Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4595-328/2021 pagal pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiskaitymo lapelį už 2019 m. rugpjūčio mėn. Kartu su 2021 m. liepos 15 d. rašytiniais paaiškinimais apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. lydraštį dėl teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties išsiuntimo apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiskaitymo lapelis už 2019 m. rugpjūčio mėn., pagrindžia aplinkybes, susijusias su iš jo darbo užmokesčio vykdomu išieškojimu, todėl darytina išvada, kad apelianto į bylą pateiktas naujas įrodymas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla, jo pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktą įrodymą pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

13. Vis dėlto apeliantas nenurodė, kokią reikšmę byloje turi kiti jo pateikti įrodymai, t. y. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. lydraštis, nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas.

17. CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

18. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 30 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

19. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

21. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos M. T. skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš jų sumos, gautos per vieną mėnesį, daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/18/00950, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5637-889/2018 dėl 2 799,01 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. Z. išieškotojos AB SEB banko naudai. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S19-1339 antstolis areštavo 3 488,45 Eur sumą, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, nurodydamas, kad, vadovaujantis CPK 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA (šis apribojimas yra vienkartinis); nustačius skolininko turto masę, remdamasis kasacinio teismo praktika bei CPK 611, 733–743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios MMA; jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

23. Taigi, 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu antstolis išieškojimą nukreipė tiek į skolininko jau turimą, pradėjus išieškojimą, turtą, nustatydamas, kad pagal CPK 668 straipsnį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, tiek į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei kitas pajamas, nurodydamas, kad išieškojimas iš šių lėšų turi būti vykdomas atsižvelgiant į CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu antstolis nepažeidė CPK reikalavimų. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėto patvarkymo pagrindu iš skolininko faktiškai išieškomų piniginių lėšų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.

24. Kaip matyti iš byloje pateikto apelianto pinigų apskaitos žiniaraščio, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. į apelianto asmeninę Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą kiekvieną mėnesį buvo mokamas apeliantui priklausantis 107,07 Eur darbo užmokestis, iš kurio buvo išskaitoma ir antstoliams J. P. bei R. V. pervedama po 16 Eur kiekvienam, taip pat pervedama po 70 Eur piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų – I. Z., iš šios sumos buvo išskaitoma ir antstoliams J. P. bei R. V. pervedama po 10,50 Eur kiekvienam. Taigi, vykdydamas antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą, Šiaulių tardymo izoliatorius iš piniginių lėšų, patenkančių į apelianto asmeninę sąskaitą, vykdydavo 30 proc. dydžio išskaitas.

25. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiskaitymo už 2020 m. spalio mėn. lapelio duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota 218,52 Eur darbo užmokesčio, iš kurio išskaičiuota 38,24 Eur į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, 7,65 Eur už neliečiamą sąskaitos dalį ir 65,56 Eur išlaikymo („alimentai“). Taigi, iš apeliantui į jo asmeninę Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą pervesto 107,07 Eur darbo užmokesčio, išskaitos pagal CPK 736 straipsnį jau yra atliktos, t. y. iš apelianto jau išieškota 30 proc. jo darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius iš pareiškėjui pervesto 107,07 Eur darbo užmokesčio atlikdamas papildomą 10,50 Eur išskaitą, kurią perveda antstoliui J. P., išieškojimą iš apelianto darbo užmokesčio atlieka du kartus, taip atlikdamas didesnio dydžio išskaitas nei numatyta CPK 736 straipsnyje.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimą iš apeliantui trečiųjų asmenų pervedamų piniginių lėšų (70 Eur) Šiaulių tardymo izoliatorius vykdė tinkamai, CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, iš šių piniginių lėšų atlikdamas 30 proc. dydžio iškaitas, t. y. po 10,50 Eur antstoliams J. P. bei R. V..

