Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1443-343/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
2S-1443-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
V. Vygelio
Civilinė byla Nr. 2S-1443-3434/2017
Teismini proceso Nr. 2-09-3-00042-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Vygelio IPĮ ,,Vygis“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-243-970/2017 pagal pareiškėjos V. Vygelio IPĮ ,,Vygis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., ,,Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės J. J. veiksmų, kuriame prašė: : 1) panaikinti antstolės 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-160021855 ir įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo griežtai laikantis 2002m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties bei įvertinti parduodamą turtą taip, kaip yra nurodyta hipotekos lakšte; 2) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01942 iki įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-920-442/2017, 3) įpareigoti antstolę J. J. kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo, ar teismas nusprendė parduoti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ar turtą, kuris įkeistas pagal 1999 m. liepos 1 d. hipotekos lakštą.

Pareiškėja nesutiko su antstolės 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr.S-160021855 dėl ekspertizės skyrimo, kadangi šiame patvarkyme antstolė skyrė ekspertizę nustatyti turto vertę ir neįkeisto turto ploto daliai. Pareiškėja nurodė, kad išieškotojas prašė bei Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nusprendė išieškoti skolą iš įkeisto daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 779,28 m², o ne iš viso turto. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 890,39 m², ir šiam plotui reikia atlikti turto vertinimo ekspertizę, dėl ko šioje dalyje antstolės patvarkymas turi būti panaikintas. Be to, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-920-442/2017 dėl atskiro unikalaus numerio suteikimo pastatams 2F1g, kurio plotas 111,11 m², ir 3F1g, kurio plotas 31,26 m², nes šiuo metu pastatams yra suteiktas tas pats unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir įkeistam daiktui pagal 1999 m. liepos 1 d. hipotekos lakštą, kas ir klaidina antstolę. Antstolė 2017 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-170000964 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0052/02/01942 persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad antstolės J. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/02/01942 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2002 08 28 nutartį Nr. 1063/2002 dėl skolininkei V. Vygelio IPĮ „Vygis" nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojo „Swedbank", AB, naudai. Šios nutarties pagrindu areštuotas įkeistas pareiškėjos turtas, tame tarpe, ir sandėlis 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 779,28 kv. m. (vykd. bylos 1 t., b. l. 155-157). Pagal 2004 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus pranešimo Nr. 14520 pagrindu nuo 2002 m. liepos 11 d. areštuoti pareiškėjai priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 890,39 kv. m. (vykd. bylos 1 t., b. l. 5-9). Vykdant priverstinį išieškojimą, antstolė 2014m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537 skyrė ekspertizę pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto – 677,54 kv. m. bendro ploto buitinio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 564,70 kv. m. bendro ploto šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,35 kv. m. bendro ploto sargų posto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 890,39 kv. m. bendro ploto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinio (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – rinkos vertei nustatyti ir ją pavedė atlikti UAB „Resolution valuations“ (vykd. bylos 1 t., b. l. 21). Pareiškėja, nesutikdama su šiuo patvarkymu, jį apskundė, motyvuodama tuo, kad antstolė nepagrįstai paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, nes turtas jau buvo įvertintas (vykd. bylos 1 t., b. l. 25-26). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014 pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (vykd. bylos 1 t., b. l. 43). Pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014, nes paaiškėjo aplinkybė, jog antstolė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę nustatyti rinkos vertę 890,39 kv. m. bendro ploto statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors pažymėjime apie hipotekos registre įregistruotą dokumentą žymoje apie įkeistą turto areštą šio statinio parduodamas plotas nurodytas 779,28 kv. m. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi konstatavęs, jog antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ne tam tikro ploto statiniui, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiram daiktui, turinčiam savo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas parduoti iš varžytynių 2002 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos teisėjos nutartyje, be to, nurodęs, kad apie statinio bendro ploto padidėjimą pareiškėjai buvo žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014, atsisakė (vykd. bylos 2 t., b. l. 63-64). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė (vykd. bylos 2 t., b. l. 125-126). Antstolė, įvertinusi tai, kad 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537 paskirtas ekspertas (vertintojas) neįvertino pareiškėjos turto dėl vadovo kaltės, 2016m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-160021855 paskyrė ekspertizę rinkos vertei nustatyti pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam turtui – 677,54 kv. m. bendro ploto buitiniam korpusui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 564,70 kv. m. bendro ploto šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,35 kv. m. bendro ploto sargų postui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 890,39 kv. m. bendro ploto sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniui (tvorai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), kurią pavedė atlikti kitam turto ekspertui UAB „Verslavita“ (vykd. bylos 3 t., b. l. 113).

