Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) (duomenys neskelbtini) individualios paruošų įmonės (toliau – IPĮ) „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Janė Jakimavičienė, išieškotojas „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. Jakimavičienė, išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) (duomenys neskelbtini) IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą, 2017 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-170000964 skolininko skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0052/02/01942 persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Patvarkyme dėl skundo nurodė, kad skolininkas akcentuoja sandėlio 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingą plotą, t. y., nurodytą 1999 m. liepos 1 d. hipotekos lakšte Nr. 06119990000740 (779,28 kv. m) ir 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkyme Nr. S-160021855 skirti ekspertizę (890,39 kv. m.), tačiau šiuo klausimu jau yra pasisakęs Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-301-314/2015, kurioje teismas nurodė, jog „<...> antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ne tam tikro ploto statiniui, bet Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiram daiktui, turinčiam savo unikalų numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent šis statinio unikalus numeris nurodytas parduoti iš varžytynių 2002 m. rugpjūčio 28 d. teisėjos nutartyje <...>“. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi šią Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėjo, jog 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymas Nr. S‑14007537 dėl ekspertizės skyrimo ir 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymas Nr. S-160021855 dėl ekspertizės skyrimo savo turiniu nagrinėjamo klausimo atžvilgiu yra identiški. Pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintų vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartis ir jos vykdymo tvarka yra aiški. Be to, skolininkas gali pasinaudoti jam suteikta teise ir pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį pats kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo (b. l. 2-3).

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis, vykdomosios bylos Nr. 0052/02/01942 medžiaga nustatyta, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. 1063/2002 dėl skolininkui (duomenys neskelbtini) IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – buitinio korpuso IBIp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), metalinės tvoros iš vielos tinklo su vartais S748,66 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio 2Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sargų posto 3B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio 4F1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojo „Swedbank“, AB naudai (vykd. bylos 1 t., b. l. 1-2). Šios nutarties pagrindu areštuotas įkeistas pareiškėjo turtas, tame tarpe, ir sandėlis 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 779,28 kv. m. (vykd. bylos 1 t., b. l. 155-157). Pagal 2004 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus pranešimo Nr. 14520 pagrindu nuo 2002 m. liepos 11 d. areštuoti pareiškėjui priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 890,39 kv. m. (vykd. bylos 1 t., b. l. 5-9). Vykdant priverstinį išieškojimą, antstolė Janė Jakimavičienė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537 skyrė ekspertizę (duomenys neskelbtini) IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio turto – 677,54 kv. m. bendro ploto buitinio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 564,70 kv. m. bendro ploto šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,35 kv. m. bendro ploto sargų posto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 890,39 kv. m. bendro ploto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinio (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) – rinkos vertei nustatyti ir ją pavedė atlikti UAB „Resolution valuations“ (vykd. bylos 1 t., b. l. 21). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo patvarkymu, jį apskundė, motyvuodamas tuo, kad antstolė nepagrįstai paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, nes turtas jau buvo įvertintas (vykd. bylos 1 t., b. l. 25-26). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (vykd. bylos 1 t., b. l. 43). Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014, nes paaiškėjo aplinkybė, jog antstolė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę nustatyti rinkos vertę 890,39 kv. m. bendro ploto statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors pažymėjime apie hipotekos registre įregistruotą dokumentą žymoje apie įkeistą turto areštą šio statinio parduodamas plotas nurodytas 779,28 kv. m. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi konstatavęs, jog antstolė paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ne tam tikro ploto statiniui, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiram daiktui, turinčiam savo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas parduoti iš varžytynių 2002 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos teisėjos nutartyje, be to, apie statinio bendro ploto padidėjimą pareiškėjui buvo žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014, atsisakė (vykd. bylos 2 t., b. l. 63-64). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė (vykd. bylos 2 t., b. l. 125-126). Antstolė įvertinusi tai, kad 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537 paskirtas ekspertas (vertintojas) neįvertino pareiškėjo turto dėl vadovo kaltės, 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-160021855 paskyrė ekspertizę rinkos vertei nustatyti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiam turtui – 677,54 kv. m. bendro ploto buitiniam korpusui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 564,70 kv. m. bendro ploto šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,35 kv. m. bendro ploto sargų postui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 890,39 kv. m. bendro ploto sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniui (tvorai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), kurią pavedė atlikti kitam turto ekspertui UAB „Verslavita“ (vykd. bylos 3 t., b. l. 113).

Pareiškėjas skundžia antstolės 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Nr. S-160021855 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti iš esmės argumentuodamas tuo, kad antstolė šiame patvarkyme skyrė ekspertizę nustatyti turto vertę ir neįkeisto turto ploto daliai. Teismas, susipažinęs su vykdomąja byla, neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo (skolininko) argumentais. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nusprendė parduoti iš varžytynių pareiškėjui (duomenys neskelbtini) IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir sandėlį 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 1 t., 1 b. l.). Antstolė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-14007537 skyrė ekspertizę nustatyti rinkos vertę pareiškėjo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nurodydama sandėlio 4F1g bendrą plotą 890,39 kv. m. Pareiškėjas skundė šį antstolės patvarkymą, tačiau teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-636-418/2014 jo skundą atmetė. Vėliau pareiškėjas prašė atnaujinti procesą šioje byloje, nurodydamas, kad antstolė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę nustatyti rinkos vertę neįkeisto turto plotui, tačiau teismas vieną iš argumentų nurodęs, kad antstolė ekspertizę turto vertei nustatyti skyrė ne tam tikro ploto statiniui, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiram daiktui, turinčiam savo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas hipotekos teisėjos 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, bylos neatnaujino. Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi sutiko su šiomis teismo išvadomis (vykd. bylos 1 t., b. l. 21, 25-26, 43, 2 t., b. l. 63-64, 125-126). Nepavykus įvykdyti 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymo Nr. S-14007537 dėl šiame patvarkyme paskirto eksperto (vertintojo) kaltės, antstolė vykdydama CPK 634 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant skolininko teisių ir teisėtų interesų, priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo iš esmės paskyrė kitą turto ekspertą, o ekspertizę rinkos vertei nustatyti paskyrė tam pačiam turtui kaip ir 2014 m. balandžio 15 d. patvarkyme Nr. S-14007537 (vykd. bylos 1 t., b. l. 21, 3 t., b. l. 113). Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, ja buvo nuspręsta iš varžytynių parduoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir sandėlį 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal 2004 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2015 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus pranešimo Nr. 14520 pagrindu nuo 2002 m. liepos 11 d. areštuoti pareiškėjui priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 890,39 kv. m. (vykd. bylos 1 t., b. l. 5-9, 19-20, 199-200). Taigi, antstolė skundžiamu patvarkymu, kaip ir 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu, vykdydama hipotekos teisėjos 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti būtent turtui, kuris nurodytas hipotekos teisėjos minėtoje nutartyje, tame tarpe ir sandėliui 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip konkrečiam daiktui, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šio sandėlio plotą nurodydama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu patvarkymu ekspertizė turto vertei nustatyti buvo paskirta ne tam tikro ploto statiniui, o pareiškėjui priklausančiam sandėliui 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo argumentai, kad skundžiamu patvarkymu reikės atlikti turto vertinimą neįkeisto turto plotui, atmestini kaip nepagrįsti. Duomenų, jog sandėlio 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas skundžiamo patvarkymo priėmimo metu ar šiuo metu būtų pakitęs ir skundžiamame patvarkyme sandėlio plotas yra nurodytas klaidingai, pareiškėjas nepateikė, todėl pagrindo naikinti skundžiamo patvarkymo ir įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo nėra. Pareiškėjas nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje sprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo, o ne dėl ploto, tačiau priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą minėtoje nutartyje, kaip vieną iš pagrindų atsisakyti atnaujinti procesą vertino aplinkybę, ar antstolė 2014 m. balandžio 18 d. patvarkymu skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti tinkamo ploto sandėliui, todėl antstolė pagrįstai nurodė, kad šiuo klausimu Druskininkų miesto apylinkės teismas jau buvo pasisakęs 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje. Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, jog 2014 m. balandžio 18 d. bei 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymuose nurodyti skirtingi išieškotojai, kadangi abiejuose šiuose patvarkymuose nurodytas tik vienas ir tas pats išieškotojas „Swedbank“, AB, be to, ši aplinkybė bei pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje atsisakydamas išaiškinti teismo nutartį, pažymėjo, jog teisėjų kolegija prašomoje išaiškinti nutartyje nurodė 1999 m. liepos 1 d. hipotekos lakšte ir jo priklausiniuose įvardintą įkeičiamą turtą, pagal pateiktas ŽKNTKR VĮ Alytaus fil. pažymas, jokios teisinės reikšmės skundžiamo patvarkymo teisėtumui neturi.

Pareiškėjas, skųsdamas antstolės patvarkymą, prašo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01942 iki įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-920-442/2017, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl atskiro unikalaus numerio suteikimo pastatams 2F1g, plotas 111,11 kv. m., ir 3F1g, plotas 31,26 kv. m., kuriems šiuo metu yra suteiktas toks pat unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir įkeistam pastatui – sandėliui 4F1g. CPK 626 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 straipsnyje – kada turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis). Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad nagrinėjamu atveju, t. y., pareiškėjui (skolininkui) kreipusis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl naujų unikalių numerių suteikimo pastatams, kurie Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip sandėlis 4F1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įstatymas nenumato ne tik privalomojo pagrindo vykdomajai bylai sustabdyti, tačiau ir nesuteikia antstoliui teisės visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą. Kitų aplinkybių bei įrodymų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, jog egzistuoja bent vienas iš vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, nurodytų CPK 626 straipsnio 1 dalyje arba 627 straipsnyje, pareiškėjas nepateikė. Nesant jokio teisinio ir faktinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0052/02/01942 sustabdymo netenkintinas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog tais atvejais, kai tam tikroje byloje yra nagrinėjami klausimai, turintys reikšmės vykdomojo dokumento tinkamam bei teisingam įvykdymui, jis turi teisę toje byloje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jog iki bylos išnagrinėjimo būtų sustabdyti vykdymo veiksmai (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti antstolę Janę Jakimavičienę kreiptis į teismą dėl Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo, nes jo manymu ši nutartis yra neaiški. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Abi šios teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007), tačiau teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos A. T. 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėja 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutarė parduoti iš varžytynių (duomenys neskelbtini) IPĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – buitinį korpusą IBIp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), metalinę tvorą iš vielos tinklo su vartais S748,66 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį 2Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sargų postą 3B1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį 4F1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – esančius (duomenys neskelbtini) bei išieškoti iš įkeisto daikto negrąžintą skolą – 50 757,38 USD kartu su žyminiu mokesčiu sumoje – 68 Lt, taip pat išieškoti 6 proc. metines palūkanas už 43 000 USD, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško skolos išieškojimo (b. l. 7). A. J. Jakimavičienė nurodė, kad ši hipotekos teisėjo nutartis bei jos vykdymo tvarka yra aiški, pagrindo kreiptis į teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo nėra. Pažymėtina, kad antstolis turi diskrecijos teisę spręsti, ar pasinaudoti teise kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Teismas, įvertinęs Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarties rezoliucinę dalį sprendžia, kad ji yra aiški ir suprantama, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-198-657/2014). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad esant situacijai, kai vieninteliam pareiškėjui nėra aiškus vykdytinas teismo sprendimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo rezoliucinė dalis yra neaiški ir nesuprantama.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad antstolės atlikti procesiniai veiksmai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, tuo pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. V. IPĮ „Vygis“ skundo dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01942 netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01942 grąžinti antstolei Janei Jakimavičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Druskininkų miesto apylinkės teismą.