- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-775-1172/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16748-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Kvaraciejienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai, suinteresuoto asmens argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1989 m. vasario 2 d. iki 1990 m. gruodžio 16 d. dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 1990 m. gruodžio 17 d. iki 1992 m. birželio 30 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tikslu įskaityti nurodytą darbo laikotarpį į socialinio draudimo stažą (e. b. l. 26–28).
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) dėl pensijos skyrimo. 2024 m. kovo 6 d. raštu VSDFV Vilniaus skyrius atsakė, jog pensija negali būti paskirta, nes nėra įgijęs 15 metų minimalaus draudimo stažo. 2024 m. spalio 25 d. raštu VSDFV Kauno skyrius informavo, kad dokumentų apie darbą kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ iš archyvų negavo. Į jo darbo stažą neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1989 m. vasario 2 d. iki 1992 m. birželio 30 d., kai jis dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, po pertvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiekėju – ekspeditoriumi. Kooperatyvo, o po pertvarkymo ir UAB direktoriumi buvo V. P., dirbo jis (pareiškėjas) ir R. P.. Jie iš patentininkų supirkdavo produkciją (žiemines moteriškas kojines, džemperius su šilkografijos aplikacijomis) ir veždavo parduoti į Rusiją (Peterburgą, Maskvą, Svetlovską, Novasibirską, Ulan Ude). Prekes sandėliavo kartu su kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ prekėmis, adresu (duomenys neskelbtini). Rusijos parduotuvės už atvežtas joms prekes atsiskaitydavo bankiniais pervedimais. Jo darbo knygelė buvo atiduota darbdaviui, kuris jam jos negrąžino, duomenų apie jo darbą VSDFV neperdavė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus 2024 m. liepos 29 d. raštu jį informavo, kad kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugojimui neperduoti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Tarpžinybinio archyvo 2024 m. liepos 4 d. raštu jį informavo, kad kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, buvusio prie Kauno r. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato, dokumentų archyve nėra. Kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruotas 1988 m. sausio 28 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kooperatyvas pertvarkė savo veiklą ir 1990 m. gruodžio 17 d. buvo perregistruotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriaus V. P. kontaktų neturi, gyvenamosios vietos nežino (e. b. l. 26–28).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1988 m. pradėjo kurtis kooperatinė veikla, kooperatyvo pirmininkas V. P. jam pasiūlė prisijungti. Jo pareigos buvo ieškoti namudininkų, supirkti iš jų produkciją, ją gabenti į Maskvą, iš ten toliau gabendavo lėktuvais. Už prekes kooperatyvui sumokėdavo per banką, jam darbo užmokestį išmokėdavo V. P.. Jie prekes laikė patalpose (duomenys neskelbtini), patalpas taip pat naudojo kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“. Darbo knygelę perdavė pirmininkui V. P. 1989 m., kai įsidarbino. Vėliau pirmininko prašė grąžinti knygelę, šis žadėjo grąžinti, bet taip ir negrąžino. Nežino asmens E. V. Jo vadovas visada buvo V. P. Nežino, kad kooperatyvas buvo pertvarkytas į UAB, apie tai darbuotojų nesupažindino. Įmonė buhalterio neturėjo, jis nežino, ar už jį mokėjo mokesčius, V. P. tvarkė buhalteriją, jam rašė prašymą priimti ir atleisti iš darbo. Žino, kad pradėjo dirbti 1989 m. vasario 2 d., nes 1988 m. gruodžio mėnesį jam pasakė, kad reikia tiekėjo ekspeditoriaus, jam pasiūlė šį darbą. Žino, kad dirbo iki 1992 m. birželio 30 d., nes po to išvyko į (duomenys neskelbtini), nes įsidarbino (duomenys neskelbtini) (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė prie rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato įsteigti buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“. Kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ pertvarkė savo veiklą – Lietuvos Respublikos Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius 1991 m. vasario – gruodžio mėnesiais, 1992 m. sausio – lapkričio mėnesiais bei 1993 m. sausio – vasario, spalio mėnesiais. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie draudėjo mokėtas socialinio draudimo įmokas pareiškėjo prašomu įskaityti į darbo stažą laikotarpiu nuo 1989 m. sausio 2 d. iki 1991 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 13 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjas detaliau nenurodė, kuo remiantis jis įvardina būtent prašomą nustatyti darbo laikotarpį, kokie jo turimi duomenys atskleidžia, kad jis dirbo būtent nuo 1989 m. vasario 2 d. iki 1992 m. birželio 30 d. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog pareiškėjas nurodytais laikotarpiais dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo knygelės pareiškėjas neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo draudėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos vadovu buvo E. V. (e. b. l. 33 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-6119)).
Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1990 m. gruodžio 16 d. buvo sekmadienis, todėl atleidimo tą dieną negalėjo būti. Turi duomenis, kad „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo VSDFV įmokas. Neturi informacijos dėl kitų asmenų pavardžių. Nežino, kad buvo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Nežino, už kuriuos asmenis mokėtos įmokos (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Šalies argumentai
Liudytoja J. M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ 1989–1990 metais, visą šį laiką matė pareiškėją, matė, kad jis atveždavo prekes. Pareiškėjas dirbo kitame kooperatyve. Ji žinojo V. P., R. P. Ji E. V. nežino. Pareiškėjas atveždavo į sandėlį kojines, palaidines, tekstilės prekes (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo su pareiškėju, ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pareiškėjas – „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ prekes atveždavo pas juos į patalpas. Ji dirbo 1988 – 1993 m. Patalpos buvo (duomenys neskelbtini). V. P. buvo iš „(duomenys neskelbtini)“, dar buvo S., R.. E. V. pavardė pažįstama. V. P. buvo direktorius. Direktorius nesikeitė. Ji tvarkė ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, įdarbinimo, atleidimo ji netvarkė. Visą laiką, kol ji dirbo, prekes vežė pareiškėjas. Nežinojo, kad kooperatyvas virto UAB, neatsimena to. Nežino, kas tvarkė įdarbinimą ir atleidimą „(duomenys neskelbtini)“ (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmetamas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo
Patikslintu pareiškimu, pareiškėjo, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais teismo posėdyje, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta prie rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato įsteigti buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 13, 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)). Kauno regioninio valstybės archyvo duomenimis 1987–1990 m. Kauno miesto LTD vykdomojo komiteto posėdžių protokoluose, potvarkiuose ir 1990–1992 Kauno miesto valdybos ir mero potvarkiuose, žinių apie kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)” įregistravimą nėra (e. b. l. 15, 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)), tačiau įvertinus Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, laikytina, kad prie Kauno rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato buvo įsteigtas buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“. Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 17 d. potvarkiu nutarta įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)” (e. b. l. 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)). UAB „(duomenys neskelbtini)” įregistruota 1990 m. gruodžio 17 d., išregistruota 2016 m. gruodžio 13 d. (e. b. l. 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)). UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovu nuo 1990 m. gruodžio 17 d. iki 1995 m. spalio 25 d. bei likvidatoriumi nuo 1995 m. spalio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo kitas asmuo, nei nurodė pareiškėjas (e. b. l. 33 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-6119)). UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas 1991 m. vasario–1992 m. lapkričio, 1993 m. sausio, vasario, spalio mėnesiais (e. b. l. 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)).
Pareiškėjas 2023 m. sausio 13 d. pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, taip pat prašymą tarpininkauti, surandant dokumentus apie stažą ir nurodė, kad nuo 1990 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 8–11, 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)). Pareiškėjui senatvės pensija nepaskirta, nes jis Lietuvoje neįgijo reikalaujamo minimalaus 15 metų socialinio pensijų draudimo stažo, jo įgytas stažas yra 12,4474 metų (e. b. l. 4–7). Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 1989 m. vasario 2 d. iki 1990 m. gruodžio 16 d. dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 1990 m. gruodžio 17 d. iki 1992 m. birželio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo knygelės, kitų tai patvirtinančių dokumentų neturi, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriui kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai skyriui saugoti neperduoti (e. b. l. 14, 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)). Kauno rajono savivaldybės administracijos Tarpžinybiniame archyve kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra, Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato 1989–1992 m. darbo apskaitos dokumentuose pareiškėjo pavardės nėra (e. b. l. 15, 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)). Kauno apskrities archyve Kauno rajono savivaldybės 1990 m. dokumentuose žinių apie Kauno rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą nėra (e. b. l. 22 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-150480)).
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis nuo 1989 m. vasario 2 d. iki 1990 m. gruodžio 16 d. dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 1990 m. gruodžio 17 d. iki 1992 m. birželio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prašomas faktas gali būti nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). VSDFV Kauno skyrius pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (e. b. l. 9).
Vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktą, asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 punktą, asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.4.1 papunktį, asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginami laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinami dokumentais: darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; pagal Nuostatų 6.4.4 papunktį – valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Pagal Nuostatų 18 punktą, jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.