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-103-415/2021 nustatytas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Savo skundą grindė aplinkybe, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, nuo 2019 m. balandžio mėn. atliko per dideles išskaitas. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-103-415/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėta nutartimi teismas, be kitų aplinkybių, konstatavo, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Pagal antstolių patvarkymus pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas Šiaulių tardymo izoliatorius neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Ginčai dėl antstolių patvarkymų teisėtumo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos (ne administraciniuose) teismuose. Išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad klausimas dėl to, ar išieškojimas iš apelianto piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, pagal antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą yra vykdomas pagrįstai, nepažeidžiant CPK 736 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra spręstinas teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, ir plačiau šiuo klausimu nepasisakė, t. y. nevertino, ar iš minėtų piniginių lėšų antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymo pagrindu yra atliekamos tinkamo dydžio išskaitos.

28. Pagal CPK 743 straipsnio 1 dalį tai, ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos (CPK 743 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotojas prašė antstolio patikrinti, ar atliekamos išskaitos yra (ne)teisingos, atitinkamai antstolis savo iniciatyva to daryti neprivalėjo, tačiau, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti vykdymo proceso šalių teises ir teisėtus interesus, griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai reiškia, kad skolininkui – šiuo atveju apeliantui – pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodoma, jog išieškojimas iš jam mokamo darbo užmokesčio, pervedamo į įkalinimo įstaigos sąskaitą, yra vykdomas netinkamai, ir antstoliui nustačius, kad skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, jis turėjo imtis veiksmų informuoti įkalinimo įstaigos administraciją apie tai, kad jo 2019 m. sausio 14 d. patvarkymas yra vykdomas netinkamai, kadangi įkalinimo įstaigos administracijos atliekamos išskaitos faktiškai viršija CPK 736 straipsnyje nustatytus dydžius, ir informuoti, kaip šiuos pažeidimus pašalinti, t. y. pranešti, kad, įkalinimo įstaigos administracijai atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš apelianto darbo užmokesčio iki šių lėšų pervedimo į jo sąskaitą, iš likusios darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į jo sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos.

29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis turi pareigą informuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją apie tai, jog išskaitos iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą yra vykdomos netinkamai, ir nurodyti, kad siekiant tinkamai įvykdyti minėtame patvarkyme nustatytus reikalavimus, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš apelianto darbo užmokesčio iki šių lėšų pervedimo į jo sąskaitą, iš likusios darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į jo sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie visas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš pareiškėjo darbo užmokesčio atliktas išskaitas, t. y. koks darbo užmokestis apeliantu buvo apskaičiuotas, kokios išskaitos pagal ginčo patvarkymą buvo atliktos iki jo pervedimo į įkalinimo įstaigos sąskaitą, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar visos šios išskaitos atliktos nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tačiau byloje esant duomenų apie tai, kad tam tikros ankščiau aptartos išskaitos buvo atliekamos pažeidžiant CPK 736 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti apelianto, kaip skolininko, teises ir teisėtus interesus, užkirsti kelią galimiems tokio pobūdžio pažeidimams ateityje, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą atlikti nutarties 29 punkte nurodytus veiksmus.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašė nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su išieškojimu iš jo darbo užmokesčio. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti neteisėtus veiksmus, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, grąžinti nuo 2019 m. balandžio mėn. iš pareiškėjo išieškotas pinigines lėšas. Taigi, atskiruoju skundu apeliantas reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui nereiškė reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, grąžinti nuo 2019 m. balandžio mėn. išieškotas pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir įpareigoti antstolį informuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją apie tai, kad, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš apelianto darbo užmokesčio iki šių lėšų pervedimo į jo sąskaitą, iš likusios darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į jo sąskaitą, CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, prašo šias išlaidas priteisti.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

36. Apelianto atskirąjį skundą patenkinus iš dalies, t. y. nustačius, kad yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir patenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, antstoliui J. P. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį J. P. informuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją apie tai, kad vykdant antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S19-1339, atlikus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą iš pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio iki šių piniginių lėšų pervedimo į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, iš likusios pareiškėjo J. Z. darbo užmokesčio dalies, kuri pervedama į pareiškėjo J. Z. sąskaitą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitos pakartotinai neatliekamos.

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. Z. pateiktus naujus įrodymus (DOK-9846) ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.