Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

apeliaciniame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008m.gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui P. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Teismas teisingai pasisako ir daro išvadą, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau faktiškai be jokių motyvų reikalavimą sumažino nuo 18000 Lt iki 4000 Lt. Iš teismo pozicijos akivaizdu, kad svarbiau ne padarytos žalos realus atlyginimas ir svarbesnė vertybė yra ne sveikata, bet atsakovo turtinės padėties pablogėjimas. Toks teismo vertinimas pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir nėra pagrindo mažinti reikalavimą būtent dėl jo sunkios materialinės padėties. Pirmiausia turėjo būti vertinami nukentėjusio asmens patirti išgyvenimai, skausmas. Geranoriškumo dėl žalos atlyginimo iš atsakovo pusės nebuvo, neteikė jokios piniginės kompensacijos, neatlygino žalos net iš dalies, už vaistus neužmokėjo. Tik gavęs ieškinį iš teismo jis pašto perlaida pasiuntė 200 litų.

2) Teismas neteisingai sumažino neturtinę žalą iki 4000 litų, nes tokia suma yra neadekvati padarytiems sužalojimams, patirtiems išgyvenimams ir negali kompensuoti atsiradusias neigiamas pasekmes. Reikalaujama 18000 suma nėra didelė ir nėra pagrindo tokią sumą mažinti, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, į patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Paties sužalojimo fakto neginčijo ir atsakovas, kad apkandžiojo būtent jo šuo, ieškovė pasekmes jaučia iki šiol ir galbūt jaus visą gyvenimą, nes skausmas paaštrėja esant orų permainoms. Šuns įkandimo vietose liko randai visam gyvenimui, kurie subjaurojo kūną, išsivystė paniška baimė šunims, atsirado depresinis sutrikimas. Šuns padarytos žaizdos yra ypatingai skaudžios ir labai ilgai bei sunkiai gyja. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino ne reikšmingas aplinkybes, sužalojimą, pasekmes, o visą dėmesį skyrė atsakovui, kiek atsakovas pasiūlė, tiek teismas ir priteisė, nors tai yra visiškai neteisinga. Po įvykio šuo vėl lakstė palaidas ir atsakovas nepasirūpino aplinkinių saugumu, o gyventi tapo dar baisiau, kadangi gyvena kaimynystėje ir bijo, kad patirtas košmaras bet kada gali pasikartoti. Į šias aplinkybes teismas taip pat neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, tačiau neturtinės žalos priteisimo dalyje, kolegija taikydama materialinės teisės normas, reguliuojančias neturtinės žalos atlyginimą, sprendimą pakeičia.

Ieškovės apeliacinis skundas paduotas dėl Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo neturtinės žalos priteisimo dalyje. Tokiu būdu, kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose dėl jo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 str.1.). Ieškovė R. M. patirtą neturtinę žalą įvertino 20000 litų, iš kurių 2000 litų bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas atlygino. Kolegija, įvertindama padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. vasario 23 d. apie 13 val. Akmenės rajone (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M. gyvenamojo namo kieme, ją sukandžiojo kaimyno P. J. šuo. Akmenės rajono apylinkės prokuratūros medžiagoje ir priimtoje nutartyje fiksuojamos įvykio aplinkybės, kad šuo iššoko iš voljero, nubėgo į kaimynystėje esantį kiemą ir užpuolė tuo metu per kiemą einančią R. M. (b.l.10). Byloje neįrodyta atsakovo spėjama versija, kad galimai ieškovė pati išprovokavo tokį šuns elgesį. Byloje esantys įrodymai - administracinės bylos medžiaga, liudytojų K. G., Stefanijos J. B., E. Š., R. K. (b.l. 87, 126) parodymai, šios atsakovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina. CK 6.282 str. reglamentuojamos nuostatos, kad nukentėjusio asmens kaltė nėra preziumuojama, o jo kaltės dydį privalo įrodyti atsakovas. Tokiu būdu, kolegija vertina, kad byloje nenustatytas ieškovės veiksmų didelis neatsargumas ir tai turi reikšmę įvertinant neturtinės žalos dydį.

Iš byloje esančių Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto poskyrio specialisto išvadų Nr.G162/07(13)(b.l.7), epikrizės 61/151/63/797 (b.l.12), 2008-03-12 išrašo iš medicininių dokumentų (b.l.66) bei VĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre vedamos ieškovės asmens sveikatos istorijos matyti, kad šuo sukandžiojo ieškovei blauzdas, šlaunis, dilbius ir žastus. Nuo 1 cm iki 8 cm dydžio daugybinių kąstinių žaizdų pirminis chirurginis sutvarkymas naudojant žaizdų drenažą bendrinėje nejautroje buvo atliktas VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.250 str. 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Teismas teisingai nesiėjo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijaus su ieškovei padaryta palyginti nedidele turtine žala. Nurodė sprendime, jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teises ginamos vertybės sužalojimo, tai šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis.

Teismas pagrįstai įvertino žalos padarymo aplinkybes, kurios kolegijos nuomone, buvo susijusios su itin dideliais išgyvenimais, stipriu stresu. Sprendime konstatavo, kad ieškovė buvo užpulta įnirtusio ir nekontroliuojamo šuns, kurio agresijos protrūkis buvo nevaldomas, o antpuolio trukmė, pabaiga ir padariniai – neprognozuojami, todėl ieškovė patyrė didelį išgąstį, sąlygotą intensyvių pergyvenimų ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl gyvybės.

Šios teismo išvados yra itin reikšmingos priteisiant neturtinę žalą. Kolegija iš dalies padidindama priteisiamą neturtinę žalą, kartu atsižvelgia ir į kitas žalos padarymo aplinkybes bei pasekmes. Ieškovė buvo užpulta nuosavame kieme, kur žmogus turėtų jaustis itin saugus, į tai, kad ieškovė yra vidutinio amžiaus moteris, sukandžiotos blauzdos yra matomoje kūno vietoje, likę randai subjaurojo kūną, pakeitė estetinę išvaizdą. Ieškovės reakcija į stresą buvo itin didelė, gali jausti baimę, jautrumą ir ateityje, gali tekti ieškoti psichologinės pagalbos.

Įstatyme nėra tikslių kriterijų, nustatančių asmens išgyvenimų laipsnį ir to pasekmėje atsiradusios neturtinės žalos dydį. Kiekvienu atveju nustatytini individualūs kriterijai, atitinkantys žalos padarymo aplinkybes ir apsprendžiantys neturtinės žalos dydį sumine išraiška. Kolegijos nuomone, vien apeliacijos padavimas rodo, kad priteista ieškovei 4000 Lt žala nekompensuoja patirtos skriaudos, streso ir sužalojimų pasekmių bei nevertintina kaip apeliantės noras praturtėti. Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė minimalų atlygintinos žalos dydį, todėl kolegijos nuomone, yra pagrindas padidinti atlygintinos žalos dydį iki pusės ieškovės R. M. prašomos sumos t.y. iki 10 000 litų ( iš kurių 2000 litų yra padengta), kuri optimaliai kompensuotų patirtą neturtinę žalą.

Apylinkės teismas mažindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, atsakovo elgesį po žalos padarymo. Kolegija įvertindama šiuos CK 6.250 str., 6.282 str. 3 dalyje numatytus kriterijus, atkreipia dėmesį, kad žalos dydžiui turi reikšmės ne bet kokia atsakovo turtinė padėtis, o tik sunki turtinė padėtis. Atsakovas neįrodė šios aplinkybės nustatyta tvarka, todėl ši aplinkybė nustatant žalos dydį nėra reikšminga.

Kolegija įvertina kaip teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė, jog atsakovas ir jo šeima po įvykio buvo geranoriški ir dėmesingi ieškovei, iškart suteikė jai pagalbą, lankė ją ligoninėje, teikė neatlygintiną pagalbą apdirbant ieškovės žemę, atsakovas atsiprašė ieškovės, pats rodė iniciatyvą atlyginti jos patirtą žalą, sumokėjo ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės yra pagrindas užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, mažinti ieškovės prašomą priteisti žalą. Todėl apeliacinio skundo šiuo aspektu netenkina.

Tuo pačiu kolegija atsižvelgia į atsakovo kaltės formą, pobūdį, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu. Priežastinis ryšys su atsiradusia žala susijęs su atsakovo veiksmais, tiksliau neveikimu ir atsakovo šuns padaryta žala yra atsakovo veiksmų (neveikimo) rezultatas. Teismas sprendime teisingai motyvavo ir tai įrodyta bylos dokumentais, kad atsakovas savo šunį laikė voljere, tačiau priežiūra nebuvo visiškai pakankama, nes šuo ištrūkdavo iš voljero. Atsakovo neatsargumas patvirtina, kad yra CK 6.248 str. 3 dalyje preziumuojama kaltė, pasireiškusi atsakovo nerūpestingumu, nes atsakovas nenumatė, kad gali kilti neigiamos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Tokiu būdu, kolegija įvertinusi aptartus motyvus ir įvertinusi panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką daro išvadą, kad minimalus ar ieškovės reikalaujamas žalos dydis neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų. Konkrečiu atveju 10 000 litų žalos dydis atitiktų neturtinės žalos ribas ir CK 6.250 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus. Įvertinus, kad atsakovas 2000 litų žalą yra padengęs, neatlyginta žalos dalis nustatytina 8000 litų. Todėl kolegija Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą pakeičia ir ieškovei R. M. priteisia 8000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas CPK 93 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo neturtinę žalą padidinti ir priteisti iš atsakovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8000 (aštuonis tūkstančius) litų neturtinės žalos bei 1304 (tūkstantį tris šimtus keturis) litus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. J. 255 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis) litus žyminio mokesčio ir 11,10 Lt(vienuolika litų 10 ct) pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.