Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį atsakovei A. P., trečiajam asmeniui notarei I. Š. dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.1. atnaujinti Ieškovui įstatyme nustatytą ir praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) toliau vadinamo Palikėju ir/ar Skolininku, įpėdiniams, priėmusiems palikimą;

1.2. priteisti iš Atsakovės Ieškovo naudai ½ dalį 4 972,37 Eur Palikėjo skolos, kurią sudaro 2486,19 Eur;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Byloje ginčo, kad palikėjas L. P. buvo ieškovo L. P. ir atsakovės A. P. tėvas, nėra. Bylos duomenimis palikėjas L. P. mirė (duomenys neskelbtini).

22. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jis po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Juridinis faktas buvo nustatytas. Sprendimas buvo priimtas (duomenys neskelbtini), o peržiūrėjus jį apeliacine tvarka, įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2YT-3294-676/2023 ir civilinė byla Nr.e2A-179-618/2024).

23. A. P. (atsakovė) (duomenys neskelbtini) pateikė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. (duomenys neskelbtini) minėtas pareikimas patenkintas (civilinė byla Nr. 2YT-5152-1024/2023).

24. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė po L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusio palikimo aprašymą. Jį papildė (duomenys neskelbtini). (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. Į bylą pateikta paskolos sutartis, kuria (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui, iki (duomenys neskelbtini), paskolino L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 190000 JAV $. Paskolai taikomos 5% metinės palūkanos.

27. Į bylą pateikti A. P. ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus L. P. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašyti paskolos grąžinimo raštai, kuriais, pirmuoju atveju L. P., veikdamas skolininko vardu, A. P. perdavė 10 000 Eur, o antruoju – 5 000 Eur.

28. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu, advokatas pateikė pranešimą Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarei apie kreditorinį reikalavimą L. P. (palikėjo) paveldėjimo byloje.

29. (duomenys neskelbtini) A. P. ir ieškovas L. P., tarpusavyje pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria A. P. perleido savo kreditorinių reikalavimų teisę dėl skolos (sprendimo 26 p.) ieškovui L. P..

30. Ieškovo teigimu, į bylą pateikti bankinių pavedimų išrašai parodo, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, žodinio susitarimo tarp ieškovo ir jo tėvo pagrindu, ieškovas, siekdamas vykdyti palikėjo L. P. kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), N. A., bankiniais pavedimais pervedė savo tėvui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 345 GBP ((duomenys neskelbtini) valiutos kursu (1 GBP =1,1755 Eur) – 25 091,10 Eur).

31. (duomenys neskelbtini), Anglijos ir Velso aukščiausiasis teismas, po L. P. (duomenys neskelbtini) mirties palikusį turtą perdavė valdyti L. P. (pastaba - ieškovui). Pagal pateiktą prašymą, Anglijoje ir Velse turimo turto bendroji vertė yra 415000,00 GBP, o grynoji turto vertė yra 175831,00 GBP.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys atmestinas

Dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų - užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.

34. Ieškovo ir atsakovės tėvas L. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, vadovaujantis LR CK 5.63 str. 1 d., 4d., laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Vadinasi, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini).

37. Nesutiktina su tokiais ieškovo argumentais.

38. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime pažymėta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus nurodė, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti po tėvo mirties likusį turtą. Jis prižiūri, valdo, disponuoja palikėjo butu (duomenys neskelbtini), taip pat laisvai disponuoja palikėjui priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). - yra susitaręs dėl šio žemės sklypo nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po palikėjo mirties priėmė ir visus jo paliktus asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Pareiškėjas nurodė, kad turtą valdo nuo pat tėvo mirties, tai daro nepertraukiamai ir netrukdomai iki pat šios dienos. Joks kitas asmuo iki pat šiol neprisidėjo prie minėto palikėjo turto valdymo ar finansinio išlaikymo. Visu tuo pareiškėjas rūpinasi asmeniškai, savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis. Pareiškėjo tėvas L. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs Lietuvoje, čia turi daug nekilnojamojo turto, į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs laikinai, todėl jam mirus palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje.

39. Atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties likusio turto valdymas pasireiškė ne tik butui tenkančių komunalinių mokesčių apmokėjimu, tačiau taip pat ir - nepertraukiama buto priežiūra ir valdymu, t. y. pareiškėjas moka komunalinius mokesčius, prižiūri ir remontuoja buto patalpas, siekdamas pagerinti jų būklę, taip pat tvarko, prižiūri palikėjui priklausiusį žemės sklypą, o taip pat pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė visus jo paliktus asmeninius ir namų apyvokos daiktus.

