Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. B., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Kernavės būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys į prašymą dėl proceso atnaujinimo neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, yra išaiškinęs, kad šis pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje galimas tada, jei pareiškėjas įrodo, kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas turi vertinti ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bei kreditoriaus reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius naujas esmines bylos aplinkybes.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje pradinis išieškotojas pakeistas jo teisių perėmėju, tačiau ne pagrindinėje pirmos instancijos byloje, o apeliacinės instancijos teismo byloje. CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi, pagal minėtą teisės normą procesas gali būti atnaujinamas tik pirmosios instancijos teismo byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl išieškotojo pakeitimo.

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008, 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014). CPK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad ji reiškia tai, jog siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

Nagrinėjamu A. B. savo kaip pradinio išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ teisių perėmėjo dalyvavimą procese grindė 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Kernavės būstas“ perleido A. B. visas kreditoriaus teises ir visus reikalavimus, atsiradusius skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Ulma Construccion Baltic“ atžvilgiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-289-734/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-8589-734/2019, minėtos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pakeitė atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kernavės būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018 pagal priimtą 2018 m. spalio 16 d. sprendimą jos reikalavimo teisių perėmėju A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, išduoti A. B. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-289-734/2018. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-581-392/201 konstatavo, kad galimas kreditorių teisių pažeidimas, nenuginčijus reikalavimo perleidimo sutarties, nėra pakankamu pagrindu atsisakyti pakeisti proceso šalį.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pagrindas atnaujinti procesą yra, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi teisės aiškinimo, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019, kuriuo reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia, priimtas ir įsiteisėjo po teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo. Teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu procesinių teisių perėmimo pagrindu esanti reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta, ji galiojo ir nebuvo ginčijama teisme. Vien įrodymų buvimas, jog reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia reikalavimo teisės perleidėjo kreditorių teises, savaime nėra pagrindas laikyti sutartį negaliojančia ar nesudaryta. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14758-534/2019 pripažinta negaliojančia Pauliano ieškinio pagrindu, o minėtą ieškinį pareiškė ne uždaroji akcinė bendrovė ,,Ulma Construccion Baltic“, o kitas asmuo, esantis reikalavimo teisės perleidėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ kreditoriumi.

Tokios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėję aplinkybės – teismo sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartis, esanti išieškotojo pakeitimo pagrindu, neegzistavo teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu, o atsirado po jo priėmimo. Skolininko sudarytas kreditoriaus interesus pažeidžiantis sandoris nėra niekinis, o nuginčijamas. CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu Pauliano iešinio pagrindu, sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog toks sandoris nebuvo sudarytas ir negaliojo teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo metu. Taigi, išieškotojo pakeitimo metu naujasis kreditorius A. B. buvo įgijęs iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininką uždarąją akcinę bendrovę ,,Ulma Construccion Baltic“, reikalavimo perleidimo pagrindu esanti sutartis buvo sudaryta ir galiojo.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia ne dėl to, jog ji pažeistų skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ teises, o dėl to, jog ji pažeidė skolininko kreditoriaus, visiškai nesusijusio su pareiškėju teises. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog tokio sandorio sudarymui būtų reikalingas pareiškėjo, kaip skolininko sutikimas, apie reikalavimo perleidimą pareiškėjui buvo pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Todėl teismas, pakeisdamas išieškotoją, turėjo pagrindą konstatuoti, jog reikalavimo perleidimas įvyko, kas yra pakankamas pagrindas tenkinti naujojo kreditoriaus prašymą bei pakeisti išieškotoją jo teisių perėmėju.

Pareiškėjas būtinumą atnaujinti procesą grindžia tuo, jog panaikinus teismo nutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo būtų pagrindas vykdyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimo procedūrą. Tačiau sprendimo vykdymo atgręžimas neįtakotų pareiškėjo kaip skolininko teisių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimas, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Kernavės būstas“, liktų galioti, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tokiu būdu antstolio išieškotos iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ piniginės lėšos būtų grąžintos ne skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ulma Construccion Baltic“, o pradinio kreditoriaus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ kreditoriams. Taigi, proceso atnaujinimas ir teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo panaikinimas niekaip neįtakotų pareiškėjo, kaip skolininko, prievolių bei jų masto. Proceso atnaujinimas ir sprendimo panaikinimas įtakotų tik pradinio kreditoriaus interesus, tačiau nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius šioje civilinėje byloje prašymo dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Be to, jis savo teises gali ginti kitais įstatymo nustatytais būdais (pvz. reikalauti restitucijos, pripažinus negaliojančiu reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nuostolių atlyginimo ir pan.), kurių pasirinkimas yra kreditoriaus prerogatyva.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais. Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo naujai paaiškėję aplinkybės sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą tik tada, kai tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Prašantis atnaujinti procesą asmuo privalo įrodyti pagrindo atnaujinti procesą buvimą. Proceso atnaujinimu siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, todėl siekis atnaujinti procesą vien tam, jog būtų tęsiamas bylinėjimasis, yra nepateisinamas ir negali būti įgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta po teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo atsiradusi aplinkybė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis, esanti išieškotojo pakeitimo pagrindu, buvo pripažinta negaliojančia Pauliano ieškinio pagrindu, nepaneigia teismo procesinio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo. Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi teismas

nutarė:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ulma Construccion Baltic“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.