Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-02 · Civilinė byla Nr. 2A-397-601/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-02
Bylos Nr.
2A-397-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01205-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas, Evaldas Burzdikas (pran.)
Atsakovas
J. N.
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-397-601/2011(Proceso Nr. 2-17-3-01205-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.7; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Lidija DeksnienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei ir ieškovo atstovei J. K., jos atstovei adv. K. Rakauskienei, atsakovei J. N., jos atstovei adv. J. Spaičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. įstatyminės atstovės J. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1578-722/2010 pagal ieškovo J. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės motinos J. K., ieškinį atsakovei J. N. dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo nepilnamečio vaiko sveikatos sužalojimo atveju, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. K., atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos J. K., ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. N. 4 800 Lt neturtinės žalos, 187,29 Lt turtinės žalos, penkių procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės priteistų lėšų administravimą uzufrukto teise prašo pavesti ieškovo įstatyminei atstovei motinai J. K..

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad 2009-07-17 įvyko įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53), atsakovės J. N. auksaspalvių retriverių veislės šuniui bėgant ir atsitrenkiant į vaiką, vaikui nugriuvus, buvo sužalotas mažametis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl dešinės kojos blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžimo 2009-07-20 buvo paguldytas į KMUK Vaikų chirurgijos skyrių, gydymas buvo tęsiamas iki 2009-10-01 (b. l. 14, 15). Nuo 2009-09-01 iki 2009-10-01 vaikas nelankė mokyklos dėl ligos (b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.63-2-00059-09 specialisto išvadoje nustatyta, kad vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2010-03-08 Kaišiadorių r. apyl. prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 18). J. N. 2010-03-23 Kaišiadorių r. PK VTS PP tyrėjo nutarimu buvo nubausta 500 Lt bauda pagal ATPK 110 str. 5 d (b. l. 17), tačiau 2010-05-10 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nutarimas buvo panaikintas, byla grąžinta Kaišiadorių r. PK (b. l. 33-34). Vaikas dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo – kojos lūžimo juto fizinį skausmą, patyrė nepatogumą daugiau kaip du mėnesius būnant su sugipsuota koja, nelankė mokyklos, negalėjo sportuoti - lankyti stalo teniso treniruočių. Ieškovo atstovė nepateikė įrodymų, kad vaikas po traumos nevisiškai pasveiko, liko liekamųjų reiškinių, kad dėl dvasinių pergyvenimų lūžus kojai, jam gydytojo buvo paskirti raminamieji vaistai. Byloje nenustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas tyčiniais veiksmais, nebuvo padarytas nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas, atsakovės kaltė nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė pažeidė naminių gyvūnų laikymo, vedžiojimo taisykles. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas patenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas laikė, jog šuo bėgo, užkliudė vaiką, šis pargriuvo ir susilaužė koją, todėl tarp šuns veiksmų ir vaiko sveikatos sužalojimo yra priežastinis ryšys. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad šuo priklauso jai nuosavybės teise, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikė šuns kilmės, vakcinacijos dokumentus, todėl iš atsakovės teismas priteisė netiesioginius ieškovo motinos turėtus nuostolius, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais civilinę atsakomybę. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovės prašoma priteisti 187,29 Lt suma turtinei žalai atlyginti (kurią sudaro kelionės išlaidos, išlaidos vitaminams, vaistams (b. l. 10-13), pašto išlaidos) nelaikytina ieškovo patirta turtine žala, pats ieškovas neturi pajamų, kuriomis apmokėtų šias išlaidas, tai ieškovo atstovės – motinos J. K. turtinė žala, todėl sprendė, jog ieškovas ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nėra tinkamas ieškovas, todėl ieškinio dalyje dėl 187,29 Lt turtinės žalos atlyginimo, pakeitė jį tinkama ieškove jo motina J. K.. Teismas nustatė, kad sudėjus čekiuose ir pašto kvituose nurodytas sumas susidaro 181,21 Lt, o ne 187,29 Lt suma, be to, kadangi vitaminai augančiam vaikui reikalingi nepriklausomai nuo to, ar jis susižalojo, ar ne, o pirkti vitaminai „Livol multi total“ nėra specialūs, reikalingi tik patyrusiems kaulų lūžimus vaikams, 21,89 Lt sumos už vitaminus teismas nepriteisė ieškovei, dėl to ieškovės ieškinį dėl jai padarytos 187,29 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisė 159,32 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovams iš atsakovės priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovams priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo įstatyminei atstovei, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės priteisė 47,18 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 22). Kadangi ieškovas ir jo įstatyminė atstovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleisti, valstybei iš atsakovės, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisė 66 Lt žyminio mokesčio ir 1,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės, proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, atsakovei priteisė 593,46 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 50), o valstybei – 9,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo įstatyminė atstovė prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimą ir iš atsakovės ieškovui priteistą žalą padidinti iki 4 800 Lt bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 310 Lt bei panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria iš ieškovės atsakovei buvo priteista 593,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Motyvuose nurodo:

1) teismas nemotyvavo nustatyto neturtinės žalos dydžio, nesivadovavo CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais bei teismų praktika (LAT 2003-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2003, 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-511/2004, 2005-04-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-255/2005);

2) teismas netinkamai vertino ieškovui padaryto sužalojimo pasekmes, ko pasekoje neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį, neatsižvelgė į realias padaryto sužalojimo pasekmes, kad ieškovas daugiau nei 2 mėn. buvo gydomas, patyrė skausmus, nuo 2009-09-01 nelankė mokyklos, patyrė nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, iki 2010-01-01negalėjo lankyti kūno kultūros pamokų. Dėl patirtų sužalojimų patyrė psichologinius (vaikas tapo žymiai jautresnis, blogai miega, paniškai bijo šunų, sutrikdyta vaiko emocinė pusiausvyra) ir fizinius nepatogumus, kol jo koja buvo sugipsuota, jis negalėjo savarankiškai vaikščioti, savęs apsitarnauti;

3) apie sukeltas pasekmes mažamečiam vaikui teismas privalėjo spręsti ne tik pagal sužalojimo mastą, bet atsižvelgiant ir į tai, kokią įtaką minėtas įvykis turės vaiko raidai, jo psichologinei sveikatai, asmenybei, kad pasekmės iki šiol dar nėra išnykusios;

4) teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas prieštarauja suformuotai teismų praktikai (2009-05-18 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai c. b. Nr. 2A-532-275/2009, 2008-11-24 Panevėžio apygardos teismo nutarčiai c. b. Nr. 2A-400-338/2008, 2008-10-20 Šiaulių apygardos teismo nutarčiai c. b. Nr. 2A-352-357/2008);

5) teismas turėjo vadovautus Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nuostatomis (7 p.) ir įvertinti atsakovės kaltę dėl šuns vedžiojimo;

6) teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 93 str. 1 ir 2 d. 98 str. normas, jis turėjo pilnai priteisti ieškovo turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kadangi, iš esmės ieškovo atstovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą buvo patenkintas, o patirtos išlaidos atitiko CPK 98 str. 2 d. reikalavimus;

Atsileipimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal faktiškai pateiktus dokumentus. Motyvuose nurodo:

1) apeliantė nepagrįstai neturtinės žalos priteisimą nagrinėjamu atveju grindžia LAT praktika, kadangi LAT bylų faktinės aplinkybės skiriasi, žalą šiose bylose padarė tiesiogiai patys atsakovai, o nagrinėjamu atveju – atsakovei priklausantis šuo, nesant atsakovės valios, nesant neteisėtų veiksmų ir pilnos kaltės;

2) apeliantė sureikšmina ieškovo sveikatos sutrikdymo poveikį ateityje, kadangi tai nėra esminė aplinkybė, kadangi vaikas nuo patirto sveikatos sutrikdymo jau pasveiko, aktyviai sportuoja, duomenų apie žalą vaiko psichinei sveikatai byloje nėra pateikta;

3) aplinkybė jog vaikas jautrus, nėra pagrindas teigti jog tai psichologinės problemos, kadangi jis toks buvo jau iki įvykio, net gėrė vaistus;

4) atsakovė, tiek, kiek tai padarytų bet kuris rūpestingas ir atidus šeimininkas, užtikrino, kad gyvūno priežiūra ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, šuo bėgiojo privačioje valdoje, vaikai su šunimi gerai sutarė, dažnai žaisdavo, šuo yra gero charakterio niekada niekam nėra įkandęs;

5) ieškovo kaltės ar dalinės kaltės klausimo iki šiol niekas nesvarstė, tačiau būdamas beveik 10 m. amžiaus, matydamas atbėgantį šunį, galėjo pasitraukti, be to, pats ieškovas paaiškino, jog „matyt, kad šuniukas norėjo žaisti“;

6) nepagrįstas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, kadangi pagal formuojamą LAT praktiką 5000-6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas esant šuns savininko baudžiamajai atsakomybei, esant užpuolimui, dažnai – tyčiniams veiksmams, tyčiniam šuns „užsiundymui“, o ne atsitiktiniam šuns „pasipainiojimui po kojomis“, žaidžiant su gerai pažįstamu šunimi;

7) nagrinėjamoje byloje nėra priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų (šuns nepriežiūros) ir ieškovo atstovės galimai patirtų transporto išlaidų bei išlaidų vitaminams;

8) atsakovė dėjo maksimaliais pastangas, kad sušvelnintų nelaimingo atsitikimo padarinius, rūpinosi vaiku.

