Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir B. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų patikslintas ieškinys – ieškovų naudai iš atsakovo priteista 400,00 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 400,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 755,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai pažymi, kad jie tinkamai suformulavo faktinį patikslinto ieškinio pagrindą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė patikslintame ieškinyje, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nustatė faktines aplinkybes ir atliko jų teisinį vertinimą, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir taikė teisės normas. Papildomai nurodo, kad apeliantas objekte atliko tik smulkius remonto darbus, t. y. smulkų buto remontą, kuriam nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, tad šio pobūdžio smulkūs darbai apibrėžiami kaip buitinė ranga.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nusprendžia, kad apelianto apeliaciniame skunde suformuluoti argumentai ir teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, visa apimtimi, teisingai ir įvairiapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius ir viso to pagrindu priėmė motyvuotą, argumentuotą ir teisingą sprendimą.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40 ir 41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateikto ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

16. Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

17. Pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos faktines aplinkybes nustatė, kad ieškovai ir atsakovas 2020 m. liepos 2 d. sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo atlygintinai objekte – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti virtuvės ir koridoriaus paprastojo remonto darbus, o ieškovai įsipareigojo priimti atsakovo atliktus darbus ir už šiuos darbus atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rangos sutarties šalių teismui duotus žodinius paaiškinimus, byloje esančias objekto fotonuotraukas, konstatavo, kad sudaryta rangos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas objekte atliks šiuos remonto darbus: virtuvėje įrengs lubas; išlygins glaistu ir nudažys; vieną virtuvės sieną išlygins gipsu ir išklijuos plytelėmis; virtuvėje grindis išklijuos plytelėmis; išlygins glaistu ir nudažys laiptinėje esančią sieną prie buto durų; buto koridoriuje išgriaus sieną; išims duris, staktą ir įstatys naujas duris; išglaistys ir išdažys kambario sieną; koridoriuje išklos laminuotą dangą, nuims tapetus; atliks elektros instaliacijos darbus; pakeis santechniką virtuvėje prie kriauklės. Tokius rangos sutartimi sulygtus objekto remonto darbus pirmosios instancijos teismas laikė paprastuoju remontu, tad atsižvelgdamas į tokių darbų pobūdį ginčo santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apelianto teiginius, jog šalis sieję teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos ranga, kadangi atsakovas objekte atliko statybos rangos darbus, dėl to šalis sieję teisiniai santykiai turėjo būti vertinami Statybos įstatymo bei CK nuostatų, reglamentuojančių statybos rangą, kontekste.

18. Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai). Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys duomenys, taip pat ir šalių procesiniai dokumentai bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių duoti žodiniai paaiškinimai akivaizdžiai parodo, kad sudaryta sutartimi šalys susitarė, jog ieškovų nurodytame objekte – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas atliks virtuvės ir koridoriaus paprastojo remonto darbus. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi remonto darbų vykdymo laikotarpiu) 2 straipsnio 58 punkte yra nurodyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Kaip matyti iš anksčiau pateikto pavyzdinio (nebaigtinio) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos statybos rangos sutartys, sąrašo, šios rūšies sutartys sudaromos dėl įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybos, rekonstrukcijos, montavimo, paleidimo darbų, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbų atlikimo, taip pat ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbų atlikimo, t. y. stambesnio masto ir sudėtingesniems statybos rangos darbų atlikimo. Žodinės rangos sutarties pagrindu atsakovo atlikti virtuvės ir koridoriaus paprastojo remonto darbai nepatenka į darbų, dėl kurių sudaromos statybos rangos sutartys, apimtį. Šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinė rangos sutartis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tinkamai pritaikė ginčo atvejui aktualų teisinį reglamentavimą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ginčo santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja bendrosios rangos nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai), o statybos rangos nuostatos (CK 6.681–6.699 straipsniai) šiuo atveju nėra taikomos.

Dėl vekselio (skolos raštelio)

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatė, kad rangos sutartį šalys nutraukė dar 2020 m. liepos 31 d., ši sutartis nutraukta ieškovų iniciatyva, ieškovui V. K. ir atsakovui pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 570,00 Eur iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Apie vekselio pateikimą apmokėti ir kreipimąsi į notarą, nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, ieškovas atsakovą informavo 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešimais, tačiau įstatymo nustatyta tvarka vekselis nebuvo realizuotas, kadangi vekselis užpildytas su pažeidimas, t. y. ieškovo asmens kodo vienas skaičius buvo ištaisytas.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ir atsakovo pasirašytas 2020 m. liepos 31 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis neatitinka vekseliui keliamų reikalavimų, minėtą vekselį dėl jo trūkumų laikė skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo išduoto 2020 m. liepos 31 d. paprastojo neprotestuotino vekselio reikšmę šalis siejusių rangos teisinių santykių kontekste, pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovo ir atsakovo pasirašytas paprastasis vekselis neatitinka vekseliui keliamų reikalavimų, šis dėl jo trūkumų laikytinas skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008), dėl to teisingai įvertino minėtą vekselį kaip atsakovo įsipareigojimų ieškovams įvykdymo užtikrinimą, kurio atsakovas niekada neginčijo.

22. Kaip nepagrįsti vertintini apelianto teiginiai, jog byloje teismas turėjo įžvelgti, kad atsakovas yra silpnesnioji šalis ir buvo priverstas pasirašyti vekselį prieš savo valią, įbaugintas ieškovo ir jo sūnaus A. V.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir visa apimtimi pasisakė dėl vekselio (skolos raštelio) galiojimo ir šio dokumento sudarymo aplinkybių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nėra jokių duomenų, bylojančių apie tai, kad prieš atsakovą ieškovas ir (ar) A. V. būtų vartoję psichologinį smurtą ar prievartą, byloje nepateikta duomenų, neigiamai charakterizuojančių tiek A. V., tiek ieškovą, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad 2020 m. liepos 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovas patvirtino savo laisva valia, savarankiškai priimdamas tokį sprendimą, nepatirdamas jokio neteisėto išorinio priverstinio spaudimo.

Dėl atliktų darbų apimties, vertės ir kokybės vertinimo

23. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovas darbus atliko su trūkumais ir šių darbų neužbaigė. Teismas pripažino, kad ieškovai turėjo teisinį pagrindą reikšti pretenzijas atsakovui. Remdamiesi sudaryta rangos sutartimi, ieškovai neabejotinai tikėjosi, kad už nustatytą darbų kainą atsakovas tinkamai ir kokybiškai atliks sutartus darbus. Įvertinęs pateiktose fotonuotraukose užfiksuotą darbų baigtumą, taip pat kitų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nustatė, kad atsakovas neatliko šių pagal rangos sutartį sulygtų darbų: nenudažė virtuvės lubų; plytelėmis neišklijavo sienos ir grindų; koridoriuje nesudėjo laminato dangos; neįstatė durų; kitus darbus, išskyrus vienos virtuvės sienos paruošimą, atliko nekokybiškai ir šių darbų nepabaigė, todėl ieškovai negavo to rezultato, kurio pagrįstai tikėjosi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl remonto darbų trūkumų atsakingas atsakovas, kuris pažeidė reikalavimą, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra tikslių duomenų, kokia suma buvo reikalinga atsakovo atliktų darbų trūkumams pašalinti, įvertinęs visus įrodymus bei sutarčių aiškinimo taisykles, atsakovo atliktų darbų kiekį, taip pat atsakomybės proporciją dėl darbų trūkumų, teismas nusprendė, kad atsakovas atliko darbų maždaug už 50 proc. jam ieškovų sumokėto 800,00 Eur avanso, t. y. už 400,00 Eur sumą, į šią sumą įskaičiuojant ir atsakovo išlaidas už subrangovų atliktus darbus.

24. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas atsakovo atliktų darbų rezultatus, turėjo remtis kvalifikuotų specialistų išvadomis, o ne vienos šalies parodymais ir fotonuotraukomis. Šioje byloje nesant pateiktos atsakovo atliktų darbų apskaičiavimo sąmatos, teismas turėjo vertinti atsakovo atliktus darbus pagal proporcingumo principą – apskaičiuoti proporcingai pagal atliktų darbų kiekį ir susitartą visų darbų kainą. Nesant byloje pateiktos statybų specialisto sąmatos, šalims ginčijant atliktų darbų kiekius, vertę, kainą, nesant rašytinės šalių sudarytos sutarties, teismas turėjo atmesti ieškovų patikslintą ieškinį kaip neįrodytą.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad kaip ir ieškovai, taip ir atsakovas civiliniame procese turėjo teises ir pareigas, atsakovas galėjo ir pats inicijuoti specialistų pasitelkimą, kad būti išsiaiškinti jo atliktų darbų kiekiai ir kokybė. Kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės, paprastai skiriama statybos ekspertizė, kurios iniciatorius dažniausiai yra rangovas. Nagrinėjamu atveju, nutraukiant sutartį, apeliantas aiškiai pripažino, kad darbus atliko nekokybiškai, kartu su ieškovu V. K. apskaičiavo atliktų darbų vertę, todėl apeliantas išdavė vekselį (skolos raštelį). Apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei pateikdamas apeliacinį skundą jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtino teiginių, kad jis atliko 50 proc. sutartimi sulygtų darbų, todėl turi teisę į 800,00 Eur darbo užmokestį. Byloje pateiktos fotonuotraukos, pateikti ieškovų ir jų pakviestų liudytojų žodiniai paaiškinimai patvirtina apelianto atliktų statybos remonto darbų apimtį, taip pat ir atliktų darbų kokybės trūkumus. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovų naudai pilna apimtimi nepatenkino patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau ieškovai sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl atliktų darbų kokybės ir apimties.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus bei liudytojų paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, su anksčiau nurodytais apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

27. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų.

28. Šis tarp šalių kilęs ginčas (kilęs iš rangos teisinių santykių) yra dispozityvaus pobūdžio, todėl teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturi teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalis, turinti įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo remtis kvalifikuoto statybos eksperto / specialisto pateiktais duomenimis, o ne byloje esančiais įrodymais, šioje byloje nesant pateiktos atsakovo atliktų darbų apskaičiavimo sąmatos.

30. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kai ginčas yra aiškiai dispozityvus, jį nagrinėjantis teismas neturi padėti įrodinėti nė vienai šaliai ir neturi rinkti už šalį įrodymų, sukuriančių arba paneigiančių tai šaliai naudingus faktus, kitaip pažeistų rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra pačių šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 21 punktas).

31. Siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kai kyla ginčas dėl rangos darbų apimties, kokybės (darbų trūkumų) ir kainos, paprastai tokio pobūdžio bylose yra skiriama statybos darbų ekspertizė atliktų darbų apimčiai bei kainai nustatyti ir įrodyti (CK 6.662 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus, pasiūlė šalims spręsti klausimą dėl statybos ekspertizės skyrimo, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo. Ieškovai siekdami įrodyti savo pareikšto patikslinto ieškinio pagrįstumą teismui į bylą pateikė fotonuotraukas, atsakovo patvirtintą 2020 m. liepos 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip pat savo reikalavimus grindė liudytojų (atsakovo pasitelktų subrangovų) A. V. (asmens, darbų atlikimo metu gyvenusio bute) ir darbus po atsakovo atlikusio rangovo D. B. žodiniais paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad atsakovas į bylą savarankiškai neteikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto deklaruojamą aplinkybę, jog atsakovas sutarties pagrindu atlikto darbų už 800,00 Eur sumą. Reikia pažymėti, kad atsakovas, būdamas kvalifikuotu rangovu, jau daug metų dirbančiu statybų sektoriuje, turėdamas tam reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius, teismui nepateikė net ir savarankiškai sudarytos, objekte atsakovo atliktų darbų sąmatos, kurioje būtų nurodyti atliktų darbų kiekiai ir vertė. Šiuo atveju, atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų pagrindu turėdamas procesines įrodinėjimo teises ir pareigas, byloje egzistuojant poreikiui paneigti ieškovų nurodytus teiginius ir pateiktus dokumentus, bylojančius apie atsakovo atliktų darbų apimtį, vertę ir kokybę, galėjo reikšti prašymą byloje skirti statybos ekspertizę, kurios metu ekspertas aiškiai nustatytų atsakovo atliktų darbų apimtis, vertę, kokybę, tačiau šia teise, net ir teismui pasiūlius, atsakovas nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalėjo vadovautis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais, šalių ir kviestų liudytojų žodiniais paaiškinimais, kadangi ginčas yra dispozityvus, teismas neturėjo pareigos savarankiškai rinkti bylai reikšmingus įrodymus, šiuo atveju teismas bylą pagrįstai išnagrinėjo remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Vien ta aplinkybė, jog šalys savo pasyviu elgesiu neinicijavo byloje ekspertizės ir neteikė į bylą kitų duomenų, kurie, kaip atsakovas nurodo, įrodytų atsakovo atliktų darbų apimtis, vertę ir kokybę, nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagristai ir teisėtai bylą išnagrinėjo remdamasis byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis.

32. Anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės, pateiktas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad, ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas pasyviai naudojosi jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų suteiktomis procesinėmis įrodinėjimo teisėmis bei pareigomis, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, taip pat, net ir teismui pasiūlius, nepageidavo byloje ekspertizės, kurios metu ekspertas būtų įvertinęs atsakovo atliktų darbų apimtį, vertę bei kokybę. Šiuo atveju, turint omenyje tai, kad tiek ieškovai, tiek ir atsakovas ganėtinai pasyviai žvelgė į jiems tenkančias įrodinėjimo pareigas, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai rėmėsi byloje esančiai įrodymais – fotonuotraukomis, 2021 m. liepos 31 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, šalių bei jų kviestų liudytojų duotais žodiniais paaiškinimais ir jų pagrindu visapusiškai ir teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą.

33. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

34. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

35. Apeliaciniame skunde atsakovas nuodo, kad jis iki sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. liepos 31 d., objekte atliko šiuos remonto darbus: laiptinėje nuplėšė tapetus, nuglaistė, nudažė; nuplėšė virtuvės sienos tapetus, sudėjo profilius; koridoriuje išmontavo laminatą, išgriovė sienelę, išėmė staktą; koridoriuje sudėjo profilius, prisuko gipsą, atliko glaistymo darbus; bute atliko elektros instaliacijos darbus; atliko sutartus santechnikos darbus – išmontavo kriauklę, užsandarino vamzdį. Atsakovas nurodo, kad sutarties nutraukimo metu jis nebuvo atlikęs šių šalių sutartų remonto darbų: virtuvėje nenudažė lubų; virtuvės sienoje nesudėjo gipso, nepriklijavo plytelių; neišklijavo virtuvėje grindų plytelėmis; koridoriuje neįstatė durų; koridoriuje neišklojo grindų laminuota danga; nesudėjo rozečių. Su tokia apelianto nurodyta atliktų remonto darbų apimtimi ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka, tik pažymi, kad daliai darbų atlikti atsakovas pasitelkė subrangovus.

36. Pirmosios instancijos teismas išklausęs bylos šalių ir liudytojų teismui duotus žodinius paaiškinimus nustatė šias tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes: - atsakovas T. V. už objekte atliktus elektros instaliacijos darbus sumokėjo 200,00 Eur sumą; - atsakovas R. L. už objekte atliktus santechnikos darbus (išmontuotą kriauklę, nupjautą ir užsandarintą vamzdį) sumokėjo 70,00 Eur sumą; - atsakovas D. L. už objekte atliktus kitus darbus (lubų pakabinimą, sienų karkaso sumontavimą (2 sienų), gipso kartono plokštės prisukimą) sumokėjo 200,00 Eur sumą, šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, kad atsakovas didžiąją dalį buto remonto darbų atliko subrangovais pasitelkęs nurodytus asmenis, su kuriais už jų atliktus darbus atsiskaitė. Šiuo konkrečiu atveju, vertinant atsakovo pasitelktų T. V., R. L. ir D. L. atliktų darbų apimtį ir atsakovo atliktų darbų apimtį, matyti, jog atsakovas bute atliko tik paprastus paruošiamuosius darbus – atitinkamose buto erdvėse (virtuvėje ir koridoriuje) nuplėšė senus tapetus, koridoriuje išmontavo laminatą, išgriovė sienelę, išėmė staktą, atliko glaistymo darbus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas, sutarties pagrindu atlikęs remonto darbus, atsako ieškovams už atsakovo pasitelktų subrangovų prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).

37. Kaip matyti iš apelianto apeliaciniame skunde nurodytų jo neatliktų remonto darbų sąrašo, atsakovas neatliko didžiosios dalies esminių buto remonto darbų, dėl kurių šalys rangos sutartimi susitarė, t. y. virtuvėje nenudažė lubų; virtuvės sienoje nesudėjo gipso, nepriklijavo plytelių; plytelėmis neišklijavo virtuvėje grindų; koridoriuje neįstatė durų; koridoriuje neišklojo grindų laminuota danga; nesudėjo rozečių. Dėl nurodytų priežasčių kaip nepagrįsti vertinti apelianto teiginiai, jog teismui nustačius, kad atsakovui buvo sumokėtas 800,00 Eur avansas, o sutarties kaina 1 600,00 Eur, remiantis susitartos darbų kainos ir atsakovo atliktų darbų proporcingumu, teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovas darbų pagal sutartį atliko daugiau nei 50 proc. ir šių darbų vertė siekia 800,00 Eur sumą, kadangi, kaip matyti iš anksčiau paties atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų atsakovo neatliktų rangos darbų sąrašo, atsakovas neatliko didžiosios dalies rangos sutartimi sulygtų darbų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas atliko net 50 proc. sutartimi šalių sulygtų darbų.

38. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis šalių ir liudytojų duotais žodiniais paaiškinimais bei byloje esančiomis fotonuotraukomis, padarė išvadą, kad atsakovo pasitelkti asmenys, t. y. T. V., bute atlikęs elektros instaliacijos įrengimo darbus, ir D. L., bute atlikęs lubų pakabinimo, sienų karkaso sumontavimo, gipso kartono plokštės prisukimo darbus, šiuos darbus atliko nekokybiškai ir jų neužbaigė, todėl bendrą paminėtų darbų kainą – 400,00 Eur teismas sumažino 50 proc. – iki 200,00 Eur sumos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad anksčiau nurodyti remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, su trūkumais ir iki galo neužbaigti, šias aplinkybes patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, ieškovų paaiškinimai, liudytojų D. L., kuris bute atliko atitinkamus remonto darbus, D. B., kuris remonto darbus bute atliko po ginčo rangos sutarties su atsakovu nutraukimo, ir A. V., kuris remontuojamame bute gyveno ir nuolat stebėjo atliekamų darbų eigą ir kokybę, teismui duoti žodiniai paaiškinimai. Liudytojas D. L., teismui duodamas žodinius paaiškinimus, neneigė aplinkybės, jog neužbaigė bute darbų. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, A. V. prašymu jam atvykus apžiūrėti remontuojamo buto, ten viskas buvo išgriauta, buvo pradėti darbai virtuvėje, prisuktos lubos (profilis), ant profilio gipsas pakabintas ir vieną kartą užglaistyta. Liudytojo nuomone, lubų baigtumas buvo apie 30 proc., kadangi nebuvo glaistyta, dažyta, nebuvo skylių lempoms. Darbai nebuvo atlikti kokybiškai, prie lubų nebuvo galima prijungti šviestuvų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie liudytojo D. B., kuris remonto darbus bute atliko po to, kai ieškovai su atsakovu nutraukė rangos sutartį, teismui duoti žodiniai paaiškinimai patvirtina bute atsakovo pasitelkto subrangovo D. L. atliktų lubų pakabinimo, sienų karkaso sumontavimo, gipso kartono plokštės prisukimo darbų kokybės trūkumus ir neužbaigtumą. Taip pat liudytojas D. B. nurodė, kad jam teko perdaryti ir užbaigti atsakovo subrangovo T. V. atliktus elektros instaliacijos darbus, kadangi šie darbai buvo atlikti nekokybiškai. Byloje nenustatyta, kad liudytojas D. B. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vertino liudytojo duotus žodinius paaiškinimus. Duomenų, paneigiančių liudytojo duotus žodinius paaiškinimus, byloje nėra.

39. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą patvirtina ir tai, kad atsakovas 2020 m. liepos 31 d. ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (skolos raštelį), tuo patvirtindamas, kad darbų objekte už 800,00 Eur sumą neatliko, priešingai, atsakovas iš esmės sutiko su aplinkybe, kad tinkamai neįvykdęs rangos sutarties sąlygų ieškovams liko skolingas 570,00 Eur sumą.

40. Pakartotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovo pasitelkti subrangovai darbus, kurių bendra kaina siekė 470,00 Eur, objekte atliko ne visa apimtimi ir nekokybiškai, šių darbų kainą pagrįstai sumažino iki 270,00 Eur sumos. Atsakovo pasitelktų subrangovų darbų kainą teismas sumažino atsižvelgdamas į byloje liudytojų D. B. ir A. V. duotus žodinius paaiškinimus, patvirtinančius analogiškų darbų atlikimo kainas ir objekte atliktų darbų užbaigtumo mastą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra tikslių duomenų, kokia suma buvo reikalinga trūkumams pašalinti, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsakovo tiek savarankiškai, tiek pasitelkus kitus asmenis atliktų darbų kiekį, taip pat atsakomybės proporciją dėl darbų trūkumų, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas atliko darbų pagal sutartį maždaug už 50 proc. jam sumokėto 800,00 Eur avanso, todėl pagrįstai ieškovų patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovams solidariai priteisė 400,00 Eur sumą už faktiškai atliktus rangos darbus.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs patikslintą ieškinį iš dalies, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

44. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios ieškovų turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyto 7, 8.11 punktuose, todėl ieškovų naudai iš apelianto, kurio apeliacinis skundas atmestas, priteistinos ieškovų patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo A. L. priteisti ieškovams V. K. ir B. K. 300,00 Eur (tris šimtus Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.