Teismas vykdomojoje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad antstolė skundžiamu patvarkymu, kaip ir 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu, vykdydama hipotekos teisėjos 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti būtent turtui, kuris nurodytas hipotekos teisėjos minėtoje nutartyje, tame tarpe ir sandėliui 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip konkrečiam daiktui, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šio sandėlio plotą nurodydama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu patvarkymu ekspertizė turto vertei nustatyti buvo paskirta ne tam tikro ploto statiniui, o pareiškėjai priklausančiam sandėliui 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pareiškėjos argumentus, kad skundžiamu patvarkymu reikės atlikti turto vertinimą neįkeisto turto plotui, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad duomenų, jog sandėlio 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas skundžiamo patvarkymo priėmimo metu ar šiuo metu būtų pakitęs ir skundžiamame patvarkyme sandėlio plotas yra nurodytas klaidingai, pareiškėja nepateikė, todėl nenustatė pagrindo naikinti skundžiamo patvarkymo ir įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo.

Teismas, nenustatęs vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, nurodytų CPK 626 straipsnio 1 dalyje arba 627 straipsnyje, netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01942.

Pareiškėja prašė įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo, nes, jos manymu, ši nutartis yra neaiški. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, teismas nurodė, kad šios hipotekos teisėjo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta jos vykdymo tvarka yra aiški ir suprantama, nutarties vykdymo tvarka aiški ir antstolei. Todėl teismas vertino, kad vien tik tai, kad pareiškėjai nėra aiškus vykdytinas teismo sprendimas nėra jokio teisinio pagrindo įspręsti, kad ji nėra aiški ir suprantama ir dėl to įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl jo išaiškinimo.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ginčas vyksta dėl to, kad teismas neįpareigoja antstolę kreiptis į teismą dėl Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo. Teismai yra priėmę daug nutarčių, todėl nėra aišku, dėl kokio sandėlio 4F1g ploto yra priimta 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartis. Kadangi Hipotekos lakštu 1999 m. liepos 1 d. buvo įkeistas sandėlis 4F1g, kurio plotas 779,28 kv. m., todėl pardavimui pagal 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartį turi būti įkainotas ir parduotas tik tas sandėlis ir tokio ploto, kuris buvo įkeistas.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos elgesys, teikiant nepagrįstus prašymus, kuriais siekiama vilkinti vykdymo procesą, pažeidžia įstatymo draudimą civilines teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims ir vertintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjai CPK 95 straipsnio pagrindu skirtina 600 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Pareiškėja, įvertinus argumentus, atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įpareigoti antstolę kreiptis į teismą išaiškinti Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 26d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).

Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2002 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutartį, kuria nutarė: parduoti iš varžytinių V. Vygelio IPĮ „Vygis“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – buitinį korpusą IBIp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metalinę tvorą iš vielos tinklo su vartais S748,66 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį 2Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sargų postą 3B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį 4F1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Antstolė J. J. nurodė, kad jai 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties vykdymo tvarka aiški ir suprantama. Teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties rezoliucinę dalį, taip pat sprendė, kad ji yra aiški ir suprantama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė sąlygų sprendimo vykdymo išaiškinimo instituto, numatyto CPK 589 straipsnio, taikymui. Apelianto subjektyvus siekis, kad antstolė būtų įpareigota kreiptis dėl nutarties išaiškinimo prieštarauja sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

Suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjai 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstus prašymas ir tuo vilkinant vykdymo procesą. Suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taigi, vien skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad pareiškėja veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl suinteresuoto asmens prašymas pareiškėjai skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo. Dėl kitų skundžiama nutartimi netenkintų pareiškėjos reikalavimų argumentai nenurodyti. Įvertinęs nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palieka nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė