Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atstovo advokato A. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo A. G. atstovams advokatams D. K. ir A. S. skirtos po 100 Eur dydžio baudos už tai, kad ieškovo atstovai apie byloje paskirtą teismo posėdžio datą 2023 m. balandžio 19 d. žinojo daugiau kaip prieš mėnesį ir nepranešė, jog teismo posėdyje dalyvauti negalės bei laiku neprašė pakeisti posėdžio datos, dėl to teismo posėdis buvo atidėtas. Tokius atstovų veiksmus teismas pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 106 straipsnio 1 dalis).

2. 2023 m. gegužės 4 d. ieškovo atstovas advokatas A. S. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtas baudas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi advokato A. S. prašymą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovams advokatams D. K. ir A. S. baudos skirtos ne už prašymo atidėti teismo posėdį pateikimą, bet dėl to, kad ieškovo atstovai, žinodami apie byloje paskirto teismo posėdžio datą daugiau kaip prieš mėnesį ir žinodami, kad šiame teismo posėdyje dalyvauti jie neketina, nes turi paskirtus teismo posėdžius kitose bylose, laiku neprašė teismo pakeisti posėdžio datą. Dėl to teismo paskirtas posėdis neįvyko ir buvo užvilkintas procesas byloje.

5. Teismas pažymėjo, kad posėdžio atidėjimą lėmė ne ieškovo liga ir nurodė, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje yra sudaręs atstovavimo sutartį, t. y. jis išreiškė valią vesti bylą per atstovą, ieškovo dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, todėl bylos nagrinėjimas 2023 m. balandžio 19 d. galėjo vykti ir be ieškovo.

6. Teismas nurodė, jog nors galėjo atmesti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nagrinėti bylą iš esmės, to prašė ir teismo posėdyje dalyvavęs atsakovės atstovas, tačiau vertino, jog be ieškovo (jo atstovų) papildomų paaiškinimų bylos teisingai ir objektyviai išnagrinėti nėra galimybės, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis. Tik ieškovo atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje tiesiogiai lėmė bylos neišnagrinėjimą.

7. Teismas vertino, kad ieškovo atstovams, prisiėmusiems pareigą atstovauti ieškovą civilinėje byloje ir neatvykusiems į paskirtą teismo posėdį, baudos skirtos pagrįstai.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas A. S. (apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo A. G. atstovams advokatams D. K. ir A. S. paskirtas pinigines baudas.

9. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad ieškovo atstovai savo procesinėmis teisėmis būtų naudojęsi ne pagal paskirtį, o CPK 42 straipsnis numato dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti prašymus. Teigia, kad 2023 m. balandžio 18 d. ieškovo atstovas advokatas D. K. informavo teismą, jog ieškovas serga, pateikė teismui pažymą apie ieškovo nedarbingumą, pranešė apie savo užimtumą kitoje byloje, todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Tą pačią dieną teismas buvo informuotas ir apie tai, kad kitas ieškovo atstovas advokatas A. S. turi dalyvauti nagrinėjant kitą civilinę bylą Klaipėdos apygardos teisme. 2023 m. balandžio 19 d. advokatas D. K. pateikė teismui pranešimą dėl papildomos informacijos, taigi bendradarbiavo su teismu ir naudojosi įstatymo numatyta teise teikti prašymus teismui, tarp jų ir prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą, buvo ieškovo liga. Ieškovo atstovai niekaip negalėjo žinoti, kad ieškovas susirgs ir apie tai informuoti teismą iš anksto. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį teismas turi diskreciją spręsti, ar tenkinti prašymą, ar jį atmesti, tačiau vien prašymo pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, už kurį paskirta bauda. Teismas turėjo teisę prašymą atmesti ir išnagrinėti bylą iš esmės.

10. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žinodami apie byloje paskirto teismo posėdžio datą daugiau kaip prieš mėnesį ir žinodami, kad šiame posėdyje dalyvauti jie neketina, nes turi paskirtus posėdžius kitose bylose, laiku neprašė teismo pakeisti posėdžio datą ir dėl to buvo neišnagrinėta civilinė byla. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvadas būtina pagrįsti argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. gegužės 8 d. nutartį, šių reikalavimų nesilaikė ir iš esmės išreiškė savo šališkumą prieš ieškovo atstovus.

