proc. potrauminiu laikotarpiu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą) (3 t., b. l. 35-42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta ir įrodyta, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 11.39 val., I. K., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „Peugeot 2008“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, KET 128 punkto reikalavimą, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, sukdama į kairę partrenkė ir sužalojo dešinės pusės kelkraščiu ėjusią J. K., taip įvyko eismo įvykis dėl kurio nukentėjusiajai J. K. dėl dešinės kojos šlaunikaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamoji pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai, pripažino, kad vairuodama transporto priemonę – automobilį „Peugeot 2008“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, matydama pėsčiąją ir sukdama į kairę, nesustojo ir nepraleido jos, neįsitikino, kad pėsčioji mato jos automobilį ir praleidžia įvažiuoti į aikštelę, sukėlė pavojų pėsčiajai ir ją partrenkė, dėl ko nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios J. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertizės aktas dėl J. K. eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo; vaizdo įrašo iš įvykio vietos turinys.

Taigi, byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė kaltinime nurodytus KET 9 ir 128 punktų reikalavimus. Šiuo atveju kilusius padarinius – kaltinamosios sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas kitas žmogus, tiesiogiai sąlygojo kaltinamosios netinkamas vairavimas, tai yra neįsitikinimas sukant į kairę, kad tam nėra jokių kliūčių, įvažiavimą kertančios pėsčiosios nepraleidimas. Kaltinamosios KET pažeidžianti veika buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos elgesio gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes - vairuodama padidinto pavojaus šaltinį esant geroms eismo sąlygoms, taip pat ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėdama ir pareigą, ir realią galimybę vairuoti saugiai - turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą ji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinamosios sukelto eismo įvykio atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kadangi tarp kaltinamosios veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad I. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir, teismo manymu – nuoširdžiai gailėjosi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajai draudimo įmonės atsisakytą atlyginti turtinę žalą.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

Kaltinamoji/jos gynėja pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją sutuoktinio V. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Prokuroras ir nukentėjusioji neprieštaravo laidavimo taikymui.

Laiduotojas V. K. nurodė, kad jis yra kaltinamosios sutuoktinis, santuokoje gyvena jau 10 metų, augina du mažamečius vaikus, neteistas, nebaustas, dirba, su kaltinamąja gerai sutaria, mano, kad galės kaltinamajai daryti teigiamą įtaką, kaltinamosios padarytos veikos nepateisina.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji neteista, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, yra kaltinamosios atsakomybę lengvinančios ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, duomenų, kad kaltinamoji turėtų problemų dėl ydingų įpročių – nėra, ji yra sveika, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamoji pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir savo elgesį kelyje vertino kritiškai, atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, be to savo, kaip vairuotojos civilinę atsakomybę, įvykio metu buvo apdraudusi draudimo bendrovėje, kuriai kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Dėl laiduotojo.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios ir jos sutuoktinio V. K. prašymas perduoti kaltinamąją sutuoktinio atsakomybei pagal laidavimą.

Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, su kuria santuokoje gyvena jau 10 metų, gerai sutaria, kritiškai vertino kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs pretendento tapti laiduotoju charakterizuojančią medžiagą, jo ryšius su kaltinamąją, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju, galintis daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją prašomo laiduotojo atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Dėl užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika neatsargi, ji nėra charakterizuojama neigiamai, turi šeimą ir pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, taip pat turi paskolą, todėl jos turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, kaltinamajai jokios baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128-131), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis).

Eismo įvykio metu kaltinamosios I. K. vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo atveju ir privalo atlyginti žalą.

