- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-400-338/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas (pran.)
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- G. M., E. M.
- Advokatai
- Vitalija Kopūstienė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujat Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo D. S. įstatyminiams atstovams E. S., E. S., advokatei Vitalijai Kopūstienei, atsakovui G. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atstovo pagal įstatymą E. S. ir atsakovų E. M., G. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-191-739/2008 pagal ieškovo D. S. atstovo pagal įstatymą E. S. ieškinį atsakovui G. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už jo vaiko D. S. sveikatos sužalojimą. Nurodė, kad 2007-07-19 su šeima svečiavosi pas draugus Velžio kaime, kartu buvo ieškovo penkerių metų sūnus Dominykas. Netikėtai iš draugų kaimyno G. M. kiemo atlėkė rotveilerių veislės šuo ir puolė sūnų Dominyką. Šuo apdraskė vaikui dešinę koją, įkando į sėdmenis. Ieškovas nuvežė vaiką į Panevėžio apskrities ligoninę, kur buvo išvalytos ir susiūtos šuns įkandimo žaizdos. Dėl atsakovo šuns padarytų sužalojimų ieškovo sūnus patyrė didžiulį išgąstį, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, po įvykio sūnaus bendravimo galimybės labai pasikeitė: jis bijo vienas išeiti į kiemą, tapo irzlus, sunku jį prajuokinti, nors iki šuns užpuolimo buvo labai linksmas, guvus, lengvai bendraujantis vaikas. Dėl tokio sūnaus elgesio pasikeitimo išgyvena visa šeima. Už neprižiūrėto agresyvaus šuns ieškovo sūnui Dominykui padarytą sveikatos sutrikdymą privalo atsakyti šuns savininkas G. M..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. M. ir E. M. solidariai D. S. 900 Lt neturtinės žalos atlyginimą, lygomis dalimis E. S. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti, jog D. S. sukandžiojo ir sužalojimus padarė atsakovams priklausantis šuo. Ieškovai, laikydami naminį gyvūną – šunį, kuris gali sukelti pavojų aplinkiniams, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai pasirūpinti gyvūno priežiūra ir neužkirto kelio žalai atsirasti, todėl privalo žalą atlyginti (CK 6.267 str.). Nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tikslus įvertinimas pinigais yra neįmanomas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į objektyvius kriterijus, nes šuns užpultas ir apkandžiotas vaikas neišvengiamai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, be to, po sužalojimų liko randai. Atsižvelgė į tai, kad pasekmės nėra labai sunkios, ką patvirtina aplinkybė, kad vaiko tėvai dėl vaiko psichologinės būklės nesikreipė pagalbos pas specialistus, nėra nustatyta padaryta turtinė žala, nėra atsakovų tyčios dėl padarytos žalos, į tai, kad yra nustatyta, jog atsakovas G. M. siūlė atlyginti padarytą žalą, bet ieškovo atstovai to nesprendė tarpusavio sutarimu, o kreipėsi į teismą. Todėl teismas, įvertinęs aptartų kriterijų visumą ir pritaikęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neturtinės žalos dydį nustatė 900 Lt. Žalos atlyginimą priteisė ją patyrusiam D. S. iš abiejų atsakovų solidariai, nes jie yra sutuoktiniai ir jų civilinė atsakomybė kilo dėl jiems abiems jungtinės nuosavybės teise priklausiančio ir jų abiejų prižiūrimo šuns padarytos žalos (CK 6.6str., 6.267str., 6.279str., 3.109str.).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas pagal įstatymą E. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui D. S. didesnį neturtinės žalos atlyginimą ir lygiomis dalimis E. S. turėtas advokato pagalbos išlaidas. Ieškovo atstovas nesutinka su ta teismo išvada, kad nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tikslus įvertinimas pinigais yra neįmanomas. Nurodo, kad prašoma 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai maža, vertinant vaiko sveikatos būklę, psichologines pasekmes po sužalojimo, vertinant jo pasikeitusį elgesį ne tik po sužalojimo, bet ir dabar. Todėl teismo priteista 900 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, ieškovo atstovo nuomone, yra aiškiai per maža.
Atsakovai E. M., G. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas liečiančias įrodymų vertinimą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovai teigia, kad ieškovo atstovas nepateikė nei vieno faktinio, tiesioginio įrodymo, kuriuo pagrindu būtų buvę galima padaryti išvadą, kad ieškovui įkando atsakovų šuo. Teismas byloje rėmėsi tik ieškovo atstovų pagal įstatymą paaiškinimais, kurių pagrindu padarė išvadą, kad įkandęs šuo priklauso atsakovams. Tik iš ieškovo atstovų pagal įstatymą paaiškinimų, duotų ligoninės priėmimo skyriuje, veterinarijos tarnybai, buvo surašyti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad šuo priklauso atsakovams, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių teismo išvadą apie ieškovui įkandusio šuns priklausymą atsakovams. Atsakovai teigia, jog byloje esantys liudytojų R. ir V. I. paaiškinimai, policijos surinkta medžiaga, atsakovų paaiškinimai, veterinarijos gydytojo paaiškinimai leidžia padaryti išvadą priešingą padarytai teismo. Atsakovai nurodo, kad siekimas taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, rodo tik atsakovų gerą valią ir tos aplinkybės negalima panaudoti kaip ieškinio pagrįstumo pripažinimo fakto.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovas pagal įstatymą E. S. atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovą D. S. apkandžiojo atsakovų E. ir G. M. šuo. Atsakovai, siekdami išvengti atsakomybės, teismui nurodė versiją, kad rotveilerių veislės šuns, kuris, kaip teigė ieškovo atstovai, apkandžiojo jų sūnų, atsakovai neturi. Tačiau byloje esančios aplinkybės šį teiginį paneigia.
Atsakovai atsiliepimu į ieškovo atstovo E. S. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o jų apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovai nurodo, kad ieškovai savo apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog teismo priteista iš atsakovų 900 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, todėl keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo įstatyminio atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1d. 3p, 326 str. 1d. 1p.).
Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog D. S. sukandžiojo ir sužalojimus padarė atsakovams Morkūnams priklausantis šuo. Nors atsakovai neigia turėję juodos spalvos šunį, tačiau bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ieškovo įstatyminių atstovų teiginiai, kad jų mažametį sūnų apkandžiojo būtent toks šuo, pasitvirtino. Byloje yra šuns apžiūrėjimo aktas, kuriame įrašyta, kad šuo juodos spalvos vietinės veislės. Šį aktą pasirašė atsakovė E. M.. Atsakovų elgesys neadekvatus jų aiškinimams, kadangi atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jų pasakojimą apie turėtą šviesų šunį. Atsakovų nuoroda į tai, kad šuo išvežtas į kitą vietovę ir jo nepateikė apžiūrai, bei ieškovo įstatyminiams atstovams, kad šie galėtų patvirtinti ar paneigti šio šuns užpuolimą, kurio metu sužalotas vaikas. Tai, kad Panevėžio rajono policijos komisariato Velžio policijos nuovados pareigūnai nenustatė, kad būtent G. M. priklausantis šuo sužalojo D. S., nepaneigia fakto, jog Morkūnai turėjo tamsų šunį. Policijos tyrimo medžiaga surinkta formaliai siekiant atsakyti į nuovadoje užregistruotą pareiškimą. Analizuojant policijos tyrimo medžiagą, matyti, kad joje nėra nei vieno Velžio gyvenvietės Vyturio gatvės gyventojo apklausos protokolo apie tai, kokį šunį turėjo atsakovai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. M. sodyboje buvo nufotografuotas baltos spalvos šunelis, pririštas prie ūkinio pastato. Nuotraukoje matyti stambus, į vilkšunį panašus tamsus šuo. Tai visiškai neatitinka atsakovų aiškinimo kaip atrodė jų turimas šuo. Be to, veterinarijos tarnybai domintis atsakovų šunimi, atsakovai neakcentavo, kad jų šuo yra baltas ir nepanašus į tokį, koks aprašytas apžiūrėjimo akte. Kolegija konstatuoja, kad D. S. sukandžiojo ir sužalojimus padarė atsakovams priklausantis šuo ir atsakovams tenka pareiga atlyginti jų laikyto šuns padarytą žalą. Atsakovų civilinė atsakomybė kilo dėl jiems abiems jungtinės nuosavybės teise priklausiusio ir jų abiejų netinkamai prižiūrėto šuns padarytos žalos (CK 6.6str., 6.267str., 6.279str., 3.109str.).
Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkindamas ieškinį akcentavo į tai, kad pasekmės nėra labai sunkios, nes vaiko tėvai dėl vaiko psichologinės būklės nesikreipė pagalbos pas specialistus, nėra nustatyta padaryta turtinė žala, nėra atsakovų tyčios dėl padarytos žalos, jog atsakovas G. M. siūlė atlyginti padarytą žalą, bet ieškovo atstovai to nesprendė tarpusavio sutarimu. Kolegija nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija, kadangi pirmos instancijos teismas pernelyg formaliai vertino tai, kad mažamečiui vaikui neprireikė rimtesnės gydytojų pagalbos. Toks išgyvento įvykio vertinimas, kokį pateikė teismas skundžiamame sprendime atitiktų tik šuns prisiartinimą prie mažamečio vaiko ir agresyvų lojimą, bet ne užpuolimą, juo labiau, kad vaikas buvo šuns sukandžiotas ir šuns įkandimai yra užfiksuoti nuotraukose. CK 6.250 str. 1d. yra pateikta neturtinės žalos sąvoka, kurioje akcentuojama į asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją. Mažamečio vaiko asmenybė nėra susiformavusi, jos formavimuisi didelę reikšmę turi aplinkos veiksniai nuo kurių priklauso emocinė būsena, pasitikėjimas aplinka ir jos asmenimis. Esant tokiems įvykiams, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, vaikas ilgam praranda pasitikėjimą aplinka, sutrikdoma jo emocinė pusiausvyra, atsiranda perdėtas baimės ar pavojaus jausmas. Mažamečio D. S. išgyvenimai turi būti teismo įvertinti pinigais žymesne dalimi, nei tai akcentavo pirmos instancijos teismas, todėl kolegija iš dalies tenkina ieškovo įstatyminio atstovo apeliacinį skundą ir didina priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 4900 Lt, atitinkamai priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti. Priteisti iš G. M. ir E. M. solidariai D. S. 4900 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš G. M. ir E. M. po 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir po 73 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.