- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-10
- Bylos Nr.
- 1-1106-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00003-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- P. R.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pas J. B. kuri vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalimi, 148¹ straipsnio 1 dalimi, galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2022 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2022 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. R. skirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 68 parų arešto bausmę, 2023 m. balandžio 12 d. arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. R. kaltinamas tuo, kad 2022 m. birželio 3 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, konflikto metu tyčia golfo lazda sudavė vieną kartą L. P. į dešinės rankos dilbio vidinę pusę ir vieną kartą golfo lazda sudavė jam į dešinį šoną, taip nukentėjusiajam L. P. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sudavė lazda L. P., kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Jis 2022 m. birželio 3 d. apie 6-7 val. vakare, vienas automobiliu nuvyko į A. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvo A. K., jo sūnus G.. A. K. paminėjo, kad yra visi trys sūnūs namuose, nes jo sūnus buvo padaręs jo namuose „bardaką“, atvyko, nes norėjo pakalbėti. Atvykus jam į kiemą išėjo A., jis jam pasiūlė eiti pasišnekėti, matė, kad prie pirtelės G. kūreno šašlykinę. Atvykęs nematė, kad buvo L., nes jis buvo pirtyje. Jam nuėjus prie pirties, iš pirties išėjo L. P. ir R., prasidėjo konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jo mamai priklausanti sodyba buvo nusiaubta. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, išėjęs ir prie jo priėjęs L. P. stvėrė jam už gerklės, jis atsistūmė. Kiti buvę asmenys nieko jam nedarė. Jis nuėjo į mašiną stovinčią už 3 m, nes norėjo pabėgti į saugesnę vietą, pasiimti telefoną ir iškviesti pagalbą. Bet nebespėjo, nes golfo lazda jam buvo sulaužyta ranka. Golfo lazda buvo jo automobilyje, jis ją buvo paėmęs jeigu jį puls. Galvojo, kad matys, kad jis turi lazdą ir jo nebepuls. Jis golfo lazda sudavė du kartus L. P.. Jį stengėsi perversti ant žemės, o jis stengėsi išvengti konflikto. Jis buvo blaivus. Jis nuėjęs prie mašinos pasiėmė lazdą, jam neleido įsisėsti į mašiną, kad jis galėtų išvažiuoti. Buvo ištraukti iš mašinos raktai ir numesti, kad jis nebeišvažiuotų. Jeigu jam būtų leidę išvažiuoti, jis būtų išvažiavęs. L. P. buvo kitoje automobilio pusėje ir jį aplink gaudė. L. P. prisivijęs jį, norėjo atimti lazdą, jis nenorėjo atiduoti, nes galvojo, kad jį sumuš. Kada bandė atimti lazdą, tada ir buvo suduoti smūgiai lazda. Iš jo atėmė lazdą ir labai stipriai jį sumušė. Jis suduodamas lazda L. P. galėjo sukelti fizinį skausmą. Visi kiti asmenys buvę kieme, visai tai turėjo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad sudavė lazda, bet dabar pripažįsta. Jo tikslas suduodant lazda buvo, kad nuo jo atsitrauktų.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamojo gynėjui įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
2023 m. sausio 24 d. nukentėjusiojo L. P. duotais parodymais, kad P. R. jis pažįsta jau daug metų, anksčiau buvo geri draugai, o šiuo metu yra kaimynai, jis gyvena bute virš jo. Iki šių metų gegužės mėnesio su P. sutarė gerai. Viskas pasikeitė po to, kai šių metų gegužės mėnesį buvo nuvažiavę į P. R. priklausančią negyvenamą sodybą, esančią šalia (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Tą pačią dieną kažkas iš draugų P. R. sodyboje nulaužė ir dekoratyvinio riešuto 2-3 šakas, matė, kad P. buvo šiek tiek supykęs, tačiau po to susitarė, kad viską sutvarkys ir atlygins. Po to P. sodyboje taip pat buvo dar ne kartą. Praėjus gal dviem trims savaitėms po to, kai į P. sodybą nuvežė lango stiklą, jį atsitiktinai susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nes tiek jis, tiek P. gyvena netoli šios parduotuvės. P. iš karto jo paklausė, kada bus pinigai už langą. Apie lango stiklo įdėjimą P. jau net nebekalbėjo, jis iš karto jo paprašė kaip žalos atlyginimą sumokėti jam tris tūkstančius eurų. Jis jo paklausė, už ką tokie pinigai, o jis jam pasakė, kad už medelį ir už stiklą. P. sakė, kad po tris tūkstančius eurų jie jam turės sumokėti visi, todėl po tokių jo žodžių jis jam pasakė, kad tokių pinigų jam nemokės ir nebesileido į kalbas, tik pasakė, kad už lango stiklą gali duoti jam 50 eurų. Tą kartą taip viskas ir pasibaigė, tačiau po kelių dienų vėl susitiko P. R. prie jų daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės, jis vėl jo pradėjo klausti, kada sumokės jam pinigus. Jis jam vėl pasakė, kad gali jam įstatyti lango stiklą ir tuo viskas pasibaigs, tačiau P. jo nesiklausė. Po to P. jį persekiojo dar kurį laiką, matė, kad jis jį stebėdavo prie namų, išlipęs iš savo automobilio ir lipdamas laiptine į savo butą daužydavo jo buto duris. Žino, kad susitikimas su P. dėl jo prašomų pinigų buvo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, apie tai, kad bus toks susitikimas, jam sakė draugas E. M.. Jis tuo metu buvo išvykęs, todėl tame susitikime nedalyvavo. Vaizdo įraše matosi ir girdisi, kaip P. reikalauja sumokėti po tris tūkstančius eurų, konkrečių asmenų, iš kurių jis reikalauja šių pinigų, P. nenurodo. Praėjus gal dviem savaitėms ar mėnesiui laiko po to susitikimo, apie kurį jam pasakojo E. M., buvo G. K. gimtadienis ir jie su R. D. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajone jo pasveikinti. Iš pradžių taksi automobiliu atvažiavo tik dviese, tačiau ilgiau pasilikti pas G. namuose jis neplanavo, ketino tik jį pasveikinti ir turėjo važiuoti namo. Atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir jį paimti turėjo draugas iš (duomenys neskelbtini). R. ketino pasilikti pas G.. Iš viso, nuo atvažiavimo pradžios, pas G. jis galėjo pabūti apie pusantros valandos laiko. Atvažiavus pas G. į jo tėvo A. namus, jie visi buvome terasoje prie pirties, kuri yra įrengta ūkiniame pastate. Jis pats alkoholio nevartojo, pas G. atvažiavo blaivus. Terasoje buvo trise - jis, G. ir R., daugiau žmonių kartu su jais nebuvo, tik retkarčiais prie jų ateidavo G. tėvas A. K.. Jam atrodo, kad G. ir R. vartojo alkoholį, nors to tiksliai nepamena. Vienu metu, kai atėjo prie jų, G. tėvas atėjo laikydamas telefoną prie ausies, kaip suprato, jis kaip tik buvo baigęs pokalbį ir jiems pasakė, kad jam skambino P., jis sakė, kad žada atvažiuoti. A. sakė, kad P. pasakė, kad jis nevažiuotų, nes G. švenčia gimtadienį. P. iš tikrųjų atvažiavo gal po pusvalandžio laiko. Kai pamatė, kad į G. tėvo sodybos kiemą suka šviesios spalvos automobilis ispaniškais numeriais, jis iš karto suprato, kad atvažiavo P. R., nes žino, kad tokį automobilį jis turi. K. sodybos teritorija yra aptverta. P. R. į ją atvažiavo pro atidarytus kiemo vartus. Automobilis sustojo prie gyvenamojo namo, gal už 5-10 metrų nuo terasos, kurioje buvo jie. Matė, kad automobiliu atvažiavo vienas P.. Pamatęs, kad automobilis suka į kiemą, jis nuėjo šalia ūkinio pastato nusišlapinti. Kai grįžo į terasą, girdėjo, kaip P. sakė, kad švenčiat gimtadienį, o negalit sumokėti „šaibų“. Kaip suprato, P. šiuos žodžius sakė aplamai visiems, tiek G., tiek R., kurie buvo terasoje. Matė, kad G. buvo uždėjęs savo rankos plaštaką ant savo viršugalvio, P. klausė, ką šis čia daro, todėl suprato, kad kažkas P. ir G. tarpe jau yra įvykę. Kažkada anksčiau P. sodyboje, kai buvo visi kartu, P. jau buvo sudavęs smūgius G. į galvą, todėl pagalvojo, kad ir šį kartą atėjęs į terasą P. vėl trenkė G., nors pats savo akimis to nematė. Jis suprato, kad P. pretenzijas dėl nesumokėtų jo prašomų pinigų reiškia ne tik jiems, bet ir jam. Jis P. paklausė, kodėl jisai atvažiavęs skriaudžia mažesnius ir jį pastūmė norėdamas išstumti iš terasos lauk. Pastūmė jį nestipriai, savo vienos rankos plaštaka įrėmęs jam į krūtinę. Stumdamas jam sakė „varyk iš čia“, tačiau po to P. pradėjo stumdyti jį, savo rankomis suėmė jį už rūbų pečių srityje ir jie pradėjo stumdytis. Besistumdydami išėjo iš terasos ir vienu metu abu griuvo ant žolės kieme. Tyčia vienas kito ant žemės nevertė, griuvo abu tiesiog susipynus kojoms ir neišlaikius pusiausvyros. Nugriuvus ant žemės jie vienas kitam smūgių nesudavė, bet buvo susikabinę ir voliojosi ant žemės. Po to abu atsikėlė nuo žemės, bet jis P. nepuolė, jis pats puolė jį. Puldamas jį jis nieko nesakė, tačiau vėl jį stūmė, jis stūmė jį, jie vėl susikabino ir griuvo ant žemės. Nugriuvę smūgių vienas kitam taip pat nesudavė, tik voliojosi ant žemės, P. lyg bandė jį smaugti, bet to padaryti jam nepavyko. Kažkurio griuvimo metu jis susitrenkė dešinės kojos kelį, nes po to šis kelis jam buvo patinęs. R. ir G. į jų su P. grumtynes nesikišo. Kai P. nuo žemės atsikėlė antrą kartą, jis pradėjo eiti link automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs ir kelis kartus pakartojo „dabar tai jums bus“. Pagalvojo, kad ko gero automobilyje jis turi atsivežęs kažkokį ginklą, nes žino, kad kažkokį ginklą namuose jis turi. Kai P. nuėjo prie savo automobilio bagažinės, jis buvo sodybos kiemo vidury, matė, kad P. atsidarė automobilio bagažinę ir kažką ėmė iš bagažinės. Nežinodamas, ką P. ketina iš bagažinės paimti, jis šiek tiek atsitraukė, atsistojo už kieme buvusio šulinio, tačiau ir P., ir jo automobilį matė. Matė, kad iš automobilio bagažinės jis išsiėmė stiklo pluošto golfo lazdą. Pasiėmęs lazdą P. ją nešdamasis rankoje gana greitai ėjo link jo. Pamatęs P. ateinantį link jo jis liko stovėti prie šulinio, o priėjęs prie jo P. trenkė golfo lazda vieną smūgį jam į dešinę ranką. Šią ranką jis buvo pakėlęs, nes pamatęs, kad P. artėja prie jo ir užsimoja lazda, jis dešinę ranką kėlė, norėdamas nuo jos apsiginti. Kokį viršutinį rūbą tuo metu buvo apsirengęs - ar ilgomis rankovėmis, ar trumpomis, jis dabar negali pasakyti, nes neprisimena. Jam pakėlus ranką, P. trenkė lazda jam vieną smūgį į dešinės rankos dilbio vidinę pusę. Tikrai pamena tik vieną į ranką suduotą smūgį, bet ar jų buvo daugiau negali pasakyti, nes viskas taip pat vyko labai greitai. Po šio smūgio P. vėl užsimojo lazda ir trenkė ja jam vieną smūgį į dešinį šoną. Nuo šio smūgio jis apsiginti nespėjo, bet po šio smūgio jis savo rankomis sugriebė lazdą ir sukimo judesiu ją ištraukė iš P. kumščių. Smūgius P. jam sudavė prie šulinio. Kuriuo metu prie jų atsirado R. jis negali pasakyti, nes nežino, ar jis prie jų pribėgo tuo metu, kai P. sudavė smūgius jam, ar tuo metu, kai jis jo rankų išsuko lazdą, tačiau, kaip jis suprato, R. apkabino P. iš nugaros tiesiog norėdamas P. nuo jo atitraukti. Kai iš jo rankų išsuko lazdą, jis pats pradėjo ja smūgiuoti P.. Į kurias kūno vietas jis P. sudavė smūgius jis tiksliai pasakyti taip pat negali, bet tikrai netaikė jam į galvą. Galvoja, kad jam iš jo atimta golfo lazda į įvairias kūno vietas galėjo suduoti ne daugiau kaip keturis-penkis smūgius, ne daugiau, kaip ir sakė, pataikė į įvairias kūno vietas. P. paprasčiausiai iš kiemo pabėgo. Ar tuo metu, kai P. sudavė smūgius jam ir kai jis sudavė smūgius jam, kieme buvo A. K., jis nežino. K. kieme išbėgus P. jis nebepasiliko, nes kaip tik jo paimti atvažiavo jo draugas, kuris turėjo jį iš G. paimti ir parvežti į namus. Jis įsėdo į jo automobilį ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Parodo, kad už P. sodyboje padarytą žalą - išdaužtą gyvenamojo namo lango stiklą ir nulaužtas dekoratyvinio riešuto šakas, žala P. jau yra atlyginta. P. R. yra labai konfliktiško elgesio, dėl jo netinkamo ir chuliganiško elgesio į policiją yra kreipęsis ne vienas asmuo. Šiuo metu su P. stengiasi nebendrauti. Parodo, kad, kai 2022 m. birželio 3 d., K. sodyboje vykusio konflikto metu, kai jam P. R. sudavė vieną kartą golfo lazdą į dešinės rankos dilbį ir vieną kartą jam sudavė golfo lazda į dešinį šoną, jam tokie P. R. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kai griuvo ant žemės ir jis užsigavo dešinės kojos kelį. Kaip tas griuvimas vyko ant žemės, dabar tiksliai nepasakys, neprisimena, nes senai viskas vyko, bet gal, kai jį pastūmė P., o gal, kai abu neišlaikė pusiausvyros nebeprisimena. Parodo, kad po šių patirtų sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, niekur nesigydė į medicininę ekspertizę nevyko ir tai yra jo klaida. Jis tik kitą dieną, tai yra 2022 m. birželio 4 d. užfiksavo savo kūno sužalojimus, juos nufotografuodamas, tai yra nufotografavo savo dešinę ranką, dešinįjį šoną ir kelį. Nuotraukose nesimato jo veido. kaip įrodyti, kad tose nuotraukose yra užfiksuotos jo kūno dalys, jis nežino, bet čia tikrai yra jo kūno dalys. P. R. atvažiavęs, nors niekas jo nekvietė, pirmas pradėjo konfliktuoti ir žodžiu, ir paskui puldamas juos, tai yra jį. Jei jis nebūtų pradėjęs muštis, jei nebūtų golfo lazdos išsiėmęs iš bagažinės, jis irgi nebūtų gindamasis P. R. sudavęs smūgių. P. R. jam pirmas sudavė smūgius, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą. Taip pat parodo, kad jis tik dabar parašė pareiškimą dėl šio įvykio, vykusio 2022 m. birželio 3 d., nes galvojo, kad šis visas konfliktas išsispręs tarpusavyje, kad jie susitaikys. Iki pat paskutinės minutės jis vis bandė su P. kalbėtis, tartis, bet neišeina su juo susišnekėti (1 t., b. l. 14-16, 19-25).
2023 m. balandžio 28 d. akistatos tarp P. R. ir L. P. protokolu, kuriame užfiksuota, kad kiekvienas iš jų patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus ir pasiliko prie savo parodymų (2 t., b. l. 17-22).
2022 m. birželio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. liudytojo A. K. duotais parodymais, kad 2022 m. birželio 3 d., apie 19 val., būnant namuose, į jo telefoną paskambino ir atsiliepęs išgirdo vyro balsą. Paklausus, kas skambina, vyrišku balsu pasakė, kad tai P. ir paklausė, kaip yra dėl pinigų, kuriuos galimai yra skolingas jo sūnus G. K. ir jo draugai už apytiksliai prieš dvi savaites išdaužtą sodybos, kurioje jaunimas šventė, langą. Jis pasakė, kad pas jį šiandien nevažiuotų, nes jo sūnus ir jo draugai yra neblaivūs ir nėra ką šnekėti. Būnant namuose apie 19.35 val. pamatė, kaip į jo sodybos kiemą įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) užsienio numeriais. Iš automobilio išlipo P. ir nuėjo prie pavėsinės, esančios prie ūkinio pastato. Jis tuo metu P. stebėjo per savo gyvenamojo namo virtuvės langą, nes buvo virtuvėje. Kadangi P. buvo skambinęs ir sakęs, kad nori atvažiuoti, jis pagalvojo, kad P. nueis prie jo sūnaus G. ir jo draugų R. bei L., kurie buvo pavėsinėje, visi pasikalbės ir tuo viskas baigsis. Iš pradžių jis į lauką net nėjo. Nuėjęs prie pavėsinės, P. jo sūnui ir draugams, kurie galimai yra skolingi už išdaužtą langą, pradėjo sakyti ,,kada bus pinigai“. L. klausė, kodėl juos reketuoja, tada P. liepė jiems nebejuokauti, pradėjo grasinti, kad atvyks jo draugai ir visus sulaužys. Kai per atidarytą langą išgirdo, kad kieme balsai garsėja, suprato, kad P., jo sūnaus ir jo draugų tarpe vyksta ginčas. Per langą matė, kad L. su P. pradėjo tarpusavyje stumdytis, mosikavosi ir skeryčiojosi rankomis. Kad prie pavėsinės kažkuris iš jų būtų griuvęs nematė. Į lauką nėjo tol, kol nepamatė, kad P. nuo pavėsinės bėga link savo automobilio ir sako „dabar (duomenys neskelbtini) jums bus“ ar kažkaip panašiai. P. bėgo vienas, niekas jo nesivijo. Kadangi