11. Pažymi, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl jei teismas netiki ieškovo atstovų paaiškinimais, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas dėl ieškovo ligos, o ne dėl užimtumo kitose bylose, jis turi surinkti duomenis, kurie patvirtintų, kad atstovai sąmoningai teikė teismui neteisingą informaciją ir tik pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, spręsti klausimą dėl procesinių sankcijų skyrimo. Pažymi, kad jeigu ieškovas nebūtų susirgęs, atstovai būtų prioritetą teikę nagrinėjamai bylai.

12. Teismas turėjo teisę prašymą atmesti ir išnagrinėti bylą iš esmės, o ne skirti baudą už neva piktnaudžiavimą teisėmis. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad be ieškovo (jo atstovų) papildomų paaiškinimų bylos teisingai ir objektyviai išnagrinėti nėra galimybės. Faktines aplinkybes teismui nurodyti gali tik pats ieškovas, kuris betarpiškai dalyvavo ginčo įvykyje, todėl posėdis bet kuriuo atveju būtų buvęs atidėtas. Pažymi, jog tai tik pirmas paskirtas posėdis ir jo atidėjimas trumpam laikui niekaip neužvilkino bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas advokato A. S. prašymas panaikinti advokatams A. S. ir D. K. paskirtas baudas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Informacinės teismų sistemos LITEKO civilinės bylos proceso kortelės duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinį pareiškė 2023 m. sausio 4 d., ieškinys priimtas 2023 m. sausio 11 d. teismo rezoliucija, 2023 m. sausio 31 d. gautas atsakovės atsiliepimas. Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyta, kad civilinėje byloje pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, kadangi abi šalis atstovauja advokatai. Ieškovas (jo atstovas) 2023 m. vasario 20 d. pateikė dubliką, kuris priimtas tos pačios dienos teismo rezoliucija, atsakovė (jos atstovas) 2023 m. kovo 7 d. pateikė tripliką, kuris priimtas teismo 2023 m. kovo 10 d. rezoliucija ir tos pačios dienos nutartimi byloje paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka 2023 m. balandžio 19 d. 9.00 val. bei išsiųsti teismo šaukimai.

16. 2023 m. balandžio 18 d. ieškovo atstovas advokatas D. K. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį nurodęs, kad ieškovas serga, taip pat prašyme nurodyta, kad advokatas D. K. 2023 m. balandžio 19 d. 10 val. privalo dalyvauti Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-729/2023, kurioje teismo posėdžio data nustatyta anksčiau negu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje. Prašyme nurodyta, kad apie ieškovo bei jo atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje informuotas ir atsakovės atstovas, prašoma išnagrinėti prašymą rašytinio proceso tvarka. Teismas rezoliucija prašymą priėmė, nurodė, jog dėl prašymo bus sprendžiama teismo posėdyje ir pažymėjo, kad ieškovas turi du atstovus. 2023 m. balandžio 18 d. ieškovo atstovas advokatas D. K. pateikė teismui dar vieną prašymą atidėti teismo posėdį papildomai nurodęs, jog ieškovo atstovas advokatas A. S. 2023 m. balandžio 19 d. 10 val. privalo dalyvauti civilinės bylos Nr. e2-145-618/2023 nagrinėjime Klaipėdos apygardos teisme, kurioje teismo posėdžio data buvo nustatyta anksčiau nei Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija prašymą priėmė, nurodė, jog dėl prašymo bus sprendžiama teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad posėdis byloje Nr. e2-145-618/2023 paskirtas po to, kai teismas jau buvo paskyręs šį posėdį ir tai matyti iš atstovų užimtumo informacinėje teismų sistemoje Liteko. 2023 m. balandžio 19 d. ieškovo atstovas advokatas D. K. pateikė pranešimą teismui, jog ieškovas pats betarpiškai dalyvavo įvykyje, todėl jis geriausiai žino visas žalos atsiradimo aplinkybes ir pan., be to, ieškovas pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau negali dalyvauti dėl svarbios priežasties. Pažymėta, kad procesinius dokumentus šioje byloje rengė ieškovo atstovas advokatas D. K., tačiau teismo posėdyje jis taip pat negali dalyvauti dėl svarbios priežasties – dėl užimtumo baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, o advokatas A. S. yra ieškovo gynėjas baudžiamojoje byloje 1-172-941/2023, aplinkybės, susijusios su civilinio ieškinio parengimu, žalos atsiradimu, žalos dydžio nustatymo aplinkybėmis ir pan., advokatui A. S. nėra žinomos.

