Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas 15 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis kreipėsi į kalėjime dirbančius socialinius darbuotojus, kad jie jam padėtų susitvarkyti reikiamus dokumentus dėl laikino apsigyvenimo (duomenys neskelbtini). Marijampolės kalėjime buvo gautas iš minėtos įstaigos raštas, kuriame nurodyta, kad įstaiga galės laikinai apgyvendinti nuteistąjį paleistą iš kalėjimo. Išsilavinimą įgijo profesinėje mokykloje, kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo vairuotojo, šaltkalvio, mechanizatoriaus specialybes. 2022-2023 m. nuteistasis mokosi profesinėje mokykloje ir siekia įgyti siuvėjo-operatoriaus profesinę kvalifikaciją. Šios bausmės atlikimo metu, nuteistasis nurodė, kad kai bausmę atliko Vilniaus kalėjime ir Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai) dirbo nuteistųjų valgykloje, po perkėlimo (2021-09-17) į Marijampolės kalėjimą, nuteistasis prašėsi įdarbinamas. Nuo 2023-05-01 būryje dirba patalpų tvarkytoju. Nuteistasis nurodė, kad kalėjime buvo gauta vykdomųjų raštų iš antstolių, bet jis juos sumokėjęs. Remiantis 2023-05-18 Kalėjimų departamento finansų skyriaus pažymos duomenimis, laisvės atėmimo vietos įstaigoje negauta vykdomųjų patvarkymų iš antstolių dėl skolos išieškojimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu ilgą laiką turėjo pastovias pajamas, nes užsiėmė darbine veikla. Šiuo metu užsiima darbine veikla ir turi pastovų pajamų šaltinį. Nėra duomenų, kad nuteistasis susidurtų su specifiniais reikalavimais. Supranta, kad turi problemų (alkoholio vartojimas, impulsyvumas), ir jaučia poreikį jas spręsti, dalyvauja įvairiose priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis Komisijai pristatytas trečią kartą, paskutinį kartą Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones iki sekančio svarstymo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Pykčio valdymas“ programoje. Nurodytu rekomendacijų įvykdymo laikotarpiu nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų reabilitacijos planą (ne visas numatytas priemones nuteistasis galėjo įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, nes iš darbo išėjo dvi psichologės atsakingos už socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą), elgėsi gerai, nepažeidė režimo reikalavimų. Nuteistasis šiuo metu dalyvauja programos „Pykčio valdymas“ užsiėmimuose, bet programa dar nebaigta. 2023-06-08 ruošiant nuteistojo dokumentinę medžiagą pakartotiniam svarstymui Komisijoje dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atliktas OASys vertinimas, po kurio nuteistojo rizika išliko vidutinė, nustatyta mažėjimo dinamika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: dalyvavimas dvasinio ugdymo, pozityvaus užimtumo, intervencinėse priemonėse, psichologo konsultacijose, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. K. teistas 2008-10-30 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskiriant 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2008-03-09, bausmės pabaiga – 2028-03-09. Likusi bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 8 mėnesiai ir 23 dienos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas 15 kartų, dirba, neturi priteistų ieškinių. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – net trijų žmonių mirtį, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad asmuo teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Nuteistajam pirmojo teistumo metu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet vėliau teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Du kartus nuteistajam buvo pritaikytas amnestijos įstatymas, kuriuo nuteistajam abu kartus buvo sumažinta bausmė trečdaliu. Vieną kartą nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nepažeidė. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nes paskutiniai du nusikaltimai, kuriuos įvykdė nuteistasis yra smurtinio pobūdžio. Paskutinis nusikaltimas savo pobūdžiu yra sunkesnis už ankstesnius įvykdytus nusikaltimus. Tikėtina, kad nuteistasis paleistas iš kalėjimo bus bedarbis, nes ruošiant dokumentinę medžiagą svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nebuvo pateikti jokie duomenys, rodantys (patvirtinantys) ūkio subjektų ketinimus nuteistąjį įdarbinti. Nuteistasis šiuo metu yra vienišas, tokia padėtimi nėra labai patenkintas. Nuteistasis turi kriminalinę ir administracinių teisės pažeidimų (38 fiksuoti teisės pažeidimai) istoriją, kas rodo, kad nuteistasis nebuvo linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių bei paisyti įstatymų. Kriminalinė ir administracinių teisės pažeidimų istorija rodo, kad nuteistajam įtakos nepadarė taikytos poveikio priemonės, nuteistasis iš praeities klaidų nepasimokė, jas kartojo. Galimai toks nuteistojo gyvenimo stilius ir būdas susiformavo dėl to, kad nuteistasis gyveno asocialų gyvenimą. Nuteistasis interviu metu nurodė, kad jo nusikalstamumui įtakos turėjo netinkamų draugų pasirinkimas. Nurodė, kad pirmą nusikaltimą (vagystė) įvykdė su bendrininkais. Galima teigti, kad nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos ir alkoholio vartojimas, nes iš 38 administracinių teisės pažeidimų kuriuo padaręs nuteistasis, 32 teisės pažeidimai buvo susiję su alkoholio vartojimu (dažniausiai alkoholio vartojimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose). Paskutinį nusikaltimą įvykdė vienas, apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, visos nurodytos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai bejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuo 2021-06-04 iki 2023-06-08 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal „OASys“ metodiką, jam nustatoma vidutinė rizika. Svarbu paminėti, kad išlieka net 7 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – būdingas nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo sąlygas, nuostata į darbą ir darbinė patirtis laisvėje, lėšų tvarkymas ir pajamos laisvėje, ryšiai su artimais šeimos nariais, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas keturis kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, vien jų paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia pagrįstas abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių turi laikytis probuojamasis, nustatymu. Vertinamu atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia pagrįstas abejones dėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamumo jo elgesio korekcijos stabilumui. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas devynis kartus, šios išvados nepaneigia.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 5 metai 8 mėnesiai ir 23 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. birželio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-4890 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.