- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-532-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- S. B., V. B.
- Ieškovas
- D. T.
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Visagino skyrius
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Irena Vapsvienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 44.5.2.7.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 18 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. atstovų pagal įstatymą E. T. ir S. T. ieškinį atsakovams S. B. ir V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos už gyvūno padarytą žalą, atlyginimo, tretysis asmuo Utenos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Visagino skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovo D. T. atstovai pagal įstatymą E. T. ir S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų S. B. ir V. B. solidariai 362,21 Lt turtinės žalos bei 50 000 Lt neturtinės žalos D. T. naudai. Taip pat priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-09-02 apie 19 val., ieškovų nepilnametį sūnų D. T., gim. 2001-09-10, vaikštinėjantį kieme prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), užpuolė ir apkandžiojo atsakovams S. B. ir V. B., priklausantis taksų veislės šuo. Atsakovams priklausantį šunį vedžiojo jų mažametis sūnus V. B., gim. 1999 m. Šuo buvo vedžiojamas pririštas sutrūkinėjusia ir ne kartą surišta virvele. Šuo atitrūko eilinį kartą nuplėšęs pavadėlį ir puolęs ieškovą D. T. jį visą sukandžiojo, tuo metu atsakovų sūnus negalėjo šuns atitraukti nuo ant žemės gulinčio ir šaukiančio nuo skausmo D. T. Sūnui D. T. parbėgus į namus buvo iškviesta greitoji pagalba, o pamačius daugybines plėštines žaizdas kojoje ir rankose, sūnus D. T. buvo pristatytas į Visagino ligoninės priimamąjį nuosavu ieškovų automobiliu. Visagino miesto savivaldybės viešosios įstaigos Visagino ligoninėje buvo nustatyta, kad ieškovų sūnui D. T. padarytos dešinės rankos ir kairės blauzdos daugybinės kastinės žaizdos. Prieš susiūnant žaizdas, D. T. buvo padaryta narkozė, vaikas paguldytas į reanimacijos skyrių, vėliau perkeltas ir iki 2008-09-05 gydytas Visagino ligoninės chirurginiame skyriuje. Vėliau gydymas pratęstas ambulatoriškai. Po minėto įvykio sūnus D. T. tapo neramus, baikštus, kiekvieną kartą matoma aiški baimė net ir iš tolo matomam kokiam nors gyvūnui. Ieškovo D. T. atstovai pagal įstatymą nurodė, jog sūnus D. T. paaiškino, kad vaikščiodamas kieme, pamatė kaip iš už namo kampo išėjęs atsakovų sūnus V., supykęs trenkė pavadėliu per nugarą vedžiojamam šuniui, o pastarasis ištrūko ir pabėgo. Atsakovų sūnus V. sušuko D. T., kad jis nebėgtų ir nejudėtų. D. T. sustojus šuo pribėgo prie vaiko ir dantimis įsikibo jam į koją, o vaikui pargriuvus jį visą kandžiojo. Tik pribėgusi pro šalį ėjusi moteris sugebėjo šunį atitraukti. Ieškovai nurodė, kad dėl jų sūnui D. T. padarytų sužalojimų ant vaiko kūno liko labai gilūs randai, vaiko gydymas tęsiasi gydytojų išrašytais tepalais. Pagal VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichologo-psichoterapeuto 2008-09-23 išvadą, minėtą dieną D. T. be fizinio sužalojimo patyrė psichologinę traumą, kurios padariniai įtakoja tolesnę berniuko būseną bei elgseną. Netikėto užpuolimo metu D. išgyveno didelį emocinį šoką, kas įtakojo trumpalaikius orientacijos bei vegetacijos pažeidimus. Ieškovo atstovų pagal įstatymą manymu, neatmestina, kad šio įvykio pasekmės gali turėti neigiamą įtaką D. T. asmenybės vystymuisi. Ieškovo atstovai pagal įstatymą nurodė, jog vaikas yra labai neramus, augant po sukandžiojimo ant kūno likę randai tik didės, neatmetama, kad vaikui teks atlikti plastines operacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2008-12-22 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų S. B. ir V. B. solidariai 362,21 Lt turtinę žalą ieškovo D. T., naudai. Priteisė iš atsakovų S. B. ir V. B. solidariai 19 000 Lt neturtinę žalą ieškovo D. T., naudai. Ieškinį dalyje dėl 31 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų S. B. ir V. B. ieškovo D. T. naudai atmetė. Teismas nurodė, kad teismui pateiktose nuotraukose užfiksuoti ieškovui D. T. padarytų sužalojimų vaizdai bei po šunų apkandžiojimo likę randai. 2008-09-23 VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichologo-psichoterapeuto išvadoje konstatuota, jog D. T. be fizinio sužalojimo patyrė psichologinę traumą, kurios padariniai įtakoja tolesnę berniuko būseną bei elgseną bei šio įvykio pasekmės įtakojo socialinio aktyvumo sumažėjimą, bendravimo susiaurėjimą, uždarumą. Įvykio pasekmės gali turėti neigiamą įtaką D. T. asmenybės vystymuisi. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. 2008-09-23 VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichologo-psichoterapeuto išvadoje konstatuota, jog D. T. be fizinio sužalojimo patyrė psichologinę traumą. Netikėto užpuolimo metu D. T. išgyveno didelį emocinį šoką, dominuoja pesimistinės nuotaikos. Vis pasikartojantis stresogeninio įvykio išgyvenimas mintyse atsiliepia vaiko miego kokybei, neproporcingai padidėjusiu atsargumu, išgyvenamais baimės jausmais. Šio įvykio pasekmės įtakojo socialinio aktyvumo sumažėjimą, bendravimo susiaurėjimą, uždarumą. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas nurodė, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pareiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ir didelį neatsargumą. Spręsdamas klausimą dėl atsakovų S. B. ir V. B. kaltės formos, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovai pavedė vesti pasivaikščioti taksų veislės šunį nepilnamečiui sūnui V. B., gim. 1999 m., (fiziškai negalinčiam suvaldyti šuns), su nepatvariu pavadėliu (šalys pripažįsta faktą, jog pavadėlis ne kartą buvo sutrukęs ir suraišiotas), bei turint omenyje, jog pasak atsakovų šuo nemėgsta vaikų, jau kelis kartus buvo užpuolęs ir apkandžiojęs žmones (tai patvirtina teismui pateikti Valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos pranešimai, 2004-06-16 ir 2008-04-01 gyvūno stebėjimo lapai, Utenos apskrities VMVT Visagino skyriaus raštai apie I. A. apkandžiojimą ir D. M. apdrąskyma), įvertindamas atsakovų veiksmų kryptingumą ir turinį ir atkreipdamas dėmesį į tai, jog atsakovai žinodami, kad šuo turi būti stebimas atitinkamų institucijų, bei nuo šio stebėjimo pasekmių priklauso tolimesnis ieškovo D. T. gydymas, šiuo šunimi atsikratė (atsakovė S. B. išvežė šunį į Molėtų rajoną, o atsakovas V. B. šunį paskandino), tokius atsakovų veiksmus vertino kaip didelis neatsargumą, pasireiškiantį elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi neužtikrinimu. Teismas taip pat nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Konstatavo, kad atsakovė S. B. dirba UAB „Evikonas“, jos vidutinis darbo užmokestis yra 1 233,50 Lt per mėnesį, be to mokosi Vilniaus universitete Ekonomikos fakulteto 2 kurse. Apie atsakovo V. B. turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, teismui duomenų nepateikta. Atsakovai turi du nepilnamečius vaikus V. B. ir M. A. B. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl teismas sprendė, kad atsakovų finansinė padėtis negali būti pagrindu žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atsakovų prašymas žymiai sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, motyvuojamas tuo, jog pats ieškovas D. T. yra kaltas dėl jam padarytos žalos, atsakovai nurodė, jog ieškovas nesielgė pakankamai rūpestingai, ieškovas ankščiau erzindavo šunį, šuo nemėgo vaikų, todėl atitrūkęs jis puolė ieškovą ir jį apkandžiojo. Išanalizavus visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovui D. T. padaryta žala tiesiogiai susijusi su paties ieškovo tyčia ar dideliu nerūpestingumu. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismo ištirti įrodymai (rašytiniai įrodymai, liudytojų teismo posėdyje duoti parodymai), visos įvykio aplinkybės nepatvirtina atsakovų atsiliepime nurodyto fakto, jog ieškovas D. T. iki užpuolimo ar užpuolimo metu erzino atsakovų šunį ar prie jo lindo. Atsakovų nurodytas faktas, jog šuo nemėgo vaikų, nes pastarieji jį kieme nuolat erzindavo ir skriausdavo, negali būti vertintina ir pripažintina kaip nukentėjusiojo D. T. tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str.), atvirkščiai, esant tokiai situacijai (šeimininkams žinant šuns požiūrį į vaikus) padidinto rūpestingumo ir atidumo pareiga tenka atsakovams (šuns savininkams), o ne aplinkiniams (nagrinėjamu atveju - išėjusiam į kiemą pasivaikščioti vaikui). Aplinkybė, jog atsakovų šuo užpuolė ir apkandžiojo ieškovą atitrukęs nuo pavadžio (nutrukus pasaitėlio), nepanaikina atsakovų atsakomybės. CK 6.267 str. dispozicijoje įstatymų leidėjas numato naminių gyvūnų savininkų atsakomybę ir už iš jų pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į ieškovui D. T. padarytą žalą, patirtą fizinį skausmą ir psichologinę traumą, D. T. išgyvenimus, sužalojimo pobūdį ir laipsnį, žalos pasekmes (t.y. padariniai įtakoja tolesnę berniuko būseną bei elgseną, įtakoja socialinio aktyvumo sumažėjimą, bendravimo susiaurėjimą, uždarumą. Įvykio pasekmės gali turėti neigiamą įtaką D. T. asmenybės vystymuisi), atsakovų S. B. ir V. B. kaltę bei jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovų prašoma suma – 