žinojo, kad P. yra konfliktiškas žmogus, yra girdėjęs, kad kažkada P. savo bute iš kažkokio šaunamojo ginklo šaudė per balkoną, pagalvojo, kad gal šis bėga link savo automobilio, nes turi atsivežęs kokį ginklą. Tikrai išsigando, todėl nieko nelaukdamas išėjo iš savo gyvenamojo namo į kiemą. Kai išėjo į kiemą, kaip tik tuo metu P. iš savo automobilio bagažinės išsitraukė golfo lazdą. Tik išsitraukęs lazdą ją laikydamas savo rankose P. puolė link L., kuris stovėjo tarpe tarp P. automobilio ir pavėsinės. Pribėgęs prie L., P. pradėjo jam duoti smūgius lazda. Užsimojęs minėta lazda sudavė L. apie 3-4 kartus, tiksliai negali nurodyti, kur jam sudavė, nes viskas įvyko labai greitai. Prie jų abiejų priėjo R., kuris bandė juos abu išskirti tiesiog lįsdamas į jų tarpą, bet buvo toks girtas, kad vos pastovėjo ant kojų. Viskas vyko ne prie P. automobilio, o labiau kiemo viduryje, nes prie P. automobilio tiesiog nebuvo vietos, jis buvo pastatytas visai šalia mano gyvenamojo namo kampo. Matė, kad P. suduodant smūgius lazda, L. bandė nuo smūgių gintis prieš save kryžiuodamas rankas. Jeigu R. ir buvo P. apkabinęs, tai nebent tuo metu, kai pats P. lazda mušė L.. Visi buvo vienoje krūvoje ir vienas per kitą malėsi, todėl labai sunku pasakyti, kas ką darė. Kol P. lazda mušė L., jie visi paėjo link šulinio, esančio kiemo viduryje ir tuomet L. iš P. atėmė lazdą. Kai L. atėmė lazdą, P. truputį atsitraukė, todėl jis dar pagalvojo, kad gal P., praradęs lazdą, daugiau ant L. nebepuls, bet P. vėl puolė ant L., tuomet L. pradėjo lazda smūgiuoti P.. Kiek kartų ir kur sudavė taip pat negali nurodyti, smūgių neskaičiavo. Kiek pamena, tuo metu R. jų jau nebeskyrė, nes pats vos pastovėjo ant kojų. Jis pats stovėjo ir liepė savo sūnui G. į muštynes nesikišti. Nematė, kad kažkuriuo metu R. būtų P. smaugęs iš už nugaros, nes taip nebuvo. R. net nebuvo kada P. smaugti ir pagal savo girtumą R. net nebūtų sugebėjęs P. sulaikyti ar smaugti. Kai vienu metu L. į viršų iškėlė lazdą, jis, pritaikęs progą, lazdą iš jo atėmė, nes suprato, kad geruoju viskas nesibaigs. Kai iš L. atėmė lazdą, L. su P. dar susikabino ir P. nugriuvo ant žemės. Ar kartu griuvo ir L. nebeprisimena. R. tuo metu stovėjo netoliese, jis pradėjo P. klausti, kas jam yra, o P., atskėlęs nuo žemės, iš jo kiemo nubėgo pas kaimynus Ž.. R. išėjo šiam iš paskos. L. liko jų kieme (1 t., b. l. 76-79, 80-83).
2023 m. vasario 24 d. papildomais liudytojo A. K. duotais parodymais, kad, kai 2022-06-30, apie 19.30 val., pas jį į sodybą nekviestas atvyko P. R.. Kadangi jam teko prieš tai bendrauti su P. R., tai, kai jis atvyko, jis buvo virtuvės kambaryje, pro kurio langą matosi kiemas ir liko ten stebėti, kad P. ko neiškrėstų. Pradžioje galvojo, kad P. pakalbės su vaikinais ir išvažiuos. Jis į kiemą išėjo tik tada, kai pamatė, kad P. greitai eina link savo automobilio. Eidamas jis sušuko „nu dabar aš jums padarysiu“. Tada jis išėjo į lauką ant laiptų, nes pagalvojo, kad kokio šautuvo neišsitrauktų, nes buvo girdėjęs, kad P. G. iš balkono yra šaudęs. Kai P. greitu ėjimu ėjo link savo automobilio, tai tikrai matė, kad jis ėjo vienas, niekas jo nesivijo. Jo sūnus G. ir R. buvo pavėsinėje likę, o L. stovėjo kieme ties šuliniu. Jis nulipęs laiptais pro namo kampą matė, kad P. iš bagažinės išsitraukė golfo lazdą ir apibėgęs automobilį greitu ėjimu ėjo link L. P.. Patvirtina, kad, kai P. iš bagažinės ėmėsi lazdą ir, kai jis link automobilio prieš tai ėjo skubiai, jis buvo vienas, niekas jo nesivijo, jam niekas nesutrukdė sėsti į automobilį ir išvažiuoti, bet jis to nepadarė. Pasiėmęs golfo lazdą P. nuėjo tiesiai prie L. P., kuris stovėjo toje pačioje vietoje kaip ir pieš tai. Jis stovėjo toje pačioje vietoje prie namo laiptų. L. į jį stovėjo priekiu. Patvirtina, kad P. R. priėjęs prie L. iš karto pradėjo smūgiuoti jam lazda, tai yra sudavė P. L. golfo lazda apie 5-6 kartus. Mano, kad P. visus kartus pataikė suduoti L., bet į kurias kūno vietas pataikė, nepasakys. L. tų smūgių nesitikėjo, nes pradžioje nieko nedarė, o paskui tą lazdą pačiupo ranka ir išplėšė iš P. rankų ją. Tuo metu R. su G. buvo pavėsinėje. Tikrai R. nebuvo priėjęs P. iš už nugaros ir jo nesmaugė. Kai L. atėmė lazdą ir atstūmė nuo savęs P.. P. atgal paėjo, bet tikrai negriuvo. Po to, P. vėl puolė link L. ir tada L. gindamasis sudavė golfo lazda P.. Tada jis ėjo skirti P. nuo L.. Tada tik R. priėjo prie jų. R. buvo labai girtas ir jis tik blaškėsi tarp jų, vos ant kojų pastovėjo. Jis atskyrė P. nuo L., lazdą atėmė iš L. ir padėjo ją prie namo sienos. Daugiau niekas niekam smūgių nesudavė nei lazda, nei rankomis ir nespyrė. P. atsistojo ir išėjo iš kiemo. Jis prieš tai buvo nugriuvęs ant žemės. Gali pasakyti, jis nekvietė policijos ir nebūtų kvietęs, nes yra linkęs pats spręsti iškilusias problemas. Kad tuo metu jau jo sūnus G. buvo P. sužalotas, jis dar nežinojo. Policiją kvietė kaimynai. Patvirtina, kad niekas P. automobilio raktelių neėmė iš jų, jų niekas niekur nenumetė ir be to, kai atvyko policijos pareigūnai, rakteliai buvo vietoje ir tą automobilį išsivarė iš kiemo (1 t., b. l. 100-103).
2022 m. birželio 14 d. liudytojo G. K. duotais parodymais, kad P. R. pažįsta tik iš matymo, juos supažindino draugas R. D.. Vieną kartą yra buvęs P. R. prižiūrimoje sodyboje netoli (duomenys neskelbtini), kartu sodyboje buvo ir pats P., R. D. bei L. P.. Tada būnant sodyboje tikrai nieko neniokojo, tačiau po keleto dienų P. pradėjo sakyti, kad būdami sodyboje jie išdaužė namo langą ir nuniokojo kažkokį medelį. Dėl neva nuniokotos sodybos P. iš jo, R. ir L. reikalavo pinigų kaip žalos atlyginimo. Būtent iš jo jis reikalavo 3500 eurų. Su P. dėl prašomų pinigų buvo susitikę šių metų birželio 3 dieną, apie 17 valandą. Buvo susitikę (duomenys neskelbtini), jo tėvo A. K. gyvenamojoje sodyboje. Tuo metu jis buvo pas tėtį, kartu su juo buvo ir R. D. bei L. P.. Abu draugai buvo atvažiavę pasveikinti jo su praėjusiu gimtadieniu ir jie visi trys šventė, jis su R. vartojo alkoholį, o L. alkoholio nevartojo. Į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, abu draugai buvo atvažiavę taksi automobiliu. Kaip suprato, kur yra jis ir jo draugai, P. R. sužinojo paskambinęs jo tėčiui A. K.. Tėtis P. liepė į (duomenys neskelbtini) nevažiuoti, nes jis su draugais švenčia gimtadienį. Kad skambino P. iš karto po pokalbio tėtis nieko nesakė, todėl kad P. ketina atvažiuoti nei jis, nei jo draugai nežinojo. Apie tai, kad P. buvo skambinęs, tėtis jam pasakė tik po jau įvykusio konflikto. Kai į tėčio sodybos kiemą įvažiavo tamsios spalvos automobilis jis iš karto net nesuprato, kas atvažiavo, tačiau kai iš jo išlipo P. ir jis priėjo prie pavėsinės, kurioje jis su draugais šventė, jis suprato, kad atvažiavo būtent P.. Priėjęs prie jo P. iš karto pradėjo prašyti pinigų, tiesiog paklausė „kada bus pinigai?“. P. atrodė blaivus, tačiau kažkoks keistas, lyg būtų apsvaigęs. Jis nespėjo jam nieko atsakyti ir nieko padaryti, kai P. paėmė ant stalo krašto buvusį padėtą tuščią stiklinį butelį nuo degtinės ir juo trenkė vieną kartą jam per viršugalvį. Tuo metu R. buvo šalia ir P. tikrai nieko nedarė, tą gerai matė. Pamatęs, ką P. padarė, draugas L. P. puolė jį ginti ir P. pastūmė į šoną. Po pastūmimo P. nepargriuvo, o iškart nubėgo prie savo automobilio, stovėjusio prie namo, gal už 7-8 metrų nuo pavėsinės, atsidarė jo bagažinę ir iš jos išsiėmė lazdą. Matė, kad lazda yra metalinė golfo lazda. P. iš karto pradėjo L. mušti lazda ir suduoti jam smūgius. Matė, jog pamatęs, kad P. užsimojo lazda, L. priekyje savęs sukryžiavo abi sulenktas rankas taip save uždengdamas, todėl vieną smūgį lazda P. L. sudavė į rankas, o kur daugiau sudavė smūgius lazda ir kiek jų iš viso L. P. sudavė jis nebematė, nes jam pačiam pasidarė bloga ir pradėjo suktis galva. Matė tik vieną P. suduotą smūgį L. į rankas. Nežino, ar dėl gauto smūgio stikliniu buteliu per viršugalvį, ar dėl to, kad buvo išgėręs, jam aptemo sąmonė ir kas tėčio sodybos kieme vyko toliau nebeprisimena (1 t., b. l. 59-63).
2022 m. birželio 30 d. liudytojos L. Ž. parodymais, kad 2022 m. birželio 3 d., apie 19 val. ji po darbo grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad kaimynystėje esančioje sodyboje, kurioje gyvena A. K., kieme kažkas garsiai kalbasi, dainuoja, rėkauja, garsiai grojo muzika. Girdėjo tik vyriškus balsus, pagal juos susidarė nuomonę, kad buvo ne mažiau kaip keturi vyrai. Kas vyko A. K. sodyboje nematė, nes sodybas skiria aukšta medinė tvora, kuri dar yra apaugusi ir augalais bei medžiais. Apie 19 val. 30 min. ji atsisėdo savo namo terasoje ir pamatė, kad į A. K. sodybą atvažiavo vienas tamsus „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Iš pradžių pagalvojo, kad švęsti atvažiavo dar daugiau žmonių, todėl per daug į automobilį nekreipė dėmesio, valstybinių automobilio numerių nematė. Automobilis įvažiavo į A. K. kiemą ir sustojo. Tik jam sustojus išgirdo dar vieną vyrišką balsą, kuris kalbėjo garsiai, bet ką konkrečiai sakė, nebeprisimena. Pagalvojo, kad vyrai yra prigėrę ir garsiai sveikinasi, bet po kelių sekundžių išgirdusi riksmus suprato, kad linksmybės baigėsi, nes vienas vyras sakė „padėk“ arba „atiduot“ „tą golfo lazdą“, taip pat kažkuris sakė „daugiau nebemušk“, dar kažkuris sakė „ai, baik, tik ne į galvą“. Taip pat kažkuris iš vyrų sakė „aš turiu šautuvą“. Susidarė nuomonę, kad jog turi šautuvą sakė būtent tas naujai atvažiavęs vyras, nes jo balso ji iki atvykstant automobiliu A. K. kieme negirdėjo, tačiau ar taip sakė būtent jis ji nėra visiškai garantuota. Viskas vyko tikrai labai greitai. Nors per tvorą ir nematė, kas vyksta kaimyno kieme, žiūrėti nėjo, nes ir pati išsigando. Iš karto įėjo į namus ir juose buvusiam sūnui E. pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes kaimynų K. kieme vyksta muštynės. Žinojo, kad paskutiniu metu A. gyvena ne vienas, kartu su juo gyveno ir jo sūnus G., kuris yra grįžęs iš užsienio. Sūnui ji sakė, kad kalba buvo ir apie lazdą, ir apie šautuvą, todėl jis paskambinęs specialiųjų tarnybų numeriu visa tai susakė. Ji irgi galvojo, kad atvažiavę asmenys muša kaimynus, nes kiek asmenų atvažiavo automobiliu nematė, pagalvojo, kad gal atvažiavo pilnas automobilis ir sukėlė muštynes. Tik įėjus į namus ji iš karto užsirakino duris. Kol sūnus E. kalbėjo telefonu su atsiliepusia operatore, ji žiūrėjo per langą į K. sodybos pusę ir pamatė, kad per tarpą tvoroje į jų sodybą ateina vienas nepažįstamas vyras. Nuo pačios konflikto pradžios, iki to laiko, kai pamatė vyrą ateinant į jų sodybą, galėjo praeiti ne daugiau kaip dešimt minučių laiko. Iš ateinančio vyro išvaizdos jai įstrigo tai, kad jis buvo su (duomenys neskelbtini) barzda, neaukšto ūgio. Jokių sužalojimų jo veide nematė, vyras nebuvo kruvinas, tik ėjo susiėmęs vieną ranką. Vyro nepažino, priėjęs prie vitrininio lango pradėjo belsti. Durų ji neatidarė ir vyro į namus neįsileido, nes nežinojo, kas jis toks ir ką gali jiems padaryti. Kartu su vyru su barzda ėjo ir dar vienas juodai apsirengęs vaikinas su kepure. Jis tiesiog ėjo šalia pirmojo vyro, todėl suprato, kad jie eina drauge, pagalvojo, kad gal yra draugai ir atvažiavę kartu. Juodai apsirengęs jaunas vaikinas pirmojo vyro niekur nevedė ir netempė. Kadangi vyrų į namus neįsileido, matė, kad jie abu nuėjo pas kitus kaimynus. Su tą vakarą kaimynų K. kieme įvykusiu konfliktu ji yra susijusi tik tiek, kad girdėjo pačią konflikto pradžią bei jos sūnus iškvietė policiją, tačiau paties konflikto nematė ir jame nedalyvavo (1 t., b. l. 113-117).
2022 m. rugpjūčio 11 d. liudytojo T. Š. duotais parodymais, kad prisimena įvykį, kai į jo gyvenamosios sodybos kiemą buvo atvažiavę policijos pareigūnai, nes pas juos į kiemą buvo atėjęs sužalotas asmuo. To sužaloto vyro jis nepažįsta, nežino nei jo vardo, nei pavardės. Vyras buvo nedidelio ūgio, su barzda. Kada šis vyras buvo atėjęs į jų gyvenamąją sodybą pasakyti negali, nes neprisimena. Buvo dar dienos metas, nebuvo sutemę. Jis ir jo šeimos nariai buvo lauke, sodybos kieme, dirbo. Jų sodyba (duomenys neskelbtini) yra aptverta tinkline segmentine tvora, teritorija būna uždaryta vartais, kurie atsidaro valdomi mobiliojo ryšio telefonu. Šalia tvoros vartų yra varteliai, kurie nebūna užrakinti. Jų sodybos teritorija vaizdo kameromis nestebima. Pamatė, kad link jų gyvenamosios sodybos nuo kaimynystėje esančios sodybos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) numeriu, ateina du vyrai. Prieš tai matė, kad tie abu vyrai buvo šios kaimyninės sodybos kieme, sėdėjo ant kieme stovėjusio automobilio variklio dangčio, bet kaip suprato, kaimynų namuose nebuvo, nes niekas iš namo neišėjo, todėl abu vyrai atėjo link jų sodybos. Girdėjo, kad eidami tarpusavyje jie kalbėjosi, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau iš pradžių jis į juos nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad jie gali būti neblaivūs. Ateidami vyrai rankose jokių daiktų nesinešė. Kadangi jų kieme buvo mažamečiai vaikai, įsileisti į savo sodybą jis vyrų neketino, nes jam jie abu atrodė apsvaigę. Priėję prie jų sodybos tvoros abu vyrai iš pradžių stovėjo įsikibę į tvorą ir abu kvietė jį prieiti prie tvoros, nes „reikia pakalbėti“. Kadangi nei vieno iš vyrų jis nepažino, matė juos pirmą kartą, jis pasakė, kad neturi su jais ką kalbėti ir liepė jiems eiti savo keliais toliau. Vyrai niekur nėjo, prie vartų stovėjo gal apie dešimt minučių ir vis kvietė jį prieiti pakalbėti. Jis jų vis klausė, ko jie nori, tačiau nieko konkretaus jie taip ir nepasakė. Tada vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sužalotas, paprašė atnešti jam vandens. Pamatė, kad vyras su barzda yra sužalotas, vieną ranką jis buvo susiėmęs kita ranka, tačiau kurią ranką dabar neprisimena. Taip pat matė, kad per vilkėto rūbo rankovę vyrui laša kraujas. Kai keletą kartų vyras buvo atitraukęs vieną rankovę, matė, kad vyrui yra lūžęs dilbio kaulas, kaulai buvo išlindę per odą. Kitokių akivaizdžių sužalojimo žymių nei ant vyro veido, nei ant kūno nematė. Atsigėręs vandens sužalotas vyras prašė jam duoti vaistų nuo skausmo, tačiau pamatęs tokius jo sužalojimus jis jam pasakė, kad vaistai nuo skausmo jau nebepadės, vyrui reikalinga skubi medikų pagalba. Vyrams jis pasakė, kad skambins greitajai ir policijai, tačiau kitas kartu su sužalotu vyru buvęs vyras prašė policijai neskambinti, nes kaip pats sakė, jų išvis čia turėtų nebūti. Matė, kad sužalotam vyrui akivaizdžiai reikalingi medikai, todėl paskambino specialiųjų tarnybų telefonu 112. Kas nutiko sužalotam vyrui jis neklausė ir nesiaiškino. Jau vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo, kad buvo kažkokios muštynės (1 t., b. l. 120-124).
2022 m. gruodžio 13 d. liudytojo R. D. duotais parodymais, kad prisimena, jog buvo 2022 metų vasara, tiksliai datos nurodyti negali, nes neprisimena, pažįstamas L. P. buvo pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Abu ruošėsi važiuoti pasveikinti savo bendrą pažįstamą G. su gimtadieniu. G. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Būdamas namuose jis vartojo alkoholį, gėrė vienas. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo taksi automobiliu, atvažiavo abu su L. P.. Kur (duomenys neskelbtini) gyvena G. žinojo, nes jau anksčiau yra pas jį buvęs. Nuvažiavus į sodybą visi trys - jis, L. ir G. nuėjo į pavėsinę, esančią prie ūkinio pastato, ten abu su G. vartojo alkoholį. L. P. alkoholio nevartojo. Prie jų vis ateidavo G. tėvas, kurio nei vardo nei pavardės nežino, tik žino, kad jo pravardė „V.“. Galvoja, kad pavėsinėje ramiai pabuvo apie porą valandų. Vienu metu girdėjo, kad kieme G. tėvas su kažkuo kalbėjo telefonu, girdėjo, kaip kažkam sakė nesirodyti ir nevažiuoti, nes sūnus švenčia gimtadienį. Kai baigė pokalbį telefonu, „V.“ pasakė, kad kalbėjo su P., kurio pavardės jis nežino, bet P. pažinojo visi, ir jis, ir L., ir G.. Telefonu G. tėvas su P. kalbėjosi netrukus po to, kai jie atvažiavo ir nuėjo į pavėsinę. Jis nesitikėjo, kad po pokalbio su „V.“ P. atvažiuos, bet praėjus kažkur valandai laiko po šio telefoninio pokalbio P. į G. tėvo sodybą (duomenys neskelbtini) atvažiavo. Jis atvažiavo vienas, atvažiavo ‚(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Kas vyko P. atvažiavus į sodybos kiemą jis prisimena tik momentais, nes jau buvo gerokai išgėręs. Prisimena, kad išlipęs iš savo automobilio P. priėjo prie G., kuris tuo metu stovėjo kieme prie pavėsinės. P. pradėjo prašyti pinigų, kuriuos pasak jo, jie buvo jam skolingi už padarytą žalą negyvenamai sodybai. Pinigų iš jų jis prašė jau ne pirmą dieną, ginčas dėl žalos atlyginimo jau vyko gal apie porą savaičių ar mėnesį laiko. Matė, kad priėjęs prie G. P. užsimojo ranka, bet ar rankoje jis kažką turėjo negali pasakyti, nes to neprisimena. Ar P. G. kažkuo sudavė jis negali pasakyti, to nematė, tik matė, kad po to G. stovėjo susiėmęs galvą, kurią tiksliai vietą taip pat neprisimena. Prisimena, kad L. G. užstojo ir su P. įsikabino vienas į kitą. Matė, kad abu nugriuvo ant žemės. Ar tuo metu kieme buvo G. tėvas, nežino. Neprisimena, ar jiems nugriuvus ant žemės jis juos skyrė, bet gerai prisimena, kad P. pasakė, jog „dabar jiems bus“ ir nuėjęs prie savo automobilio iš jo bagažinės pasiėmė golfo lazdą. Prisimena, kad laikydamas rankose lazdą P. lazda užsimojo trenkti L., bet ar jis lazda sudavė tiksliai negali pasakyti, nes to nematė. Tuo metu jie buvo arčiau kiemo vidurio, prie šulinio. Matė, kad L. atėmė lazdą iš P. rankų, matė, kad L. taip pat buvo užsimojęs lazda trenkti P., bet ar sudavė irgi negali pasakyti, nes to neprisimena. Kiek pamena, jis bandė juos abu išskirti, buvo atsistojęs į tarpą tarp jų abiejų. Kiek pamena, jis juos išskyrė. Prisimena, kad P. iš kiemo pabėgo, nes kažkaip buvo sužalota jo ranką, ranką jis buvo susiėmęs, o jis jį vijosi, nes norėjo jam padėti susirasti pagalbą ir nebenorėjo, kad būtų dar kažkokie konfliktai (1 t., b. l. 127-130).
2022 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų mūrinis namas, kieme ir prie kiemo įvažiavimo matoma keletas automobilių. Įėjus giliau į kiemą, prie namo kampo iš kiemo pusės, matomos ištryptos žemės, giliau kieme stovi ūkinės paskirties pastatas, paėjus dar giliau į kiemą, toliau už automobilių, prie ūkinės paskirties pastato matomas atremtas į sieną metalinis strypas, panašus į golfo lazdą. Įvykio vietoje paimta minėta golfo lazda (1 t., b. l. 49-51, 52-55).
2022 m. birželio 4 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint metalinį strypą - golfo lazdą, nustatyta, kad viršus padengtas juodos spalvos guma, ilgis 27 cm., strypo ilgis 95 cm., strypo apačioje yra metalinė galvutė, galvutės ilgis 8 cm (1 t., b. l. 56-57, 58-60).
2022 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2022 m. birželio 3 d., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju A. Š., gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme penki vyrai spardo vyrą, tranko su lazda. Vyras guli. Matė iš toliau, per langą. Smurtautojai atvažiavę automobiliu (duomenys neskelbtini). Apie 19.58 val. nuvykus nurodytu adresu pasitiko blaivus P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad jį su lazda sumušė du žmonės, asmenis apibūdino, vienas buvo apsirengęs juoda odine striuke ir plika galva, kitas buvo šalia jo, parodė pirštu ir pasakė, kad jis. Toliau besiaiškinant įvykio aplinkybes, P. R. nurodė, kad vienas laikė ir mušė į įvairias kūno vietas, o kitas mušė lazda ir mušė taip pat į įvairias kūno vietas. P. R. paaiškino, kad kuris mušė lazda pabėgo, taip pat pasakė, kad tai iš matymo pažįstamas L. P., tikslesnių duomenų nenurodė, o kuris laikė ir mušė į įvairias kūno vietas buvo šalia jo atvykus policijos pareigūnams. Nustatyta, kad tai R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pabendravus su G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dalyvavo konflikte, jis paaiškino, kad P. R. atvažiavo pinigų dėl sugadintos sodybos ir išsitraukęs iš automobilio golfo lazda pradėjo grasinti ir švaistytis su ja, po to tą golfo lazdą atėmė, tačiau kas ją atėmė dėl girtumo negalėjo nurodyti. Bendraujant su G. K. šis nurodė, kad konflikte buvo dar vienas jo draugas, vardu L., pavardės nežino, taip pat nežino ir kur gyvena, telefono numerio neturi. Taip pat buvo ir sodybos savininkas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad atvažiavęs P. R. pradėjo reikalauti pinigų iš jo sūnaus ir kitų buvusių sūnaus draugų bei išsitraukęs golfo lazdą pradėjo ja švaistytis. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos B. buvo gautas pranešimas, kad P. R. dėl alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimo gydomas traumatologijos skyriuje (1 t., b. l. 46-48).
2023 m. sausio 24 d. L. P. protokolu-pareiškimu, kad 2022 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), K. sodyboje, atvykęs P. R. sukėlė konfliktą, kurio metu jam golfo lazdą vieną kartą sudavė į dešinės rankos dilbį ir vieną kartą golfo lazda sudavė į dešinįjį šoną bei griūnant kartu su juo susižalojo dešinės kojos kelį. Tokiais savo veiksmais P. R. jam sukėlė fizinį skausmą dėl ko jis turi skundų P. R. ir prašo jį nubausti įstatymų numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamojo P. R. padaryta veika jo prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais ikiteisminio turimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. birželio 3 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, konflikto metu tyčia golfo lazda sudavė vieną kartą L. P. į dešinės rankos dilbio vidinę pusę ir vieną kartą golfo lazda sudavė jam į dešinį šoną, taip nukentėjusiajam L. P. sukėlė fizinį skausmą.
Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės neleidžia baudžiamojoje byloje taikyti baudžiamosios atsakomybės P. R. atžvilgiu. Kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byla pagal BK 37 straipsnį nutrauktina. P. R. gavo tinkamą teisinę pagalbą ir suvokė savo padarytus veiksmus, suvokė galimą atsakomybę, todėl jis nurodė visas faktines aplinkybes. Asmuo prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų savo veiksmų, jo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo aktyviais veiksmais. L. P. siekė nepranešti apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, šios aplinkybės parodo, kad L. P. nebuvo sukeltas toks išskirtinis ar didelis fizinis skausmas. Nėra galimybės pagrįsti, kad L. P. buvo padaryti kokie nors sveikatos sutrikdymo laipsniai ar kokios pasekmės - mėlynės, nubrozdinimai, nes L. P. nesikreipė po įvykio į policiją, nepranešė apie nusikalstamą veiką. P. R. tyčios turinys buvo nukreiptas ne į asmens sužalojimą, skausmo sukėlimą, o tyčios turinys nukreiptas, kad L. P. neatimtų iš jo golfo lazdos, kad jis nustotų aktyviais veiksmai pulti jį ir siekė save apsaugoti.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Įstatymas nepateikia detalesnių nuorodų, kokie požymiai turėtų ar galėtų lemti veikos pripažinimą mažareikšme. Teismų praktikoje aiškinama, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-68-976/2023 ir kt.). Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017).
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-84-387/2023). Todėl, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad įvykdytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2011).
Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Tokio pobūdžio bylose teismas sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi itin kruopščiai įvertinti šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdą bei laipsnį. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam L. P. fizinis skausmas buvo sukeltas tyčiniais P. R. veiksmais, šiems veiksmams atlikti naudojant įrankį – golfo lazdą. Sunkesnių padarinių nekilo tik dėl atsitiktinumo ir ne nuo kaltinamojo veiksmų priklausiusių aplinkybių – golfo lazda, kuria buvo suduota nukentėjusiajam, iš P. R. buvo atimta. Dėl tos pačios priežasties, teismo vertinimu, buvo sumažintas ir P. R. veiksmų intensyvumas. Apie buvusį potencialiai didelį veiksmų intensyvumą liudija ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti liudytojų parodymai, jog nueidamas pasiimti golfo lazdos P. R. sakė „nu dabar aš jums padarysiu“ („dabar tai jums bus“, „dabar snargliai jums bus“). Ši aplinkybė, įvertinta kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, paneigia ir gynybos argumentus dėl kaltinamojo tyčios kryptingumo. Nukentėjusiojo, liudytojų A. K., R. D. parodymai patvirtina, kad P. R. tyčia buvo nukreipta būtent į siekį sužaloti kitą asmenį ar sukelti jam skausmą, o ne į pastangas, kad iš jo nebūtų atimta golfo lazda, siekį apsaugoti save. Tų pačių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus, kad lazdą P. R. nuėjo pasiimti iš automobilio niekieno netrukdomas, o pasiėmęs ją grįžo prie L. P. ir sudavė smūgius. Tačiau šie veiksmai buvo sustabdyti L. P. lazdą iš P. R. perimant. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes dėl kaltinamojo elgesio iki smūgių sudavimo L. P., nėra pagrindo teigti ir apie paties nukentėjusiojo galimai provokuojantį elgesį. Dar iki P. R. atvykstant jam buvo primygtinai pasiūlyta į sodybą nevykti, išvykti jam buvo pasakyta ir jau atvykus, tačiau jis to nepaisė, o atvykęs dar netinkamai elgėsi ir G. K. atžvilgiu. Pastebėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką P. R. įvykdė atvykęs į privačią fizinio asmens erdvę, kur jam buvo pasakyta nevykti. Jo tikslas buvo atvykti „aiškintis“ dėl, jo teigimu, padarytos žalos, kas taip pat rodo asmens polinkį ir siekį problemą aiškintis ne teisėtais būdais, o imantis savavališkų veiksmų. Paminėtina ir tai kad nuėjęs prie automobilio P. R. ne išvyko iš įvykio vietos, o pasiėmė turėtą įrankį (golfo lazdą), kas taip pat rodo jo ketinimą tęsti konfliktą ir padaryti jį dar intensyvesnį. Kaltinamojo pozicijos, kad jam nebuvo leista išvykti (paimti automobilio rakteliai), nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, nueinant iki automobilio, jam niekaip nebuvo trukdoma.
Veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Nors fizinio skausmo sukėlimas, pagal BK 140 straipsnio 1 dispoziciją, yra mažiausiai pavojingi padariniai, kaltinamojo veiksmai, kaip anksčiau aptarta, buvo tyčiniai ir pavojingi, o tai, kad neliko žymių (arba jos nebuvo iš karto užfiksuotos), tai greičiau atsitiktinumas, o ne kaltininko veikos mažareikšmiškumą rodanti aplinkybė. Pastebėtina, kad nagrinėjama įvykis nuo gynybos kaip teismų praktikos nurodytų situacijų, kai asmenys nuosprendžiais (ar ikiteisminio tyrimo metu) buvo atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, skiriasi tuo, kad pats kaltinamasis buvo viso įvykio (nuo pat jo skambučio A. K. dėl atvykimo į jo namus) iniciatorius, jo veiksmai nebuvo spontaniški, atsitiktiniai, pasinaudota atsivežtu įrankiu.
Apibendrinant vertintina, kad net ir esant tarp asmenų įtemptiems santykiams, konfliktinei situacijai, fizinio smurto panaudojimas negali būti pateisinamas, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju kaltinamojo veiksmai dėl pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, veikos ypatumų, nusikaltimo padarymo būdo, vietos, tyčios kryptingumo, motyvų, laikytini pakankamai pavojingais, t. y. nėra mažareikšmiai, todėl jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra pagrindo. Fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikšmiu nusikaltimu gali būti pripažįstamas tik itin retais, išimtiniais atvejais, kai yra ypatingų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių P. R. veikos pavojingumą, nenustatyta, todėl jo nusikaltimas negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai būtina spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu P. R. kaltės nepripažino, apskritai neigė bet kokius smūgius L. P. golfo lazda. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę ir suduotus smūgius pripažino. Toks prisipažinimas, esant nenuosekliems parodymams, keičiantis pozicijai dėl kaltės, negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, juolab, jog viso proceso metu nebuvo išreikštas ir kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas viena iš būtinų sąlygų nustatant atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pastebėtina, kad priešingai, nei baigiamosiose kalbose pažymėta gynėjo, nuoširdus gailėjimasis nėra būtina sąlyga spendžiant dėl galimybės byloje taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, mat BPK 273 straipsnio 1 dalimi be kitų sąlygų numatytas tik būtinas kaltės pripažinimas.
Kaltinamojo P. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę P. R. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 135-141), baustas administracine tvarka, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 166-174), dirbantis (1 t., b. l. 175-177). Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei bausmės rūšies vidurkis, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos P. R. elgesį ir gyvenimo būdą.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis P. R. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23-26), iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas
nusprendžia:
P. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. R. galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:
- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.