- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2-28-753/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Ieškovas
- K. U.
- Atsakovas
- L. U.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Rimvydas Buržinskas
dalyvaujant ieškovei K. U., jos atstovei advokatei J. Ž., atsakovui L. U., jo atstovui advokato padėjėjui Rimvydui Buržinskui, išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei L. M.,
nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. U. patikslintą ieškinį atsakovui L. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo L. U. patikslintą priešieškinį santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais, išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, santuokinio turto padalijimo, išlaikymo iš sutuoktinio nustatymo, išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. U. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo L. U. kaltės, trijų nepilnamečių vaikų – A., A. ir L. – gyvenamąją vietą nustatyti su ja; vaikų su atsakovu bendravimo tvarką nustatyti tokią: 1) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių (2 ir 4) penktadienį, 17 val., pasiima visus tris nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti juos į ją tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17 val., vaikų ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį; 2) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš penkias dienas, per vaikų ugdymo įstaigose nustatytas kasmetines atostogas bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 7 dienų, vasaros laikotarpiu – iki 14 dienų, tačiau ne daugiau kaip pusę vaikų atostogų laiko; 3) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, pasiima nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti juos į ją tą pačią dieną iki 20 val. šių švenčių dienomis: neporiniais metais – sausio 1 d., Velykų pirmą dieną, gegužės 28 d., liepos 1 d., liepos 30 d., gruodžio 24 d.; poriniais metais – Velykų antrąją dieną, gegužės 29 d., liepos 2 d., liepos 31 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25 arba 26 d., gruodžio 31 d., ir kiekvienais metais – gegužės 14 d. bei Tėvo dieną; 4) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas į ją tos pačios dienos 20 val.; 5) ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti tinkamas sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais: L., A. ir A. U.; nuo ieškinio teisme gavimo dienos priteisti iš atsakovo vaikų – A. ir L. – išlaikymui po 116 Eur, o A. išlaikymui – 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismo posėdyje padidino prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydį – A. ir L. – išlaikymui po 162 Eur, o A. išlaikymui – 182 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo: L. U. priteisti 1/3, o K. U. – 2/3 turto dalis; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 2896,20 Eur rinkos vertės 1999 m. gamybos automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. U. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 10136,70 Eur rinkos vertės 2010 m. gamybos automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. U. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, t. y. 57,92 Eur rinkos vertės indaplovę, įsigytą 2010 m., 57,92 Eur rinkos vertės skalbimo mašiną, įsigytą 2009 m., 20,27 Eur rinkos vertės konvekcinę krosnelę, įsigytą 2009 m., 28,96 Eur rinkos vertės pirktą naudotą indaują, 20,27 Eur rinkos vertės dulkių siurblį, 144,81 Eur rinkos vertės televizorių „Samsung“, įsigytą 2011 m., 28,96 Eur rinkos vertės 1 dalį medinės sekcijos, įsigytą 2010 m., 28,96 Eur rinkos vertės dvigulę lovą, įsigytą 2010 m., 2,9 Eur rinkos vertės iš gatvės parsineštą televizoriaus stalelį, 14,48 Eur rinkos vertės įsigytą naudotą drabužinę, 14,48 Eur rinkos vertės neveikiantį televizorių „Samsung“, 14,48 Eur rinkos vertės 2001 m. vaikams pirktą televizorių „Sony“, 14,48 Eur rinkos vertės kilimą, pirktą 2010 m., iš viso 448,89 Eur vertės turtą priteisti L. U.; atsakovui priteisti 1148,84 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovei atitenkančio turto dalį, nukrypstant nuo lygių dalių principo; priteisti ieškovei 1500 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir visas bylinėjimosi išlaidas; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti U. pavardę (t. 2, b. l. 138-146).
Atsiliepimas
Ieškovės K. U. pateiktu atsiliepimu nesutiko su atsakovo L. U. patikslintu preišieškiniu. Šiame atsiliepime ir savo patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad santuoką šalys sudarė (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas buvo priimtas apgalvotai. Ilgą laiką šalys gyveno gražiai, kartu augino vaikus. Visus bendro gyvenimo metus kiek įmanydama stengėsi dėl savo šeimos, buvo gera žmona – ištikima, lojali, jautė pagarbą atsakovui, visokeriopai jį rėmė, rūpinosi juo; buvo pavyzdinga mama. Vyrui gavus paskyrimą išvykti į kitą šalį, metusi visus darbus Lietuvoje, po kurio laiko išvažiavo su šeim pas jį, ten gyveno, rūpinosi šeimos namais, buitiniais reikalais, prižiūrėjo vaikus. 2013 m. rugsėjį ieškovė darbe buvo paskirta dirbti naktinėmis pamainomis, šeimoje prasidėjo konfliktai, atsakovo priekaištavimai, įžeidinėjimai, didelis pavydas. Ieškovė niekada nėra palikusi savo vaikų namuose vienų be priežiūros. Užmigdžiusi vaikus ji eidavo į darbą, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kur tekdavo daug dirbti, kad vaikams ir šeimai nieko netrūktų. Darbo grafikas buvo pamaininis. Vaikus ateidavo prižiūrėti jos mama V. G. arba vaikai likdavo su tėčiu. Dėl SMS žinučių kilusio šeimyninio konflikto metu, anot ieškovės, ji buvo mušama ir smaugiama, tačiau pareiškimą rašyti atsisakė dėl to, kad vėliau atsakovui nekiltų problemų darbe, ji stengėsi būti lojali sutuoktiniui. Visi išgyvenimai, stresas, kitos ieškovės sveikatos problemos (dideli galvos skausmai, migrenos priepuoliai, pykinimas), padidėjęs jautrumas, miego sutrikimai atsirado dėl to, kad atsakovas savo kaltais veiksmais pažeidė santuokines pareigas, kas ir nulėmė santuokos nutraukimą. Atsakovas yra visiškai abejingas ir nelojalus savo šeimai. Dėl jo veiksmų ieškovė patyrė ne tik stresą, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, su ieškove jis elgiasi žiauriai, nepakenčiamai, jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, žemina, įžeidinėja. Jai padaryta neturtinė žala. Atsakovas visada buvo pavydus, jo priekaištavimai, įtarinėjimai niekada nebuvo pagrįsti. Jis viską išsigalvodavo, nuolat paranojiškai tikrino jos telefoną ir be pagrindo kabinėdavosi. Jo pateikti telefoninių pokalbių įrašai visiškai neinformatyvūs, juose nėra jokio pagrindo kaltinti ieškovę neištikimybe, tik tai, kad pats atsakovas provokuoja, kaltina, įtarinėja. Atsakovas ne kartą yra skambinęs ieškovei, uždavinėjęs provokuojančius klausimus ir bandęs įrašinėti pokalbius. Be šios išklotinės atsakovas daugiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės neištikimybę. Įrodymų, kad ieškovė 2014 m. Valentino dieną praleido pajūrio viešbutyje su kitu vyru, taip pat nepateikta. Ieškovė buvo išvykusi tą laisvą dieną stintų šventę su draugių kompanija, kurioje nebuvo nė vieno vyro. Atsakovas apie tai žinojo, nes paprašytas prižiūrėjo vaikus. Ieškovės įsitikinimu, tai, kad jis niekur nebenorėdavo važiuoti ar kartu eiti, niekur nebuvo jam įdomu, jis netgi atsisako dalyvauti vaikų renginiuose (koncertuose, konkursuose, klasės renginiuose), tapo pasyvus dėl savo pomėgio lošti. Savo pareiškimu, kad nėra visų vaikų tėvas, atsakovas labai įskaudino ieškovę, tačiau ji neprieštaravo DNR tyrimams tėvystei nustatyti, nors niekada neabejojo, jog vaikai tikrai atsakovo, o jis minėtus tyrimus atliko slapčia, neinformavęs ieškovės. Atsakovo nuogąstavimai ir vėl nepasitvirtino. Svarbiausia aplinkybė, dėl kurios ėmė blogėti šalių santykiai – atsakovo neištikimybė: 2013 m. lapkritį jis prisipažino ieškovei, kad buvo neištikimas – lankėsi viešbutyje Olandijoje. Dėl to santykiai šeimoje pradėjo blogėti, ieškovė pradėjo jaustis labai nuvertinta, pažeminta, įžeista, nepilnavertė. Negalėdama susitaikyti su vyro neištikimybe, išėjo miegoti į gretimą kambarį, bet nepuolė skirtis, norėjo išlaikyti šeimą dėl vaikų. Ji tikėjo, kad praėjus laikui ji su tuo susitaikys ir toliau gyvens kartu; vyro niekada nežemino, nieko jam nesakydavo, kentėjo savyje. Atsakovas savo neištikimybės neneigė ir ieškovės mamai, kuriai ji apie tai papasakojo. Ieškovė nesutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Vaikai nuolat ir nepertraukiamai gyveno ir gyvena su ieškove jos tėvams priklausančiame erdviame bute, ji jais tinkamai rūpinasi, jie prižiūrėti, turi geras sąlygas; žino vaikų poreikius, rūpinasi iškilusiomis sveikatos problemomis. Ji labai myli visus tris vaikus. Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovė yra dirbanti, be to, kad vaikams būtų lengviau pragyventi, užsiima papildomais darbais, t. y. ruošia maistą renginiams, įvairioms šventėms. Šalims gyvenant kartu, ieškovė ne kartą yra ruošusi maisto užsakymus atsakovo darbovietėse organizuojamoms šventėms. Atsakovas supranta, kad vaikai nori pabūti su juo, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl to nesiima, nesidomi vaikais, jų mokslu, lankomais užsiėmimais, pasiekimais, visiškai jų nelanko, taigi yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, nekontaktuoja; į ieškovės skambučius bei prašymus pabendrauti su vaikais nereaguoja. Per visą šitą laikotarpį atsakovas vaikus buvo pasiėmęs du kartus: pirmąjį buvo nuvežęs į kino teatrą, antrąjį – padaryti DNR tyrimus. Ieškovė niekada nedarė ir nedaro jokių kliūčių bendrauti, ji nori, jog atsakovas su visais vaikais bendrautų vienodai, neišskirdamas nei vieno vaiko, nes visi vaikai myli tėtį, jo laukia ir nori bendrauti. Atsakovas neateina pas vaikus, nepasiima jų pas save, šventiniu laikotarpiu neatvyko į vaikų renginius mokykloje ir darželyje, nepasidomėjo, kaip jiems sekėsi. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, užklasines veiklas (duomenys neskelbtini), turi įprastinę aplinką, režimą, kurio tėvas nežino, jie prisirišę prie mamos ir savo namų aplinkos, kuri yra tinkama augti ir vystytis, todėl keisti jų gyvenamąją vietą nėra jokio pagrindo. Ieškovės tėvų butas ilgą laiką buvo šeimos namai, atsakovui iš jo išėjus ieškovė su vaikais toliau ten gyvena ir ateityje gyvens. Ieškovės tėvai sutinka, kad ji su vaikais nepertraukiamai ir neterminuotai ten gyvenų, jie turi ir kito turto. Atsakovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš ieškovės priteisimo atmestini kaip išvestiniai. Ji prašo nustatyti patikslintame ieškinyje jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas prašydamas išlaikymo dydžio vaikų poreikių nedetalizuoja, nes, kaip mano ieškovė, su vaikais nebendrauja ir poreikių nežino. Ieškovė nurodo, kad A. U. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko vaikų lopšelį darželį „Žvaigždutė“. Berniukas sparčiai auga, todėl nauji rūbai bei avalynė jam reikalingi kiekvienam metų laikui. Keičiasi ir maisto racionas. A. yra aktyvus, domisi aplinkiniu pasauliu, todėl mama stengiasi kuo labiau praplėsti jo akiratį naujais edukaciniais žaidimais, knygelėmis, išvykomis. Berniukas labai nori lankyti muzikos studiją „Tagretukas“ (19 Eur/ mėn.), tačiau mamos pajamų ir tėčio pervedamo 300 Lt. t. y. 86,89 Eur, išlaikymo nepakanka. Be pagrindinių poreikių berniukas turi ir specialiųjų – jam diagnozuotas alerginis dermatitas, kuris, gydytojų teigimu, ypač paūmėja nerviniu pagrindu. A. yra paskirtas gydymas, mama periodiškai turi lankytis gydymo įstaigoje, sekti ligos eigą, naudoti paskirtus vaistus. A. U. yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini), lanko muzikos studiją „Tagretukas“, dažnai dalyvauja įvairuose renginiuose, koncertuose, konkursuose. Kelionių, startinių mokesčių bei sceninės aprangos išlaidas turi padengti tėveliai. Be to, mergaitė turi labai ilgus išpuoselėtus plaukus, nuolatos dalyvauja ilgakasių konkursuose. Išlaidos plaukų priežiūrai bei dalyvavimui konkursuose sudaro didelę pinigų sumą. L. U. yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini), mokosi gerai. Berniukas yra aktyvus, smalsus, labai domisi kompiuteriais, programavimu ir tam jam reikalingos priemonės. Bendros išlaidos vaikų higienai, vitaminams bei vaistams susirgus per mėnesį taip pat sudaro nemažą pinigų sumą. Ieškovė yra dirbanti, jos atlyginimas – apie 500 Eur (pagrindinis atlyginimas su priedais). Nekilnojamojo turto neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. L. U. ganamos mėnesio pajamos yra 811 Eur. Jis asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Visai neseniai jis įgijo naują automobilį Toytota Corola. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Šalių turtinė padėtis bei galimybės užsidirbti yra skirtingos, nes su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai. Darbingo amžiaus, išsilavinimą turintis, sveikas atsakovas prie vaikų išlaikymo gali prisidėti proporcingai daugiau. Šiuo metu vaikams išlaikyti mokamo 86 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis aiškiai nepakanka, todėl ieškovė paramos nuolat prašo savo tėvų. Jie padengia visus buto, kur ieškovė gyvena su savo trimis vaikais, komunalinius ir kitus patarnavimo mokesčius, prisideda ir prie kitų ieškovės bei nepilnamečių vaikų būtiniausių išlaidų. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 300 Eur. Kiekvienas iš tėvų, jei vaiko poreikiai būtų minimalūs, turėtų skirti išlaikymui po 150 Eur. Šalių turtinė padėtis, galimybės užsidirbti yra skirtingos, todėl atsakovas išlaikymui turėtų skirti daugiau nei ieškovė bei daugiau nei nustatytas minimalus išlaikymas. M. A. ir L. ir A. U., atsakovo poreikių tenkinimui liktų daugiau nei mėnesinė alga. Su prašoma priteisti vaikams išlaikymo dydžio suma -166 E. A. ir L., o 145 Eur mokėjimo suma A. atsakovas jau buvo sutikęs, pasirašydamas ir teismui pateikdamas 2015 m. sausio 16 d. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl yra pagrindas manyti, jog jis turi visas galimybes jį tokio dydžio mokėti. Santuokoje įgytą registruotiną turtą sudaro: 2896,20 Eur vertės 1999 m. gamybos automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 10136,70 Eur 2010 m. gamybos automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti L. U. vardu. Tokias automobilių vertes atsakovas buvo nurodęs jau minėtoje Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, tačiau dėl neaiškių priežasčių teikia teismui naujas vertes. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo reikalaujama bendrasantuokinio turto padalijimo tvarka. Ji mano, kad atsakovas nenurodo jokių motyvų, kodėl transporto priemonės atitektų jam. Automobilis ieškovei labai reikalingas, nes ji kas dieną turi vežti vaikus į mokyklą, į būrelius, konkursus, koncertus, A. periodiškai į gydymo įstaigą, vykti į savo darbo vietą. Kadangi automobilis Jeep Grand Cherokee yra vyriškas, jo variklis galingas, naudoja daugiau kuro, mažiau manevringas važinėti mieste, ieškovei su vaikais juo važinėti yra nesaugu ir nepatogu, ji neturi užtektinai lėšų šį automobilį naudoti savo ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Išlaidos, tenkančios Jeep Grand Cherokee ieškovei būtų per didelės. Atsakovas teigia, kad šis automobilis yra techniškai tvarkingas, juo galima naudotis, taigi, ieškovės nuomone, jis priteistinas jam. Ieškovė šiuo metu naudojasi automobiliu Honda Accord, ji ir vaikai yra prie jo pripratę, su juo važinėti jiems patogu. Kadangi su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, patogiau, ekonomiškiau ir saugiau naudotis šiuo automobiliu, kuris yra naujesnis, geresnės būklės, žymiai ekonomiškesnis – įdiegta dujinė įranga. Nurodydamas automobilių vertes atsakovas byloje yra nenuoseklus, su kiekvienu procesiniu dokumentus jas vis kelia, nepateikdamas jokių svarių įrodymų, patvirtinančių realią automobilių vertę. Ieškovė taip pat nurodo, kad visi atsakovo nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įsigyti Vokietijoje 2009-2010 m., jie buvo pirkti internetinėje parduotuvėje e-bay.de, įsigyti aukciono būdu, daugelis jų kainavo po 1 Eur, kiti – rasti tiesiog gatvėje. Dalį parsivežtų daiktų abipusiu susitarimu šalys padovanojo artimiesiems, kadangi visų netuyrėjo, kur dėti; dalį daiktų pirko ieškovės motina, kuriai jie buvo atvežti; dalį atsakovas yra išvežęs ir išdalinęs. Taigi atsakovo pridėtas transportavimo sąrašas neatitinka tikrovės, tik pagrindžia aplinkybę, kad visi daiktai buvo vežami iš Vokietijos į Lietuvą ir kad buvo šeimai, tačiau nepagrindžia, kad ir praėjus 5 metams yra, o jų draudimo polisas nepatvirtina daiktų buvimo natūroje ir realios kiekvieno daikto vertės. Ieškovė pateikė daiktų, esančių namuose, sąrašą, kitų daiktų nėra. Kilnojamus daiktus, esančius šeimos gyvenamojoje vietoje, ji sutinka atiduoti L. U. ir prašo juos jam priteisti. Ieškovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovas niekada nesikreipė į ją dėl kilnojamųjų daiktų grąžinimo. Kitų dalintinų kilnojamųjų daiktų, išskyrus transporto priemones, nėra. Ieškovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad pas ją, adresu, kuriuo gyvena šeima, t. y. (duomenys neskelbtini), yra 57,92 Eur rinkos vertės indaplovė, įgyta 2010 m., 57,92 Eur rinkos vertės skalbimo mašina, įgyta 2009 m.; 20,27 Eur rinkos vertės konvekcinė krosnelė, įgyta 2009 m.; 28,96 Eur rinkos vertės indauja, kuri pirkta naudota; 20,27 Eur rinkos vertės dulkių siurblys (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neveikiantis, nors atsakovas su tuo nesutiko); 144,81 Eur rinkos vertės televizorius „Samsung“, įgytas 2011 m. (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neveikiantis, nors atsakovas su tuo nesutiko); 28,96 Eur rinkos vertės sekcija – 1 dalis (medinė); 28,96 Eur rinkos vertės dvigulė lova, įgyta 2010 m.; televizoriaus stalelis, parsineštas iš gatvės, kurią rinkos vertę ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė 2,89 Eur, tačiau teismo posėdžio metu abi šalys susitarė, kad parsineštas iš gatvės daiktas nevertintinas; 14,48 Eur rinkos vertės drabužinė, įgyta naudota; 14,48 Eur rinkos vertės neveikiantis televizorius „Samsung“; 14,48 Eur rinkos vertės televizorius „Sony“, pirktas 2001 m. vaikams; 14,48 Eur rinkos vertės kilimas, pirktas 2010 m.; planšetinis kompiuteris, pirktas vaikui, todėl nėra dalintinas ir trauktinas į turto balansą; indai, ir drabužiai, kurie yra beverčiai, iš viso 445,91 Eur rinkos vertės turtas (t. 2 , b. l. 138-146, t. 3, b. l. 86-91). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 695 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, jos interesus byloje atstovaujant advokatei J. Ž. (byloje pateikta atskaita apie honoraro panaudojimą): patikslinto ieškinio rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, kitos teisinės paslaugos – derybos derinant tarp šalių taikos sutartį, atsiliepimo į priešieškinį rengimas, atskirojo skundo rengimas (t. 3, b. l. 32, 33, 35, 36).
Šalies argumentai
Atsakovas L. U. patikslintu priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės K. U. kaltės, neskiriant šalims termino susitaikymui; nepilnamečių vaikų – A., L. ir A. U. – gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje; bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, priteisti vaikams materialinį išlaikymą iš ieškovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 90 Eur, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, priklausomai nuo infliacijos; santuokoje įgytus kilnojamuosius neregistruotinus daiktus (baldus, buitinę techniką, įvairius buities reikmenis, indus, knygas), kurių vertė 18825,30 Eur, priteisti ieškovei, pas kurią jie šiuo metu ir yra; priteisti iš ieškovės jam 450,35 Eur kompensaciją už gaunamą mažesnę bendro santuoktinio turto dalį (18825,30 Eur – 17924,59 Eur = 900,71 Eur: 2); palikti ieškovei turimą santuokinę U. pavardę, priteisti iš ieškovės teismo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 16-27). Atsaovas L. U. byloje pateiktu priešieškiniu prašė santuokoje įgytas transporto priemones padalinti, jam priteisiant 2010 m. automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodęs jo vertę 10136,70 Eur (35000 Lt), ieškovei priteisti automobilį JEEP Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2896,20 Eur (10000 Lt) vertės (t. 1, b. l. 63-68).
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas L. U. prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Patikslintame priešieškinyje ir atsiliepime jis nurodė, kad jo ir ieškovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų: L. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. jie negyvena santuokinio gyvenimo, neveda ir bendro ūkio, todėl šeima faktiškai iširo, atsakovas yra tvirtai apsisprendęs nutraukti santuoką. Santuokos pradžioje santykiai su ieškove buvo geri. Jie iš esmės pablogėjo 2013 m. pabaigoje, kai ieškovė pradėjo slėpti ir nesakyti atsakovui, kur praleidžia laiką be jo. Dėl darbo atsakovui dažnai tenka dirbti ir naktimis bei važinėti į komandiruotes (misijas ir pan.). Jis sužinojo, kad ieškovė vakare užmigdžiusi vaikus išeina iš namų ir naktį praleidžia atsakovui nežinomose vietose neaišku su kuo, grįžta vartojusi alkoholio. Ir jam nakvojant kambaryje su vaikais, ryte prabudęs dažnai pastebėdavo, jog namuose ji nenakvojo, grįždavo tik paryčiais. Ieškovės kaltinimai dėl jo neištikimybės Olandijoje neturi jokio pagrindo, o ji pati veda amoralų gyvenimo būdą. Ji nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, slapta susitikinėja su atsakovui žinomais, bet nepažįstamais asmenimis, su santuokinėje nuosavybėje esančiu prabangiu automobiliu važinėja kartu su atsakovui nepažįstamais vyrais, įžeidinėja atsakovą primesdama nepagrįstus įtarinėjimus dėl didelių sumų pralošimo kazino, vaikščiojimo į viešnamius. Esminis apsisprendimas atsakovui įvyko, kai 2014 m. rugsėjo 5 d. apgirtusi ieškovė susirašinėjo telefonu su kažkuo SMS žinutėmis. Paėmęs iš jos telefoną ir peržiūrėjęs žinučių turinį atsakovas pamatė meilės prisipažinimus. Skaitant žinutes, ieškovė puolė jį spardyti, smūgiuoti kumščiais ir kandžiotis, o, pamačiusi, jog jėga telefono neatims, iš sūnaus telefono bendrosios pagalbos tarnybos telefonu pranešė, jog atsakovas prieš ją naudoja smurtą. Atvykę pareigūnai ieškovei nustatė 2,22, o atsakovui – 0,76 promilių girtumus. Ieškovė nesistengia turėti daugiau pajamų šeimos išlaikymui, reikalauja kuo daugiau lėšų iš atsakovo, nepagrįstai prašo dalinti sutuoktinių turtą santykiu 1/3 ir 2/3, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo. Matydamas anksčiau minėtą ieškovės elgesį, atsakovas pagrįstai kelia klausimą dėl ieškovės galimybės pačiai auginti tris nepilnamečius vaikus. Ieškovė teismui nepateikė jokių atsakovo neištikimybės bei žiauraus su ja elgesio įrodymų. Atsakovo sveikatos stovis atitinka padidintus – statutinio pareigūno fizinius bei psichologinius reikalavimus, todėl neturi jokio pagrindo ir ieškovės teiginiai, kad jis yra psichiškai nestabilus, ją muša, smaugia ir kitaip žaloja. Nuo pat šeimos sukūrimo atsakovas rūpinosi mažamečiais vaikais, šeima, jos išlaikymu – dirbo pastovų darbą, vyko į karines misijas, kad gaėtų uždirbti daugiau pinigų, tačiau ieškovė pinigus švaistė ne pirmaeiliams poreikiams tenkinti, be atsakovo žinios dingdavo piniginės lėšos sąskaitose. Ieškovė, pasak atsakovo, pastoviai keičia darbovietes, o jos sveikata pablogėjo dėl nevengimo vartoti alkoholinius gėrimus, dėl to, kad slapta susitikinėja su atsakovui žinomais, bet nepažįstamais asmenimis ir tai jai kelia pastovų stresą. Jokie atsakovo veiksmai neįtakoja ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo, todėl neturi pagrindo prašymas priteisti kompensaciją. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji tapo dalinai nedarbinga, kas galėtų būti nustatyto nedarbingumo lygio pažyma, kt. Nei atsakovas iš ieškovės, nei ji iš jo išlaikymo nereikalauja. Atsakovas nesutinka, kad nepilnamečių vaikų – L., A. ir A. U. – gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų, gyvenamąjį plotą tenka nuomotis. Nors ieškovė deklaruoja, kad nedraudžia atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau faktiškai tai daryti draudžia. Jis daug kartų telefonu prašė atsakovės leisti jam matytis su vaikais, paimti juos savaitgaliui, nuvežti dukrą į konkursą Kaune, tačiau ji kategoriškai tai uždraudė, pareikšdama, jog su vaikais jis galės pasimatyti tik, kai bus nustatyta bendravimo tvarka. Vaikai yra jau ne maži, prie jo prisirišę, todėl atsakovas pageidauja, kad gyventų kartu su juo, juo labiau, kad ieškovė deklaruoja, jog jai pablogėjusi sveikata, sunku pragyventi ir išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas niekada nevengė teikti vaikams išlaikymo, nes savo vaikus myli ir nori, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Šiuo metu nepilnamečiams – L., A. ir A. U. – išlaikymą atsakovas teikia kiekvienam vaikui po 86,89 Eur kas mėnesį. Atsakovo mėnesio pajamos yra vidutiniškai 570 Eur atlyginimas ir 240 Eur maistpinigiai ir butpinigiai. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, iš ieškovės priteistinas toks išlaikymas, kokį dabar moka atsakovas. Atsakovė nurodytoms aplinkybėms nepateikia įrodymų, pavyzdžiui, ji teigia, kad atsakovas neseniai įsigijo naują automobilį Toyota Corola, tačiau dar 2011 m. Šį automobilį yra įsigijusi atsakovo giminaitė. Atsakovas visą santuokinį turtą įvertina 36749,89 Eur, nurodo, kad jį sudaro: 3348,01 Eur ir 14576,58 Eur vertės automobiliai ir 18825,30 Eur bendrai įsigyti neregistruotini kilnojamieji daiktai. Nekilnojamojo turto santuokoje jie neįgijo. Atsakovo vardu yra įgiję automobilius: Jeep Grand Cherokee ir Honda Accord, kurių vertes atsakovas grindžia UAB „Emprekis“ nustatytomis rinkos vertėmis. Kadangi automobiliai yra labai skirtingos vertės, nei ieškovė, nei atsakovas nesutinka jų pasidalinti natūra. Nors ieškovė nurodo, kad automobilis Jeep Grand Cherokee yra sugedęs ir nevažiuojantis, jis turi galiojantį techninės apžiūros aktą, yra apdraustas ir yra eksploatuojamas. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo daug kilnojamųjų daiktų: baldų, butinės technikos ir pan. Visi jie liko pas ieškovę, ji atsakovui jų atiduoti iš karto geruoju nesutiko, o kai jų daugelio dėl atsakovui nežinomų priežasčių nebeliko, siūlo atsakovui pasiimti, todėl prašo bedrai įsigytus neregistruotinus kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovei. Šiuo metu daugelio jų gali ir nebebūti (parduota, išdalinta, išmesta ir pan.). Kilnojamieji daiktai buvo įgyti atsakovui tarnaujant NATO pajėgose Vokietijoje. Iš teismui pateikto UAB „Kraustymo komanda“ 2011 m. birželio 22 d. priėmimo–perdavimo akto matyti, kad iš Vokietijos daiktai buvo paimti ir pristatyt atsakovui ieškovės tėvų adresu; kad pervežami daiktai skirti šeimos poreikiams tenkinti – baldai, buitinė technika. Krovinys buvo apdraustas 100000 Lt (28962 Eur) – iš draudimo poliso kopijos matyti, jog baldų vertė – 45000 Lt, butinės technikos – 12000 Lt (3475,44 Eur), rūbų – 23000 Lt (6661,26 Eur), kitų smulkių daiktų – 5000 Lt (1448,10 Eur), žaislų – 5000 Lt (1448,10 Eur), indų – 4000 Lt (1158,48 Eur), knygų – 6000 Lt (1737,72 Eur). Kadangi žaislai ir dalis rūbų buvo skirti vaikams, tai jų vertė į bendrą dalintiną turtą neįtrauktina. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad daiktai prikti 2011 m., dalinai yra nusidėvėję, kilnojamųjų daiktų vertę atsakovas nurodo 18825,30 Eur. Atskovas tvirtina, jog bendrų kreditorių ir skolininkų sutuoktiniai neturi (t. 3, b. l. 4-10).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
L. U. ir K. U. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių r. sav. administracijos CMS (t. 1, b. l. 6).
Santuokos metu gimė: (duomenys neskelbtini) sūnus L. U. (t. 1, b. l. 8), (duomenys neskelbtini) – duktė A. U. (t. 1, b. l. 9), (duomenys neskelbtini) – sūnus A. U. (t. 1, b. l. 10).
Byloje teikiantis išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pažymėjo, kad L. U. gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos vaikams gyventi, ilsėtis, žaisti ir laikytis higienos, tačiau, sprendžiant L., A. ir A. U. gyvenamosios vietos nustatytmo su tėvu (motina) klausimą ir priimant vaikų interesus atitinkantį sprendimą, atsižvelgtina į vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, į tai, kiek laiko vaikai gyveno su mama savo įprastinėje aplinkoje, koks vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu ir bendravimas su juo, tėvų galimybę sudaryti tinkamas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį ir darbo režimą bei galimybę užtikrinti įstatymuose numatytas vaikų teises ir pareigas; priteisiant išlaikymą, atsižvelgtina į vaiko interesus, nustatant jį tokio dydžio, kad šalių vaikams būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos, reikalingos vaikui vystytis; šalys yra nurodę skirtingas aplinkybes dėl L. U. bendravimo su vaikais, todėl manytina, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta nesutarimai dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu; nustačius gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kitu nustatytina vaikų interesus atitinkanti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į jų užimtumą ir dienos režimą (t. 4, b. l. 3-6).
Atsakovas L. U. pagal 2015 m. gegužės 6 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų –nuomos sutartį, galiojančią iki 2025 m. gegužės 6 d. (b. l. 3, b. l. 81-83), gyvena bute Nr. (duomenys neselbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)(t. 3, b. l. 84, 85).
Savo 2015 m. gegužės 15 d. išvadoje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog, vertinant visas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į vaikų emocinę būklę bei nuomones, manytina, kad atsakovo L. U. priešieškinio reikalavimas nustatyti L. U., A. U., ir A. U. gyvenamąją vietą su tėvu šiuo metu neatitinka vaikų interesų. Skyriaus nuomone, nėra tikslinga keisti vaikų gyvenamosios vietos, nes vaikai patirtų didesnę emocinę žalą nei naudą. Akivaizdu, kad vaikai skyrybų proceso metu patiria didelę emocinę įtampą, stresą, o pakeitus jų gyvenamąją vietą būtų suardyti nusistovėję socialiniai ryšiai, įprastinė veikla, ugdymosi sąlygos (t. 3, b. l. 94-96). Ankstesnėje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. išvadoje nustatyta, kad ieškovė K. U. su trimis vaikais gyvena jiems įprastoje aplinkoje, vaikams sudarytos tinkamos buitinės sąlygos, jie gerai jaučiasi gyvendami su mama ir nori likti su ja gyventi, motinai pretenzijų dėl rūpinimosi neišsako, todėl taip pat padaryta išvada, kad reikalavimas nustatyti L. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. U. yra tikslingas ir tenkintinas. Tuo metu ši išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, jog, atsižvelgiant į teisėtus nepilnamečių interesus, yra tikslinga tėvui sudaryti galimybę maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime, ieškovė K. U. nenurodė aplinkybių, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, o vaikai pareiškė norintys aktyviai bendrauti su tėčiu, todėl tikslinga nustatyti tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš tėvo L. U. priteistinas materialinis išlaikymas vaikams; priimant sprendimą dėl išlaikymo siūloma atsižvelgti į teisėtus protingus vaikų interesus bei poreikius, šalių pajamas ir turtinę padėtį (t. 3, b. l. 117-118).
Santuokos metu buvo įsigyti du automobiliai, registruoti atsakovo L. U. vardu: 1999 m. gamybos automobilis Jeeop Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141), ir 2010 m. gamybos automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas pateikė viešosios įstaigos „Emprekis“ 2015 m. spalį nustatytas vidutines transporto priemonių kainas Lietuvoje, pagal kurias Honda Accord yra 13060 Eur (t. 4, b. l. 70), Jeep Grand Cherokee – 3120 Eur (b. l. 71). Ieškovė K. U. pateikė teismui nepriklausmo turto vertintojo – UAB „Capital vertinimas“ transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. 15-R10-21, kurioje padaryta išvada, jog lengvojo automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM 2015 m. spalio 8 d. yra 11100 Eur.
Santuokos metu taip pat buvo įsigyti kilnojamieji neregistruotini daiktai, kurių kiekį ir vertę atsakovas L. U. nurodo pagal UAB „Kraustymo komanda“ 2011 m. birželio 22 d. priėmimo–perdavimo aktą, iš kurio matyti, kad daiktai skirti šeimos poreikiams tenkinti: baldai, buitinė technika, rūbai, žaislai, knygos, indai bei kiti smulkūs daiktai (t. 1, b. l. 85, 86, 87, 88). Krovinys buvo apdraustas 100000 Lt (28962 Eur) – iš 2011 m. birželio 21 d. draudimo poliso kopijos matyti, jog baldų vertė buvo 45000 Lt (13032,90 Eur), butinės technikos – 12000 Lt (3475,44 Eur), rūbų – 23000 Lt (6661,26 Eur), kitų smulkių daiktų – 5000 Lt (1448,10 Eur), žaislų – 5000 Lt (1448,10 Eur), indų – 4000 Lt (1158,48 Eur), knygų – 6000 Lt (1737,72 Eur) (t. 1, b. l. 83-84).
Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo L. U. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams – A. U., L. U. ir A. U. – mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį po po 300 Lt, t. y. 86,89 Eur, nuo nutarties priėmimo dienos (2014 m. spalio 14 d.) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo (t. 1, b. l. 45-46), kurį atsakovas moka (t. 1, b. l. 94, 95).
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti areštuotas L. U. vardu registruota transporto priemonė – automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant areštuotą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti iki sprendimo byloje priėmimo; ieškovė paskirta areštuoto automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugotoja (t. 1, b. l. 142-143).
Nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 150. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. U., (duomenys neskelbtini) – duktė A. U., (duomenys neskelbtini) – sūnus A. U..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012, kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, šeimos santykių negerbimu. Abu vienas kitą kaltina neištikimybe, ieškovė dar nurodo, kad atsakovas yra visiškai abejingas ir nelojalus savo šeimai, su ja elgiasi žiauriai, naudoja fizinį smurtą, žemina, įžeidinėja, išgerinėja, pralošia uždirbtus pinigus kazino; atsakovas – kad ji veda amoralų gyvenimo būdą: nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, slapta susitikinėja su atsakovui žinomais, bet nepažįstamais asmenimis, su santuokinėje nuosavybėje esančiu prabangiu automobiliu važinėja kartu su atsakovui nepažįstamais vyrais, įžeidinėja atsakovą primesdama nepagrįstus įtarinėjimus dėl didelių sumų pralošimo kazino, vaikščiojimo į viešnamį, todėl kiekviena iš šalių prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, kt.).
Tiek ieškovė, tiek atsakovas neigė neištikimybės faktą, tačiau vienas kitą įžeidinėdavo, užgauliodavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas naudojo prieš ją fizinį smurtą, lošdavo kazino, vartojo alkoholį, o atsakovas, kad ieškovė nuolat rūko, vartojo alkoholį ir nesirūpino šeima. Nors teisme liudytoja V. G. (ieškovės mama) patvirtino, kad iš dukros pasakojimo jai yra žinoma aplinkybė, jog žentas pastarajai prisipažino dėl neištikimybės (lankėsi viešnamyje Olandijoje, t.y. norėjo egzotikos), ir ji sakė žentui, kodėl tai dukrai pasakė (galėjo šeima ir toliau gyventi), ir tokias pat aplinkybes teisme patvirtino liudytojas J. G., tačiau nei viena iš šalių nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodomas aplinkybes dėl girtuokliavimo, neištikimybės, o ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas prašvaisto pinigus kazino, jos atžvilgiu vartojo smurtą. Liudytojos V. G. teisme nurodyta aplinkybė, kad vieną kartą savo namuose matė konfliktinę situaciją tarp dukros K. ir žento, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad šeimoje ieškovės atžvilgiu atsakovas vartojo fizinį smurtą. Byloje nėra rašytinių duomenų apie ieškovės atžvilgiu atsakovo vartotą smurtą.
Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nerado abiems priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu, tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai ir ginčijosi. Šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo vis blogėjo. Nors šalys nurodo, kad nebegyvena nuo 2014 m. rugsėjo 6 d., tačiau neneigia, kad normalaus šeimyninio gyvenimo negyvena jau nuo 2013 m. rudens. Ieškovė šią aplinkybę sieja, su tuo, kad atsakovas jai 2013 m. lapkritį pokalbio metu prisipažino, kad buvo neištikimas, dėl šios priežasties santykiai ėmėm blogėti, negalėdama susitaikyti su vyro neištikimybe ji išėjo miegoti į kitą kambarį. Atsakovas neigia tai buvus. Iš jo teiginių galima spręsti, jog panašiu laikotarpiu jis savo sutuoktinę ėmė įtarinėti neištikimybe, pasak jo, jau keleri metai, kai jie negyvena santuokinio gyvenimo, o nuo praėjusių metų vidurio neveda ir bendro ūkio, santykiai su ieškove iš esmės pablogėjo 2013 m. pabaigoje, kai ieškovė pradėjo slėpti ir nesakyti atsakovui, kur praleidžia laiką be jo; vakare užmigdžiusi vaikus išeina iš namų ir naktį praleidžia atsakovui nežinomose vietose neaišku su kuo, grįžta vartojusi alkoholio. Teismas pažymi, kad nei viena iš šalių nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tačiau, vertindamas šalių kaltės dėl santuokos iširimo laipsnį, teismas mano, kad galima daryti išvadą, jog gyvenimas atskirai juos abu iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio bei daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismui akivaizdu, jog lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., yra pažeistos iš esmės ir tai sudaro pagrindą daryti išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę. Teismui akivaizdu, kad tą pareigą pažeidė abu sutuoktiniai. Dėl to, kas buvo aptarta, šalių santuoka nutrauktina abiem sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius santuokines pareigas, t. y. dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi šalys per gana ilgą bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašo duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas. Šalys to ir neprašo. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str., CK 3.61 str.).
CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str., CK 3.70 str.).
Ieškovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog prašo jai palikti santuokinę pavardę – „U.“. Tarp šalių nesant ginčo, jų prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina U. pavardė, ieškovui lieka jo pavardė – „U.“ (CK 3.31 str.).
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d., valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d. suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo – tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 4 d.), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005).
Nagrinėjamoje byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ne vieną kartą išklausė šalių vaikus. 2014 m. lapkričio 10 d. pokalbio su nepilnamečiais aprašyme nurodyta, jog A. U. dėl amžiaus nuomonės dėl bendravimo su tėčiu nustatymo neišreiškia. Tokia išvada, pagrįstai tikėtina, padaryta 2014 m. spalio 27 d. apklausus nepilnametį A. U. dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, kai berniukas sakė, kad myli ir mamą, ir tėtį; seniau buvo nuvažiavęs pas tėtį į darbą. Iš apklausos matyti, jog vaikas iš tiesų dėl amžiaus dar negali aiškiai spręsti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Tačiau, kaip matyti iš apklausų, ir vyresniems šalių vaikams tai padaryti sudėtinga. Jie taip pat dar sunkiai suvokia, kad turės gyventi su vienu iš tėvų, vienprasmiškai nurodo, kad nori bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Iš A. U. apklausų galima konstatuoti, jog ji, nors ir netiesiogiai, bet išreiškia norą gyventi su mama: jai gera su ja gyventi, jos sutaria, mama ja rūpinasi; mama stengiasi prižiūrėti jos plaukus, ruošiasi dalyvauti pasaulinio lygio ilgakasių konkurse; su tėčiu per pastaruosius mėnesius beveik nebendrauja, nes A. neturi telefono, tėtis jai nepaskambina ir neatvažiuoja (t. 1, b. l. 58). Iš vyriausio šalių vaiko L. U. apklausų matyti, kad daugiau kaip neginčijamą faktą jis priima tai, kad gyventi liks su mama. Iš 2015 m. gegužės 13 d. klausimyno dėl tėvų galimybių ir gebėjimų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą nustatyta, jog L. mano, kad iki 8 klasės baigimo nori gyventi su mama (duomenys neskelbtini), čia baigti (duomenys neskelbtini); vėlesniu laikotarpiu (vidurinėje mokykloje) norėtų gyventi su tėčiu, tačiau iki galo nėra aišku, ar toks noras kyla ne dėl santykių su jaunesne sese ir broliu, su kuriais, kaip įvardija L., sutaria ne kaip. Iš apklausų matyti, jog berniukas dar negali įvertinti savo emocinių ryšių su tėčiu ir mama stiprumo, juos palyginti – iš to paties klausimyno matyti, kad jis norodo, kas savo problemas pasipasakotų mamai; jis taip pat mano, kad su mama jis gali gerai sutarti ir nesipykti, įsivaizduoja normalų tarpusavio bendravimą; mano, kad su atskirai gyvenančiu mama ar tėčiu gali bendrauti elektroniniais laiškais, norėtų su tėčiu kur nors nuvykti pramogauti, iškylauti; L. turi galimybę paskambinti tėčiui, bet neskambina, nes mano, kad tėtis užsiėmęs ir nenori trukdyti. Jis sako, kad jam nėra jokio skirtumo, jeigu tektų gyventi atskirai nuo brolio ir sesės, su kuriais sutaria ne kaip, dažniausiai susipyksta dėl kompiuterio, nes mano, kad kompiuteris yra jo, gautas per Kalėdas. Norėtų su broliu ir sese pasimatyti per šventes. Bet su jais gali gyventi ir kartu, nors įsivaizduoja, kad bendravimas bus toks pat kaip ir dabar, net kai brolis ir sesė paaugs (t. 3, b. l. 101-111).
Kaip teisingai pastebi Kaišiadorių rajono ir Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriai, labai svarbu nepilnamečiams išlaikyti įprastą aplinką, kuri, kaip nustatyta byloje, įprasta yra ilgą laiką. Visi bylos duomenys nuosekliai įrodo, kad nepilnamečiai – L., A. ir A. U. – nuolat nepertraukiamai gyvena su motina, ji jais rūpinasi, juos išlaiko. Nors atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, šiuo metu nuo vaikų auklėjimo jis yra nusišalinęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek vaikų tėvas, tiek mama geba ir gali savo trims nepilnamečiams vaikams sukurti tinkamas, saugias ir vaikui tinkamai vystytis reikalingas sąlygas, vaikai prisirišę prie abiejų tėvų, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai faktiškai jau gyvena su motina ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, sprendžia, jog visų šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina (CK 3.174 str.). Pažymėtina, kad, nors jo gyvenimo sąlygos šiuo metu atitinka nepilnamečiams sveikai augti ir tinkamai vystytis reikalingas sąlygas, tačiau jiems apsigyvenus su atsakovu jo nuomojamame bute būtų iš esmės pakeista vaikų įprasta aplinka: Kaišiadoryse jie lanko ugdymo įstaigas, A. ir A. – būrelius, turi draugų, netoliese gyvena seneliai, prie kurių vaikai taip pat labai prisirišę ir pan. Iš Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktos medžiagų nustatyta, kad, nors atsakovas žino apie vaikų poreikius ir problemas, tačiau tik iš dalies. Abi šalys nurodė skirtingas priežastis, dėl ko taip atsitiko, tačiau teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, vertina objektyvius faktus – mama absoliučiai visapusiškai dalyvauja vaikų gyvenime, o tėvas šiuo metu to nedaro: vaikai nurodė, kad mato jį itin retai, neskambina, nes bijo trukdyti. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstytos aplinkybės yra esminės, mama vaikais rūpinasi nepertraukiamai, turi darbą, jie gyvena ieškovės tėvams priklausančiame bute, kur nepilnamečiams užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, nėra jokių pagrįstų abejonių, kad ateityje šios sąlygos pablogėtų, tarp motinos ir vaikų yra glaudus ryšys, ji geba įsigilinti į problemas ir tokiu būdu taip pat užtikrinti normalų vaikų vystymąsi. Šių aplinkybių buvimas leidžia padaryti išvadą, kad, nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą su motina, bus geriau realizuoti nepilnamečių teisės ir interesai.
Pagal CK 3.170 str. 1-4 d., 3.174 str. tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Jau buvo minėta, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra išlaikę stiprų ryšį ir su savo tėvu, jo ilgisi; nenustatyta, kad bendravimas su juo kokiu nors būdu darytų jiems neigiamą įtaką, prieštarautų jų interesams, todėl sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadomis, kad jis gali būti maksimalus. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog labiausiai šalių vaikus skaudina situacijos neapibrėžtumas, tai, kad jie vis dar negali suvokti, jog reikės gyventi su vienu iš tėvų. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos darbuotojams yra nurodę, jog ieškovė daro jam kliūtis bendrauti su vaikais, o ieškovė teigė, kad ji prašanti atsakovo bendrauti su vaikais, tačiau su visais vienodai. Akivaizdu, kad tėvai kol kas nepajėgia dražiuoju susitarti dėl bendravimo su vaikais, vaikams toks konfliktas kenkia ir, darytina išvada, kenktų, jei toliau tęstųsi. Taigi, nenustačius konkrečios bendravimo tvarkos, nukentėtų vaikų interesai, byloje nėra duomenų, kad bent jau artimiausiu laiku tėvai sugebėtų geranoriškai susitarti dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytima bendravimo tvarka tokia, kokia patikslintame ieškinyje yra pasiūlyta ieškovės. Pažymėtina, kad ji atitinka atsakovo, prieš svarstant galimybę vaikų gyvenamąją vietą nusistatyti su juo, siūlytą bendravimo su vaikais tvarką. Tokiai bendravimo su tėčiu tvarkai, kaip matyti iš Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. pokalbio dėl bendravimo su tėčiu nustatymo metu neprieštaravo ir abu vyresnieji šalių vaikai (t. 1, b. l. 120).
Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo vaikams priteistinas išlaikymas.
Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau, teismas spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 str. 3 d.). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.
Iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvui priklausančiame name, savo nekilnojamojo turto K. U. neturi. Ji nuo 2015 m. gegužės 14 d. dirba (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 135-136), uždirba apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, iš kurių ieškovė išlaiko save ir tris nepilnamečius vaikus, jai padeda tėvai: sumoka buto komunalinius mokesčius ir remia pinigais. Nenustatyta, kad ieškovė turėtų papildomų pajamų. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai 810 Eur per mėnesį (t. 3, b. l. 8). Asmeninės nuosavybės teise jam priklauso žemės sklypas. Jis nuomojasi butą, už kurį moka 120 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Kreditorinių įsipareigojimų, abi šalys nurodo, neturinčios.
K. U. paaiškinimu, už dviejų kambarių buto, kuriame gyvena ji su vaikais, šildymą žiemos sezonu ji sumoka - 86 Eur per mėnesį, 30 Eur sudaro mokestis už elektros energijos suvartojimą, 6 Eur šiukšlių išvežimo mokestis, suvartojo vandens mokestis -15 Eur, 11 Eur aptarnavimo mokestis Kaišiadorių Butų skyriui, 16 Eur mokestis už internetą. Ieškovės paaiškinimu šildymo sezonu buto komunaliniai mokesčiai sudaro -164 Eur, o vasaros sezonu – 78 Eur. Sūnui A. U. yra diagnozuota liga – atopinis dermatitas, kuri prasidėjo atsiradus nesutarimams šeimoje. Kuomet liga paūmėja, vaiko kūną išberia (kaip žvynais), tuomet jo kūną reikia tepti specialiu tepalu ir prausti specialai prausimo priemone. Tepalo kainai – 7 Eur, kurio pakanka 4 mėnesių laikotarpiui. D. A. dalyvauja ilgaplaukių konkursuose, kurie būna 3-4 per metus. Jai reikia pirkti specialias šukas, aliejus plaukų galiukų tepimui (išššukavimui), kurie sudaro apie 13 Eur per mėnesį. Ilgaplaukių konkuso mokestis, kelionė bei apranga konkuso metu sudaro apie 80 Eur (iš jų 25 Eur kelionės išlaidos, 13 Eur nario mokestis ir rūbai). Dukra lanko dainavimą kolektyve „Tigretukas“, už kurį mokestis kas mėnesį sudaro 20 Eur. Koncertinius rūbus vaikams perka tėvai, kurie bendroje sumoje sudaro apie 30 Eur (rūbai ir avalynė) ir tai kelioms dainoms, t.y. turi būti keli koncertiniai rūbai, be to vykstant mergaitei į koncertus, kurie vyksta įvairiuose šalies meistuose, papildomas išlaidas sudaro kelionės ir maistas tai dienai. Ieškovės paaiškinimu, vaikų rūbams vasaros sezonu ji išleidžia apie 25 Eur kiekvienam vaikui. Sūnums rūbams žiemos sezonu ji išleidžia apie 30 Eur kiekvienam, o dukrai A. rūbams žiemos sezonu ji išleidžia apie 30-40 Eur, kadangi ji labiau nesaugo rūbų. Maistui per mėnesį trims vaikams ji išleidžia apie 300 Eur, t.y. kiekvienam po 100 Eur, kadangi ji pati gaminą maistą šeimai. Kelionės išlaidos pas šeimos gydytoją į Kauną sudaro apie 16 Eur. S. L. lanko šachmatų būrelį, jis linkęs daugiau žaisti prie kompiuterinių žaidimų, programavimo. S. A. šiuo metu nieko nelanko, nors ateityje jį norėtų vesti mokytis dainavimo (vaikas gražiai dainuoja). Ieškovės paaiškinimu, dukrai A. ir sūnui L. ji duoda po 2 Eur kiekvienam maitinimui mokykloje, t.y. po 10 Eur per savaitę dviem vaikams. Be to ji turėjo papildomų išlaidų mokslo metų pradžioje, kadangi nepilnamečiams A. ir L. turėjo pirkti privalomas mokyklines aprangas, už kiurias bendroje sumoje ji sumokėjo 23 Eur (už L. mokyklinę aprangą ji sumokėjo 13 Eur, dukros A. – 10 Eur). Mokslo metų pabaigoje, L. su klase važiavo į Trazaniją, o išlaidos, t.y. kelionės išlaidos, pramoga ir maistas bendroje sumoje sudarė - 30 Eur. Vasaros atostogas vaikai praleidžia pas senelius, nes šeima neturi finansinės galimybės vykti pailsėti kitur, jos nuomone apie 300 Eur šeimai sudarytų išlaidos kelionei prie jūros septynių dienų terminui. Ieškovė K. U. pripažino aplinkybę, kad atsakovas vaikams yra geras tėvas, jis elgėsi geriau su vaikais, nes viską jiems leisdavo, o ji yra griežtesnė vaikams, nes turi būti tam tikros taisyklėmis. Ieškovės K. U. paiaškinimu, sūnus L., baigęs 8 klases, norėtų eiti gyventi pas tėvą, tačiau ko baigs nori gyventi pas ją. Kiti vaikai nori gyventi su ja.
Atsakovo L. U. paaiškinimu, jis gauna 810 Eur darbo užkomestį (kurį sudaro pagrindinis darbo užmokestis ir 600 Eur priedas). Jis moka kas mėnesį 120 Eur už buto nuomą, 50 Eur sudaro buto komunaliniai mokesčiai už suvartotą elektros energiją ir šiukšlių išvežimą; mokestis už buto šildymą – 90 Eur. Savo vaikams moka išlaikymą 292 Eur kas mėnesį, todėl jam pačiam lieka pragyvenimui apie 300 Eur, iš kurių jis turi pragyventi, t.y. pirktis maisto produktus, rūbus, tvarkytis automobilį ir užsipilti kurą. Atsakovo paaiškinimu, kuomet jis gyveno su šeima, maisto produktus pirko jis, o ieškovė prie šeimos išlaikymo materialiai prisidėjo mažiau. Per mėnesį maistui šeimai buvo skiriama 173,77 Eur (600 Lt), rūbai vaikams buvo perkami mugėse, tačiau rūbai nebuvo perkami padėvėtų rūbų parduotuvėse. L. U. paaiškinimu, jo nuomuojamas trijų kambarių butas yra labiau tinkamtis gyventi šeimai, nes vaikai, t.y. dukra ir sūnus turėtų atsikirus erdvius kambarius, be to vietovė yra gera, nereikėtų ligos atveju vaikų vežioti pas šeimos gydytoją, kurio poliklinika randasi šalia. L. U. paaiškinimu, ieškovė rūko patalpose, jam vaikai ne kartą skundėsi dėl mamos rūkymo, tai jiems nepatinka, todėl jį stebina vaikų teisų apsaugos tarnybos išvada, neatsižvelginat į šią svarbią aplinkybę, susijusią su vaikų sveikata. Be to atsakovo paaiškinimu, ieškovė yra išlaidi, jam yra žinoma aplinkybė, kad pinigus, kuriuos jis siunčia vaikų išlaikymui, sutuoktinė išleidžia teismui, t.y. juos panaudojo advokatės išlaidų apmokėjimui, tačiau jie nesikiriami pagal paskirtį nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Be kasdieninių vaikų poreikių būstui, komunaliniams patarnavimams, maistui, sveikatai, higienos priemonėms, mokymuisi, šalių vaikai turi ir ypatingų poreikių. Ieškovė nurodė, kad vasaros sezonu ji vaikų rūbams išleidžia apie 25 Eur kiekvienam vaikui, žiemą – sūnums apie 30 Eur, o dukteriai – apie 30-40 Eur; maistui per mėnesį trims vaikams ji išleidžia apie 300 Eur, kiekvienam po 100 Eur. Be to, A. ir L. ji kiekvieną dieną duoda po 2 Eur maitinimuisi mokykloje, taigi kiekvienam po 10 Eur per savaitę. Papildomos išlaidos mokslo metų pradžioje: 13 Eur už L. ir 10 Eur už A. mokyklinę uniformą; L. kelionei į Tarzaniją – 30 Eur. Kelionės išlaidos pas šeimos gydytoją yra apie 16 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. U. yra trylikos metų, jis domisi kompiuteriais, programavimu, lanko šachmatų būrelį. Akivaizdu, kad jo poreikius reikia derinti prie greitai kintančių informacinių technologijų. Dešimties metų A. U. lanko dainavimą muzikos studijoje „Tagretukas“, ji taip pat dalyvauja ilgaplaukių konkursuose. Kaip nurodė ieškovė, už muzikos studiją ji kas mėnesį sumoka 20 Eur, o ypatingai mergaitės plaukų priežiūrai išleidžia apie 30 Eur (t. 1, b. l. 59), teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad reikia pirkti specialias šukas, aliejukus, kas sudaro apie 13 Eur per mėnesį; konkurso mokestis ir kelionė bei apranga sudaro apie 80 Eur. Šiuo metu šešerių metų A. taip pat norėtų lankyti muzikos studiją „Tagretukas“, tačiau, kaip nurodo ieškovė, tai būtų per didelės išlaidos, berniukas lanko keramikos būrelį. K. U. pateikė A. U. medicininius dokumentus, kurie patvirtina, jog berniukas serga atopiniu dermatitu, todėl neabejotina, kad jam reikalinga speciali priežiūra, kainuojanti papildomai. ieškovė nurodė, kad reikia specialaus tepalo, kainuojančio 7 Eur (pakanka 4 mėnesiams), specialių prausimosi priemonių. Be to, ieškovė teigia, kad nemažos išlaidos susidaro A., kuris šiuo laikotarpiu sparčiai auga, naujiems rūbams bei avalynei, reikalingiems kiekvienam metų laikui. Augant vaikams, keičiasi ir maisto racionas, edukacinės priemonės. Jei šeima ilsėtųsi prie jūros, ieškovės apskaičiavimu septynioms dienoms prie jūros kainuotų 300 Eur šeimai. Be to, ieškovės atstovė paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad išlaidos vaikų poreikiams patenkinti nuo bylos nagrinėjimo pradžios yra išaugusios, atsižvelgiant į infliaciją, taigi ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti po 162 E. L. ir A. U. ir 182 Eur A. U. iki jie sulauks pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Turėdama daugiau lėšų, galėtų sudaryti geresnes sąlygas vaikų poreikiams tenkinti.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Tėvų materialinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl jų turtinės padėties, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, be to, su ja lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, o tai savaime riboja darbo paieškas, verčia daug savo laiko skirti butiniams darbams ir pan. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, suteikia gyvenamąjį būstą. Kaip minėta, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 str. 3 d. nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, CK 6.461 str. 2 d. pagal kurią vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstu, kadangi jis neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.), yra adekvatus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taigi konstatuotina, kad atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo gali prisidėti proporcingai didesne dalimi ir maksimaliai užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jo pajamos yra du kartus didesnės nei nustatytas minimalus atlyginimas, todėl lėšos skirtos vaiko išlaikymui neturi būti ribojamos minimaliu išlaikymo dydžio nustatymu.
Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė pagrindžiančių duomenų, kodėl A. U. turi būti priteistas didesnis išlaikymas nei kitiems vaikams. Ji pateikė medicininius dokumentus, tačiau iš jos nurodytų išlaidų sumų, matyti, kad A. ji išleidžia mažiausiai, nes kiti vaikai turi nepigiai kainuojančius pomėgius: L. – informacines technologijas, A. – muzikos studiją ir dalyvavimą konkursuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo L., A. ir A. U. išlaikymui priteistina po 150 Eur per mėnesį iki jie sulauks pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Nepilnamečių vaikų priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė K. U. (CK 3.185 str. 1 d.).
Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalinimo klausimus (CK 3.59 str.). Dalinant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 p. nurodyta, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių dalintiną turtą ir kartu turi būti pateiktas šio turto padalijimo variantas. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias svarbias aplinkybes kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės, taip pat ir sutuoktinių pageidavimus.
Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu sutiko, kad bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo tokį turtą: 1999 m. gamybos automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotus L. U. vardu, ir neregistruotiną kilnojamąjį turtą, dėl kurio sudėties šalys nesusitaria. Atsakovas prašo atsižvelgti į jo pateiktą UAB „Kraustymo komanda“ 2011 m. birželio 22 d. priėmimo–perdavimo aktą ir į 2011 m. birželio 21 d. draudimo poliso kopiją, iš kurių matyti, kad krovinys buvo apdraustas 100000 Lt (28962 Eur), o baldų vertė buvo 45000 Lt (13032,90 Eur), butinės technikos – 12000 Lt (3475,44 Eur), rūbų – 23000 Lt (6661,26 Eur), kitų smulkių daiktų – 5000 Lt (1448,10 Eur), žaislų – 5000 Lt (1448,10 Eur), indų – 4000 Lt (1158,48 Eur), knygų – 6000 Lt (1737,72 Eur). Be to, jis pateikė minėto turto (ilgalaikio) nusidėvėjimo vertę (t. 4, b. l. 88) ir prašo, atsižvelgiant į jo pateiktus duomenis, laikyti, kad dalintino neregistruotino turto vertė yra 18536 Eur (t. 4, b. l. 67-69). Ieškovė nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis neregistruotino kilnojamojo turto nuo to laiko, kai tada kraustėsi iš Vokietijos, liko nedaug. Jos namuose yra 57,92 Eur rinkos vertės indaplovė, įsigyta 2010 m., 57,92 Eur rinkos vertės skalbimo mašina, įsigyta 2009 m., 20,27 Eur rinkos vertės konvekcinė krosnelė, įsigyta 2009 m., 28,96 Eur rinkos vertės naudota pirkta indauja, 28,96 Eur rinkos vertės 1 dalis medinės sekcijos, įsigyta 2010 m., 28,96 Eur rinkos vertės dvigulė lova, įsigyta 2010 m., 14,48 Eur rinkos vertės naudota įsigyta drabužinė, 14,48 Eur rinkos vertės 2001 m. vaikams pirktas televizorius „Sony“, 14,48 Eur rinkos vertės kilimas, pirktas 2010 m. Ji prašo į bendrą dalintinų daiktų balansą netraukti jos patikslintame ieškinyje nurodytų: 20,27 Eur rinkos vertės dulkių siurblio, 144,81 Eur rinkos vertės televizoriaus „Samsung“, įsigyto 2011 m., 14,48 Eur rinkos vertės televizoriaus „Samsung“, kadangi šie daiktai yra neveikiantys. Teismo posėdžio metu abi šalys sutarė, jog į dalintino turto balansą netrauktinas televizoriaus stalelis, kurį ieškovė patikslintame ieškinyje buvo įvertinusi 2,9 Eur, nes jis parsineštas iš gatvės.
Pažymėtina, kad teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir šalims buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie realiai išlikusius kilnojamuosius neregistruotinus daiktus. Atsakovas jokių papildomų duomenų į bylą nepateikė, o ieškovė pateikė nuotraukas, iš kurių galima spręsti apie jos su vaikais gyvenamojo buto stovį ir kuriose matosi kai kurie išvardinti daiktai bei kai kurių būklė (t. 4, b. l. 74-83). Pažymėtina, kad ne tik iš ieškovės pateiktų nuotraukų, bet ir remdamasis protingumo kriterijumi, teismas visiškai negali sutikti su atsakovo nurodyta kilnojamojo neregistruotino turto verte. Pirmiausia bet kokius protingumo kriterijus paneigia, kad nuo 2011 m. birželio 21 d. visi daiktai yra išlikę ir tokios pačios būklės, kokie buvo pergabenimo metu. Be to, atsakovo pateiktas ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimas nėra oficialus, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas galėtų vertinti turtą. Akivaizdžiai matyti, kad atsakovas neskiria ilgalaikio turto nuo trumpalaikio pagal tai, koks jis priskiriamas pagal teisės aktus. Be to, nurodomos ne atskirų daiktų likutinės vertės, o visiškai formaliai kraustymo metu, t. y. nuo 2011 m. birželio 22 d., surašytame priėmimo–perdavimo akte –nurodytų atskirų kategorijų daiktų sumų atimant nusidėvėjimo procentą.
Ieškovė taip pat pateikė tik vertingiausio šeimos turto – automobilio Honda Accord – oficialų vertinimą, tačiau iš jos pateiktų nuotraukų – tai, kad daiktai yra padėvėti, kai kurių jų būklė jau beveik kaip nenaudotinų daiktų, teismas sprendžia, jog patikslintame nurodytos vertės atitinka tikrovę. Dėl daiktų kiekio teisme liudijo ieškovės tėvai J. G. ir V. G.. Jie parodė, kad 2011 m. su krovininiu automobiliu daiktai tikrai buvo parvežti iš Vokietijos iki jų namų (sandėliuojami pas kaimyną, kurio patalpos buvo šalia jų namų,t.y. garažo ir tvarto patalpos). Juos tvarkė, jais rūpinosi atsakovas. Jie iš L. U. už 3000 Lt pirko sekciją, daiktais buvo apstatytas butas, kuriame U. gyveno, jie naudojo daiktus, o likę daiktai apie mėnesį du buvo patalpinti pas G. kaimynus. Kai L. U. grįžo iš Vokietijos, dalį daiktų jis perkraustė pas G. J. G. pamena, kad jo garaže taip atsidūrė šešios dėžės, kas jose buvo, nežino, jas pasiėmė pats L. U.. Atsakovas laikas nuo laiko pasiimdavo daiktų. Šiuo metu iš parvežtųjų daiktų G. namuose yra trys vaikiški dviračiai ir sulūžę stalas bei kėdės, kurie yra beverčiai.
Byloje nėra jokių duomenų, kad L. U. būtų kreipęsis dėl daiktų grąžinimo ie jie jam nebūtų atiduoti, jis ir pats nenurodo kreipęsis dėl daiktų grąžinimo, pavyzdžiui, į policiją, liudytojai Grabijolai parodė, kad, kol santykiai buvo geri, maždaug iki 2014 m., jis bet kada netrukdomas ateidavo į jų namus ir pasiimdavo daiktus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad iš kilnojamųjų neregistruotinų daiktų yra išlikę tik tie, kuriuos nurodė ieškovė. Taip pat pažymėtina, kad teismas į dalintino turto balansą įtraukia ir ieškovės nurodytus neveikiančius daiktus: 20,27 Eur rinkos vertės dulkių siurblį, 144,81 Eur rinkos vertės televizorių „Samsung“, įsigytą 2011 m., 14,48 Eur rinkos vertės televizorių „Samsung“, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad šie daiktai sugedę nebepataisomai, o, atsižvelgiant į tai, kad jie gali būti pataisyti, laikytina, kad jų vertės nurodytos adekvačiai.
Kaip jau buvo minėta, K. U. teismui pateikė oficialų automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kuris laikytinas patikimesniu už atsakovo pateiktą rekomendaciniu laikytiną viešosios įstaigos „Emprekis“ vertinimą, taigi teismas vadovaujasi UAB „Capital vertinimas“ 2015 m. spalio 8 d. nustatyta automobilio Honda Accord – 11100 Eur. Kadangi kitų duomenų be rekomendacinio viešosios įstaigos „Emprekis“ vertinimo 1999 m. gamybos automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pateikta, teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis dėl 3120 Eur šio automobilio vertės (t. 4, b. l. 71).
Taigi teismas nustato, kad K. U. ir L. U. santuokos metu įgyto turto vertė iš viso yra 14665,99 Eur:
kilnojamojo neregistruotino turto – 445,99 Eur.
CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.127 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktika yra išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Turtas turi būti padalytas užtikrinant sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009)13. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijant turtą natūra, paprastai nereikia kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalies pinigais. Tokiais atvejais dalintino turto vertės nustatymo klausimas iš esmės neveikia turtą besidalijančių sutuoktinių teisių. Tačiau turtą natūra priteisiant vienam sutuoktiniui bei įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, dalijamo turto vertės nustatymas tampa itin aktualus. Turto vertei įtaką daro įvairūs veiksniai, tarp jų svarbūs ir ekonominiai pokyčiai (viso ūkio ar jo šakų stabilumas ar nuosmukis). Pažymėtina, kad, parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti interesai ir veiksniai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-192/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Atsakovas nuolat pabrėžia savo blogą turtinę padėtį, siekia išdėstyti kompensacijos išmokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrindė savo prašymą priteisti jai automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo šiuo metu ji ir naudojasi, kadangi jos nurodytais argumentais yra pagrindžiamas turto naudojimas labiausiai atitinkantis nepilnamečių, kurie lieka gyventi su ieškove, ir visos šeimos interesais: kas dieną vežti vaikus į mokyklą, į būrelius, konkursus, koncertus, A. periodiškai į gydymo įstaigą, vykti į savo darbo vietą. Teismas sutinka su K. U. pozicija, jog atsakovas, būdamas vyras, turi daugiau galimybių pasirūpinti senesniu mažiau manevringu važinėti mieste automobiliu, t. y. Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo pajamos laikytinos pakankamomis ir didesnėsms kuro išlaidoms.
Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad kilnojamieji neregistruotini daiktai būtų priteisti atsakovui. Pažymėtina, kad visi šie daiktai yra pas ieškovę, kaip ji pati nurodo, šeimos finansinė padėtis nėra užtikrinanti prabangą, ji nepaaiškino teismui, iš kur ir kokiomis lėšomis įsigytų naujus baldus bei kitus namų apyvokos daiktus, kurie nepilnamečiams reikalingi kiekvieną dieną. Be to, iš byloje esančių duomenų – iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus L. U. gyvenamųjų patalpų sąlygų patikrinimo – matyti, kad jo nuomojamas butas yra apstatytas, taigi buvę šeimos kilnojamieji neregistruotini daiktai jam nėra reikalingi. Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, kad patikslintame priešieškinyje išvardinti kilnojamieji neregistruotini daiktai priteistini ieškovei.
Taigi viso ieškovei K. U. tenkančio turto vertė – 11545,99 Eur, atsakovui L. U. – 3120 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka 8425,99 Eur verte didesnė turto dalis, todėl pusė šios sumos iš jos turėtų būti priteistina atsakovui kaip kompensacija, tai yra 4213 Eur. Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 1148,84 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovei atitenkančio turto dalį. Pažymėtina, kad iš esmės šio nukrypimo ieškovė neargumentuoja, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad su ja liks gyventi trys nepilnamečiai, kurių interesai yra prioritetiniai, be to, ji uždirba mažiau negu atsakovas, jos trutinė padėtis yra blogesnė. Atsakovas teigia, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir dalinti jų santuokinį turtą atitinkamai santykiu 1/3 ir 2/3. Teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų interesai iš principo yra užtikrinami priteisiamu išlaikymu iš atsakovo, kurį priteisiant teismas jau nukrypo nuo lygių dalių principo, be to, ieškovei teismas palieka norimą geros būklės automobilį, ji turi gyvenamąjį būstą, kurį, pasak ieškovės, tėvai po santuokos nutraukimo ketina jai padovanoti, iš bylos duomenų galima spręsti, kad ieškovės sveikatos sutrikimai daugiau laikino pobūdžio, ji dirba ir nėra jokių duomenų, kad negalėtų to daryti, taigi esmiškai nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant santuokinį turtą teismas nemato pagrindo. Santuoką teismas nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neįrodžius atsakovo neištikimybės, girtuokliavimo bei žiauraus elgesio, neisrūpinimo šeima –pralošiant pinigus Kazino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl to, jog su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, ji uždirba mažiau nei atsakovas, šiuo metu jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, iš jos priteistina kompensacija atsakovui mažintina iki 4000 Eur.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 695,47 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, jos interesus byloje atstovaujant advokatei (byloje pateikta atskaita apie honoraro panaudojimą): patikslinto ieškinio rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, kitos teisinės paslaugos – derybos derinant tarp šalių taikos sutartį, atsiliepimo į priešieškinį rengimas, atskirojo skundo rengimas (t. 4, b. l. 32, 33, 35, 36), 1,17 Eur išlaidos už kopijas (t. 4, b. l. 84), 9 Eur išlaidos UAB FOTOKOS (t. 4, b. l. 85) bei 120 Eur išlaidos už automobilio vertės nustatytmą (t. 4, b. l. 86, 87), iš viso 825,64 Eur. Ieškovė buvo įpareigota sumokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau, bylos duomenimis, nesumokėjo. Iš jos taip pat priteistinas 226,38 Eur žyminio mokesčio dalis, iš viso 267,38 Eur. Sumokėjusi šią žyminio mokesčio dalį ir 7 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, ieškovė bus patyrusi 1100,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas yra sumokėjęs 289,62 Eur (1000 Lt) dydžio žyminio mokesčio dalį (t. 1, b. l. 69), ir 21 Eur už atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 75), 151,37 Eur antstoliui (t. 3, b. l. 133, 134), iš viso 461,99 Eur. 230,25 Eur dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui L. U. buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, tačiau ieškinį tenkinus ne visiškai iš atsakovo dar priteistina 85,98 Eur žyminio mokesčio dalis. Sumokėjęs šią mokesčio dalį ir 7 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsakovas bus patyręs 554,97 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje, atsižvelgiant į šalių pateiktus reikalavimus, teismas laiko, kad ieškovės ieškinys buvo patenkinta 65 proc. reikalavimų, priešiekinyje nurodytų reikalavimų patenkinta 25 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 715,01 Eur (65 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 138,74 Eur (25 proc.) bylinėjimo išlaidų. Apibendrinant teismas nustato, jog atsakovas atlygina ieškovei 573,46 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės valstybei priteistina 267,38 Eur žyminio mokesčio dalis ir 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 274,38 Eur, atsakovas valstybei turi sumokėti 85,98 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, iš viso 92,98 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 str.,
nusprendžia:
K. U. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo L. U. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti K. U. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinė metrikacijos skyriuje, santuokos akto įregistravimo įrašo Nr. 150, dėl abiejų sutuoktiniių kaltės.
Po santuokos nutraukimo K. U. palikti santuokinę pavardę- U., L. U. palikti pavardę- U.
Išieškoti iš L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nepilnamečių vaikų A. U. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) , A. U., (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)), ir L., gim. ((duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės, t. y. kiekvienam vaikui mokant po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametytės, kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatytą tvarka, išlaikymą mokant nuo 2014 m. spalio 10 d.
Nustatyti L. U. bendravimo tvarką su vaikais: 1) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių (2 ir 4) penktadienį, 17 val., pasiima visus tris nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos ir privalo parvežti juos į ją tos pačios savaitės sekmadienį, iki 17 val., vaikų ligos atveju susitikimas perkeliamas į sekantį savaitgalį; 2) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš penkias dienas, per vaikų ugdymo įstaigose nustatytas kasmetines atostogas bendrauja su vaikais nepertraukiamai iki 7 dienų, vasaros laikotarpiu – iki 14 dienų, tačiau ne daugiau kaip pusę vaikų atostogų laiko; 3) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, pasiima nepilnamečius vaikus – L., A. ir A. U. – iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir privalo parvežti juos į ją tą pačią dieną iki 20 val. šių švenčių dienomis: neporiniais metais – sausio 1 d., Velykų pirmą dieną, gegužės 28 d., liepos 1 d., liepos 30 d., gruodžio 24 d.; poriniais metais – Velykų antrąją dieną, gegužės 29 d., liepos 2 d., liepos 31 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25 arba 26 d., gruodžio 31 d., ir kiekvienais metais – gegužės 14 d. bei Tėvo dieną; 4) atsakovas, suderinęs su ieškove prieš dvi dienas, su nepilnamečiais vaikais praleidžia savo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir parveždamas į ją tos pačios dienos 20 val.; 5) ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių ir sudaryti tinkamas sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais: L., A. ir A. U..
K. U. priteisti 11100 Eur vertės automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą 445,99 Eur rinkos vertės šalių įgytą santuokoje neregistruotiną turtą;
L. U. priteisti 3120 Eur vertės automobilį J. G. Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš K. U. priteisti L. U. 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją.
Priteisti iš L. U. K. U. priteisti 573,46 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.
Iš ieškovės K. U. valstybei priteisti 274,38 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalį.
Iš L. U. valstybei priteisti viso 92,98 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.