Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir privalomosios palikimo dalies nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarė R. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

B. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, o 2016-12-14 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė atnaujinti terminą S. J. vardu jos sutuoktinio A. J., mirusio 2013-05-02, iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. priklausančią po A. J. mirties privalomąją palikimo dalį. Taip pat prašė iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2016-06-09 Vilniaus miesto 3-ojo notarų biure atsakovui V. P..Ieškinyje nurodė, kad susiklostė tokia situacija, jog egzistuojant nepaskirstytai palikimo daliai, į kurią gali būti realizuojama S. J. priklausanti teisė į palikimą bei galiojant teismų sprendimams, kuriais buvo atmestas B. P. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. J. priėmė savo sutuoktinio A. J. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, yra akivaizdžiai pažeidžiamos ieškovo teisės dalyvauti paveldėjimo pagal įstatymą procese – paveldėti tą A. J. palikimo dalį, kurią paveldėtų ieškovo sesuo S. J. testamentiniam įpėdiniui K. P. mirus. Pagal ieškovą, ir pagal testamentą, ir pagal įstatymą paveldimą A. J. turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kreiptis nustatytu terminu į notarą S. J. sutrukdė senyvas amžius (82 m.) ir po A. J. mirties gerokai pablogėjusi sveikata. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties jos palikimo dalis likusiam gyvam sutuoktiniui pereina savaime. Ieškovo sesuo S. J. po sutuoktinio mirties išreiškė aiškų norą priimti sutuoktinio palikimą, rūpinosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), būkle. Paveldėjimo atsiradimo laiku S. J. buvo gyva, o tai, kad ji mirė nespėjusi priimti atsiradusio palikimo, jos teisių turinio ir apimties niekaip neįtakoja, nekeičia ir nepanaikina. Todėl ieškovas prašė panaikinti notarės R. R. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. priklausančią privalomą palikimo dalį po A. J. mirties. Nors A. J. nušalino Stasę Jauniškienę nuo paveldėjimo, tačiau ji turėjo teisę į privalomą palikimo dalį, nes palikimo atsiradimo metu jos vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo 187,76 EUR senatvės pensija. Paaiškėjus, kad į ginčijamą palikimo dalį V. P. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovas ginčijo šį liudijimą dalyje dėl teisės paveldėti ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).A. V. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad A. J. surašė asmeninį testamentą, kuriuo jam priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo sesers sūnums V. P. ir K. P., pastarasis iki palikimo atsiradimo momento mirė (2012-07-11). Atsakovo teigimu, esant tokiai situacijai, kai K. P. nespėjo priimti palikimo, kuris atsirado vėliau, K. P. tenkančią ¼ palikimo dalį paveldėti teisę turėjo brolis V. P. ir nepaskirstytos ¼ palikimo dalies, į kurią galėtų pretenduoti B. P., neliko. Atsakovo teigimu, paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad S. J. po sutuoktinio A. J. mirties buvo aktyvi bei turėjo pakankamai piniginių lėšų patenkinti savo poreikius, savo lėšomis atliko buto remontą, pirko naują buitinę techniką ir santechnikos įrenginius. Pagal kasacinio teismo praktiką teisė į privalomą palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama vien su asmenų nedarbingumu. Pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus S. J. buvo mokama 648,34 Lt senatvės pensija ir 70 Lt našlių pensija ir šių pajamų S. J. turėjo užtekti kasdieniniams poreikiams patenkinti, taip pat buto remontui atlikti. Todėl S. J. išlaikymas nebuvo reikalingas.Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimo tenkinimo arba atmetimo atveju turtas neliktų nepriimtas, t. y. jį paveldėtų arba pareiškėjas, arba paveldėtų kartu su V. P., arba visas palikimas pereitų V. P.. VĮ Turto bankas prašė reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarė R. R. atsiliepimo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priėmė ieškovo B. P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl S. J. teisės į privalomą sutuoktinio A. J. palikimo dalį ir bylą toje dalyje nutraukė, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimas atmesti B. P. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nustatyti, jog S. J. priėmė A. J. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, šiuo teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiam ginčui, dėl to padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl S. J. termino priimti A. J. palikimą atnaujinimo. Priešingu atveju, teismo nuomone, dėl to paties klausimo būtų priimti du skirtingi sprendimai, nes, jei teismai pripažino, kad S. J. faktiniais veiksmais nepriėmė sutuoktinio A. J. palikimo po jo mirties (2013-05-02), tai nėra pagrindo ir atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.). Teismas sprendime be kita ko nurodė, kad ieškovas atsisakė nuo reikalavimo pripažinti S. J. teisę į privalomą palikimo dalį. Atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo neprieštarauja įstatymų nuostatoms, ieškovui yra žinomos atsisakymo pasekmės, todėl ieškovo atsisakymą nuo dalies reikalavimų priėmė ir byla toje dalyje nutraukė (CPK 42 str. 2d., 140 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustačius pagrindo pratęsti (atnaujinti) terminą S. J. priimti sutuoktinio A. J. palikimą po jo mirties bei ieškovui atsisakius nuo reikalavimo nustatyti S. J. teisę į privalomą palikimo dalį, nėra pagrindo pripažinti notarės R. R. atsisakymą tuo klausimu neteisėtu bei nėra pagrindo panaikinti V. P. 2016-06-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, netenkinus ieškinio laikytina, kad nėra notarės R. R. procesinių teisių pažeidimo dėl netinkamos procesinės padėties pagal ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas B. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti dalyje termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis laikė tik dalį 2014-11-14 sprendime išdėstytų išvadų, o apie kitos dalies buvimą nutylėjo, t. y. teismas iš esančių sprendime nustatytų aplinkybių atrinko tik jam labiausiai tinkančias aplinkybes ir tik jomis grindė savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra akivaizdžių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Teismas savo sprendimo 3 lapo 4 pastraipoje nurodė, jog galiojant 2014-11-30 teismo sprendimui, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti reikalavimą dėl S. J. termino priimti A. J. palikimą atnaujinimo, nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju dėl to paties klausimo būtų priimti du skirtingi sprendimai, nes jei teismai pripažino, kad S. J. faktiniais veiksmais nepriėmė sutuoktinio A. J. palikimo po jo mirties, tai nėra pagrindo ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada teisiniu požiūriu yra akivaizdžiai ydinga, kadangi į vieną visumą buvo susieti iš esmės skirtingą reguliavimą turintys teisiniai institutai. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo. Remiantis suformuota teismų praktika, terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Taip pat turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktus įrodymų, kad S. J. buvo itin garbaus amžiaus (82 metai), sirgo įvairiomis ligomis, jai buvo konstatuota koronarinė širdies liga, persistuojantis prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas, hipertenzinė kardiopatija, diabetas, šlapimo takų infekcija ir kt. Nepasinat savo amžiaus ir susirgimų ji vis tik dėjo pastangas rūpindamasi likusiu turtu, tvarkė jį, rūpinosi savalaikiu mokesčių sumokėjimu. Todėl visos aplinkybės, apelianto nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti.Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškimo tenkinimo arba atmetimo atveju turtas neliktų nepriimtas, t. y. jį paveldėtų arba pareiškėjas, arba paveldėtų kartu su V. P., arba visas palikimas pereitų V. P., todėl valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.A. V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovo apeliaciniame skundė nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. J. buvo pakankamai aktyvi, atliko buto santechnikos įrenginių pakeitimą, pati prižiūrėjo butą, todėl amžius ir ligos nebuvo kliūtis kreiptis į notarą dėl sutuoktinio palikimo dalies priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. J. neatliko veiksmų, siekiant priimti sutuoktinio A. J. palikimą galimai žinodama apie esantį A. J. asmeninį testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12085-534/2014 patenkino B. P. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., mirusi 2013-11-17, faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti 2013-05-02 mirusio sutuoktinio A. J. palikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. 2-12085-534/2014, 2014-11-14 sprendimu panaikino 2014-04-02 sprendimą ir B. P. pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs B. P. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22389-595/2014 patvirtino A. J. 2007-02-13 surašytą asmeninį testamentą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutarties, šio skundo netenkino ir 2014-06-12 nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45270-141/2014 atnaujino V. P. palikimui po A. J. mirties priimti, teismo 2014-12-30 nutartis yra įsiteisėjusi. A. J. palikimas yra priimtas pagal jo surašytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi patvirtintą asmeninį testamentą.Apeliacijos dalyką sudaro pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir su tuo susijusių reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. priklausančią po A. J. mirties privalomąją palikimo dalį bei iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2016-06-09 Vilniaus miesto 3-ojo notarų biure atsakovui V. P., teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuostata, kad byloje pirmosios instancijos teismas į vieną visumą susiejo iš esmės skirtingą teisinį reguliavimą turinčius teisinius institutus t. y. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str.1 d. 8 p) ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.50, 5.57 str., CPK 576 - 578 str.). Nepaisant to, kartu teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad terminas palikimui priimti nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių, įvertinęs S. J. elgesį siekiant įgyvendinti turimas teises palikimui priimti, kliūčių šiai teisei įgyvendinti (ne) buvimą, bei įvertinęs tokio pobūdžio bylose esantį būtinumą išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrą. Taigi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo įvertinęs net tik tai, kad yra įsiteisėjęs 2014-11-30 teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau visumą tokio pobūdžio bylose vertintinų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę prašymo dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo tenkinimo (ne) galimumui. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų sprendžiant klausimą dėl terminio palikimui priimti atnaujinimo.Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodė, kad terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo S. J. praleido, nes manė, kad palikimą priėmė savaime, pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Apeliantas teigė, jog S. J. buvo itin garbaus amžiaus, nuolat sirgo įvairiomis ligomis, dėl ko egzistavo objektyvios nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės, esmingai suvaržiusios jos galimybes aktyviai dalyvauti paveldėjimo bei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, dėl ko yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis, nes kaip minėta, net pats apeliantas nurodo, Jog S. J. nepaisant savo senyvo amžiaus, įvairių ligų ir būdama senyvo amžiaus, buvo pakankamai aktyvi, atliko buto santechnikos įrenginių pakeitimą, pati prižiūrėjo butą, todėl amžius ir ligos nebuvo kliūtis kreiptis į notarą dėl sutuoktinio palikimo dalies priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pareiškėja neturi pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius arba tai, kad ji buvo pensinio amžiaus, sirgo įvairiomis ligomis, likusi viena pradėjo jausti didžiulę baimę ir kitos panašios priežastys, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Taigi, šiuo atveju, šios aplinkybės nevertinamos kaip aplinkybės, turinčios teisinę reikšmę, lemiančio termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti gali reikšti ir šia asmeninio pobūdžio teise naudotis tik palikėjo įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai (CK 5.50, 5.57 str., CPK 576 - 578 str.). Pareiškėjas nėra A. J. įstatyminis ar testamentinis įpėdinis dėl ko būtų pagrindas prašyti atnaujinti terminą A. J. palikimui priimti. Tokia procesine teise galėjo naudotis tik A. J. įstatyminė įpėdinė S. J.. Tad ieškovas B. P. negalėjo perimti savo mirusios sesers S. J. asmeninių teisių dėl palikimo priėmimo ir jas įgyvendinant reikšti prašymą atnaujinti terminą sutuoktinio palikimui priimti.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbiomis ir pagrįstai jo pareiškimą atmetė. Atsižvelgiant į tai, jog nenustačius pagrindo pratęsti (atnaujinti) terminą S. J. priimti sutuoktinio A. J. palikimą po jo mirties, nėra pagrindo panaikinti notarės R. R. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą taip pat nėra pagrindo panaikinti V. P. 2016-06-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, sprendimas yra motyvuotas, paremtas visapusišku byloje esančių įrodymų tyrimu, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas V. P. turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas atsakovas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.