Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-158-927/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-143-1202/2024Nutartis · 2024-03-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-158-927/2024Nutartis · 2024-04-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
II-158-927/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01577-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
P. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-158-927/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01577-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,Sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant pareiškėjui P. M.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29095-2023, ROIK: 23223356595 (toliau – Skundžiamas nutarimas),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

P. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29095-2023 (ROIK: 23223356595) buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 16 d. 16.05 val., Pustiltos kaime, Paberžės seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė, vairuodamas transporto priemonę „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija). Skundžiamu nutarimu P. M. skirta galutinė 200 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. kovo 19 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą perduotas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų kovo 20 d. nutartimi P. M. nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus, P. M. skundas priimtas nagrinėti (b. l. 58).

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Savo skunde Pareiškėjas teigia, jog su nusižengimu visiškai sutinka, sako kaltės neginčija ir labai gailisi. Tačiau Pareiškėjas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas yra būtinas jo darbui, kadangi dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso meistru, o dėl darbo pobūdžio jam reikia vairuoti klientų paliktus automobilius, taip pat juos testuoti po remonto, be to jo pareigas apima ir detalių tiekimas. Pareiškėjas skunde pažymi, jog yra vienintelis šeimoje turintis teisę vairuoti transporto priemonę. Šeimoje kartu gyvena ir senyvo amžiaus močiutė, kurią jam dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones neteks ir darbo, nes negalės atlikti darbo funkcijų, o tai reiškia neteks ir pajamų. Pareiškėjas prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o vietoje jos paskirti didesnę piniginę nuobaudą bei mano, kad tokiu būdu bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (b. l. 58).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad buvo rugsėjo sekmadienis, važiavo iš kaimo po bulviakasio. Asmuo, važiavęs automobiliu priekyje jo, važiavo gerokai lėčiau nei leidžiamas maksimalus greitis. Teigė, kad toje vietovėje leidžiama važiuoti 90 km/val. greičiu, o tas asmuo važiavo apie 60 km/val. greičiu, nors kelias buvo visiškai tuščias, t.y. priekyje to asmens ar priešpriešinėje juostoje nebuvo transporto priemonių. Vaizdo medžiagoje matyti, kad jo lenkimas prasidėjo prieš stulpelį, o žmogus pradėjo filmuoti prieš stulpelį ir baigė prieš kitą stulpelį, tarp kurių yra 100 m. atstumas, tai truko apie 6 sekundes, todėl paskaičiavus vidutinis to asmens greitis buvo apie 60 km/val. Asmuo, kuris nufilmavo - paprastas civilis, jis pateikė policijai duomenis. Nurodė, jog keistas sutapimas, nes 15-20 minučių iki jo nufilmavimo, nufilmavo ir jo tėtį, tokiu pat būdu išskirtinai lėtai važiuodamas, dėl ko tėtis taip pat jį aplenkė. Paaiškino, kad visi kaime buvo ir kasė bulves, tėtis išvažiavo pirmas, o jis (teismo pastaba – pareiškėjas) pasiliko ilgiau, susitvarkė. Pareiškėjas teigė, kad nubaudė ir jo tėtį, o pagal jo žodžius žmogus priekyje važiavo lėtai, ties kelio ženklinimu, kur punktyrinė linija – didino greitį, o ties siaura ištisine – lėtino. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėtis taip pat jį aplenkė per ištisinę, bet jis neskundė, nes tėčio darbas nesusijęs su vairavimu, jis dirba statybose. Paaiškino, kad kai rašė skundą, tėtis neturėjo teisių, todėl ir parašė, kad šeimoje nėra asmens, kuris turi teises, dabar tėtis jau atgavo. Pažymėjo, kad tame kelyje nebuvo kitų transporto priemonių, tik tas vienas lėtai, apie 60 km/val. greičiu važiuojantis automobilis, kurį jis aplenkė važiuodamas apytiksliai 90 km/val. Važiavo kurį laiką tam automobiliui iš paskos, prieš posūkį nelenkė, nes nesaugu. Jam to asmens elgesys pasirodė panašus į išprovokavimą, tačiau pripažino, kad pats padarė klaidą, daugiau niekada taip nelenks. Teigė, kad vairuotojo teisės labiausiai reikalingos darbui, ir detalių paimti, kad greičiau galėtų klientui atiduoti transporto priemonę ir pratestuoti po remonto. Galutinai prašė skundą tenkinti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo (b. l.67-69).

