- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-173-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Lina Gervelienė, Ilona Leketienė
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovei advokatei Linai Gervelienei, atsakovės S. K. atstovei advokatei Ilonai Leketienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-179/2009 pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovei S. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susijusios su sveikatos sutrikdymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2225 Lt turtinės žalos ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 45 min. jai kartu išėjus su liudytoja U. J. iš namų, einant (duomenys neskelbtini) jas užpuolė atsakovės S. K. baltas šuo (amerikiečių buldogas), kuris lojo, urzgė, buvo iššiepęs dantis ir labai ją išgąsdino. Ji nuo patirto išgąsčio parkrito ant žemės. Krisdama ant žemės nusibrozdino dešinės rankos du pirštus. Buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, kuri suteikė jai pirmąją pagalbą. Dėl patirto išgąsčio, streso ir sužalojimo ieškovė 10 dienų buvo gydoma ligoninėje, o po to buvo gydoma ambulatoriškai. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta turtinė žala, nes turėjo gydimosi išlaidų. Jai reikėjo pirkti vaistus, už kuriuos sumokėjo 381,5 Lt, tai patvirtina pateikti jos kvitai ir sąskaitos. Dėl gydimosi neteko dalies darbo užmokesčio. Jai buvo išduota nedarbingumo pažyma. Dėl gydimosi neteko 1844 Lt darbo užmokesčio. Viso jai padaryta turtinė žala siekia 2225 Lt. Dėl šuns užpuolimo atsakovė buvo nubausta administracine tvarka – 400 Lt pinigine bauda. Taip pat dėl šio įvykio ieškovė patyrė didelį išgąstį, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat yra išlikę liekamieji sveikatos padariniai. Visa tai įvertino 15000 Lt neturtine žala.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš
M. Š. 2000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1059 Lt už teismo medicininės ekspertizės atlikimą S. K. ir 34,95 Lt turėtų pašto išlaidų valstybei. Teismas darė išvada, kad nėra pagrįstų duomenų įrodančių, jog atsakovės šuo būtų sužalojęs ir sutrikdęs ieškovės M. Š. sveikatą, nes šuo jos net nepalietė. Teismas nurodė, jog ieškovė ir pati neneigė, kad išbėgęs šuo jos fiziškai nepalietė ir neapkandžiojo, o tik pamačiusi šunį išsigando, prarado sąmonę, paslydusi pargriuvo ant žemės ir nusibrozdino dešinės rankos pirštus. Ieškovei atsiradę nuostoliai dėl jos sveikatos atstatymo nesukėlė sąlygų dėl priežastinio ryšio tarp pažeidėjos priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo nukentėjusiai. Iš byloje esančių įrodymų, atsakovės šuo ieškovės sveikatos nesutrikdė ir jos fiziškai nesužalojo. Ieškovės dešinės rankos nubrozdinimai, atsirado dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo, be priežastinio ryšio atsakovei atlyginti nuostolius dėl jos pačios savo veiksmais patirtos žalos (LR CK 6.282 str.). Nesant sveikatos sužalojimo laipsnio, be patirtos materialinės žalos, negalima ir reikalavimo teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Iš pateiktos byloje teismo ekspertizės išvados teismas nustatė, kad nėra galimybės nustatyti sveikatos pablogėjimo laipsnio procentine išraiška, po įvykio metu patirto išgąsčio. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, objektyviais įrodymais, kad jos lėtinės ligos paūmėjo po išgąsčio ir patirtas išgąstis turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui. Be to, iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų bei bylos duomenų teismas nustatė, kad šalys gyvendamos kaimynystėje ilgus metus konfliktavo, nesutarė, todėl neatmetė galimybės, kad ieškovė turėdama pyktį dėl patirto išgąsčio ir nugabenimo į ligoninės priėmimo skyrių galėjo simuliuoti. Liudytojų U. J. ir R. Z. parodymus teismas vertino subjektyviai, nes jos taip pat su atsakove turi asmeniškumų ir yra suinteresuotos bylos baigtimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 2225 Lt turtinei žalai ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas. Vertindamas įrodymus, teismas turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo pripažinti neįrodžius, kad nuo atsakovės šuns užpuolimo sutriko ieškovės sveikata, o dešinės rankos pirštus ji susižalojo dėl didelio neatsargumo. Liudytojų U. J., R. Z., O. B. K., E. M. parodymai neginčijamai patvirtino, kad ieškovė buvo užpulta atsakovės šuns - amerikiečių buldogo. Liudytoja U. J. su atsakove nėra net pažįstama, jos nebendrauja, todėl jokio asmeniškumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad amerikiečių buldogas yra priskirtinas agresyvių šunų veislei ir jie yra labiau pavojingi aplinkiniams žmonėms, jų laikymui keliami didesni reikalavimai nei kitų veislių šunims. Atsakovė grubiai pažeidė Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 18 punktą. Atsakovė nepakankamai rūpestingai laikė savo šunį, dėl ko jis išbėgo į gatvę be antsnukio ir sukėlė pavojų ieškovės sveikatai, netgi gyvybei, nes dėl patirto išgąsčio jai buvo įtartas miokardo infarktas. Apeliantė nurodo, jog abejotina, ar ji galėjo simuliuoti simptomus, kurie jai buvo nustatyti kliniškai tiek GMP darbuotojos, tiek ligoninės priėmimo skyriuje ją apžiūrėjusio gydytojo, t. y. aukštas kraujo spaudimas, širdies tachikardija, kūno tremoras.
2. Teismo išvadą, kad dešinės rankos nubrozdinimai atsirado dėl didelio ieškovės neatsargumo, paneigia specialisto išvada Nr. G 889/07 (06) ir ekspertizės aktas Nr. EG -419/09(06), o GMP kvietimo kortelėje ir ligoninės priėmimo skyriaus asmens sveikatos istorijoje dešinės rankos pirštų sužalojimai nebuvo užfiksuoti todėl, kad ieškovė tą dieną nebuvo apžiūrėta traumatologo, jai buvo teikiama medicininė pagalba dėl gyvybiškai svarbių sveikatos problemų, o ne dėl pirštų sužalojimo. Ieškovės griuvimo nuo patirto išgąsčio teismas negalėjo laikyti dideliu neatsargumu. Apeliantė nurodo, kad ji griuvo, nes nuo didžiulio išgąsčio jai pasidarė silpna, aptemo akyse. Taigi, griuvimą tiesiogiai įtakojo agresyvaus šuns puolimas, ir tarp šuns užpuolimo ir ieškovės dešinės rankos sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
3. Byloje yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos (CK 6.246 - 6.249 str.). Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. ji negarantavo, kad jos agresyvus šuo neišbėgs iš namo kiemo į gatvę ir nesukels pavojaus aplinkiniams žmonėms. Pamačiusi, kad ieškovę su U. J. puola amerikiečių buldogas ir prašant jos atitraukti šunį, atsakovė elgėsi abejingai, ir neskubėjo pasiimti šunį, tyčiojosi, kad gerų žmonių jos šunys nepuola ir pan. Be to, naminių gyvūnų savininko atsakomybę numato CK 6.267 str., t.y. šio straipsnio pagrindu atsakovei kilo netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 2 d.). Šuns užpuolimu ieškovei padaryta žala, kurią sudaro išlaidos dėl sveikatos grąžinimo, negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų jos užpuolęs ir išgąsdinęs šuo, ko pasėkoje ilgai buvo nedarbinga ir nebuvo išmokėtas darbo užmokestis 1844 Lt sumoje (CK 6.249 str. 1 d.).
4. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovei atsiradę nuostoliai dėl sveikatos atstatymo nesukėlė sąlygų dėl priežastinio ryšio tarp pažeidėjos priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir žalos ieškovei atsiradimo. Teismas netinkamai įvertino specialisto išvadą Nr. G 889/07(06) ir ekspertizės aktą Nr. EG- 419/09(06), kuriuose išsamiai nurodyta ieškovės gydymosi eiga po šuns užpuolimo patirto išgąsčio. Ekspertizės akto išvados 4 punkte nurodyta, kad įvykio metu patirtas išgąstis, stresas galėjo įtakoti iki sužalojimo buvusių lėtinių susirgimų pablogėjimą bei užsitęsusį ambulatorinį gydymą. Procentinę įtakojimo išraišką ekspertas neturėjo galimybės nustatyti. 2007-11- 30 GPM kvietimo kortelėje Nr. 13738 yra aprašyta ieškovės būklė po patirto išgąsčio. 2007-11-12 Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyriaus asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad po šuns užpuolimo ieškovei pakilo kraujospūdis, pykino, skaudėjo krūtinę ir kt. Apžiūrėjęs gydytojas nustatė situacinę reakciją, pirminę arterinę hipertenziją. 2007-08-12 ieškovė buvo apžiūrėta bendrosios praktikos gydytojos, kuriai skundėsi pablogėjusia savijauta po šuns užpuolimo. Nuo 2007-08-12 iki 2007-08-22 ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ji nukreipta psichoneurologo konsultacijai. Pas psichiatrą ji lankėsi 2007-08-16 ir 2007-08-22, jai paskirtas medikamentinis gydymas, diagnozuota ūminė reakcija į stresą. Apeliantė nurodo, kad ją kankino nemiga, įkyrios mintys, baimės jausmas, stiprūs skausmai krūtinėje. 2007-08-22 jai buvo įtartas miokardo infarktas, buvo paguldyta į ligoninę. Nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas iki 2007-12-11. Po šuns užpuolimo ieškovei žymiai suprastėjo sveikata, paūmėjo anksčiau buvę susirgimai, ypač širdies ligos, atsirado psichologinio pobūdžio problemos, kurių anksčiau ji neturėjo. Sveikatos būklė iki dabar prasta, nuolat naudoja medikamentus. Be to, po šuns užpuolimo ieškovės darbingumo lygis sumažėjo 10 procentų, ir pasikeitė darbingumo lygio nustatymo pagrindinė diagnozė - ja tapo hipertenzinė širdies liga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, vertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, iš kurių padarė išvadas ir priėmė teisingą sprendimą. Iš byloje pateiktų įrodymų, akivaizdu, jog šuo ieškovei sveikatos nesutrikdė, jos fiziškai nesužalojo. Atsakovės šuo net nebuvo prisilietęs prie ieškovės. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės liudytojai. 2007-08-12 ieškovė nebuvo apalpusi ir nugriuvusi, todėl dešinės rankos pirštų įvykio metu ji nenusibrozdino. Šie nubrozdinimai atsirado dėl pačios ieškovės neatsargumo ar kitų nežinomų priežasčių. 2007-08-12 medikai ligoninės priėmimo skyriuje ieškovei dešinės rankos pirštų sužalojimų nediagnozavo. Specialisto išvadoje Nr. G 889/07 (06) konstatuota, kad apeliantei odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti jos nurodytu laiku ir jos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau tai tik apeliantės teiginiai, kuriuos užrašo specialistas. Taip pat medicininės ekspertizės išvados nepatvirtino fakto, jog apeliantei 2007-08-12 sutrikdyta sveikata. Ekspertas padarė išvadą, jog apeliantės įvykio metu patirtas išgąstis, stresas galėjo įtakoti iki sužalojimo buvusių lėtinių susirgimų pablogėjimą, nustatyti įtakojimo procentinę išraišką nėra galimybės. Ekspertas konstatavo, jog ieškovei neįgalumas tiek 2007, tiek 2008 metais nustatytas dėl lėtinių širdies ligų ir kraujagyslinių sistemos susirgimų bei gretutinių lėtinių atramos-judėjimo aparato susirgimų. Pagrindinis susirgimas dėl neįgalumo po įvykio nepasikeitė, gretutiniai susirgimai taip pat. Apeliantei sergant anksčiau minėtomis ligomis, reikalingas tęstinis, nuolatinis gydymas visą likusį jos gyvenimą. III lygio gydymo įstaigoje pateikta galutinė išvada - krūtinės angina. Nėra jokių medicininių