Nukentėjusioji J. K. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti draudimo įmonės atsisakytą atlyginti 150 Eur turtinę ir 6 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 193-195, 2 t. b. l. 7-9).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad 150 Eur turtinę žalą jai atlygino kaltinamoji, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nebenagrinėtinas.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia įvykio metu patirtais sužalojimais, skausmu, dvasiniais išgyvenimais. Ieškinyje nurodė, kad nors nukentėjusiajai draudimo bendrovė sumokėjo 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau dėl šio įvykio nukentėjusioji dalinai prarado darbingumą, iki šiol gydosi sužalojimus, mano, kad jos sveikata sutrikdyta nepataisomai, todėl ir jai padaryta žala yra žymiai didesnė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai nurodė, kad po avarijos vos ne pusę metų išgulėjo, beveik nevaikščiojo, tik su vaikštyne, o du mėnesius kojos net nebuvo galima priminti. Patyrė ir emocinį stresą, ir depresija puolė, o fizinį skausmą kenčia iki šiol, jau antri metai negali atsigulti ant to šono. Po šios traumos pirmą kartą gavo neįgalumą, būtent dėl šlaunikaulio lūžio, dabar po to traumos ir šlapimo nelaiko. Tris metus iki įvykio nedirbo, bet nori dirbti, dar nėra pensijinio mažiaus, o dirbti negali, net apsitarnauti normaliai negali. Labai sunku psichologiškai ir emociškai. Po įvykio nustatė ir kojos sutrumpėjimą, vaikšto šlubuodama, gaminami specialūs batai kiekvienam sezonui. Be to, dar yra varžtai išlindę, gali reikėti dar kartą operuoti, kad juos išimti, nes skauda.

Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudikas, įvertinęs nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstą, jai padarytus sužalojimus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajai išmokėjo 4 000 Eur neturtinei žalai ir 101,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Draudikas pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo viršijantį 4 000 Eur laiko nepagrįstu ir nesuderinamu su įstatymo nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Draudiko išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, adekvati ir pagrįsta (3 t., b. l. 57-59).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir nustatyti žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai iki 7 284 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-4-628/2022 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė dešinio šlaunikaulio lūžį ir jai nustatytas sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1, 7.2 punktais, vertinamas kaip nesunkus. Nukentėjusioji po eismo įvykio metu patirto sužalojimo nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ortopediniame skyriuje, jai atlikta šlaunikaulio sutvirtinimo sraigtais operacija, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. taikytas reabilitacinis gydymas, vaikščioti galėjo minimaliai, tik su vaikštyne, minant 30 proc. krūviu. Vėliau ji nuolat buvo konsultuojama traumatologo ir tik 2023 m. sausio 5 d. traumatologas nurodė, kad gydymas baigtas ir koją galima minti pilnu krūviu, tačiau išliekant skausmui ir apsunkintam judėjimui, dar taikytas reabilitacinis gydymas iki 2023 m. sausio 27 d.

Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio, kurio metu lūžo jos šlaunikaulis, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautė skausmus, nepatogumą dėl negebėjimo laisvai judėti, dėl lankymosi gydymosi įstaigose, nerimavo dėl sužalojimo įtakos jos sveikatai ateityje, patyrė stresą ir dėl eismo įvykio, ir dėl sužalojimo, taigi neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta.

Tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusiosios argumentus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis, būtina įvertinti ir tai, kad priešingai nei teigia nukentėjusioji, nedarbingumas jai buvo nustatytas ir iki eismo įvykio. Medicininiai dokumentai (2 t., b. l. 34-180; 3 t., b. l. 74-76) patvirtina, kad J. K. nuo 2009 m. kovo 19 d. buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. – 65 proc. darbingumo lygis, nuo 2021 m. liepos 16 d. – 65 proc. darbingumo lygis, o po įvykio – 2023 m. vasario 28 d. prie kitų gretutinių jau anksčiau nustatytų diagnozių pridėjus ir šlaunikaulio lūžio padarinius metams laiko buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, kuris praėjus metams laiko šiek tiek padidėjo ir nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2026 m. vasario 4 d. J. K. buvo nustatytas 50 proc. dalyvumo (darbingumo) lygis. Kojos sutrumpėjimas taip pat nebuvo eismo įvykio pasekmė, nes minėta diagnozė buvo nustatyta jau anksčiau ir dar 2021 metais dėl to skirta naudoti specialią ortopedinę avalynę. Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji jau keli metai iki įvykio skundėsi apsunkintu judėjimu, šlubavimu, rankų kojų tirpimu, dešinio peties skausmais, apsunkintais klubų, stuburo judesiais, viso kūno skausmais ir pan. Ekspertai taip pat pateikė išvadą, kad darbingumo lygio sumažėjimas dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. traumos padarinių yra abejotinas, nes J. K. sumažėjusį darbingumo lygį turi dėl daugybinių lėtinių progresuojančių įvairių (endokrinologinių, neurologinių, kaulų, sąnarių, raumenų, širdies ir kraujagyslių) ligų. Visgi, nors nukentėjusiajai ir iki įvykio buvo diagnozuota pakankamai daug įvairių negalavimų, o paskutinį kartą - 2024 m. kovo 7 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu nustatant jos dalyvumo (darbingumo) lygį kaip pagrindinė diagnozė taikyta fibromialgija (reumatinė liga), tačiau kaip viena iš gretutinių diagnozių buvo įvertinta ir šlaunikaulio lūžio padariniai. Todėl, nors dėl eismo įvykio patirti sužalojimai ir nėra pagrindinė nukentėjusiosios nedarbingumo priežastis, tačiau medicininiai dokumentai patvirtina, kad tai taip pat buvo vertinama nustatant jos nedarbingumo lygį.

Nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji, būdama brandaus amžiaus, turėdama įvairių sveikatos problemų, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų emociškai pergyveno stipriau, nerimavo dėl jų įtakos savo bendrai sveikatos būklei, o ir gijimo procesas buvo sudėtingesnis. Nukentėjusioji labai ilgai gydėsi, jai buvo atlikta lūžio sutvirtinimo operacija, o likę sutvirtinimo sraigtai iki šiol kelia nepatogumą ir verčia kentėti skausmus, dėl ko gali prireikti ir dar vienos operacijos jų pašalinimui, kas taip pat neabejotinai kelia nerimą ir susirūpinimą dėl galimai laukiančio dar vieno pooperacinio gijimo proceso ir reabilitacijos. Po eismo įvykio metu patirto lūžio nukentėjusiajai buvo skiriama ne viena reabilitacija, ilgą laiką ji negalėjo pilnai priminti kojos, jos judėjimas buvo apribotas iki minimumo ir tik besinaudojant vaikštyne. Įvertintina ir tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusioji pateko į eismo įvykį, kuriame ji buvo pėsčioji, partrenka automobilio ir nublokšta ant asfaltuotos dangos. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki šiol jaučia skausmą, labai pergyvena dėl po eismo įvykio savo suprastėjusios sveikatos, riboto kojos lankstumo ir to įtakoto negebėjimo tinkamai savimi pasirūpinti ir net pilnavertiškai praleisti laiką su anūkais.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nustato, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio padarytos neturtinės žalos dydis yra 7 000 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra adekvatus, atitinkantis įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, esamą ekonominę situaciją, nesiekia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios atlygintinos neturtinės žalos vidurkio. Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau išmokėjo 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 61), todėl nukentėjusiajai J. K. tik iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas dar 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Daiktinis įrodymas.

USB atmintinė su vaizdo įrašu, saugoma byloje (voke prie pirmo tomo), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusiąją J. K. atstovavo advokatas Arvydas Montrimas ir pagal pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas, nukentėjusiajai suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 424,98 Eur (3 t., b. l. 64, 69), kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai (3 t., 65-67, 70-71).

Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažymos pateiktos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajai, o už nukentėjusiajai paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant sutuoktinį V. K., ir baudžiamąją bylą I. K. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktinį įrodymą - USB atmintinę su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamosios valstybei nepriteisti.

Nukentėjusiosios J. K. medicinos dokumentus (ambulatorinę kortelę ir išrašus/dokumentus iš e.sveikatos sistemos), esančius atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Jonavos PSPC (3 t., b. l. 10).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).