17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 19 d. posėdį, kuriame dalyvavo (nuotoliniu būdu) atsakovės atstovas, prašęs bylą nagrinėti iš esmės, atidėjo nusprendęs, kad nėra galimybės objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovui (jo atstovui). Tos pačios dienos nutartimi teismas paskyrė po 100 Eur baudą ieškovo atstovams konstatavęs, jog teismo posėdis byloje paskirtas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi, prieš tai patikrinus šalių atstovų užimtumą kitose bylose. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-729/2023 teismo posėdis 2023 m. balandžio 19 d. buvo paskirtas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi, kuri tą pačią dieną išsiųsta advokatui D. K., tačiau iš anksto žinodamas apie paskirtą teismo posėdį baudžiamojoje byloje advokatas teismo laiku apie tai neinformavo. Teismas nurodė, kad posėdis Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-145-618/2023 taip pat paskirtas 2023 m. kovo 10 d., bet po to, kai teismo posėdis buvo paskirtas šioje byloje. Teismas vertino, kad abu ieškovo atstovai dar 2023 m. kovo 10 d. žinojo, kad jų atstovavimas dubliuojasi su atstovavimu kitose bylose, tačiau iš anksto neprašė pakeisti posėdžio datos, teismą apie tai informavo tik 2023 m. balandžio 18 d., dieną prieš posėdį. Tokį advokatų elgesį teismas laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir pažymėjo, kad ieškovas turi du atstovus, todėl jo paties liga ir negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje nėra ta priežastis, dėl kurios teismo posėdis negalėjo įvykti.

18. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas šiame CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos paskyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

19. Apeliantas prašo panaikinti ieškovo atstovams advokatams paskirtas baudas. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

20. CPK 246 straipsnis neįtvirtina neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), sąrašo ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus ir vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

21. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kaip minėta, neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. posėdžio garso įrašą pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo atstovų advokatų užimtumo kitose bylose nepripažino svarbia jų neatvykimo į teismą priežastimi, tačiau atsakovės atstovui prašant bylą nagrinėti iš esmės vertino, jog, ieškovui taip pat neatvykus į teismo posėdį dėl ligos, be ieškovo ar jo atstovų papildomų paaiškinimų byla negali būti išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovo atstovai advokatai apie savo užimtumą kitose bylose žinojo iš anksto ir galėjo anksčiau informuoti teismą apie savo užimtumą, tačiau pažymi, jog CPK 246 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta prieš kiek laiko ieškovas ar jo atstovas turi pateikti prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas turi būti pateiktas iki teismo posėdžio pradžios ir, nors įvertinus proceso dalyvių ir teismo bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, nagrinėjamu atveju ieškovo atstovai prašymą atidėti bylos nagrinėjimą galėjo pateikti anksčiau, iš faktinių aplinkybių matyti, jog šiuo atveju teismo posėdžio atidėjimą lėmė ne vien ieškovo atstovų neatvykimas, bet ir paties ieškovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, kaip ir nurodo apeliantas. Minėta, jog atsakovės atstovui prašant išnagrinėti bylą iš esmės, o ne priimti sprendimą už akių ar ieškinį palikti nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad be papildomų ieškovo paaiškinimų negali tinkamai išnagrinėti bylos ir priimti joje sprendimo. Pažymėtina, jog aptariamu atveju pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko procesinių dokumentų būdu, ieškovo atstovai teikė visus pasiruošimui reikalingus dokumentus, jų pateikimo nevilkino, o 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdis byloje buvo pirmasis ir jame byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į iki skundžiamos nutarties buvusį ieškovo atstovų procesinį elgesį, proceso šioje byloje stadiją, teisingumo ir protingumo principus, aplinkybę, kad teismo posėdžio atidėjimą lėmė ne tik ieškovo atstovų neatvykimas į jį dėl užimtumo kitose bylose, bet ir paties ieškovo liga, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negali išnagrinėti bylos be papildomų ieškovo paaiškinimų, į tai, kad prašymas atidėti teismo posėdį paduotas laiku, t. y. iki teismo posėdžio pradžios, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju ieškovo atstovai elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar jį vilkino.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas patenkinti apelianto atskirąjį skundą ir esant nustatytoms aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti ir panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo A. G. atstovams D. K. ir A. S. paskirtas baudas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti ir panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo A. G. atstovams D. K. ir A. S. paskirtas baudas.