Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. A., juo prašė priteisti iš atsakovės K. A. 11 359,76 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. G. (toliau – ir nuomotojas) ir atsakovė K. A. (toliau – ir nuomininkė) 2020 m. spalio 1 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2, kuria nuomotojas perdavė nuomininkei laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį.

1.2. Nurodė, kad 2022 m. liepos 11 d., apie 10 val., telefonu paskambino ieškovo mama ir pranešė, jog iš namo pro langą bėga vanduo. Susisiekė su nuomininke ir informavo apie situaciją, paprašė skubiai atvykti atrakinti durų. Atvykęs į namus pamatė, jog antrame namo aukšte ant grindų yra vandens. Atsakovė K. A. valė / sausino namo antro aukšto grindis. Ieškovo mama nurodė, jog antrame namo aukšte virtuvėje buvo paliktas atidarytas (atsuktas) čiaupas, o kriauklėje buvo raudonas skuduras, kuris galbūt ir užkimšo kriauklę. Apžiūrėjęs namo pirmo aukšto patalpas pamatė, jog pro lubas bėgo vanduo, ant grindų buvo nemažai vandens. Antstolis A. S. 2022 m. liepos 11 d., 17.26 val., užfiksavo namo faktinę būklę po apipylimo ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 10-22-35. UAB „Asistavita“ apžiūrėjo sugadintą turtą ir surašė nuostolių nustatymo išvadą, joje nurodė, jog nekilnojamojo turto atkūrimo (remonto) kaštai pagal lokalinę sąmatą yra 10 669,76 Eur. Sugadintas turtas patalpose: virtuvės baldų komplektas, gartraukis, kaitlentė, orkaitė, kriauklė, elektros kištukiniai lizdai, užuolaidos, grindjuostės, lubos, sienos, tapetai, baldai, durys, linoleumas ir kitas turtas. Taip pat patirtos nuostolių nustatymo išlaidos – 420 Eur, išlaidos už transporto priemonės apžiūrą / įvertinimą – 240 Eur. Ieškovas patyrė turtinę žalą, už kurią atsakinga atsakovė, todėl ji privalo žalą atlyginti.

1.3. Nurodė, jog atsakovės atsiliepime išdėstyti teiginiai ir aplinkybės yra neteisingi, jais siekiama pavaizduoti ieškovą kaip amoralų bei neadekvatų asmenį. Atsakovės atsiliepimo teiginiai yra teisiškai nelogiški – teigiama, jog pats ieškovas kaltas dėl žalos atsiradimo (patalpų apipylimo), pats (ar jo šeimos nariai) sušlapino raudoną skudurą, sukūrė versiją apie kriauklės užkimšimą, tačiau neaišku, kam asmeniui, besiverčiančiam nekilnojamojo turto nuoma, žaloti savo turtą ir apkaltinti tuo kitą asmenį. Nuostolius apskaičiavo ir išvadą surašė kvalifikuotas specialistas (turto vertintojas), lokalinė sąmata sudaryta naudojantis programine įranga įmonės, kuriai suteikta teisė vykdyti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse, todėl nėra pagrindo abejoti išvados patikimumu.

2. Atsakovė K. A. procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog:

2.1. Ieškovui perduodant gyvenamąsias patalpas patalpų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Prieš pasirašydama sutartį, apžiūrėjo nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Buvo pastebėta, jog gyvenamųjų patalpų virtuvės baldų komplektas – apatinės spintelės, stalviršis, turi tam tikrų pažeidimų, t. y. buvo matyti išbrinkę, atsilupę apdailos plokščių kraštai. Pasiteiravus dėl šių pažeidimų, ieškovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos yra nuomojamos jau daug metų, todėl patalpos ir jose esantys daiktai yra natūraliai nusidėvėję. Taip pat ieškovas nurodė, jog prieš tai buvęs nuomininkas apipylė gyvenamąsias patalpas vandeniu, todėl virtuvės baldų plokštės ir yra pabrinkusios. Patalpomis pradėjo naudotis 2021 m. spalio 1 d. 2022 m. liepos 10 d. po darbo buvo atvykusi į nuomojamas patalpas pasiimti daiktų, nes planavo nakvoti pas mamą. Iš namo ją išlydėjo ieškovo draugė. 2022 m. liepos 11 d. 10.22 val. jai paskambino ieškovo mama V. G. ir nurodė, jog ji apipylė pirmo aukšto patalpas ir sugadino namą. Nedelsiant atvyko į nuomojamą butą, kur ją pasitikusi ieškovo mama iš karto pradėjo šaukti ir kaltinti, kad užpylė pirmo aukšto gyvenamąsias patalpas. Ji su V. G. palipo į antrą namo aukštą. Ji atrakino duris ir V. G. įėjusi į patalpas iš karto nuėjo prie virtuvės kriauklės, pasakė, kad buvo paliktas atsuktas čiaupas ir į kriauklę įmestas raudonas virtuvės rankšluostis, dėl ko vandeniu ir apipiltas namas. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad kriauklė tuščia, stalviršis šalia kriauklės sausas, mikrobangų krosnelė apačioje irgi sausa. Kriauklės kampe buvo raudonas virtuvės rankšluostis, kurį dar 2022 m. liepos 10 d. buvo pakabinusi ant spintelės rankenos po mikrobangų krosnele. Apatinės virtuvės komplekto spintelės buvo pilnos vandens, ten buvę indai taip pat pilni vandens. Po kriaukle vandens beveik nebuvo. Maždaug tuo pat metu į patalpas atėjo ieškovas. Tarp jos ir ieškovo, V. G., taip pat ieškovo brolio A. G. kilo konfliktas, jo metu jai ir jos motinai buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Pasibaigus konfliktui, ji su mama buvo išmestos į gatvę. Ieškovas neleido patekti į nuomojamas patalpas pasiimti asmeninių daiktų. Tik atvykus policijai, buvo leista patekti į patalpas, pasiimti daiktus ir išsikraustyti. Prieš palikdama patalpas, pasidarė patalpų fotonuotraukas. Tą pačią dieną pasiūlė ieškovui iškviesti ekspertus, kurie nustatytų vandens išsiliejimo priežastį, tačiau ieškovas atsisakė kartu nustatyti žalos atsiradimo priežastį ir nurodė, kad žalos atlyginimą iš jos prisiteis ir be ekspertų. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog ji paliko atsuktą čiaupą ir kriauklę užkimšo raudonu skuduru. Ieškovui nėra žinoma tikroji patalpų apipylimo vandeniu priežastis arba ji yra žinoma, tik sąmoningai nutylima, bandant atsakomybę nepagrįstai perkelti jai. Ieškovo nurodyta deklaratyvi ir išgalvota vandens apipylimo priežastis apskritai negalėjo faktiškai egzistuoti, nes net ir tuo atveju, jeigu kažkoks asmuo specialiai būtų užkimšęs kriauklę ir palikęs atsuktą čiaupą, patalpos niekaip negalėjo būti apipiltos vandeniu, nes virtuvės kriauklė turi perbėgimo kanalizacijos skylę ir visas vanduo būtų subėgęs į kanalizaciją. Iš nuomojamų patalpų ji išvyko 2022 m. liepos 10 d., apie 18 val., taigi jeigu būtų palikusi atsuktą kraną, ieškovas ir jo draugė, kurie gyveno apačioje, jau tos pačios dienos vakare tai būtų pastebėję. Jai atvykus, vanduo jau buvo užsuktas ir niekas iš niekur nebėgo. Prašė V. G. atsukti vandenį ir parodyti, iš kur bėgo vanduo, tačiau vanduo nebuvo atsuktas. Jai žinoma, jog ieškovas ir jo mama turėjo raktą nuo nuomojamų patalpų durų, todėl galėjo laisvai patekti į jas, apžiūrėti, sušlapinti skudurą bei išgalvoti aplinkybes dėl neva neteisėtų jos veiksmų. Ieškovo teiginiai dėl galimai atliktų neteisėtų jos veiksmų yra visiškai nepagrįsti ir išgalvoti, prieštaraujantys faktiškai egzistuojančioms aplinkybėms ir logikai.

2.2. Neneigia, jog patalpos buvo apipiltos vandeniu, tačiau jai nėra žinoma vandens išsiliejimo priežastis. Tai galėjo būti vandens inžinerinių sistemų gedimas (vamzdžio, jų sujungimo) trūkimas ir (ar) kita, kas, tikėtina, buvo atsitikę ir ankstesniam nuomininkui, kaip nurodė ieškovas. Ieškovas ir apipylimo metu pakartojo, jog patalpos apipiltos antrą kartą per vienerius metus. Tikėtina, jog dėl šios priežasties ieškovas sąmoningai atsisakė kviesti specialistus / ekspertus, kad būtų nustatyta vandens apipylimo priežastis, siekdamas savo paties nekilnojamojo turto vandentiekio vamzdynų nepriežiūros atsakomybę perkelti jai. Ieškovas neįrodė pagrindinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų.

2.3. UAB „Asistavita“ 2022 m. spalio 13 d. nuostolių nustatymo išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio ir formos reikalavimų ir negali būti laikoma tinkamu, patikimu ir pakankamu įrodymu, nustatant gyvenamojo namo atkūrimo, remonto kaštus. Tai yra sąlyginė asmens nuomonė, o ne metodikos numatyta tvarka, objektyviai ir patikimai nustatyta atkūrimo kaštų rinkos vertė. Išvadoje nenurodyta, kokiais turto vertinimo metodais nustatyta atkūrimo kaštų vertė, taip pat nepateikti išvadą rengusio asmens kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad skaičiuojant atkūrimo kaštus yra apskaičiuoti gyvenamojo namo remonto kaštai, t. y. atkūrimas į naują gyvenamąjį namą. Pateiktoje lokalinėje statybos remonto darbų sąmatoje nevertinamas gyvenamojo namo nusidėvėjimo lygis, išskyrus virtuvės baldų komplektą (20 proc. nusidėvėjimas) bei užuolaidas (75 proc. nusidėvėjimas). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (defektų aktų), kurie patvirtintų, jog būtent ginčo apipylimo metu buvo sugadinti virtuvės baldai, jog juos visus būtina keisti, kokiu būdu ir kaip sugadintos užuolaidos, durys, durų staktos ir kt.

2.4. Nurodė, kad po vandens avarijos name vanduo buvo užsuktas ir net jai prašant atsukti vandenį arba iškviesti ekspertus ir išsiaiškinti tikrąją apipylimo vandeniu priežastį, pavartojant smurtą, ji buvo išmesta iš nuomojamų patalpų. Jeigu tikroji priežastis būtų galimai paliktas atsuktas kranas, viso gyvenamojo namo vandentiekio sistemos nebūtų reikėję užsukti, būtų užtekę užsukti (nuleisti) tik bėgantį kraną. Šios aplinkybės patvirtina, kad patalpos turėjo būti ir buvo apipiltos dėl vandentiekio sistemos gedimo. Ieškovas, norėdamas išvengti nuostolių dėl savo paties turto nepriežiūros ir netinkamos vandentiekio sistemos (vamzdyno ir jo dalių), nepagrįstai siekia perkelti nuostolių atlyginimą jai. Siekdama įvertinti ieškovo pateiktos 2022 m. spalio 13 d. nuostolių nustatymo išvados objektyvumą ir patikimumą, ji kreipėsi į nepriklausomus žalų ekspertus UAB „Smart claims“ dėl ekspertinės nuomonės pateikimo. Pateikta UAB „Smart claims“ 2023 m. kovo 2 d. ekspertinė nuomonė dėl nuostolio sumos patvirtina, jog atlikus 2022 m. spalio 13 d. nuostolių nustatymo išvados Nr. KKN2210131 analizę nustatyta, jog turto vertintojo kvalifikacija nesuteikia teisės skaičiuoti statybos / remonto darbų / nuostolio įvertinimo sąmatų. Tam reikalinga inžinieriaus kompetencija ir SPSC suteiktas statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos atestatas. UAB „Asistavita“ vertinimas negali būti laikomas objektyviu žalos įvertinimu. UAB „Smart claims“ ekspertė, remdamasi UAB „Asistavita“ defektų akte nurodytais kiekiais bei pateiktomis pastabomis, apskaičiavo nuostolio sumą – 4 456,95 Eur su PVM.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovo priteisė 3 606,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad ieškovo užsakymu 2023 m. spalio 18 d specialisto name atlikta statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūra ir į bylą pateiktos šios apžiūros išvados – aktas Nr. 1 negali patvirtinti šias sąlygas buvus avarijos dieną, t. y. prieš 15 mėnesių. Pažymėjo, jog antstoliui užfiksavus aplinkybes vandens išsiliejimo priežastis nebuvo užfiksuota, nebuvo tikrinama, ar namo inžinerinės sistemos nėra pažeistos, nors antstolis teiravosi ieškovo, ar reikia dar ką užfiksuoti. Teismas pažymėjo, kad, be liudytojos V. G. paaiškinimų, įrodymų, kad atsakovė buvo palikusi atsuktą vandens čiaupą ir dėl to išsiliejęs vanduo apliejo ieškovo namo patalpas, kitų įrodymų byloje nėra. Liudytojos V. G. parodymų nelaikė patikimais įrodymais, nusprendė, kad vien tik jų nepakanka pripažinti jos nurodomas aplinkybes buvus iš tiesų.