Teismo posėdžio metu apeliantė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovė ir jos atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 2009 m. liepos 17 d., privačioje M. G. sodyboje, nukentėjusiajam mažamečiui vaikui J. K. (ieškovui), gim. (duomenys neskelbtini), būnant su tėvu L. K. ir jo sugyventine atsakove J. N., atsakovės auksaspalvių retriverių veislės šuo bėgant (žaidžiant) atsitrenkė į vaiką, dėl ko šis pargriuvo ir susižalojo. Tėvas su atsakove pristatė vaiką į gydymo įstaigą, jį lankė, prižiūrėjo. Nustatytas dešinės kojos blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuo 2009 m. liepos 20 d. J. K. buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų chirurgijos skyriuje, o nuo 2009 m. liepos 27 iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. gydytas VĮ Kauno V. T. vaikų reabilitacijos centre. Mokyklos nelankė nuo 2009-09-01 iki 2009-10-01 (b. l. 16). Ieškovės (nukentėjusiojo motinos) ir atsakovės sugyventinio L. K. (nukentėjusiojo tėvo) santykiai konfliktiški.

Byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiajam mažamečiui vaikui J. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio įstatymo straipsnio 2 d. numatyta, kad <...> teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas reguliuojančias neturtinės žalos dydį bei nenukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos. Pažymėtina, kad nustačius tokias bylos aplinkybės kaip: 1) ieškovas (nukentėjusysis) buvo su tėvu ir jo sugyventine bei kitais šeimos nariais, 2) įvykis įvyko privačioje valdoje, 3) sužalojimo pasekmė – ieškovo nugriuvimas po šuns, su kuriuo buvo žaidžiama, atsitrenkimo, t. y. nėra jokių šuns agresyvių (priešiškų vaikui) veiksmų - lojimo ar įkandimo, 4) ieškovas neišsigando šuns, t. y. pats įvykis jam nesukėlė streso, išskyrus patirtą sužalojimą, 5) po įvykio iš karto buvo tėvas ir atsakovė ėmėsi visų galimų veiksmų pašalinti (sušvelninti) galimas neigiamas pasekmes (vežė į sveikatos priežiūros įstaigą, vėliau lankė, rūpinosi), 6) atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes ji gyvendama su L. K. augina savo du vaikus ir L. K. dukrą B. bei rūpinasi teta O. G., gim. duomenys neskelbtini) nėra nustatyta atsakovės kaltės (netiesioginė civilinė atsakomybė, atsakomybė be kaltės), 8) konfliktiški ieškovės ir atsakovės sugyventinio (buvusio ieškovės vyro) santykiai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais padidinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos, nes apeliantės nurodytos tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT 2003-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2003, 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-511/2004, 2005-04-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-255/2005), tiek apygardų teismų (2009-05-18 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai c. b. Nr. 2A-532-275/2009, 2008-11-24 Panevėžio apygardos teismo nutarčiai c. b. Nr. 2A-400-338/2008, 2008-10-20 Šiaulių apygardos teismo nutarčiai c. b. Nr. 2A-352-357/2008) nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės yra skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, o būtent apeliantės nurodomose nutartyse neturtinė žala buvo padaryta tiesiogiai atsakovų arba agresyvių šunų, kurie užpuolė ir sukandžiojo nukentėjusiuosius, kai nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Priešingai, negu nurodo ieškovė, teismų praktikoje, panašiose bylose, netgi nustačius atsakovams baudžiamąją atsakomybę iš jų buvo priteisiama 5 000 Lt - 6 000 Lt neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-352/2009, 2K-19/2008), o panašioje faktinėmis aplinkybėmis situacijoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-173-395/2010, netgi nebuvo pripažinta teisė į žalos atlyginimą.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, nes iš esmės ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos buvo patenkintas. Nustatyta, kad ieškovas (apeliantė) prašė priteisti 4 800 Lt neturtinės žalos, o buvo priteista 600 Lt, t. y. ieškinys patenkintas iš dalies. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo nesilaikyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nuostatų.

Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės (apeliantės) atsakovei priteistina 500 Lt (b. l. 114) už advokatės suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, atstovavimas teisme) apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atsakovei J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas