- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- A-920-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00715-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo
- Pareiškėjas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. individualios paruošų įmonės „Vygis“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. V. individuali paruošų įmonė „Vygis“ (toliau – ir pareiškėjas, IPĮ „Vygis“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-76; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pastatą 2F1g, plotas 111,11 kv. m, kaip atskirą statinį, suteikiant naują unikalų numerį ir nurodant statybos metus; 4) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti statinį 3F1g, plotas 31,26 kv. m, pagal 2001 m. gegužės 21 d. prašymą suteikiant kadastrinį numerį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl statinių – sandėlio (2F1g) ir stoginės (3F1g) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal 2001 m. kovo 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovas 2001 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo statinį 2F1g kaip priestatą prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o statinio 3F1g – neįregistravo. Pažymėjo, kad statybos leidime Nr. 3/2001 ir projekte šie statiniai nurodyti kaip du atskiri objektai – sandėlis ir stoginė, šie statiniai nėra sublokuoti, neturi bendros sienos, taigi turėjo būti įregistruoti kaip atskiri statiniai, nurodant jų statybos metus. Kreipdamasis į teritorinį registratorių 2015 m. sausio 27 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. pagal statybos leidimą buvo pastatytas sandėlis – pavėsinė, tačiau Nekilnojamojo turto registre visas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tuo pačiu unikaliu numeriu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas prašė atsakovo 2001 m. pastatytam nekilnojamajam turtui suteikti naują unikalų numerį ir nurodyti statybos metus. 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjas pateikė atsakovui patikslintą prašymą dėl duomenų atitaisymo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo prašė 2001 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui suteikti kitą unikalų numerį, tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. cspr1-76 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Pareiškėjas su minėtais sprendimas nesutiko, prašė juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą nekilnojamojo turto objektus – sandėlį (2F1g) ir stoginę (3F1g) įregistruoti kaip atskirus statinius, suteikiant šiems nekilnojamojo turto objektams kadastrinius numerius ir nurodant statybos metus.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas pažymėjo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka pateiktus dokumentus, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Faktą, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra įrašyti įsakmiai teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, patvirtina nekilnojamojo turto kadastro byla, 2001 m. kovo 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2001 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymas. Nekilnojamųjų daiktų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, ir teisių į juos duomenų pakeitimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir pateiktus dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objekto teisinį statusą. Pareiškėjas nepateikė teismui faktų, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo atlikti veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių motyvų bei įrodymų, kad skundžiamas teritorinio registratoriaus 2015 m. vasario 19 d. individualus aktas Nr. (2.1.10.) ALG-288, ALG-364 ir centrinio registratoriaus 2015 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. cspr1-76 yra nepagrįsti ir neteisėti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-76 bei paliko nenagrinėtą skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pastatą 2F1g, plotas 111,11 kv. m, kaip atskirą statinį suteikiant naują unikalų numerį ir nurodant statybos metus bei įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti statinį 3F1g., plotas 31,26 kv. m, pagal 2001 m. gegužės 21 d. prašymą suteikiant kadastrinį numerį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas yra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos. VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikti pareiškėjo 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymai, kuriais jis prašė sandėlį – pavėsinę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskirus statinius nurodant statybos metus, pagal savo turinį atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą ir, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą. Todėl atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą ir jo patikslinimą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, kaip matyti iš ginčijamo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364, jame yra išreikšta atsakovo valia tik dėl statinio (4F1g) sudėtinės dalies – stoginės (3F1g) įregistravimo. Šią aplinkybę patvirtina Komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. cspr1-76, kuriame nurodyta, kad teritorinis registratorius sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti sandėlio 4F1g, unikalus Nr. 3898-5001-2041, sudėtinę dalį – stoginę (3F1g) atskiru nekilnojamuoju daiktu. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymais kreipdamasis į teritorinį registratorių dėl 2001 m. pastatyto nekilnojamojo turto duomenų įregistravimo, iš esmės prašė Nekilnojamojo turto registre atskirais statiniais įregistruoti tiek stoginę (3F1g), tiek ir sandėlį (2F1g). Todėl teismas padarė išvadą, kad teritorinis registratorius 2015 m. vasario 19 d. sprendime nėra išreiškęs savo valios dėl pareiškėjo prašymo įregistruoti sandėlį (2F1g) atskiru nekilnojamuoju daiktu. Teismas sprendė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdamas pareiškėjo prašymo ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų nepaisymas šiuo atveju laikytinas savarankišku bei pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Todėl pareiškėjo reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-76 teismas tenkino.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tinkamai nepasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundo dalis dėl reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą įregistruoti pastatą 2F1g, kaip atskirą statinį suteikiant jam naują unikalų numerį ir nurodant statybos metus, bei įregistruoti statinį 3F1g pagal 2001 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymą, suteikiant kadastrinį numerį, paliktina nenagrinėta.
III.
Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. V. IPĮ „Vygis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad tik vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu teismas konstatavo, jog teritorinio registratoriaus sprendime nėra pasisakyta apie priestatą 2F1g bei galimumą jį įregistruoti atskiru nekilnojamuoju daiktu, nors teritorinis registratorius savo sprendime išdėstė poziciją ir dėl šio statinio. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog pareiškėjo teritoriniam registratoriui teikti skundai pagal savo esmę bei reikalavimus skyrėsi nuo teismui teiktų skundų. Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, išskyrus vilkinimą, nes kitų faktinių aplinkybių, kurios jau buvo skundžiamųjų sprendimų priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu, nėra. Teismas sprendime nėra konstatavęs, jog pastatas 2F1g ir stoginė 3F1g yra savarankiški atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl esant pakartotinam šios situacijos nagrinėjimui išankstine ne teismo tvarka, teritorinio registratoriaus sprendimas savo turiniu nesikeis, nes situacija bus nagrinėjama vadovaujantis tais pačiais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 88 straipsnio 2 punkto pagrindu priimtas teismo sprendimas pakartotinai atlikti tyrimą institucijai, priėmusiai ginčijamus sprendimus, yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažinta tik tais atvejais, kas egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas panaikino Alytaus filialo priimtus sprendimus, kas reiškia, jog filialas turės iš naujo nagrinėti pareiškėjo tuo metu pateiktus prašymus. Tačiau teismas netyrė aplinkybių, ar pareiškėjo prašymų patenkinimas yra galimas, t. y. ar administracinės procedūros pakartojimas iš esmės keistų sprendimų esmę.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. V. IPĮ „Vygis“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, taip pat konstatuoti, jog pastatas 2F1g ir pavėsinė 3F1g yra savarankiški atskiri nekilnojamieji daiktai; įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą atlikti duomenų tyrimą nekilnojamo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/72760 įrašant duomenis pagal projektą 2001 m. vasario 19 d. ir leidimą Nr. 3/2001 išduotą 2001 m. vasario 19 d.; duoti išsamų atsakymą pagal pateiktus prašymus.
Pareiškėjas akcentavo, kad VĮ Registrų centras Alytaus filialas pareiškėjo skundą išnagrinėjo neišsamiai ir nepilnai. Atsakovas netyrė ir nenustatė, ar nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje teisingai įrašyti duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų“ Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. cspr1-76 teisėtumo ir pagrįstumo.
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo IPĮ „Vygis“ skundą dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų“ Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364, kuriame atsakovas nurodė, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nekilnojamojo daikto – sandėlio 4F1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys sutampa su pateiktų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, duomenimis, taip pat kad duomenys apie šio statinio areštą atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. cspr1-76, konstatavęs, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymais teritorinio registratoriaus prašė nekilnojamojo turto registre atskirais statiniais įregistruoti stoginę 3F1g ir sandėlį 2F1g, tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas ginčijamame sprendime pasisakė tik dėl stoginės 3F1g įregistravimo ir nepagrįstai nesprendė dėl pareiškėjo prašymo įregistruoti sandėlį 2F1g atskiru nekilnojamuoju daiktu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu.
Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.
Taigi remiantis nurodytomis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą procedūra yra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas teritorinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo IPĮ „Vygis“ 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymus.
Iš byloje esančios pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. prašymo teritoriniam registratoriui kopijos (b. l. 48) matyti, jog pareiškėjas į VĮ Registrų centro Alytaus filialą kreipėsi nurodydamas, kad 2001 m. pagal statybos leidimą buvo pastatytas naujas statinys (stoginė), kuris, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai buvo įregistruotas tuo pačiu unikaliu Nr. 3898-5001-2041, kaip ir anksčiau nekilnojamojo turto registre įregistruotas sandėlis. Todėl pareiškėjas prašė naujai pastatytam statiniui (stoginei) suteikti naują unikalų numerį ir nurodyti teisingus šio statinio pastatymo metus.
Pareiškėjas 2015 m. vasario 3 d. VĮ Registrų centro Alytaus filialui pateikė naują prašymą (b. l. 49-50), kuriuo pareiškėjas iš esmės nesutiko su pastatui 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotu areštu tuo aspektu, kad 2001 m. įregistruotam nekilnojamajam turtui, kuriam turi būti suteiktas naujas unikalus numeris, areštas netaikomas.
Ginčijamu 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364, VĮ Registrų centro Alytaus filialas pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. prašymų netenkino, nustatęs, kaip minėta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nekilnojamojo daikto – sandėlio 4F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys sutampa su pateiktų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, duomenimis, taip pat kad duomenys apie šio statinio areštą atitinka teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus. VĮ Registrų centro Alytaus filialas taip pat nurodė, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nėra galimybės statinio – sandėlio 4F1g sudėtinę dalį – stoginę – įregistruoti nekilnojamojo turto registre, suteikiant unikalų numerį ir nurodant kitus kadastro duomenis, nes ši statinio dalis teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. cspr1-76 taip pat nurodyta, kad 2001 m. vasario 27 d. buvo užfiksuoti sandėlio 4F1g kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad minėtą pastatą sudaro pagrindinis pastatas 4F1g, priestatas 2F1g ir stoginė 3F1g; kaip duomenų įrašymo pagrindas buvo pateiktas 2001 m. kovo 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad priestatas 2F1g ir stoginė 3F1g pripažinti tinkamais naudoti, todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėjo išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), bei kad kadastro įraše jokios klaidos nėra (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis) (b. l. 53).
Taigi ginčijamuose teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimuose buvo pasisakyta dėl pareiškėjo prašymuose nurodytų aplinkybių esmės, t. y. atsakyta į pareiškėjo prašymą įregistruoti pavėsinę (stoginę) 3F1g, suteikiant šiam statiniui naują unikalų numerį ir nurodant teisingus statinio pastatymo metus. Pareiškėjo prašymuose nėra nurodyta argumentų ir nėra aiškiai suformuluoto reikalavimo dėl priestato 2F1g įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Be to, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. cspr1-76 vertino sandėlio 4F1g kadastro duomenis, pagal kuriuos šį nekilnojamojo turto objektą sudaro pagrindinis pastatas 4F1g, priestatas 2F1g ir stoginė 3F1g, ir priėjo išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl vien tai, kad teritorinis registratorius ginčijamame sprendime nepasisakė konkrečiai dėl priestato 2F1g registravimo, nėra pagrindas pripažinti tokį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (2.1.10) ALG-288, (2.1.10) ALG-364 remdamasis vien tuo argumentu, kad teritorinis registratorius neišsprendė visų pareiškėjo prašymuose išdėstytų reikalavimų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymų, pateiktų teritoriniam registratoriui, turinį, privalėjo išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, numatytu Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, pareiškėjas prašė nurodytam statiniui suteikti naują unikalų numerį ir nurodyti teisingus statinio pastatymo metus, taip pat kokiais dokumentais remdamasis pareiškėjas grindė savo prašymus. Tik visapusiškai ir objektyviai ištyręs šias bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti ginčijamo teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 81 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas minėtą procesinę normą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.