Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui B. P., ieškovo atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir privalomosios palikimo dalies nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - valstybės įmonė Turto Bankas, Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarė R. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. 2016-12-14 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė atnaujinti terminą S. J. vardu jos sutuoktinio A. J., (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. priklausančią po A. J. mirties privalomąją palikimo dalį. Taip pat prašė iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2016-06-09 Vilniaus miesto 3-ojo notarų biure atsakovui V. P.

Nurodė, kad susiklostė tokia situacija, jog egzistuojant nepaskirstytai palikimo daliai, į kurią gali būti realizuojama S. J. priklausanti teisė į palikimą bei galiojant teismų sprendimams, kuriais buvo atmestas B. P. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai S. J. priėmė savo sutuoktinio A. J. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, yra akivaizdžiai pažeidžiamos ieškovo teisės dalyvauti paveldėjimo pagal įstatymą procese – paveldėti tą A. J. palikimo dalį, kurią paveldėtų ieškovo sesuo S. J. testamentiniam įpėdiniui K. P. mirus. Pagal ieškovą, ir pagal testamentą, ir pagal įstatymą paveldimą A. J. turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kreiptis nustatytu terminu į notarą S. J. sutrukdė senyvas amžius (82 m.) ir po A. J. mirties gerokai pablogėjusi sveikata. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties jo palikimo dalis likusiam gyvam sutuoktiniui pereina savaime. Ieškovo sesuo S. J. po sutuoktinio mirties išreiškė aiškų norą priimti sutuoktinio palikimą, rūpinosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), būkle. Paveldėjimo atsiradimo laiku S. J. buvo gyva, o tai, kad S. J. mirė nespėjusi priimti atsiradusio palikimo, jos teisių turinio ir apimties niekaip neįtakoja, nekeičia ir nepanaikina. Todėl ieškovas prašė panaikinti notarės R. R. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į S. J. priklausančią privalomą palikimo dalį po A. J. mirties. Nors A. J. nušalino S. J. nuo paveldėjimo, tačiau ji turėjo teisę į privalomą palikimo dalį, nes palikimo atsiradimo metu jos vienintelis pragyvenimo šaltinis buvo 187,76 Eur senatvės pensija. Paaiškėjus, kad į ginčijąmą palikimo dalį V. P. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieškovas ginčijo šį liudijimą dalyje dėl teisės paveldėti ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (102‑106 b.l.).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarė R. R. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, dalyje byla nutrauktina.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑12085-534/2014 patenkino B. P. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. J. palikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje Nr. 2‑12085‑534/2014, 2014-11-14 sprendimu panaikino 2014-04-02 sprendimą ir B. P. pareiškimą atmetė (civilinė byla Nr.2-24499-833/2014). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs B. P. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22389-595/2014 patvirtino A. J. 2007-02-13 surašytą asmeninį testamentą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutarties, šio skundo netenkino ir 2014-06-12 nutartį paliko nepakeistą

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45270-141/2014 atnaujino V. P. palikimui po A. J. mirties priimti, teismo 2014-12-30 nutartis yra įsiteisėjusi.

Ginčas iš esmės yra dėl to, įgijo ar neįgijo S. J. teisę paveldėti ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią jos sutuoktinis A. J. asmeniniu testamentu paliko K. P. ir kuris mirė iki palikimo atsiradimo momento, ar S. J. praleido įstatymo numatytą terminą sutuoktinio A. J. palikimui priimti dėl svarbių priežasčių ir, ar susidariusioje situacijoje gali būti S. J. pratęstas (atnaujintas) praleistas terminas palikimui priimti. Ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu ir buvo sutuoktinių Jauniškių bendroji jungtinė nuosavybė, nėra (20, 22-24 b.l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-14 sprendime civilinėje byloje Nr.2 -24499-833/2014 nurodė, kad tikėtina, jog S. J. žinojo apie A. J. valią perleisti jam priklausančią palikimo dalį sesers vaikams, dėl ko S. J. sąmoningai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Taip pat teismas konstatavo, jog negalima teigti, kad S. J. priėmė A. J. palikimą faktiškai pradėjusį jį valdyti, nes tai prieštarautų testatoriaus valiai. Aplinkybę, kad S. J., likusi gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat pakeitė santechnikos įrenginius teismas įvertino kaip S. J. pareigą rūpintis jai priklausančio turto dalimi. Palikdamas galioti apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2015-11-30 nutartyje pažymėjo, kad A. J. asmeniniu testamentu jam priklausiusią buto (duomenys neskelbtini), dalį paliko V. P. ir K. P., o K. P. mirus savo teisę į A. J. palikimo priėmimą pilnai realizavo V. P., dėl ko laikė teisiškai nereikšmingu B. P. argumentą dėl S. J. atliktų turto (buto (duomenys neskelbtini)) priežiūros darbų. Pagal teismų nustatytas aplinkybes teigtina, kad S. J. neatliko veiksmų siekiant priimti sutuoktinio A. J. palikimą galimai žinodama apie esantį A. J. asmeninį testamentą.

Teismo nuomone, teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiam ginčui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 p.). Šiuo metu yra susidariusi situacija, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra atmestas B. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apie tai, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. J. palikimą. Kitaip tariant teismas nepripažino, kad S. J. faktiniais veiksmais priėmė palikimą po sutuoktinio A. J. mirties, o S. J. veiksmai dėl turto priežiūros veiksmų teismo buvo pripažinti teisiškai nereikšmingais, nes V. P. priėmė A. J. testamentu jam skirtą palikimą, 2016-06-29 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. AR-3546 į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) (107, 108, 110 b.l.). Dėl nurodyto teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl S. J. termino priimti A. J. palikimą atnaujinimo. Priešingu atveju, teismo nuomone, dėl to paties klausimo būtų priimti du skirtingi sprendimai, nes, jei teismai pripažino, kad S. J. faktiniais veiksmais nepriėmė sutuoktinio A. J. palikimo po jo mirties (duomenys neskelbtini), tai nėra pagrindo ir atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.). Pažymėtina, kad paties ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog S. J. rūpinosi buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu ir priežiūra leidžia teigti, jog S. J., nepaisant 82 m. amžiaus, labai tikėtina, savo pačios supratimu bei giminaičių patarimu galėjo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl sutuoktinio A. J. palikimo priėmimo. Pripažintina, kad liudytojų D. G., V. P. ir B.M. P. parodymai taip pat nesudaro pagrindo pratęsti S. J. terminą sutuoktinio palikimui priimti.

Civilinėje byloje Nr. 2-22389-595/2014, kurioje teismo 2014-06-12 buvo patvirtintas A. J. 2007‑02-13 surašytas asmeninis testamentas B. P. faktiškai ginčijo asmeninio testamento turinį ir teigė, kad A. J. neišreiškė savo valios dėl testamentinio įpėdinio po savo mirties paskyrimo ir testamentiniai santykiai po A. J. mirties neatsirado. Todėl po jo mirties S. J. buvo vienintelė įstatyminė įpėdinė, turinti teisę paveldėti sutuoktinio palikimą pirmąja eile. Vilniaus apygardos teismas, 2014-10-02 nutartimi palikdamas galioti apylinkės teismo 2014-06-12 nutartį, pažymėjo, kad A. J. 2007-02-13 asmeniniame testamente nurodyta sąlyga yra labai artima testamentinei išskirtinei, kuri reiškia leisti po A. J. likusiai gyvai sutuoktinei S. J. netrukdomai naudotis jam priklausiusia turto dalimi iki S. J. mirties. Apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog išvados pagrįstumą ir teisingumą patvirtina aplinkybė, kad S. J. po A. J. mirties nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo, taip pat liudytojo V. P. parodymai, jog A. J. ketino surašyti testamentą, bet buvo pažadėjęs nenuskriausti savo sutuoktinės, o pažadas buvo įgyvendintas tokiu būdu, jog A. J. turto dalis atiteks testatoriaus sesers vaikams tik po S. J. mirties. Kaip nustatyta šioje byloje, S. J. gyveno bute (duomenys neskelbtini), iki jos mirties.

CK 5.61 str. 2 d. numato, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad A. J. testamentu nušalino S. J. nuo savo palikimo paveldėjimo. Ieškovas iš pradžių teigė, jog sutuoktinio A. J. palikimo atsiradimo metu S. J. turėjo teisę į privalomą palikimo dalį, t.y. nepaisant testamento turinio, teisę į pusę tos palikimo dalies, kuri kiekvienam iš įpėdinių tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str. 1 d.). Tačiau ieškovas atsisakė nuo reikalavimo pripažinti S. J. teisę į privalomą palikimo dalį. Atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo neprieštarauja įstatymų nuostatoms, ieškovui yra žinomos atsisakymo pasekmės, todėl jis priimamas ir byla toje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 2d., 140 str. 1 d.).

Nenustačius pagrindo pratęsti (atnaujinti) terminą S. J. priimti sutuoktinio A. J. palikimą po jo mirties bei ieškovui atsisakius nuo reikalavimo nustatyti S. J. teisę į privalomą palikimo dalį, nėra pagrindo pripažinti notarės R. R. atsisakymą tuo klausimu neteisėtu bei nėra pagrindo panaikinti V. P. 2016-06-09 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas. Netenkinus ieškinio laikytina, kad nėra notarės R. R. procesinių teisių pažeidimo dėl netinkamos procesinės padėties pagal ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis, atmetant ieškinį dalyje, iš ieškovo valstybei nepriteistinas. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovo B. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl S. J. teisės į privalomą sutuoktinio A. J. palikimo dalį ir bylą toje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.