Pareiškėjas, siekdamas įrodyti juridinio fakto – darbo stažo tam tikru laikotarpiu egzistavimą, darbo knygelės nepateikė, dokumentų dėl priėmimo į pareigas, atleidimo iš pareigų taip pat nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepateikė dokumentų apie jam apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį, nors teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas, nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriui kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugoti neperduoti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Tarpžinybiniame archyve kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra, tačiau yra Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato 1989–1992 m. darbo apskaitos dokumentai, kuriuose pareiškėjo pavardės nėra. Kauno apskrities archyve Kauno rajono savivaldybės 1990 m. dokumentuose žinių apie Kauno rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą nėra. Duomenų, kur dar galėtų būti saugomi minėtų įmonių dokumentai, byloje nėra. Apskaičiuojant pensijos dydį, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas, įgytas nurodytu laikotarpiu, nes pareiškėjas nepateikė šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, nes jie neišlikę, į archyvą neperduoti.
Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunktį, asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai; pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 3 punktą, asmens stažui taip pat prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kuriais asmuo pagal galiojusius įstatymus buvo draustas pagrindinei pensijos daliai, jei tuo metu mokėjo šiam asmeniui nustatytą pensijų socialinio draudimo įmoką. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nurodytais laikotarpiais jis gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, tokių duomenų neturi ir suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius. Nors VSDFV Kauno skyrius turi duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas 1991 m. vasario–1992 m. lapkričio, 1993 m. sausio, vasario, spalio mėnesiais, tačiau atstovė nurodė teismo posėdžio metu, kad nėra duomenų, už kokius darbuotojus mokėtos šios įmokos.
Pareiškėjas patikslintą pareiškimą iš esmės grindžia liudytojų parodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad kai pareiškėjas grindžia prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą liudytojų parodymais, kuriais pareiškėjas remiasi ir jų duomenimis suteikia lemiamą reikšmę įrodinėjamam faktui, tuomet teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla įrodymų pakankamumo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prašomo pripažinti juridinę reikšmę fakto dėl darbo stažo trukmės (laikotarpių įskaitymo į stažą) nagrinėjimui reikšminga yra tai, jog jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius, jei nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą. Vien liudytojų parodymai nėra pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė, kai įrodinėjami praeities įvykiai (aplinkybės) dėl asmens tikslaus darbo laikotarpio tam tikroje darbovietėje, darbo užmokesčio dydžio, uždirbto kiekvieną mėnesį, ir pan. Liudytojų parodymais to neįmanoma įrodyti ir jų pagrindu laikyti faktą nustatytu, nes vien liudytojų parodymai paprastai nesuteikia tikslios įrodomosios informacijos, duomenų apie praeities įvykių tikslius skaičius, jų skaitinės (kiekinės) vertės išraišką, ypač kai tie įvykiai atsitiko (galėjo atsitikti) prieš ilgą laiko tarpą (prieš keliolika, keliasdešimt metų). Jei liudytojai, teikdami parodymus ir nenurodydami tokios informacijos šaltinio, nurodytų pareiškėjo tikslų prieš daugiau kaip trisdešimt metų darbo stažo laikotarpį ir gautą darbo užmokestį, šie duomenys teismo negalėtų būti laikomi įtikinamais ir tikrais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų ir esančių rašytinių įrodymų yra prieštaravimų: pareiškėjas ir liudytoja A. M. nurodė, kad kooperatyvui, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. P., nors pagal rašytinius įrodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo kitas asmuo. Liudytoja A. M. nurodė, kad dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 1988 – 1993 m., visą šį laiką pareiškėjas dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pats pareiškėjas nurodo, kad dirbo 1989 m. vasario 2 d. – 1992 m. birželio 30 d. Pareiškėjas 2023 m. sausio 13 d. prašyme, skirtame VSDFV Kauno skyriui, nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1990 metų, ir nenurodė, kad iki tol (1989 metais) dirbo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)”, tačiau vėliau pareiškime teismui tokią aplinkybę nurodė.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo darbo stažo trukmę, kurią įrodinėja tik liudytojų parodymais, kad tarp byloje esančių įrodymų yra prieštaravimų, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė darbo nuo 1989 m. vasario 2 d. iki 1990 m. gruodžio 16 d. kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 1990 m. gruodžio 17 d. iki 1992 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, nors byla nenagrinėjama ginčo teisenos tvarka, teismas mano, kad vertinant pateiktų įrodymų visetą, pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmeta (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.