Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

atsakovei J. Š., jos atstovams advokatui Arvydui Aleknai, advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

17. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje gimė du vaikai: K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys nepilnamečių vaikų neturi.

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir su tuo susiję klausimai. Šalių reikalavimai galutinai suformuluoti teismui 2021-06-09 pateiktame ieškinyje ir 2021-06-10 teismui pateiktame priešieškinyje.

Dėl santuokos nutraukimo

24. Iš byloje esančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato 2010-09-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių įvyko konfliktas, tačiau negauta jokių objektyvių duomenų, jog V. Š. grasino nužudyti J. Š. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtas, o V. Š. įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Teismo vertinimu, smurtas šeimoje, kaip ir ieškovo elgesys, jokiu būdu negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis nei teisės, nei moralės požiūriu. Jokie sutuoktinių konfliktai negali būti pagrindas smurto proveržiui šeimoje. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, tai nebuvo santuokos iširimo priežastis, kadangi pati atsakovė apklausos metu nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad ji pranešė ieškovui apie santuokos nutraukimą, t. y. atsakovės noras skirtis atsirado dar iki šio konflikto pradžios.

25. Ieškovas nurodė, kad atsakovė daug dirbdavo, jos dažnai nebūdavo namie, ieškovas jautėsi vienišas. Atsakovė teigė, kad ieškovas nevertino jos pastangų ir indėlio į šeimos gerovę, pats neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, vartojo alkoholį, smurtavo prieš ją, jau dvylika metų gyvena su kita moterimi, vardu D.. Aplinkybės, kad ieškovas gyvena su kita moterimi atsakovė nepagrindė jokiais patikimais įrodymais, ieškovas šią aplinkybę neigė. Bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių šeimoje ėmė kilti pykčių, atsirado nepasitikėjimas, kontroliavimas. Sutuoktinių požiūriai į šeimos vertybes, laisvalaikio leidimo būdus nesutapo, šalys skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai, dėl ko pradėjo silpnėti šalių tarpusavio santykiai. Negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams lėmė tai, kad šeimoje jau ilgą laiką tęsėsi įtampa.

27. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, dėl ko nesugebėjo šeimos išsaugoti. Abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, skyrėsi šalių požiūriai į materialines ir finansines vertybe (CK 3.60 straipsnis, 3.61 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas visiškai, šalių Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

29. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remdamasis nurodytu reglamentavimu bei teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendžia atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

30. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui V. Š. paliekama jo turima „Š.“ pavardė, atsakovei J. Š. paliekama santuokinė „Š.“ pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus šalių santuoką teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės

31. Ieškovas ieškiniu prašo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti sekančiai: V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 000 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini); J. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49 500 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti V. Š. iš J. Š. 13 250 Eur piniginę kompensaciją už J. Š. atitekusio santuokos metu įgyto turto didesnę dalį. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), 33 400 Eur vertės, įgytas 2002-09-26, ir butas adresu (duomenys neskelbtini), 21 700 Eur vertės, įgytas 2007-02-15, yra asmeninė atsakovės J. Š. nuosavybė.

33. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).

Dėl nekilnojamojo turto įgijimo laiko

34. Ieškovas teigia, kad nekilnojamas turtas yra įgytas šalių santuokos metu, todėl turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Tvirtino, kad bendro ūkio nebeveda apie penkerius – septynerius metus. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad šalys bendro ūkio nevedė nuo 2002 m. ir visas nekilnojamasis turtas yra įgytas už atsakovės asmenines lėšas.

35. Kaip minėta, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), taigi tiek butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2002-09-26, tiek butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-02-15, yra įgyti po santuokos sudarymo, t. y. santuokos metu.

36. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio.

37. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi būsto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apyvokos daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

39. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė 2010 m. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės bei padalinti santuokos metu įgytą turtą. Tuomet atsakovas paprašė skirti šešių mėnesių terminą šalims susitaikyti, nurodydamas, kad šalių santuoka šiuo metu dar nėra faktiškai iširusi. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-21 ieškovės J. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalinimo atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui paliko nenagrinėtu, kadangi per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nesikreipė dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir nereikalavo nutraukti santuokos. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia abejoti, kad santuoka 2002 m. jau buvo faktiškai nutrūkusi ir nuo tada šalys bendro ūkio nebevedė. Šią abejonę dar labiau sustiprina, atsakovės teigimu, 2013 m. ieškovui rašytas laiškas, iš kurio turinio matyti, kad ieškovas ne kartą yra išėjęs iš namų, tada grįžęs gyventi su atsakove, vėliau vėl išėjęs. Iš laiško turinio galima daryti išvadą, kad paskutinis ieškovo išėjimas yra įvykęs pakankamai neseniai, atsakovė dar prašo ieškovo persigalvoti ir pasikeisti, todėl mažai tikėtina, kad ji rašo apie įvykius, vykusius 2002 metais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ne J. Š., o V. Š.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šalys vedė bendrą ūkį ir bandė kurti bendrą ateitį bent iki 2013 m., todėl pripažinti, jog šalys nebevedė bendro ūkio nuo 2002 m., teismas neturi pagrindo.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

40. Minėta, kad butai buvo įgyti 2002-09-26 bei 2007-02-15, o teismui nusprendus, jog tuo laikotarpiu šalys dar vedė bendrą ūkį, teismas konstatuoja, kad abu butai yra įgyti šalių santuokos metu. Kadangi šiems butams galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, atsakovei, teigiančiai, kad nurodyti butai yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdama paneigti aptariamą prezumpciją, atsakovė tvirtino, kad juos pirko tik sau ir savo vaikams.

41. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2002-09-26 Buto pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), perka J. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šią sutuoktinių valią patvirtina jų abiejų parašai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad minėtas butas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tam, kad būstas, įgytas santuokos metu būtų pripažintas asmenine nuosavybe, leistinomis priemonėmis turi būti įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Tačiau iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad butą pirko abu sutuoktiniai kartu, o ne atsakovė viena ir savo vardu, o turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių valia butą pirkti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl atsakovės teiginiai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas jos vienos asmeninėn nuosavybėn yra atmetami, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

42. Atsakovė taip pat tvirtina, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), pirko viena, savo vardu ir savo asmeninėn nuosavybėn. Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė 2007-02-15 pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau, kaip nustatyta iš šios sutarties 1.1. punkto, pirkėja (atsakovė) butą pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi, sutartyje vėl buvo išreikšta aiški atsakovės valia butą pirkti ne asmeninėn nuosavybėn, o bendrojon. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina aplinkybę, kad butas, nors pirktas vienos atsakovės, yra nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

43. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju notaro patvirtintos 2002-09-26 bei 2007-02-15 pirkimo-pardavimo sutartys laikytinos oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, nes jos nebuvo nuginčytos ir jų turinys nepaneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė dalyvavo sudarant butų pirkimo – pardavimo sutartis, todėl laisva valia ir be jokios įtakos galėjo nustatyti bet kokias imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančias sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygą apie tai, kad ji turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise, tačiau abiejose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodė, kad butus įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ginčo butai yra pirkti ne asmeninėn atsakovės, o bendrojon sutuoktinių nuosavybėn.

44. Atsakovė tvirtino, kad butus pirko už asmenines lėšas arba asmeniškai paėmusi paskolą iš banko, todėl butai turi būti pripažinti jos asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kadangi atsakovė išreiškė valią butus pirkti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, lėšų priklausymas atsakovei negali būti laikomas pagrindu laikyti butus asmenine atsakovės nuosavybe.

45. Kita vertus, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendra jungtinė nuosavybė. Taigi, iš to seka, kad visas turtas ar pajamos, kurį įgijo ieškovas ir atsakovė po santuokos sudarymo, buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Atsakovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo jokių santaupų neturėjo, o visas lėšas uždirbo jau po santuokos sudarymo, dirbdama kelis darbus, ieškovas niekada nedirbo oficialiai ir prie šeimos išlaikymo visiškai neprisidėjo. Taigi, atsakovė neįrodė, kad iki santuokos turėjo asmeninių lėšų, ar buvo jų gavusi santuokos metu kaip dovaną, paveldėjimą ar kitais įstatymo numatytais būdais. Be to, tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad atsakovė ginčo butams įsigyti būtų panaudojusi asmeninių lėšų (nors, minėta, toks faktas nenustatytas), tai būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį ir 3.123 straipsnio 1 dalį, bet ne pripažinti ginčo butus asmenine jos nuosavybe. Vien aplinkybė, kad ieškovas nedirbo ar nepakankamai prisidėjo prie butų ar vaikų išlaikymo, nereiškia, kad atsakovės uždirbtos lėšos yra jos asmeninės. Priešingai, iš CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos akivaizdu, kad vienam sutuoktiniui iš viso neturint pajamų, kito sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jei tarp jų nėra atskirų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų susitarimų. Kad tokių susitarimų tarp šalių būtų, įrodymų byloje nepateikta.

46. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovės reikalavimas šiuos butus pripažinti jos asmenine nuosavybe atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

47. Nagrinėjamu atveju ieškovas pageidavo, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas tokia tvarka: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašė abu turtus pripažinti asmenine nuosavybe, o dėl jų padalijimo, teismui netenkinus jos reikalavimo, savo nuomonės dėl turto padalijimo nepareiškė.

48. Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

49. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas išreiškė savo nuomonę dėl turto padalijimo natūra, atsakovė savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė, atsakovė nurodė, kad visą laiką gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodė, kad gyvena su motina bute, adresu (duomenys neskelbtini), šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą galima padalinti natūra taip, kaip prašo ieškovas. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti taip: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl kompensacijos priteisimo

50. Ieškovas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 13 250 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitekusio santuokos metu įgyto turto didesnę dalį.

51. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Tačiau, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

52. Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau, kaip minėta, CK 3.123 straipsnis suteikia teismui diskrecijos teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įvertinus konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

53. Iš byloje esančio Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio miesto 1-ojo skyriaus rašto matyti, kad ieškovas oficialiai beveik niekur nėra dirbęs, apie savo gautas pajamas ieškovas teismui jokių įrodymų nepateikė, atsakovės teiginių, kad ieškovas neprisidėjo nei prie paskolos mokėjimo, nei prie butų išlaikymo, nei prie vaikų išlaikymo, neneigė, savo indėlio į šeimos išlaikymą neįrodinėjo. Iš 2002-09-27 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BKS/046 matyti, kad kredito gavėja yra atsakovė J. Š., 2007-01-19 Susitarimą Nr. BKS/046.1 pasirašė taip pat viena J. Š., iš byloje esančių akcinės bendrovės „Citadele“ bankas sąskaitos išrašų matyti, kad paskolos už abu butus buvo mokamos išimtinai iš atsakovės sąskaitų. Be to, teismui pasiūlius ginčą spręsti taikiai, pats ieškovas nurodė, jog galėtų atsisakyti piniginės kompensacijos jam priteisimo iš atsakovės, jei butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo jam būtų priteistas asmeninės nuosavybės teise. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs tai, kad ieškovas iš esmės neprisidėjo prie paskolų mokėjimo, butų remonto, apstatymo, išlaikymo, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovo reikalavimą dėl 13 250 Eur piniginės kompensacijos atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Nagrinėjant bylą susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo 400 Eur už advokato paslaugas, 150 Eur už turto vertinimą, 200 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (nuo likusios dalies ieškovas atleistas); atsakovės 900 Eur už advokato paslaugas, 200 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos); valstybės 644 Eur (769 Eur už turtinį reikalavimą + 75 Eur už neturtinį reikalavimą – 200 Eur sumokėto žyminio) už ieškinį, 957 Eur (1 082 Eur už turtinį reikalavimą + 75 Eur už neturtinį reikalavimą – 200 Eur sumokėtą žyminį) už priešieškinį, 24,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

55. Ieškinį patenkinus iš dalies (63,45 proc.), ieškovui iš atsakovės priteisiama 285,53 Eur patirtų advokato pagalbos ir turto vertinimo išlaidų, 200 Eur žyminis mokestis nepriteisiamas, kadangi ieškovas sumokėjo mažiau, nei jam reikėtų, atmetus ieškinį 36,55 proc. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Priešieškinį atmetus, atsakovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlyginamos, iš atsakovės valstybei priteisiamas nesumokėtas ir atidėtas 957 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 535,52 Eur žyminis mokestis už iš dalies patenkintą ieškinį, iš viso – 1 492,52 Eur, bei 24,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką J. Š. palikti santuokinę pavardę „Š.“, V. Š. palikti jo pavardę „Š.“.

Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 000 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49 500 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 285,53 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 492,52 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 52 ct) žyminį mokestį, jį sumokant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660,

Priteisti iš atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,70 Eur (dvidešimt keturių eurų 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jas sumokant vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.