5. Įvertinęs pagal vaizdinę medžiagą virtuvės patalpas, teismas nusprendė, jog jos tvarkingos, tarsi nebūtų buvusios naudotos, todėl konstatavo, jog neįtikėtina ieškovo versija, kad atsakovė, išeidama iš namų, būtų (ne)tyčia palikusi atsuktą čiaupą. Pažymėjo, jog, tarp šalių esant galiojančiai dvišaliai sutarčiai, neįtikėtina, kad atsakovė sąmoningai būtų ėmusis tokių veiksmų, kurie sukeltų finansinių nuostolių jai pačiai. Teismas padarė išvadą, kad tiksli vandens išsiliejimo priežastis nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog siūlė ieškovui (jo atstovui) šias aplinkybes nustatyti su ekspertų pagalba, tačiau ieškovo atstovas šį siūlymą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodė, kad teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių ir pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių ir pareigų. Šias išvadas reikia pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

6.2. Pažymėjo, jog asmens neteisėti veiksmai analogiškais atvejais turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tik atsakovė naudojosi patalpomis, iš kurių buvo aplietos ieškovo patalpos ir padaryta žala.

6.3. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovas remiasi tik mamos (V. G.) paaiškinimais, ir nepagrįstai nesivadovavo 2023 m. spalio 18 d. Statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros aktu.

7. Atsakovė K. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą sprendimą, išskyrus apeliaciniame skunde cituojamą teisminę praktiką ir deklaratyviai priešingą byloje esančių įrodymų vertinimą, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir (ar) argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ar daryti išvadą, jog jis neatitinka CPK 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ieškovo lūkesčių, nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7.2. Pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo buvo įrodinėjami vieninteliu įrodymu – ieškovo mamos kaip liudytojos apklaustos V. G. paaiškinimais. Ieškovas procese nevykdė įrodinėjimo pareigos ir analogiškai, kaip ir apeliaciniame skunde, taip ir pirmosios instancijos teisme, tik deklaratyviai teigė, jog neva atsakovė turėjo kažkokį, tačiau neaiškų kokį pretekstą pakenkti ieškovui, neva sąmoningai vandeniu apipildama ir sugadindama jo turtą.

7.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio metu ieškovas nepageidavo ir vengė objektyviai, su specialistų pagalba nustatyti vandens išsipylimo priežastį. Mano, jog ieškovas dar iki ginčo teisme nesiekė užsitikrinti tinkamų įrodymų. Įrodymai, kurie būtų gauti įvykio metu dėl vandens avarijos priežasties, nebūtų palankūs ieškovui, todėl ieškovas, žinodamas tai, sąmoningai užkirto kelią atsakovei įgyvendinti teisę nustatyti žalos atsiradimo priežastis su kompetentingais specialistais iš karto po įvykio.

7.4. Pabrėžė, jog 2023 m. spalio 18 d. namo apžiūros išvada, kuri buvo atlikta tik po 1 metų 3 mėnesių, negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, nes tai, kad vandentiekio sistema yra tvarkinga 2023 m. spalio 18 d., niekaip negali patvirtinti fakto, jog vandentiekio sistema buvo tvarkinga 2022 m. liepos 11 d., ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų šios teismo padarytos išvados neteisėtumą, nėra nurodyta. Pateiktas įrodymas neatitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijų, nustatant daugiau nei prieš 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius egzistavusias aplinkybes.

7.5. Nurodė, jog teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas taip pat nepatvirtina vandens apipylimo priežasties, faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo išsamus, nes fiksuojant aplinkybes buvo apžiūrėta tik tam tikra dalis pirmo ir antro aukšto patalpų, visiškai nebuvo fiksuota gyvenamojo namo inžinerinių tinklų būklė, vonios kambariai (sanitariniai mazgai) bei trečiojo aukšto patalpos.

7.6. Akcentavo, kad vandens avarija įvyko tikrai ne dėl atsakovės neva neteisėtų veiksmų, o būtent dėl ieškovo ir (ar) jo šeimos neteisėtų veiksmų, siekiant suinscenizuoti, jog neva vandens avariją sukėlė atsakovė. Liudytoja V. G. elgėsi taip, jog jau iš anksto buvo žinoma, kokia yra vandens išsipylimo priežastis. Teismas sprendime itin išsamiai ir nuosekliai įvertino ieškovo vienintelio įrodymo – liudytojos V. G. paaiškinimų nepatikimumą. Jie yra akivaizdžiai nenuoseklūs ir negali būti laikomi patikimais.

7.7. Nurodė, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog atsakovei civilinė atsakomybė turėtų būti taikyta vien dėl to, kad ji gyveno ieškovo nuomojamose gyvenamojo namo antro aukšto patalpose, kaip patalpų valdytojai, nesugebėjusiai naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Ieškovas teigė, jog atsakovės neteisėti veiksmai ir civilinės atsakomybė turėtų būti kildinami iš neva tyčinių atsakovės veiksmų, t. y. paliko atsuktą kraną ir raudonu skuduru užkimšo kriauklę. Ieškovo išdėstyti nauji argumentai, aplinkybės, kuriomis papildomai yra grindžiamas pareikštas ieškinys, negali būti vertinamos apeliacinėje instancijoje, nes tokių argumentų ieškovas nenurodė pirmosios instancijos teisme. Ieškovas į bylos medžiagą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog trečiojo aukšto gyvenamojo namo patalpos nebuvo apipiltos vandeniu ir kad vandens inžinerinių sistemų gedimas įvyko ne trečiame aukšte. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė gyveno virš ieškovo, negali būti pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

7.8. Pažymėjo, kad apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-204/2014 bei Nr. 3K-3-341/2014, kurių ratio decidendi nėra nei ta pačios, nei juo labiau panašios, nes aptariamose bylose buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas dėl patalpų apipylimo, esant skirtingiems savininkams. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra ir nebuvo ginčo gyvenamojo namo antro aukšto patalpų savininkė, nes viso gyvenamojo namo savininkas buvo ieškovas, o atsakovė tik nuomojosi antro aukšto patalpas, t. y. ieškovą ir atsakovę siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, taigi, kasacinio teismo išaiškinimai dėl griežtosios deliktinės atsakomybės taikymo statinio savininkui nagrinėjamu atveju negali būti taikomi. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad bylų ratio decidendi nesutampa, negali būti taikomi šioje byloje. Ieškovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė, jog taikoma sutartinė atsakomybė. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo (to ieškovas neginčijo), kuriai taikyti ieškovas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

10. Šalys 2020 m. spalio 1 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Šalių sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2 terminas buvo iki 2021 m. spalio 1 d. (Sutarties 1.4 punktas).

11. Gyvenamajame name 2022 m. liepos 11 d. vandeniu buvo aplietos rūsio, pirmo ir antro aukštų patalpos. Pirmame namo aukšte gyveno ieškovas, antrame aukšte – atsakovė.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas atmesdamas ieškinį įrodymus byloje vertino selektyviai, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nesivadovavo 2023 m. spalio 18 d. sudarytu Statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros aktu. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuodamas, jog šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai nėra įrodyti.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

13. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2023 m. spalio 18 d. Statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros akto išvada. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad nenustatyti jokie mechaniniai vandentiekio ir nuotekų tinklų vamzdynų pažeidimai; konstatuota, jog plautuvė ir kitos komplektuojamosios dalys nepažeistos; persipylimo angos funkcija veikia; tinklų remonto požymių nenustatyta. Mano, kad jei būtų buvę vandentiekio tinklų remonto požymių, specialistas tai būtų užfiksavęs ir pažymėjęs apžiūros akte. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, jog įrodymų apie tai, kad 2022 m. liepos 11 d. name nebuvo inžinerinių tinklų gedimų, ieškovas į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo užsakymu 2023 m. spalio 18 d. specialisto atlikta statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūra ir šios apžiūros išvados – aktas Nr. 1 negali patvirtinti jose nurodytos sistemos būklės avarijos dieną.

14. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, tai yra sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, tai yra pernelyg aukštai iškeltas.

16. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

17. Pažymėtina tai, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

18. Kaip minėta (nutarties 16 punktas), bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuodamas, kad ieškovas įrodinėdamas minėtą civilinės atsakomybės sąlygą rėmėsi tik mamos (V. G.) paaiškinimais.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nesivadovavo 2023 m. spalio 18 d. Statinio vandentiekio ir nuotekų tinklo apžiūros aktu. Visų pirma, tokią išvadą pagrindžia gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros aplinkybės. Ieškovas kreipėsi į specialistą dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros. Iš apžiūros akto matyti, jog atlikta gyvenamųjų patalpų esamo vandentiekio ir nuotekų tinklų vizualinė patikra. Apžiūros tikslas – įvertinti esamų vandentiekio ir nuotekų tinklų būklę, nustatyti, ar vamzdynai yra sandarūs, patikrinti virtuvės plautuvės maišytuvo, sifono ir pačios praustuvės būklę. Vertinimo sistema / eiliškumas: 2023 m. spalio 1 d. susipažįstama su situacija ir pateikta dokumentacija; 2023 m. spalio 2 d. objekte atliekama apžiūra, matavimas ir fotofiksacija, atliekamas esamos būklės fiksavimas; 2023 m. spalio 14 d. sudaromas apžiūros aktas. Specialistas įvertino vandentiekio ir nuotekų būklę ir 2023 m. spalio 18 d. pateikė Statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros aktą. Statinio vandentiekio ir nuotekų tinklų apžiūros akto išvadoje yra nurodyta, jog nenustatyti jokie mechaniniai vandentiekio ir nuotekų tinklų vamzdynų pažeidimai; visos uždaromosios armatūros veikia tinkamai, jungtys sandarios, vandens pratekėjimo nenustatyta; plautuvė ir kitos komplektuojamosios dalys nepažeistos; persipylimo angos funkcija veikia; tinklų remonto požymių nenustatyta. Ginčo kontekste aktualu tai, jog gyvenamojo namo apžiūra atlikta praėjus 1 metams trims mėnesiams, po to, kai gyvenamojo namo patalpos 2022 m. liepos 11 d. buvo aplietos. Po 1 metų 3 mėnesių vizualiai apžiūrėjusio ieškovui priklausančio statinio inžinerinius tinklus specialisto išvada patvirtina jų gerą būklę apžiūros metu, tačiau jame užfiksuota informacija nėra pakankama nuspręsti, jog tokia inžinerinių tinklų būklė buvo ir apliejimo metu. Atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrindžia ir antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas konstatuoja faktinę padėtį, tačiau nenustato apliejimo šaltinio ir priežasties. Taigi, byloje esantys ir ieškovo akcentuojami įrodymai neįrodo, dėl kokių priežasčių ir iš kokios vietos buvo aplietos jo gyvenamojo namo pirmojo aukšto ir rūsio patalpos. Pagal bendrąją taisyklę skolininko kaltė, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegijos įvertinimu, neegzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovės kaltę, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą.

21. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nesant ieškovo apeliaciniame skunde argumentų dėl žalos fakto ir dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kurie nagrinėjamu atveju net neturėtų teisinės reikšmės, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

22. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad atsakovė turi atlyginti žalą, kadangi asmens neteisėti veiksmai analogiškais atvejais turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Apeliantas nurodo, jog tik atsakovė naudojosi patalpomis, iš kurių buvo aplietos ieškovo patalpos ir padaryta žala.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

24. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog atsakovei civilinė atsakomybė turėtų būti taikyta todėl, kad ji gyveno ieškovo nuomojamose patalpose, kaip patalpų valdytojai, nesugebėjusiai naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenimis. Ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog civilinė atsakovė kildinama iš tyčinių atsakovės veiksmų, jai palikus atsuktą kraną ir raudonu skuduru užkimus kriauklę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, be cituojamos teismų praktikos ir teorijos, ieškovas nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog taikytina ne deliktinė, o sutartinė atsakomybė, argumentų. Taigi, ieškovo argumentai dėl griežtosios deliktinės atsakomybės taikymo nevertinami, kadangi buvo sprendžiamas ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo, o pirmosios instancijos teismo argumentų, jog, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, taikytina ne deliktinė, o sutartinė civilinė atsakomybė, ieškovas apeliaciniu skundu neginčija.

25. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantas nurodydamas, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir cituodamas teismų praktiką konkrečiai neįvardija, kokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.

26. Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialinės ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

27. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, ir nesant apelianto pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

28. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas žalos atlyginimas patalpų apliejimo atveju, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos).

32. Atmetus ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą.

33. Atsakovė pateikė prašymą dėl 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, priteisimo ir tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, lėšų pervedimo nurodymą). Už advokato teisines paslaugas sumokėta 2024 m. II ketvirtį (2024 m. gegužės mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų skaičiavimui imamas 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110,3 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 2 743,39 Eur (2 110,3 x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas)). Įvertinusi apeliacinio skundo turinį, jame keliamų klausimų pobūdį ir galimas realias laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui parengti, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei K. A. iš ieškovo A. G. 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.