40. Taigi, įvertinus paties ieškovo teiginius apie palikimo priėmimo metu atliktus aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, darytina išvada, kad ieškovas savo, kaip įpėdinio teisėmis galėjo pasinaudoti ne nuo (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodo, o nuo pat palikimo atsiradimo dienos, ir šiomis teisėmis aktyviai naudojosi valdydamas bei tvarkydamas turtą, susitardamas dėl žemės sklypo nuomos su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

42. Tokie ieškovo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nurodytų Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-179-618/2024. Šioje nutartyje pažymėta, kad L. P., atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų niekada neneigė A. P. teisės į palikimo dalį. O tai, kad jai buvo pateiktas pasiūlymas, susijęs su pinigine kompensacija, niekaip neįrodo tariamo nesąžiningumo, o toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į palikėjo turimus kreditorinius įsipareigojimus.

43. Taigi, vertinant Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2YT-3294-676/2023 bei Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-179-618/2024 turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas savo, kaip paveldėtojo teisėmis galėjo ir pradėjo naudotis nuo pat palikimo atsiradimo dienos.

44. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) su Advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo dėl mirusio tėvo L. P. palikimo priėmimo. Vadinasi, ieškovą paveldėjimo procese atstovavo profesionalūs teisininkai ir ieškovo teisių į palikimą įgyvendinimui jokių kliūčių nėra nustatyta.

45. Nors ieškovas byloje nurodo, kad per įstatymų nustatytą laiką nesikreipė dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nes jam nebuvo žinoma apie kitus įpėdinius, tačiau teismas pažymi, kad CK 5.63 str. nenumatyta sąlyga, kad kreditorius dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo galėtų kreiptis tik esant aiškiems paveldėtojams. Priešingai, ši teisės norma siejama su informacijos galimiems įpėdiniams teikimu apie kreditorių turtines teises, galinčias atsirasti per palikimo priėmimo terminą ir galinčios turėti įtakos paveldėtojų apsisprendimui priimti palikimą ar jo atsisakyti.

47. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreditoriniais reikalavimais laiko: 1) tėvo L. P. skolą pačiam ieškovui bei pagal žodinį susitarimą vykdyti palikėjo L. P. kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), N. A., 2) pradinio kreditoriaus A. P. kreditorinį reikalavimą, perimtą (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi.

48. Ieškovas L. P. nurodo, kad pradinis kreditorius A. P., nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Notarę su pranešimu apie kreditorinį reikalavimą, pažymėdamas, kad apie Palikėjo mirtį jis buvo informuotas L. P. (duomenys neskelbtini).

49. Nesutiktina su tokiu ieškovo teiginiu.

50. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 5.63 str. l d., pradinis kreditorius A. P. buvo praleidęs terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti, nes ši teisės norma aiškiai nurodo, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti skaičiuojamas ne nuo sužinojimo apie skolininko mirtį momento, o nuo palikimo atsiradimo dienos, taigi, pradinis kreditorius A. P. terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido (duomenys neskelbtini).

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).

52. Ieškovas iš kreditoriaus A. P. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į likusią skolininko skolą. Tuo metu ieškinys teisme jau buvo užvestas ir ieškovas suprato, kad terminas šiam kreditoriniam reikalavimui yra pareikštas, todėl jo veiksmai laikytini, kaip veikimas savo rizika. Tokią išvadą galima daryti ir iš to, kad tokios didelės sumos – 364000 USD reikalavimas buvo perleistas neatlygintinai.

53. Speciali tvarka kreditoriui pareikšti savo reikalavimą nustatyta siekiant suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai.

54. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių.

55. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė svarbių ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių terminą palikimui priimti reikėtų atnaujinti. Priešingai, ieškovas, laikydamas save kreditoriumi, turėjo pilnas galimybes įgyvendinti įstatyme nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir jo tėvas glaudžiai bendravo, ieškovas apie tėvo mirtį žinojo. Tuo metu, kai L. P. mirė, ieškovas jau prieš keletą metų buvo daręs banko pavedimus į tėvo sąskaitą, Taip pat L. P. daryti pavedimai A. P. buvo atlikti (duomenys neskelbtini) metais. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovui L. P. buvo žinoma finansinė savo ir tėvo padėtis, ir kliūčių, kurios trukdė ieškovui įgyvendinti savo teisę prašant patvirtinti kreditorinius reikalavimus, teismas nenustatė.

56. Ieškovas yra nenuoseklus ir skirtingoms įstaigoms teikia skirtingą informaciją apie savo tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje ieškovas teigė, kad jo tėvas L. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs Lietuvoje, čia turi daug nekilnojamojo turto, į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs laikinai, todėl jam mirus palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) Administracijos rašte nurodyta, kad L. P. buvo nuolatinis (duomenys neskelbtini) gyventojas.

57. Ieškovas palikimo atsiradimo dieną nebuvo kreditorius nei pagal L. P. paskolos sutartį su A. P., nei pagal paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini), N. A. Nebūdamas kreditoriumi pagal šiuos skolinius įsipareigojimus, ieškovas neturėjo nei teisės, nei pareigos kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Šia teise galėjo pasinaudoti tik kreditorius A. P. ir (duomenys neskelbtini), N. A.

58. (duomenys neskelbtini), N. A. po L. P. mirties kreditorinio reikalavimo nereiškė iš viso, todėl ieškovo už mirusį tėvą sumokėta banko paskolos dalis nelaikytina ieškovo kreditoriniu reikalavimu, dėl kurio turi būti pranešama CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Vertinant 56 sprendimo punkte paminėtas aplinkybes, dėl mokėtų sumų ginčo, vertintinas ir tarptautinio teismingumo klausimas.

59. Taip pat pažymėtina, kad palikimo apyraše ir jo papildyme nurodoma, kad atsakovės paveldimo turto dalis, priklausiusi L. P. yra mažesnės vertės nei ieškovo reiškiamas reikalavimas. Taigi, tenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovė netektų viso paveldėto turto. Nebuvo duomenų, iš kurių atsakovė būtų galėjusi numanyti apie esančius kreditorius, nes jie nebuvo niekur išviešinti. Be to, palikimo atsiradimo metu atsakovė buvo nepilnametė, dėl ko negalėjo įgyvendinti savo teisių į palikimą savarankiškai.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje vartojama gramatinė konstrukcija – „tik paveldėtu turtu“, aiškinant lingvistiškai, reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, nukreipiant išieškojimą į konkretų paveldėtą turtą, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Nurodyta gramatinė konstrukcija „atsako tik paveldėtu turtu“, ją lyginant su CK 5.62 straipsnio 3 dalyje vartojama konstrukcija „atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, suponuoja galimybę teigti, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo valia, naudojantis savo diskrecijos teise, nustatytas kitoks įpėdinių atsakomybės ribojimo būdas, negu tai nustatyta CK 5.62 straipsnio 3 dalyje. Lingvistinio aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cumviribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727 Šaltinis: (https://www.infolex.lt/tp/1600201#B_0) [2025-06-18] ).

61. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas

63. Kreditorius, laiku nepareiškęs reikalavimo, vėliau negali prašyti atnaujinti terminą remdamasis vien tuo, kad pavyzdžiui, jis tik po trijų mėnesių nuo termino pabaigos sužinojo, kad atsirado galimybė kreditorinius reikalavimus pareikšti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdiniams priimti palikimą gyvenimas užsienyje kasacinio teismo per se nėra laikomas svarbia aplinkybe terminui atnaujinti.

64. Mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, o sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog įstatymų nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

65. Teismo nuomone, ieškovas buvo aplaidus savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kontekste. Teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis (ieškovo liga, ilgas gijimo procesas, nenugalima jėga ar kitos aplinkybės). Bylos duomenys nesudaro pagrindo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą, o ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą mirusiojo įpėdiniams, ieškovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, buvo pasyvus ir nesiėmė veiksmų savo kaip kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti.

66. Apibendrinant, atnaujinti Ieškovui įstatyme nustatytą ir praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus, teismas neturi pagrindo, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

67. Atsisakant atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus, teismas plačiau reikalavimo priteisti skolas, teisėtumo ir pagrįstumo nebetikrina bei dėl to plačiau nepasisako.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

68. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinio netenkinus ir tenkinus priešieškinį iš ieškovės atsakovei priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

69. Atsakovė A. P. nagrinėjamoje byloje patyrė 2000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

70. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

71. Atsakovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.