duomenų, jog paūmėjusi. Apeliantei nebuvo taikyti jokie naujausi gydymo metodai, nes jų taikyti ir nereikėjo. Dėl senų lėtinių ligų, naujo gydymo neskyrė. Rekomendavo dietą ir mankštas. Po įvykio diagnozuoti ritmo sutrikimai, tačiau neįrodyta jog minėti sutrikimai, provokuoti 2007-08-12 įvykio. Apeliantę po įvykio pykino, ji vėmė. Neužfiksuota neurologinė simptomatika ir nėra psichneurologo jokios diagnozės, patvirtinančios sveikatos sutrikimus. Iš medicininių dokumentų matyti, kad apeliantei reiškėsi daug subjektyvių simptomų. Objektyvių duomenų, diagnozių, pagrįstų medicininiais tyrimais, byloje nepakanka, kad įrodyti apeliantės sveikatos sutrikimus, susijusius su patirtu išgąsčiu, stresu. Objektyvių duomenų, įrodančių hipertenzinę krizę, atsiradusią dėl įvykio, taip pat nėra. Apeliantė nedarbinga apie tris mėnesius buvo ne dėl patirto streso, išgąsčio, o dėl širdies, kraujagyslių lėtinių ligų ir stuburo ligų, turėtų iki įvykio. Neurologo konsultuota tik dėl stuburo. Užsitęsti gydymas galėjo ir dėl apeliantės nepilno gydymosi, kad galėtų kuo ilgiau simuliuoti ir pasiekti tikslą - atkeršyti atsakovei. Kadangi dėl atsakovės kaltės apeliantės sveikata sutrikdyta nebuvo, taigi materialinės ir turtinės žalos atlyginti apeliantei nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 363 straipsnio 1 dalis).
Apeliantės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl to, kad 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 45 min ji buvo užpulta atsakovės S. K. netinkamai prižiūrimo šuns, kuris nors ir nesužalojo ieškovės tiesiogiai, tačiau dėl patirto išgąsčio ieškovė patyrė didelį emocinį šoką, nugriuvo ir nežymiai susižalojo (t. 1, b. l. 1, 4-9). Kadangi ieškovei atsakovė jokia forma nei turtinės žalos, patirtos ryšium su laikinu sveikatos sutrikdymu ir nedarbingumu, nei moralinės žalos, patirtos dėl didelio streso ir gilių dvasinių išgyvenimų, neatlygino, ieškovė prašė teismo priteisti jai dėl atsakovės kaltės padarytą 2225 Lt dydžio turtinę bei 15000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Atsižvelgdama į bylos medžiagoje esančias aplinkybes, kolegija pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo įrodinėtinos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismui buvo privalu išsiaiškinti visas aplinkybes, kurias šalys turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą privalėjo visų pirma atsižvelgti į atsakovės kaltės laipsnį dėl atsiradusių pasekmių bei vadovautis protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įstatyme įtvirtintas rūpestingumo pareigos pažeidimą, nes būtent jis ir sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog neteisėtais veiksmais dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose (ginčo atveju gyvūnų laikymo taisyklėse ) nustatytų pareigų nevykdymas bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, laikytina, jog teismas netinkamai įvertino atsakovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos neatsiradimo fakto nebuvimą bei netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas (CPK 330 straipsnis). Būtent dėl šio materialinės teisės normų pažeidimo skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės M. Š. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo dalyje pripažintinas pagrįstu, ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė M. Š. savo reikalavimus atsakovei reiškė, remdamasi bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.245 – 6.248 ir 6.250 straipsniuose. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškovė, teigdama, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų privalėjo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, taip pat atsakovės S. K. kaltę.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė 2007 – 08 – 12 su kartu ėjusia U. J. (duomenys neskelbtini) buvo užpulta atsakovei S. K. priklausančio šuns, dėl ko išsigando ir traukdamasi atgal nualpo, parkrito ant žemės, tuo patirdama nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes be pačios apeliantės paaiškinimų, patvirtina liudytojų U. J. ir R. Z. parodymai bei medicininių dokumentų duomenys (t. 2, b. l. 18; 45; 78; 79). Tuo pačiu pažymėtina, jog atsakovės kaltę dėl ieškovei padarytos žalos patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarnybos 2008 m. sausio 10 d. nutarimu (t. 1, b. l. 10) buvo nubausta administracine 400 Lt dydžio bauda.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovė, paleidusi agresyvios veislės šunį be pavadėlio ir antsnukio, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes ji turėjo ir galėjo numatyti žalingas pasekmes, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovei priklausančio šuns puolimo ir ieškovės padarytų sveikatos sutrikdymų yra priežastinis ryšys ( CK 6.247 straipsnis ). Nurodytų aplinkybių pagrindu, kolegija sprendžia, jog atsakovei ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos dėl netinkamos šuns priežiūros yra pagrįstas, nes CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatyminė nuostata, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės ieškovei tenkintinas iš dalies, t. y. jai priteistina turtinės žalos atlyginimo suma patvirtinta byloje pateiktais medikamentų įgijimo kvitais ir sąskaitomis faktūromis (t. 1, b. l. 21 – 50) bei dalis nuostolių, patirtų ieškovės M. Š. dėl laikinojo nedarbingumo sumoje 1000 Lt.
Tuo pačiu tenkindama ieškovės ieškinį iš dalies, kolegija sprendžia, kad likusioje ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų dalyje tenkinti ieškinio nėra pagrindo. Tokią išvadą kolegija daro todėl. Kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų dėl 15000 Lt dydžio neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo.
Pripažindama pagrįstu neturtinės žalos atmetimą, kolegija pažymi, kad ieškovei sveikata buvo sutrikdyta ne dėl atsakovės šuns įkandimo, kuris to padaryti faktiškai ir nebandė, o dėl nukentėjusios neadekvačios reakcijos pamačius atbėgantį ir lojantį atsakovės šunį , dėl ko ji neteko sąmonės ir pargriuvo. Be to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje atmestų ieškovės ieškininių reikalavimų dalyje, jog nepamatuotam ir neadekvačiam konfliktinės situacijos vertinimui tarp šalių lemiamos reikšmės turi ta aplinkybė, kad teik ieškovė, tiek jos iniciatyva apklaustos liudytojos U. J. ir R. Z. yra konfliktiniuose santykiuose. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek iš 2009 – 06 – 11 Ekspertizės akto Nr. EG – 419/09 (06 ) išvadų (t. 2, b. l. 47-51), tiek iš medicininių ir kitų dokumentų matyti esminės žalos ieškovės sveikatai dėl atsakovės kaltės nebuvo padaryta ir nepatenkinama jos sveikatos būklė jokiu būdu nesietina su atsakovės veiksmais, todėl priteisti ieškovei iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą turtinės žalos atlyginimo dalyje, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės M. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis CPK 88, 93,98 straipsniais perskirstytinos ir priteistinos šalims bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina pateikti teismui rašytiniai įrodymai. Kadangi ieškinys tenkinamas 5,8 proc., o atmetamas 94,2 proc., iš atsakovės ieškovei priteistina 87 Lt (1500 Lt x 5,8 proc.) advokato pagalbos išlaidų, o iš ieškovės atsakovei priteistina 4200,38 Lt (4459 Lt x 94,2 proc.) advokato pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 326 ir 331 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės M. Š. ieškinio reikalavimas dėl 2225 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovės S. K., panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:
Priteisti iš atsakovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 87 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4200,38 Lt (keturis tūkstančius du šimtus litų, 38 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.