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žala turi būti atlyginta teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros), teismų suformuotą praktiką, yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina ir ieškovui D. T. priteistina 19 000 Lt dydžio neturtinė žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovai S. B. ir V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimą neturtinės žalos dalyje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį netinkamai taikė 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai: pasekmės, žalą padariusių asmenų kaltė, jų turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, vertindamas aplinkybes bei jų išsamiai neištyrė. Vienas iš pagrindinių kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė kuri pasireiškia tyčia arba neatsargumu (CK 6.249 str. 2 d.), o pastarasis skirstomas į paprastą arba didelį neatsargumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Būtina įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Neatsargumas pasireiškia kaip atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų nesilaikymas arba nesugebėjimas objektyviai jų užtikrinti. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga konkrečioje situacijoje jam yra priskirtina. Teismas nustatydamas atsakovų kaltę netinkamai vertino neatsargumo laipsnį. Kaltinant atsakovus nesilaikius Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir Visagino savivaldybės tarybos 2004-11-11 sprendimu Nr.TS-326 patvirtintų „Ne ūkinės paskirties gyvūnų laikymo Visagino savivaldybės teritorijoje taisyklių“ reikalavimų, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nei įstatymas, nei taisyklės nenumato antsnukio taksų veislės šunims, teismas netyrė ir nesiaiškino kokiai šunų grupei priklauso nurodyta veislė, nors tik taip galima konstatuoti ar atsakovai privalėjo savo šuniui uždėti antsnukį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas nepakankamai analizavo žalą padariusių asmenų turtinę būklę, turimą turtą ir gaunamas lėšas, todėl įvertino jų turtinę padėtį netgi neturint visų duomenų. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Abi šalys yra fiziniai asmenys, augina nepilnamečius vaikus, vertinant atsakovų turtinę būklę priteista 19 000 Lt neturtinė žala yra neproporcingai didelė jų gaunamom pajamom ir turimam turtui, ji yra ženkliai didesnė už šiuo metu esančias atsakovų metines šeimos pajamas, o turimas turtas tik butas kuriame gyvena atsakovai su šeima. Teismas neatsižvelgė į atsakovo V. B. paaiškinimą, kad jis nedirba dėl to, kad įmonėje (Kaune) nėra darbo ir netyrė Socialinio draudimo fondo duomenų apie atsakovo pajamas. Tokiu būdu, nesant pakankamų pajamų ir kito turto, priteistos žalos išieškojimas gali būti nukreiptas į šeimos būstą ir atsakovų šeima išmokėjusi tokio dydžio neturtinę žalą taptų socialiai remtinais asmenimis, kuriems vietos savivalda būtų priversta teikti socialinį būstą, taigi rezultate nukentėtų viešasis interesas, teismas priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo. Civilinėje atsakomybėje ieškovas privalo įrodyti atsiradusios žalos (nuostolių) dydį. Bendrųjų žalos (nuostolių) dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad ieškovas privalo pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Šioje byloje daug ieškovo įrodymų pagrįsti tik emocijomis ir prielaidomis laiko požiūriu. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį, šiuo požiūriu priteistos neturtinės žalos dydis taip pat yra neadekvatus ieškovo patirtai turtinei žalai. Kadangi įstatymo normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, šioje konkrečioje byloje teismas nesugebėjo atsiriboti nuo emocijų vertinant šalių parodymus ir išvis vertinant į bylą pateiktų įrodymų visumą bei nekreipė dėmesio į įrodymų byloje trūkumą. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala, kai ji padaryta asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d., tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t.y. ir faktines aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis arba dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Žalą padariusio asmens kaltė yra tik vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės normų dėl neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju atlyginimo aiškinimo ir taikymo praktiką ypač svarbus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra šios žalos pasekmės. Teismas sprendimo 7 puslapyje nurodo, kad įvykio pasekmės gali turėti neigiamą įtaką D. T. asmenybės vystymuisi, tačiau tai yra tik prielaida, kurios pagrindu teismas formuoja neturtinės žalos dydį.
Ieškovo D. T. atstovai pagal įstatymą E. T. ir S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Tretysis asmuo Utenos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Visagino skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kiekvienu konkrečiu atveju turėtų spręsti teismas atsižvelgdamas į visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Atsakovai skunde nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų tikslinga panaikinus teismo sprendimą bylą perduoti naujam nagrinėjimui. Nors teismo sprendime nėra pakankamų motyvų dėl to, kuo pasireiškė atsakovų sūnaus ir jo tėvų nerūpestingumas, vedžiojant šunį, tačiau šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Ieškovai pareiškime teismui nurodė, kad atsakovų kaltė pasireiškė LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 dalies pažeidimu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, jog gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai. Tai reiškia, kad atsakovų, kaip šuns savininkų pareiga buvo pasirūpinti, kad jų turimas šuo nesužalotų žmonių. Tai, ar šuniui būtina uždėti antsnukį, turi nuspręsti šuns šeimininkas, nes jis turi tinkamai įvertinti savo šuns pavojingumą aplinkiniams. Byloje nustatyta, kad atsakovų šuo jau buvo sužalojęs sveikatą I. A. ir D. M., juos apkandžiojęs ir apdraskęs. Šie faktai ir leidžia daryti išvadą, kad šuns šeimininkai turėjo imtis šuns atžvilgiu ypatingų priemonių, kad šuo negalėtų sužaloti žmonių. Tokiomis priemonėmis galėjo būti ir tai, kad tėvai turėjo drausti nepilnamečiam sūnui vedžioti šunį, o jo vedžiojimu užsiimti patys ar užtikrinti, kad šunį vedžiotų kiti suaugę asmenys. Pripažintina, kad byloje nustatytas atsakovų nepakankamas rūpestingumas savo šuns atžvilgiu ir tokiais veiksmais negarantavimas kitų asmenų saugumo.
Pripažintina, kad atsakovų skundas dalyje dėl to, ar tinkamai buvo atsižvelgta į atsakovų turtinę padėtį, nustatant neturtinės žalos dydį, pagrįstas. Teismo sprendime nurodyta, kad atsižvelgiama į atsakovų turtinę padėtį, tačiau kurios aplinkybės turtinės padėties leido teismui daryti išvadą apie 19000 Lt moralinės žalos dydį, kuris atitinka atsakovų turtinę padėtį, nenurodyta. Priimtinas atsakovų paaiškinimas, kad atsakovas V. B. nedirba dėl to, kad įmonėje nėra darbo, paaiškinimas, kad priteista suma ženkliai didesnė už atsakovų gaunamas metines pajamas. Be to, nustatant moralinės žalos dydį reikšminga yra tai, kokia susiformavo teisminė praktika analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovų atstovė nurodė kad pagal teisminę praktiką panašiais atvejais priteisiamas 10000 Lt moralinės žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, vidiniu įsitikinimu, suformuotu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teismine praktika, kad 8000 Lt moralinės žalos dydis atitiks padaryto sužalojimo sunkumą ir atsakovų turtinę padėtį. Teismo sprendimas keistinas, teismui neįvertinus visų bylos aplinkybių tinkamai, t.y. neatsižvelgus pakankamai į atsakovų turtinę padėtį. Pripažintina, kad teismas netinkamai taikė LR CPK 185 str. 1 d., todėl sprendimas keistinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu. Dalinai patenkinus apeliacinį skundą, mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias turi atlyginti valstybei atsakovai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą iš atsakovų S. B. ir V. B. solidariai priteistą ieškovui D. T. neturtinės žalos sumą iki 8000 Lt.
Priteistas iš atsakovų S. B. ir V. B. bylinėjimosi išlaidų sumas valstybės naudai sumažinti iki 120 Lt kiekvienam.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.