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija nurodė, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo. Institucija pažymėjo, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Be to pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą. Institucija akcentuoja, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti Pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Institucijos nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Taip pat pabrėžė, jog įstatymas įtvirtina imperatyvą visais atvejais traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Institucijos teigimu, šiuo atveju Pareiškėjui yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Pareiškėjo skundo argumentais dėl šios priemonės neproporcingumo. Institucija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, prašė Pareiškėjo skundo netenkinti ir nutarimą Nr. 10-ANR_N-29095-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23223356595 palikti nepakeistą bei Pareiškėjo skundą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 61-64).

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

P. M. 22023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29095-2023 (ROIK: 23223356595) nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 16 d. 16.05 val., Pustiltos kaime, Paberžės seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė, vairuodamas transporto priemonę „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija). Pareiškėjas su pažeidimu sutinka, jį pripažįsta, tačiau savo skundu prašo teismo Skundžiamą nutarimą pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Šioje administracinio nusižengimo byloje Pareiškėjas neginčija paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjas P. M. prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, motyvuojant tuo, kad vairavimo teisė jam reikalinga siekiant išlaikyti darbo vietą, pasirūpinti senyvo amžiaus šeimos nare. Be to nurodė, kad nusižengimą padarė ir dėl kito vairuotojo, kuris užfiksavo pažeidimą, elgesio. Pažymėjo, kad pastarasis važiavo itin lėtai, atsižvelgus į leistiną maksimalų greitį, be to į aplinkybę, kad kelias buvo tuščias, todėl ir nusprendė jį lenkti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu neginčijo padaryti nusižengimo, teigė, kad daugiau niekada taip nesielgs, tačiau jo poelgį lėmė ir itin lėtai automobiliu važiavusio asmens provokuojantis elgesys.

ANK 34 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, baudos dydis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne didesnis (ilgesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis, specialios teisės atėmimo trukmė nustatomi ne mažesnis (trumpesnis) nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas nustatomi atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-47-976/2022, kt.).

Teismas atkreipia dėmesį tai, kad Skundžiamame nutarime nurodoma, jog nenustatyta nei Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju turėtų būti pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nusižengimo neginčijo ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, paskyrė Pareiškėjui 200 Eur baudą, t. y. didesnę nei numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis. Taip pat buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kurios terminas parinktas atitinkantis minimalų. Teismas, išanalizavęs Pareiškėjo pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, neįvertino aplinkybių visumos, t. y. Institucija neįvertino, kad egzistuoja ne tik Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl ko būtų pagrindas skirti mažesnę nuobaudą, taip pat nevertino Pareiškėjo asmenybės, bei administracinio nusižengimo aplinkybių, jo paaiškinimų dėl nusižengimo padarymo priežasčių.

Administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos aptartos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-935/2022). Teismas pažymi, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją lenkdamas tik dėl to, jog priešais jį važiuojantis automobilis važiavo itin lėtai, kelyje nebuvo kitų transporto priemonių. Atkreipė dėmesį į tai, jog pažeidimą užfiksavusio asmens elgesys buvo provokuojantis. Pabrėžtina ir tai, kad nusižengimas buvo padarytas dienos metu, esant geroms oro sąlygoms ir matomumui, jokių neigiamų padarinių nesukėlė, o eismo intensyvumas buvo itin žemas. Darytina išvada, kad šių aplinkybių visuma rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą, todėl buvo būtina atsižvelgti į šią aplinkybę skiriant administracinio poveikio priemonę.

Apibendrinant, nors administracinio poveikio priemonė taikyta pagrįstai, tačiau teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, o administracinio poveikio priemonės taikymu P. M. kiltų neproporcingai didelės pasekmės. Todėl konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti neskiriant jam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi,

nutarė:

Tenkinti P. M. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29095-2023 (ROIK: 23223356595), dalyje dėl P. M. paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, P. M. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė