- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-198-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- G. S.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1044-418/2013, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės J. J. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0052/10/00580 ir Nr. 0052/10/00581. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. S., pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, prašė panaikinti antstolės J. J. 2013-07-26 patvarkymą Dėl šalių vykdymo procese, kuriuo buvo atsisakyta skolininku vykdomosiose byloje Nr. 0052/10/00580 ir Nr. 0052/10/00581 pripažinti UAB „Žaliašilio miškai“, į.k. 3001031631, o G. S. ir R. S. pripažinti suinteresuotais asmenimis (b.l. 2). Nurodė, jog hipoteka įkeisto daikto savininkas (hipotekos davėjas) nėra skolininkas, jis turi tokias pačias procesines teises kaip skolininkas, tačiau šių teisių suteikimas pagal Lietuvos Respublikos CPK 643 str. nereiškia, kad jis kartu įgauna ir skolininko pareigas.
Antstolė 2013-08-21 patvarkymu Nr. 16 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 7-8). Teismas iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr.0052/10/00580 ir Nr.0052/10/00581 medžiagos nustatė, kad 2010-03-03 antstolės J. J. patvarkymu priimtas vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-03 išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 2-69-470 ir 2-68-470/2009 dėl skolininkams R. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (8,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 14,5000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini); 9,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš viešųjų varžytynių išieškotojo UAB „SEB lizingas“ naudai. 2013-07-16 antstolė J. J. raštu Nr.10/00580-1 „Dėl Šalių vykdymo procese“ atsisakė skolininku vykdomosiose byloje Nr. 0052/10/00580 ir Nr. 0052/10/00581 pripažinti UAB „Žaliašilio miškai“, į.k. 3001031631, o G. S. ir R. S. pripažinti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas G. S. nesutikdamas su minėtu raštu, pateikė skundą. Nurodė, jog antstolė, atsisakydama pripažinti vykdymo procese skolininku UAB „Žaliašilio giria“, o G. ir R. S. suinteresuotais asmenimis, neteisingai aiškino daiktinius teisinius santykius su prievoliniais, dėl ko priėmė neteisingą ir formuojamai teismų praktikai neatitinkantį patvarkymą. CPK 745 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su išimtimis, numatytomis CPK LIII skyriuje, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK hipoteką reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, jog hipotekos teisiniai santykiai reglamentuoti CK ketvirtos knygos XI skyriaus 4.170-4.197 straipsniuose. Civilinio proceso kodekso normos reglamentuojančios vykdymo procesą yra imperatyvaus pobūdžio ir jų privalu laikytis be išlygų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad antstolė teisingai aiškino ir taikė teisės normas reglamentuojančiais hipoteka įkeisto daikto pardavimo procesą pagal CPK nuostatas neperžengdama jai suteiktų įgaliojimų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais naikinti antstolės priimto patvarkymo ir pareiškėjo (skolininko) G. S. skundą dėl antstolės veiksmų, atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. S. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei paskirti antstolei J. J. 1000,00 Lt baudą už melagingos informacijos paskelbimą procesiniuose dokumentuose ir galimą teismo klaidinimą (b.l. 13-15). Atskirajame skunde nurodoma:
Teismas argumentuodamas savo sprendimą klaidingai nustatė, kad dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Antstolės 2013-08-22 pranešimas Nr. 3.5.2.-45 buvo priimtas teisėjos rezoliucija, nurodant, kad apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka turi būti informuotos šalys, tačiau teismas procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu patalpinant skelbimą internetiniame portale www.teismai.lt. Apelianto nuomone, toks ekstraordinarus procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tik tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos ir nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Tuo tarpu net ir vykdomojoje byloje nėra siuntimą įrodančių dokumentų, todėl viešas dokumentų įteikimas buvo nepagrįstas, o teismas galėjo būti suklaidintas, ką patvirtina susirašinėjimas su antstole elektroniniu paštu. Kadangi šalims nebuvo leista pasinaudoti teise į gynybą, tai yra absoliutus pagrindas naikinti teismo sprendimą, o už melagingų duomenų pateikimą antstolei skirtina bauda.Teismas išsprendė ne visus skunde išdėstytus reikalavimus – t.y. nepasisakė dėl CPK 589 straipsnio 1 dalies taikymo, nes nei pats antstolis, nei teismas kitoje byloje negali aiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Teismas kritiškai neįvertino antstolės atsisakymo kreiptis į teismą CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir leido pačiai antstolei aiškinti priimtą teismo sprendimą, pažeidžiant teisėtumo principą.Teismas nepagrįstai nevertino prieštaravimų, jog antstolė J. J. išieškojimą vykdomosiose bylose, pradėtose 2010-03-03, vykdo pagal iki 2012-01-10 galiojusią CPK 745 straipsnio 1 dalies redakciją, kadangi civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie paskirtą teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmus reguliuojančios teisės normos nenustato jokių specialių reikalavimų teismo posėdžio formai, todėl turi būti taikomos bendrosios CPK XII skyriuje nustatytos taisyklės. Bylos dėl antstolių veiksmų pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos CPK V dalies XXV skyriaus „Bendrosios nuostatos“ nustatyta tvarka. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad minėtame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalies XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų“ nėra nustatyta kitokia bylų nagrinėjimo tvarka, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. rezoliucija (b.l. 1) bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2013 m. rugsėjo 18 d. 9 val.
Rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato tokio informavimo (CPK 133 str. 3 d.). CPK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. CPK nenumato imperatyvaus reikalavimo teismui kitu būdu pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, kuriame sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. priimtos rezoliucijos pagrindu, pranešimas byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrinėjimo datą, vietą, laiką, t.y. apie 2013 m. rugsėjo 18 d. įvyksiantį teismo posėdį, bei teismo sudėtį buvo patalpintas 2013 m. rugsėjo 2 d. specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 6). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo kviesti vykdymo proceso dalyvius į posėdį, pagrįstai pasinaudojo diskrecijos teise ir išnagrinėjo antstolio prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo rašytinio proceso tvarka, tinkamai įvykdęs pareigą informuoti proceso šalis apie vyksiantį teismo posėdį. Todėl apelianto argumentus apie nepagrįstą dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ir antstolės piktnaudžiavimą, melagingų duomenų pateikimą ir teismo klaidinimą, bei baudos antstolei skyrimą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
CPK 589 straipsnio 1 dalies taikymo. Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
Apeliantas G. S. atskirajame skunde teigia, jog antstolė nepasinaudojo šia teise kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, bet pati jį aiškino, pažeisdama teisėtumo principą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad 2010-03-03 antstolės J. J. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr.0052/10/00580, b.l. 5) priimta vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis (bylos Nr. 2-69-470/2009) dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto R. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – 8,2000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., 7,0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 14,5000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., 9,0600 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš viešųjų varžytynių išieškotojo UAB „SEB lizingas“ naudai (vykdomosios bylos Nr.0052/10/00580, b.l. 2-3; Nr.0052/10/00581, b.l. 2-3).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjo valia tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sąlygų sprendimo vykdymo išaiškinimo instituto, numatyto CPK 589 straipsnio, taikymui nagrinėjamojoje byloje nebuvo. Apelianto argumentus, kad antstolė pati aiškino vykdomą teismo nutartį tuo pažeisdama teisėtumo principą, teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl CPK 745 straipsnio 1 dalies redakcijos galiojusios iki 2012-01-10 taikymo. Byloje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradėtas 2009 m. gruodžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos nutartis antstolės kontorai pateikta 2010-03-01 ir priimtas vykdyti 2010-03-03 antstolės patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0052/10/00580, b.l. 2-5). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla dėl hipotekos teisinių santykių pradėta ir išieškojimas vykdomas pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias materialiosios (CK 4.170 – 4.197 str.) ir proceso (CPK 542–569 str.) teisės normas, todėl tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 3 d. 339 str., teismas
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą