Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikas) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 3 (trims) metams, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviems) metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nutarta palikti galioti nepakeistą iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys ir iš E. K. nukentėjusiajam priteista 20 (dvidešimt) eurų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 2 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždamas virtuvės kambario lango stiklą, įsibrovė į V. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė V. M. priklausantį turtą - radijo imtuvą 10 eurų vertės, pakraunamą žibintą 10 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 20 eurų turtinę žalą.

2. Be to, E. K. nuteistas ir už tai, kad įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2020 m. spalio 6 d., laikotarpiu nuo 8.10 val. iki 9.48 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždamas gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į S. R. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė S. R. priklausančią piniginę, 15 eurų vertės, su joje buvusiais dokumentais, banko kortelėmis ir pasikėsino pagrobti gyvenamajame name buvusias S. R. priklausančias meškeres: „Trabucco“ su rite ir valu, bendros 15 eurų vertės ir „BlackShark 400“ su rite ir valu, bendros 15 eurų vertės, bet meškerių nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. R. 15 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015,2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Susipažinus su apeliaciniu skundu matyti, kad nuteistasis E. K. iš esmės nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo, jog pirmos instancijos teismas jo bylą išnagrinėtų iš naujo, nes yra neaiškumų, tačiau skundo nekonkretizuoja, jo gynėja advokatė teisme skundą grindė iš esmės dėl paskirtos bausmės švelninimo, įrodymų tyrimo atlikti neprašė, todėl aukštesnysis teismas bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

8. Sprendžiant klausimą dėl E. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

11. Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rūšį (laisvės atėmimą), apylinkės teismas įvertino E. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad E. K. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas 21 kartą, teistumas neišnykęs, tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos padarė du naujus apysunkius nusikaltimus. Šioje vietoje aukštesnysis teismas pažymi, kad visi E. K. teistumai susiję su analogiškų nusikaltimų nuosavybei darymu. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog E. K. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iš ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Svarbu tai, kad paskutiniu nuosprendžiu E. K. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaip matyti, tai E. K. nesulaikė nuo toliau daromų nusikalstamų veikų. Be to, E. K. baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, nesiregistruoja užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas E. K. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, galutinės bausmės dydį nustatydamas lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant E. K. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar sumažino vienu trečdaliu.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistasis nevertino teismo jam parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad E. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Toks apelianto elgesys rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius E. K. bei jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

13. Dėl skunde išreikšto prašymo pratęsti trims mėnesiams kardomąją priemonę – suėmimą, pažymėtina, kad BPK nurodytų kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą dėl apeliacinio skundo. Šiuo atveju, skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti nepakeista iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Aukštesniajam teismui pritarus apylinkės teismo nuosprendžiui dėl E. K. pripažinimo kaltu, šis įsigalioja tą pačią dieną, kai priimamas apeliacinio teismo sprendimas, t. y., apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bus taikoma iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė – suėmimas nebebus tęsiama, o bus vykdoma Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nebebus teisinių pagrindų tęsti kardomąją priemonę – suėmimą, todėl nuteistojo prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo tęsimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Dėl skunde išreikšto prašymo, kad bylą iš naujo išnagrinėtų tyrėja J. P. ir (duomenys neskelbtini) rūmai, visų pirma pažymėtina, kad BPK 313 straipsnyje nustatyti aiškūs ir konkretūs reikalavimai apeliaciniam skundui, kurie apibrėžia pastarojo ribas, kokia būtina informacija turi būti jame nurodyta, pati skundo esmė, apskundimo pagrindai ir motyvai, motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimas ir apimtis bei kiti klausimai. Iš apeliacinio skundo neaišku, ko tokiu prašymu siekia apeliantas, nepateikia jokių argumentų, kurie jo manymu neatitinka bylos medžiagos ar įstatymo normų, t. y., tai tėra tik abstraktus prašymas peržiūrėti bylą, iš kurio turinio galima tik spėlioti, kad jo galimai netenkina jo atžvilgiu priimtas nuosprendis ir tyrėjos darbas. Taip pat pažymėtina, kad pakartotinai atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje nėra pagrindo, kadangi apylinkės teismas jau patikrino ikiteisminio tyrimo teisėtumą priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, todėl nėra teisinio pagrindo ikiteisminį tyrimą pakartotinai pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. O be to, apygardos teismui pripažinus teisėtu ir pagrįstu skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, nėra pagrindo grąžinti ir apylinkės teismui bylos nagrinėjimui pakartotinai, todėl skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Įvertinus anksčiau paminėtas nuteistojo E. K. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, E. K. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

4. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

5. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

6. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistajam E. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė V. Laukevičienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. vasario 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 99 Eur išlaidų.

7. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistosios turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. K. valstybės naudai 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.